- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-788-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-69-3-05219-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Algimantas Kukalis, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bangos“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Saurasa“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Algimanto Kukalio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8857-191/2014 pagal akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bangos“ energetikai , tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Saurasa“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 94.813,79 Lt žalai atlyginti regreso tvarka, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1067 Lt žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011 m. kovo 19 d. trečiojo asmens vairuotojas V. M. į automobilių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini), Kaune, atgabeno trečiajam asmeniui priklausantį vilkiką Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ir joje buvusiu kroviniu saugojimui pagal 2008 m. birželio 2 d. tarp trečiojo asmens ir atsakovės sudarytą automobilių saugojimo sutartį Nr. 4-2008-AS. 2011 m. kovo 21 d. paaiškėjo, jog vilkikas Scania su jame buvusiu kroviniu iš atsakovės saugomos aikštelės dingo. Šis krovinys buvo apdraustas pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą 2010 m. liepos 26 d. draudimo sutartį, todėl ieškovė draudimo sutarties pagrindu penkioms bendrovėms, kurios patyrė nuostolių dėl dingusio krovinio, išmokėjo 94.813,79 Lt ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – atsakovę. Apie vilkiko su kroviniu palikimą saugoti V. M. 2011 m. kovo 19 d. informavo aikštelės kontrolierių, pastarasis nenurodė, kad šią transporto priemonę su kroviniu atsisako priimti saugoti. Aikštelės, kurioje paliekamos transporto priemonės, vartai nėra rakinami, uždaromi. Vairuotojas, palikęs transporto priemonę su kroviniu, ją užrakino, tačiau atsakovės prašymu signalizacijos neįjungė. Atsakovė pažeidė savo pareigą užtikrinti transporto priemonių saugumą automobilių aikštelėje. Ieškovės nuomone, atsakovė neįvykdė 2008 m. birželio 2 d. pasaugos sutartyje numatytų pareigų, pažeidė CK 6.832 straipsnyje įtvirtintas pareigas bei bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė įsipareigojo priimti transporto priemones saugojimui ir užtikrinti jų apsaugą saugomoje aikštelėje, tačiau to nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi, atstovavimo išlaidas 7 272 Lt (2106 Eur 12 ct).
Sprendė, kad krovinys atsakovei nebuvo perduotas saugoti pagal automobilių saugojimo sutartyje, sudarytoje tarp atsakovės ir trečiojo asmens, nustatytą tvarką, t. y. transporto priemonėje paliktas krovinys nebuvo užplombuotas, priduotas aikštelės kontrolieriui ir nesumokėtas papildomas mokestis už krovinio saugojimą. Byloje nėra įrodymų, kad trečiojo asmens automobiliai aikštelėje buvo paliekami su kroviniais, kad atsakovei apie tai buvo žinoma. Trečiojo asmens vairuotojas V. M. vilkiką su kroviniu paliko, apie tai neinformuodamas atsakovės ir krovinio saugoti neperduodamas. Saugotojas negali atsakyti už daiktą, kuris jam saugoti nebuvo perduotas, saugotojas nežinojo ir negalėjo žinoti apie tokio daikto egzistavimą. Trečiasis asmuo pažeidė automobilių saugojimo sutarties nuostatas, CK 6.256, 6.830 straipsnio reikalavimus, todėl atsakovei netaikytinas CK 6.832 straipsnis, 6.256 straipsnio 3 dalis, 6.845 straipsnio 3 dalis. Pagal CK 6.820 straipsnio 1 dalį bei Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 straipsnio 1 dalį, šiuo atveju ne atsakovė kaip saugotoja, o trečiasis asmuo kaip vežėjas yra atsakingas už krovinio