- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- AN2-5-1058/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00124-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pareiškėjas
- RAB „E.“
- Advokatai
- Aivaras Gilys, Julija Asovskaja
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo RAB „E.“ (toliau ir – pareiškėjas) atstovo advokato Aivaro Gilio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutarties, kuria pareiškėjo RAB „E.“ atstovės advokatės Julijos Asovskajos skundas netenkintas ir Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas Nr. MD-VM00_ANR-N_1434-2024 (ROIK: 24250336047) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau ir – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-1434-2024 K. D. (K. D.) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 515 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024 m. liepos 25 d. apie 22.05 val. į Medininkų kelio postą iš Lietuvos Respublikos atvyko krovininis automobilis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su puspriekabe „SCHMITZ“, VIN (duomenys neskelbtini), ir pateikė EX deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje gabenama puspriekabė KN 8716, kurios gavėjas pagal pateiktą deklaraciją yra OOO „E.“ BY, patenka į sankcionuojamų prekių sąrašą Tarybos Reglamento (ES) 2024/1865 2024 m. birželio 29 d., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą nuostatoms, XVIII priedo lbb straipsnį. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 200 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – daikto, t. y. puspriekabės „SCHMITZ“ VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjo RAB „E.“ atstovės advokatės J. Asovskajos skundas netenkintas ir Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas Nr. MD-VM00_ANR-N_1434-2024 (ROIK: 24250336047) paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Pareiškėjo RAB „E.“ atstovas advokatas A. Gilys prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį: Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo Nr. MD-VM00_ANR-N_1434-2024 (ROIK: 24250336047) dalį dėl puspriekabės „SCHMITZ“ konfiskavimo panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas procesiniuose sprendimuose neteisingai nurodė pareiškėjo rekvizitus, o būtent – pavadinimą RAB „E.“. Be to, Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo dalis „Administracinio poveikio priemonė“ aprašyta neaiškiai ir nekonkrečiai – jos įgyvendinti neįmanoma arba ją įgyvendinant įmanoma konfiskuoti bet kokią „puspriekabę SCHMITZ“. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 6 dalimi, nurodoma, kad tam, jog poveikio priemonės formuluotė atitiktų šią nuostatą, nurodyti bendrinį konfiskuojamo daikto pavadinimą, net ir kartu su gamintojo pavadinimu, nepakanka, nes turi būti nurodyti tą turtą identifikuojantys duomenys, kiek jų įmanoma konkrečioje situacijoje nustatyti. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju konfiskuotino turto aprašymas neatitinka ANK 29 straipsnio 6 dalies reikalavimų, trukdo suprasti, kokia konkrečiai poveikio priemonė yra taikoma.
3.2. Atstovo teigimu, konfiskuoto turto savininkas galimai nebuvo įtrauktas į administracinio nusižengimo bylos teiseną, jam nepranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Taigi nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas, nebuvo sudaryta turto savininkui galimybė tinkamai ginti savo nuosavybės teises, teisėtus interesus, prigimtinę teisę į asmens nuosavybės neliečiamumą byloje. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju tretiesiems asmenims priklausantis turtas buvo konfiskuotas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nurodant, jog perleisdami turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šie asmenys žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad konfiskuoto daikto savininkas yra pareiškėjas.