praradimą. Nustatė, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. automobilių saugojimo sutartis buvo sustabdyta, trečiajam asmeniui neatsiskaičius su atsakove už suteiktas saugojimo paslaugas. Įsiskolinimas atsakovei buvo padengtas tik po transporto priemonės dingimo. Nustatė, kad transporto priemonė buvo palikta ne saugomos aikštelės teritorijoje, su neįjungta signalizacija ir jos tinkamai neužrakinus, transporto priemonėje buvo palikti visi transporto priemonės ir krovinio dokumentai, tai rodo paties trečiojo asmens neatsakingą, nerūpestingą elgesį, kas sąlygojo patirtus nuostolius. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad transporto priemonėje tuo metu apskritai buvo krovinys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei netaikytina civilinė sutartinė atsakomybė už krovinio neišsaugojimą. Sutinka, kad trečiasis asmuo neįformino krovinio perdavimo atsakovei, kad atskirai už jo saugojimą pinigų nesumokėjo, tačiau nesutinka, kad paliktas vilkikas aikštelėje nebuvo saugomas pagal atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą automobilių saugojimo sutartį. Jeigu atsakovė būtų tinkamai saugojusi vilkiką, jai nebūtų kilusi atsakomybė už krovinio neišsaugojimą, iš vilkiko pavogus tik krovinį. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.846 straipsnio 1 dalies, pagal kurią saugotojas atsako ne tik už to daikto, kuris jam buvo specialiai perduotas, vertės praradimą, bet ir visus kitus nuostolius, kurie padaromi daikto praradimu, t.y. ir už tų daiktų vertės praradimą, kurie buvo neišsaugotame daikte. Saugotojo atsakomybė gali būti netaikoma tik tų nuostolių atžvilgiu, kurių saugotojas nenumatė kaip tikėtinos savo prievolių neįvykdymo pasekmės (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Tokį minėtos teisės normos aiškinimą patvirtina jos sisteminis ryšys su CK 6.846 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri apriboja saugoto atsakomybę paties perduoto saugoti daikto verte tik tuo atveju, kai paslauga yra neatlygintinė. Atsakovė galėjo protingai numanyti, kad vilkike yra krovinys, nes tai krovininis vilkikas, kuris dažnai buvo paliekamas saugoti tiek su kroviniu, tiek be jo. Teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi ilgalaikė praktika, pagal kurią vilkikas buvo priimamas saugoti su kroviniu, krovinio perdavimo saugoti atskirai neįforminant ir neapmokant. Dėl to pagal CK 6.846 straipsnio 1 dalį atsakovė yra atsakinga už jai perduoto vilkiko ir krovinio neišsaugojimą.
Teismas neįvertino atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimų, turėjusių esminės įtakos nuostolių atsiradimui. Dėl to, kad nebuvo įformintas vilkiko su kroviniu perdavimas, atsakingomis laikytinos abi šalys. Vilkikas iš saugojimo aikštelės išvažiavo nepatikrintas, ar su vilkiku išvažiuoja turintis teisę vilkiką paimti iš saugojimo aikštelės asmuo. Tai rodo, kad atsakovės veiksmais žala buvo padaryta dėl ypatingai didelio neatsargumo. Paliekant vilkiką aikštelėje, aikštelės kontrolierius P. M. nepateikė vairuotojui jokios pastabos, kad vilkiką pastatė už tvoros. P. M. patvirtino, kad, keičiantis kontrolierių pamainai, jie nesutikrino aikštelėje saugomų automobilių. Kitu atveju, atlikus sutikrinimą, vagystė būtų pastebėta bent viena para anksčiau ir, laiku pradėjus vilkiko paiešką, būtų užkirstas kelias nuostoliams atsirasti. Nurodė, kad aplaidų sargų elgesį rodo jų prašymas neįjungti automobilių signalizacijos, kad ji nesuveiktų dėl pravažiuojančių automobilių. Priešingai, negu konstatuojama sprendime, vilkiką vairuotojas paliko užrakintą, tai užfiksuota 2011 m. kovo 23 d. liudytojo papildomos apklausos protokole ikiteisminio tyrimo byloje. Teismo padarytos išvados kelia abejonę, ar byla buvo išnagrinėta visapusiškai ir išsamiai.
Sprendimas pagrįstas prielaidomis, kad krovinys buvo iškrautas dar iki vilkiko vagystės iš saugojimo aikštelės. Byloje nėra tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, patvirtinančių šiuos faktus. Remiantis 2011 m. kovo 23 d. liudytojo vairuotojo V. M. papildomos apklausos protokolu, dalis krovinio buvo iškrauta Alytuje, tačiau kitos dalies krovinio gavėjai buvo Vilniuje ir Kaune, tai patvirtina krovinio gabenimo dokumentai. Tai pagrindžia, kad kita dalis krovinio liko vilkike. Nuo vilkiko pakrovimo Lenkijoje ir atvykimo į Lietuvą praėjo ne daugiau kaip dvi dienos, t.y. toks laiko tarpas, koks yra reikalingas pravažiuoti šį atstumą, todėl nėra pagrindo daryti prielaidos apie krovinio iškrovimą pakeliui.
Nepagrįstai spręsta, jog nuo 2011 m. kovo 1 d. atsakovė buvo sustabdžiusi automobilių saugojimo sutartį, todėl 2011 m. kovo 19 d. nesaugojo jai perduoto vilkiko. 2011 m. kovo 10 d. trečiasis asmuo padengė daugiau nei pusę buvusios skolos dalies (639,49 Lt iš 1267,47 Lt), todėl automobilių saugojimo sutarties sustabdymo pagrindas išnyko. Nurodo, kad jeigu atsakovė būtų sustabdžiusi minėtos sutarties galiojimą, jos darbuotojai nebūtų įsileidę vilkiko į saugojimo aikštelę ir nebūtų išdavę leidimo Nr. 75, kuris patvirtina transporto priemonės perdavimą ir priėmimą saugoti. Be to, pagal liudytojo P. M. parodymus, jis nebuvo informuotas apie šios sutarties sustabdymą, nebuvo nurodymo neįsileisti į saugojimo aikštelę trečiojo asmens transporto priemonių. Jeigu automobilių saugojimo sutartis ir buvo sustabdyta, atsakovės veiksmai, priimant vilkiką saugoti ir išduodant leidimą Nr. 75, reikštų automobilių saugojimo sutarties atnaujinimą.
2012 m. kovo 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-785-390/2012 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovės, ja atsakovė įsipareigojo atlyginti vilkiko vertės dalį – 75 000 Lt. Tai patvirtina, kad atsakovė pripažino savo atsakomybę dėl vilkiko neišsaugojimo.
Teismas pažeidė CPK 98 straipsnio 2 dalies normą, nes priteisė atsakovei 2 106 EUR (7 272,10 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurios yra didesnės, negu nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šioje byloje nebuvo keliami sudėtingi ar nauji teisės taikymo ar aiškinimo klausimai, sprendžiant bylą nebuvo reikalingos specializuotos teisės žinios. Skirtingai nei ieškovės advokatui, atsakovės advokatui nebuvo būtinybės išvykti iš jo registruotos darbo vietos. Atsakovės prašyme priteisti advokato išlaidų atlyginimą jos nebuvo detalizuotos. Pagal rekomendacijų 8.2 p. už atsiliepimo į ieškinį parengimą gali būti priteisiama 3 minimalios mėnesinės algos, t.y. 3 105 Lt. Įvykusių 4 posėdžių bendra trukmė 2,5 val., todėl už atstovavimą teismo posėdžiuose gali būti priteisiama 2,5*0,15 MMA (388,13 Lt), iš viso atstovavimo išlaidos neturėjo viršyti 3 493,13 Lt (1 011,68 EUR). Nepagrįstai priteista dvigubai didesnė suma, nepateikiant tai pagrindžiančių motyvų.
Prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovei iš atsakovės priteisti 27 459,97 EUR (94.813,79 Lt) žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 824 EUR (2844 Lt) žyminį mokestį už ieškinį, 824 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 1434,49 EUR (4 953,00 Lt) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginti, kitas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo su apeliaciniu skundu nesutinkanti.