3.3. Administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, jog RAB „E.“ ir RAB „T.“ pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susitarusios, kad transporto priemonių, kurių pardavimas yra šios sutarties dalykas, nuosavybės teisė pereina iš pardavėjo pirkėjui faktinio transporto priemonių ir jų dokumentų perdavimo momentu, o transporto priemonių (teismo pastaba – priėmimo) data yra transporto priemonių priėmimo-pardavimo akto pasirašymo data. Atsižvelgiant į šias nuostatas, akcentuojama, kad nuosavybės teisė ir į transporto priemonę – puspriekabę „SCHMITZ“, VIN (duomenys neskelbtini), pirkėjui turėjo pereiti nuo pardavėjo ir pirkėjo suderintų minėtų veiksmų, susijusių su transporto priemonės perdavimu ir priėmimu, atlikimo. Vis tik, kaip patvirtina ir administracinio nusižengimo bylos duomenys, nurodytos transporto priemonės perdavimas-priėmimas tarp šalių neįvyko, nes ši Institucijos buvo sulaikyta Medininkų kelio poste. Atstovo nurodymu, susidariusi situacija reiškia, kad nuosavybės teisė į transporto priemonę pirkėjui (pareiškėjui) net neperėjo ir savininku laikytina RAB „T.“, todėl transporto priemonė nepagrįstai konfiskuota kaip pareiškėjui priklausantis turtas. Be to, šią išvadą pagrindžia ir byloje esantis RAB „T.“ 2024 m. spalio 1 d. aiškinamasis raštas, kuriuo buvo prašoma grąžinti sulaikytą puspriekabę.
3.4. Nurodoma, kad Institucija privalėjo įvertinti ir viešajame registre nurodytą informaciją apie konfiskuotos transporto priemonės savininką, nustatyti bei įvertinti jo ryšį su galimai padarytu administraciniu nusižengimu, tačiau to taip pat nepadarė. Pažymima, kad byloje yra AB „Regitra“ duomenys apie transporto priemonės – puspriekabės „SCHMITZ“, VIN (duomenys neskelbtini), valdytoją, kuris yra transporto priemonės savininkas, t. y. UAB „I.“ (juridinio asmens buveinės adresas (duomenys neskelbtini)). Vis tik, šioje byloje nėra jokios oficialios informacijos apie tai, koks yra Institucijos konfiskuotos transporto priemonės galutinis statusas, ar ji priklauso Lietuvos įmonei UAB „I.“, ar parduota Lenkijos įmonei „T.“, jei taip, ar jos savininkai pripažįsta pardavimo faktą. Taigi, tinkamai neišsiaiškinus, kas konkrečiai yra konfiskuotino turto savininkas, neįmanoma išspręsti ir klausimo, ar konfiskuotino turto savininkas, perleisdamas turtą pažeidėjui žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
3.5. Atstovo įsitikinimu, tokiu būdu, priimdama nutarimą Institucija neatliko jokio tyrimo ir nenustatė tikrojo transporto priemonės savininko bei pažeidė turto, kuris gali būti konfiskuotas, savininkų ANK 577 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas. Taigi yra pagrindas teigti, kad šiuo atveju nebuvo neužtikrintas teisingo bylos tyrimo ir nagrinėjimo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba, o tai suvaržė neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens teisę būti išklausytam, teikti įrodymus ar paaiškinimus, susijusius su šioje byloje nutartu konfiskuoti turtu, ir tai galėtų turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui (nutarčiai) priimti. Nurodoma, kad tai yra esminis procesinis pažeidimas, kuris gali būti ištaisytas tik papildomo tyrimo metu. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog viešajame registre nurodytas konfiskuoto daikto savininkas (UAB „I.“) žinojo apie K. D. galimai daromą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje.
3.6. Pažymima, kad poveikio priemonė pagal ANK 515 straipsnio ir kitų prekių konfiskavimą numatančių ANK straipsnių nuostatas gali būti taikoma tik išsiaiškinus konfiskuojamų prekių prigimtį, taip pat nustačius kaltininko kaltės formą (konfiskavimas leistinas tik esant tyčinei kaltei). Institucija visų šių aplinkybių netyrė, nevertino, nemotyvavo, todėl jas, būtina papildomai išsiaiškinti bei nustatyti ir tik tuomet spręsti dėl papildomos poveikio priemonės taikymo. Taigi susidarė teisinė situacija, kai yra pagrindas taikyti ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nes byloje būtina nustatyti papildomas aplinkybes, kurias tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos, teismui nustatyti pačiam būtų sudėtinga.