Teigia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, nelogiški, teisiškai nereikšmingi. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nėra atsakinga už krovinio vagystę, kadangi krovinys nebuvo jai perduotas saugoti automobilių saugojimo sutartyje numatyta tvarka, krovinys nebuvo užplombuotas, trečiasis asmuo nesumokėjo atsakovei mokesčio už krovinio saugojimą. Atsakovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie trečiajam asmeniui priklausančioje transporto priemonėje buvusį krovinį. Trečiojo asmens vairuotojas patvirtino, jog vilkiko puspriekabė yra dengta ir uždara, iš lauko neįmanoma matyti, ar vilkike yra krovinys. Byloje nėra įrodymų, kad trečiojo asmens automobiliai buvo saugomi tiek su kroviniais, tiek ir be jų, kad atsakovei buvo žinoma, jog trečiojo asmens vairuotojai palieka automobilius saugoti su kroviniais apie tai neinformuodami atsakovės. Trečiasis asmuo krovinių saugoti aikštelėje nepalikdavo, jų neplombuodavo, už krovinių saugojimą nemokėdavo. Nesutinka, kad už vilkiko su kroviniu perdavimo įforminimą atsakingos abi šalys – būtent trečiasis asmuo neatliko veiksmų ir įsipareigojimų, numatytų automobilių saugojimų sutarties 6 punkte, pažeidė CK 6.256, 6.830 straipsnius. Atsakovės sargai niekada nėra prašę nejungti automobilių signalizacijos, kuri yra automobilių saugumo užtikrinimo pagrindas. Net ir nustačius, kad atsakovė privalėjo saugoti jai neperduotą krovinį, ji turėtų būti visiškai atleista nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį. Ieškovė neįrodė, jog vilkiko dingimo dieną krovinys buvo vilkike. Priešingai nei nurodo ieškovė, trečiojo asmens vairuotojo parodymuose užfiksuota, jog vilkike neva buvo tik mikrobangų krosnelės ir šaldytuvai. Ieškovė, pateikdama ieškinį dėl nuostolių priteisimo, savo žalos dydžio apskaičiavimo nepagrindė, žalą atlygino ne tik už šaldytuvus ir mikrobangų krosneles, bet ir už vienkartinius indelius maistui, arbatą, valymo priemones, kitą buitinę techniką (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-1-00180-11 lapas Nr. 9 – 2011 m. kovo 29 d. UAB „Saurasa“ raštas), nors byloje nėra jokių įrodymų apie šių daiktų buvimą vilkike dingimo dieną. Pagrįsta manyti, kad krovinys galėjo būti iškrautas pakeliui į Lietuvą, jam iškrauti nereikia dviejų dienų, kelionės metu yra daromi sustojimai. Ieškovė atsakovės atsakomybę kildina iš sutartinių santykių pagal automobilių saugojimo sutartį. Nurodo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo pagal automobilių saugojimo sutartį aiškiai apibrėžė prisiimamos rizikos ir atsakomybės ribas ir pagal šios sutarties 4 punktą numatė, jog, paliekant automobilį apsaugai, paslaugos teikėja atsakovė neatsako už paliktus daiktus, kurie nepriklauso pagal gamyklos gamintojo komplekto sąrašą (vairuotojo asmeniniai daiktai). Sistemiškai aiškinant šią nuostatą akivaizdu, jog atsakovė, priimdama saugoti trečiojo asmens transporto priemones, prisiimdavo riziką tik dėl transporto priemonės praradimo, tačiau ne joje esančio krovinio praradimo (sutarties 1.2. p., 4 p., 6. p.). Automobilių saugojimo sutartis ir CK 6.830 straipsnis nurodo, kad saugotojas yra atsakingas už jam perduoto daikto saugojimą ir negali atsakyti už daiktą, kuris jam saugoti nebuvo perduotas. Pagal CK 6.820 straipsnio 1 dalį bei Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 straipsnio 1 dalį ne atsakovė, o trečiasis asmuo (vežėjas) yra atsakingas už krovinio praradimą. Ieškovė neginčija, jog atlygintinė pasaugos sutartis su atsakove dėl krovinio saugojimo nebuvo sudaryta, o pats krovinys atsakovei saugoti nebuvo perduotas, tačiau vis tiek reikalauja atsakovei taikyti CK 6.846 straipsnio 1 dalies nuostatą. Tokia jos pozicija nelogiška, prieštaringa. Pagrįstai nustatyta, kad atsakovė nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo sustabdžiusi automobilių saugojimo sutarties vykdymą, trečiajam asmeniui nepadengus įsiskolinimo. Vadovaujantis CK 6.206 straipsniu, ieškovė negali remtis argumentais dėl neva atsakovės padarytų sutarties pažeidimų, nes automobilių saugojimo sutarties nevykdė trečiasis asmuo, kuriam ir taikytina civilinė atsakomybė pagal CK 6.246 straipsnį. 