3.7. Apeliaciniame skunde, akcentuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, in dubio pro reo (liet. visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai) principą, taip pat nurodoma, kad turto konfiskavimo viena iš taikymo sąlygų yra tam tikri turto savininko subjektyviosios pusės požymiai – žinojimas, kad perleisdamas turtą pažeidėjui, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Vis tik, nagrinėjamu atveju, nesiaiškinta, ar pareiškėjas apskritai perleido konfiskuotiną turtą pažeidimą padariusiam asmeniui. Be to, byloje nebuvo paneigta pareiškėjo pozicija dėl sutarties priedo Nr. 1 prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pateikė vairuotojas, vežęs puspriekabę 2024 m. liepos 20 d., jog jame buvo nurodyta klaidinga susitarimo data – 2024 m. liepos 18 d. ir, kad tai įvyko dėl to, kad sprendžiant klausimą dėl puspriekabių pakeitimo įvyko rašymo klaida, kuri vėliau buvo ištaisyta nurodant tinkamą susitarimo datą. Atstovo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad kitoje susitarimo vietoje visgi liko klaidinga data, tik patvirtina šį rašymo apsirikimo faktą, bet jokiu būdu neįrodo išvados apie, iš esmės, dokumentų klastojimą, kuris neįrodytas jokia ekspertų išvada ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą ir Baltarusijos įmonės RAB „E.“ atstovo advokato A. Gilio skundo netenkinti.
4.1. Pažymima, kad apeliaciniame skunde nurodomi netikslumai dėl procesiniuose sprendimuose nurodyto Baltarusijos įmonės RAB „E.“ pavadinimo galėjo atsirasti dėl skirtinguose procesiniuose dokumentuose nurodytų skirtingų įmonės pavadinimo vertimų. Be to, tai, kad Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarime esantis netikslumas dėl skiriamos administracinio poveikio priemonės ištaisytas nurodant ir konkrečiai aprašant šiuos duomenis pačiame nutarime. Institucijos nurodymu, šie netikslumai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą.
4.2. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės perdavimas priėmimas tarp šalių neįvyko, nes Institucijos pareigūnų ji buvo sulaikyta Medininkų kelio poste. Taigi apeliaciniame skunde versija dėl puspriekabės „SCHMITZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausymo ne pareiškėjui RAB „E.“, o puspriekabę pardavusiai Lenkijos bendrovei „T.“, iškelta siekiant išvengti transporto priemonės konfiskavimo. Pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu Baltarusijos įmonės RAB „E.“ atstovė nurodė, jog ši įmonė yra sulaikytos transporto priemonės savininkė, prašė sulaikytą ir įmonei priklausančią transporto priemonę grąžinti savininkui, pareiškė, kad už penkias puspriekabes pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apmokėta Lenkijos įmonei „T.“, pateikė tai patvirtinančius finansinius dokumentus. Institucijos įsitikinimu, duomenų, jog konfiskuoto daikto savininkas yra Baltarusijos įmonė „E.“, surinkta daugiau nei pakankama, todėl nebuvo pagrindo informuoti ir įtraukti į administracinio nusižengimo teiseną Lenkijos įmonę „T.“.
4.3. Nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog K. D. į Baltarusijos Respubliką gabeno puspriekabę „SCHMITZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurios Kombinuotosios nomenklatūros kodas patenka į draudžiamų gabenti, tiekti, eksportuoti į Baltarusijos Respubliką prekių sąrašą (2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (EB) 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą XVIII priedą), ir tokiais savo veiksmais Baltarusijos Respublikos pilietis K. D. pažeidė šio Reglamento 1bb straipsnio 1 dalį. Taip pat, įvertinus transporto priemonės atstovės pateiktus dokumentus (OOO „E.“ direktoriaus D.M. E. paaiškinimą (2024 m. liepos 26 d.), parduotų puspriekabių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. balandžio 18 d.), bankinius pavedimus pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini), papildomą sutartį Nr. 2 prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. birželio 24 d.), papildomą sutartį Nr. 1 prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. gegužės 3 d.), Lenkijos įmonės „I.“ patvirtinimą apie mokėjimo pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavimą (2024 m. liepos 29 d.), bankinius pavedimus už puspriekabes pagal pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini): Nr. 13, 15, 17) nustatyta, jog puspriekabes buvo siekiama tiekti, perduoti bei eksportuoti į Baltarusiją pasinaudojant Tarybos Reglamento (EB) 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 1bb straipsnio 4 dalies nuostatomis.