2012 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-785- 390/2012 patvirtinta taikos sutartimi trečiasis asmuo ir atsakovė susitarė tik dėl nuostolių, susijusių su vilkiko praradimu atlyginimo, o ne dėl krovinio praradimu padarytų nuostolių. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti tariamus nuostolius už krovinio praradimą, vadovaujantis automobilių saugojimo sutartimi, CK 6.247 straipsnio, 6.256 straipsnio 3 dalies, 6.832 straipsnio, 6.845 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kadangi ieškovės ir atsakovės sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo. Pagrįstai priteistos visos bylinėjimosi išlaidos – byla yra sudėtinga, didelis ieškinio reikalavimas, byla susijusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00180-11 medžiaga, atsakovės atstovas turėjo atlikti šios medžiagos analizę, nuolat teikti klientei teisines konsultacijas (apie 15 val.). Pagal CPK pagrindinis advokato darbas yra ne dalyvavimas teismo posėdyje, bet procesinių dokumentų rengimas, įrodymų rinkimas, o teismų praktikoje sudėtingose bylose priteisiamos didelės atstovavimo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K- 3-1340/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001). Prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovė pasaugos sutartimi nebuvo prisiėmusi pareigos saugoti trečiojo asmens vilkike buvusį krovinį, todėl neturi pareigos atlyginti dėl krovinio dingimo atsiradusią žalą.
Apeliacine tvarka vertinamoje byloje keliamas atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės klausimas, todėl būtina nustatyti jos sąlygas. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad atsakovė buvo atsakinga už saugojimą krovinio, buvusio jos priimtame saugoti vilkike pagal 2008 m. birželio 2 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Saurasa“ sudarytą pasaugos sutartį.
Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Taigi pasaugos teisiniai santykiai paprastai atsiranda pasaugos sutarties pagrindu, o pasaugos sutarties dalykas – susitarimas dėl saugojimo paslaugos teikimo. Remiantis CK 6.830 straipsnio 4 dalimi, pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.
2008 m. birželio 2 d. atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė automobilių saugojimo sutartį. Remiantis jos 1.2 punktu, atsakovė įsipareigojo priimti pasaugos gavėjos transporto priemones saugojimui ir užtikrinti jų apsaugą saugomoje aikštelėje, išskyrus force majore atvejus. Transporto priemonių sąraše išvardintos transporto priemonės yra vilkikai, priekabos ir puspriekabės. Transporto priemonių rūšis bei sutarties 6 punkte numatyta automobilių su kroviniu priėmim saugoti tvarka rodo, kad pasaugos sutarties dalyku galėjo būti net tik automobiliai, bet ir juose esantys kroviniai, tačiau pastarųjų priėmimą saugoti galima konstatuoti, tik nustačius sutarties 6 punkte šalių sulygtų sąlygų realizavimą – krovinio pridavimą aikštelės kontrolieriui, už krovinio saugojimą mokamą papildomą mokestį 10 Lt už vieną parą, automobiliai su kroviniu priimami tik plombuoti (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Remiantis minimu susitarimu atmestinas apelianto argumentas, jog atsakovės pareiga saugoti krovinius kyla iš CK 6.846 straipsnio 1 dalies, pagal kurią saugotojas atsako ne tik už to daikto, kuris jam buvo specialiai perduotas, vertės praradimą, bet ir visus kitus nuostolius, kurie padaromi daikto praradimu, t.y. ir už tų daiktų vertės praradimą, kurie buvo neišsaugotame daikte.
2011 m. kovo 19 d. trečiojo asmens vairuotojas V. M. nustatyta tvarka krovinio atsakovės kontrolieriui P. M. nepridavė. Liudytojas P. M. parodė, kad, pastatęs automobilį, V. M. pasakė vienintelius žodžius “duok taloną, važiuoju namo“, apie krovinį nepranešė. Kontrolierius neprašęs, kad vairuotojas nejungtų signalizacijos, stovėjimo vietą pasirinko vairuotojas, laisvų vietų šeštadienį aikštelėje buvo. Parodė, jog tada, kai saugoti priduodamas krovinys, į specialų žurnalą įrašomas pridavimo laikas, vairuotojo pavardė, prekės, automobilio duomenys, analogiški duomenys įrašomi krovinį pasiimant. Pastebėjęs, kad tuo metu apie mėnesį laiko kroviniai saugojimui nebuvo priduodami. Analogiški yra liudytojo vairuotojo V. M. parodymai. Jis nurodė, kad kontrolierius neprašė išjungti vilkiko signalizaciją, apie krovinį kontrolieriui nesakė, praktikos dėl krovinių pridavimo nežino, niekam tai neįdomu, niekas to neklausė, mašina buvo su tentu, uždara, krovinio nesimatė, mašina nebuvo užplombuota. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo nepridavė atsakovei krovinio, nesumokėjo už jo saugojimą, nustatyta ir iš UAB „Bangos“ energetika krovinių saugojimo žurnalo, kuriame nėra įrašų apie UAB „Saurasa“ krovinį, UAB „Bangos” energetika 2011 m. rugsėjo 9 d. pažymos dėl operacijų per kasos aparatą su priedais, patvirtinančios, jog mokėjimo už krovinio saugojimą nebuvo.
Pažymėtina, jog sutarties 6 punktas įpareigoja pasaugos gavėją atlikti aktyvius krovinio pridavimo veiksmus: krovinį priduoti aikštelės kontrolieriui pasirašytinai, sumokėti už saugojimą papildomą mokestį (už automobilių saugojimą buvo sumokėta iš anksto mėnesio laikui), todėl atmestini apeliantės argumentai apie atsakovės pareigą krovinio saugojimą numanyti. Nei ikiteisminio tyrimo byloje surinkta medžiaga, nei civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, nei liudytojų T. R., V. M., P. M. parodymai nesuteikė teismui pagrindo pripažinti, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi ilgalaikė praktika, pagal kurią vilkikas buvo priimamas saugoti su kroviniu, krovinio perdavimo saugoti atskirai neįforminant ir neapmokant (CPK 185 straipsnis). Atsakovė neįvykdė ne krovinio, o vilkiko neišsaugojimo prievolės, apie krovinį ji nei žinojo, nei turėjo pareigą numanyti. Teisėjų kolegija nepripažįsta, kad dėl vilkiko su kroviniu perdavimo apsaugai neįforminimo yra atsakingos abi sutarties šalys, todėl atmestini apeliantės argumentai apie ieškinio tenkinimą, remiantis CK 6.258 straipsnio 4 dalimi (nuostolių atlyginimą kaip tikėtiną savo prievolių neįvykdymo pasekmę).
Sutarties 4 punktas įtvirtino, kad, paliekant automobilį apsaugai, paslaugos teikėja atsakovė neatsako už paliktus daiktus, kurie nepriklauso pagal gamyklos gamintojo komplekto sąrašą (vairuotojo asmeniniai daiktai). Sistemiškai aiškinant šią nuostatą akivaizdu, jog atsakovė, priimdama saugoti trečiojo asmens transporto priemones, prisiimdavo riziką tik dėl transporto priemonės praradimo, tačiau ne joje esančio krovinio praradimo (sutarties 1.2. p., 4 p., 6. p.). Automobilių saugojimo sutartis ir CK 6.830 straipsnis nurodo, kad saugotojas yra atsakingas už jam perduoto daikto saugojimą ir negali atsakyti už daiktą, kuris jam saugoti nebuvo perduotas. Nors vilkiko neišsaugojimas apsprendė ir krovinio dingimą, tačiau, jei krovinys vilkike ir buvo, atsakovei saugojimui jis nebuvo atiduotas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nepriklausomai nuo to, kokioje aikštelės vietoje buvo pastatytas vilkikas su neužrakinta puspriekabe (ikiteisminio tyrimo bylos 1 t. 120), krovinio saugojimo ir praradimo rizika tenka trečiajam asmeniui (pasaugos sutarties 6 punktas, CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalis).
Apeliantės nurodyti atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimai (nepatikrinimas, ar su vilkiku išvažiuoja turintis teisę jį paimti iš saugojimo aikštelės asmuo; pastabos dėl jo palikimo vietos nepateikimas; automobilių nesutikrinimas, keičiantis sargo pamainai) lėmė atsakovės civilinę atsakomybę dėl automobilio neišsaugojimo. Tuo padarytą žalą ji trečiajam asmeniui atlygino apeliantės nurodomoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-785-390/2012 sudaryta taikos sutartimi. Pastaroji aplinkybė įrodo, jog apeliantas teisingai teigia apie pasaugos sutarties galiojimo aptariamu laikotarpiu sustabdymo nebuvimą, tačiau priešinga pirmosios instancijos teismo išvada neturi esminės reikšmės apeliacine tvarka vertinamai pagrindinei sprendimo išvadai. Minėta, kad atsakovė nebuvo krovinio saugotoja. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad, vilkiko paiešką pradėjus viena para anksčiau, būtų užkirstas kelias nuostoliams atsirasti: pirma, nėra tai patvirtinančių duomenų, apeliantė šį grindžia tikimybe, dingęs krovinys nėra surastas; antra, krovinio važtaraščiai išrašyti 2011 m. kovo 17-18 dienomis, todėl pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaida, kad iki vilkiko pastatymo atsakovės aikštelėje krovinys galėjo būti parvežtas iš Lenkijos ir iškrautas visas, ne tik liudytojo V. M. nurodyta 2011 m. kovo 19 d. iškrauta krovinio dalis. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal Š. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, trečiajam asmeniui visiškai ignoravus sutartinių įsipareigojimų vykdymą, kai saugojimui priduotinas krovinys, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepakanka duomenų suformuoti teismo įsitikinimui ne tik apie krovinio pridavimą saugoti atsakovei, bet ir konstatavimui, kad krovinys vilkike buvo (CPK 185 straipsnis).
Sutiktina su apeliante, kad, nemotyvuotai priteisdamas atsakovei 7272 Lt atstovavimo išlaidų, pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 98 straipsnio 1 dalis nuostatų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutartimu patvirtinų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Prašyme priteisti advokato pagalbos išlaidas atsakovė nurodė jų patyrusi už teisines konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsakovės prašyme priteisti advokato išlaidų atlyginimą jos nebuvo detalizuotos. Pagal rekomendacijų 8.2 p. už atsiliepimo į ieškinį parengimą gali būti priteisiamas 3 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimas, t.y. 3 105 Lt. Įvykusių 4 posėdžių bendra trukmė 2,5 val., todėl už atstovavimą teismo posėdžiuose pagal rekomendacijų 8.18 punktą gali būti priteisiama 388,13 Lt (2,5x0,15 minimalios mėnesinės algos), todėl iš viso priteisiamos iš ieškovės išlaidos neturėjo viršyti 3 493,13 Lt (1 011,68 EUR). Sutiktina su apeliante, kad byloje nebuvo keliami sudėtingi, nauji teisės taikymo ar aiškinimo klausimai, sprendžiant bylą nebuvo reikalingos specializuotos teisės žinios, be to, atsakovės advokatui nebuvo būtinybės išvykti į kitą vietovę. Dvigubai didesnę sumą pirmosios instancijos teismas priteisė, to nemotyvuodamas, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeistina, priteistą sumą sumažinant iki 1012 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusi sprendimo dalis nekeistina.
Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1742,49 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad advokatas suteikė jai 3 valandų teisines konsultacijas, parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą, išlaidų dydis irgi nedetalizuotas. Atsiliepimas į ieškinį parengtas 2015 m. vasario 2 d., todėl, vadovaujantis minėtų rekomendacijų 8.11 punktu, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina 450 Eur (1,5x300), atmetanat prašymą priteisti išlaidas už rekomendacijose nenumatytas teisines konsultacijas (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti 2014 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, iš ieškovės atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 1012 (vieno tūkstančio dvylikos) Eur. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės Lietuvos draudimas“, į.k.110051834, 450 (keturis šimtus penkiasdešimt ) Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bangos“ energetika, į.k.135276226.