4.4. Institucijos teigimu, nurodytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek puspriekabės savininkas žinojo, jog transporto priemonė buvo parduota ir gabenama į Baltarusijos Respubliką (nes disponavo sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), sutartimi, CMR važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. liepos 17 d.), eksporto deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jos negalima vežti. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė tyčia. Taip pat bylos duomenys patvirtina tai, kad Baltarusijos įmonė „E.“ žinojo apie jai nuosavybės teise priklausančią, gabenamą į Baltarusijos Respubliką transporto priemonę, nes disponavo sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. liepos 17 d.), pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ir siekė perduoti į Baltarusijos Respubliką draudžiamą gabenti prekę, taip pat žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Tad Baltarusijos įmonei „E.“ priklausanti puspriekabė „SCHMITZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kaip draudžiama gabenti prekė, neabejotinai pripažinta administracinio nusižengimo dalyku.
4.5. Vadovaujantis ANK 515 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsnio 4 dalimi, nurodoma, kad puspriekabė „SCHMITZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pripažinta administracinio nusižengimo dalyku, nes patenka į draudžiamų gabenti, tiekti, eksportuoti į Baltarusijos Respubliką prekių sąrašą, jai taikomos ribojamosios priemonės. Taip pat, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis (pranešimą apie rizikingą krovinį Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. liepos 20 d.), aptariamą puspriekabę „SCHMITZ“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo siekiama išvežti anksčiau t. y. 2024 m. liepos 20 d., tačiau nustačius, kad pagal pateiktus dokumentus 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (EB) 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 1bb straipsnio 4 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, nes vairuotojo pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 1 dalyje gabentos puspriekabės „SCHMITZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) nebuvo, o pateiktame sutarties priede Nr. 1 prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) data yra 2024 m. liepos 18 d. (advokatė pateikė analogišką sutarties priedą papildomą sutartį Nr. 1 prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurio data yra kita – 2024 m. gegužės 3 d.), transporto priemonės nebuvo leista išvežti, ji grąžinta į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į tai, nurodoma, kad Baltarusijos įmonė „E.“ neabejotinai žinojo, jog pagal pateiktą sutartį vežti transporto priemonės „SCHMITZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), negalima, nes jau buvo apsukta ir grąžinta anksčiau.
4.6. Cituojant Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, pažymima, kad siekiant tinkamai ir efektyviai užtikrinti tarptautinių sankcijų bei prekių, kurioms jos taikomos, gabenimo tvarkos laikymąsi, tokių prekių konfiskavimas visiškai atitinka teisingumo bei proporcingumo principus. Akcentuojama, kad ANK 515 straipsnio nauja redakcija, galiojanti nuo 2023 m. balandžio 15 d., aiškinamajame rašte grindžiama būtinybe griežtinti atsakomybę už tarptautinių sankcijų pažeidimus bei praplėsti atsakomybėn traukiamų asmenų ratą – buvo siūloma sudaryti galimybę konfiskuoti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą (prekes), nes tarptautinėje prekių tiekimo grandinėje dalyvauja ne tik prekių savininkas, bet ir kiti asmenys (prekių vežėjas, ekspeditorius ir kt.), kurie prisideda prie tarptautinių sankcijų pažeidimo. 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (EB) 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 1bb straipsnio 4 dalis numato, kad šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2024 m. liepos 1 d., arba tokioms sutartims įvykdyti būtinų papildomų sutarčių vykdymui iki 2024 m. spalio 2 d. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, atkreipė dėmesį į tai, jog papildomo susitarimo Nr. 1 prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) data nurodoma dvejose dokumento vietose, t. y. jo pradžioje ir prie pateiktos prekių specifikacijos lentelės, skiriasi: dokumento pradžioje nurodyta 2024 m. birželio 18 d., o prie lentelės – 2024 m. liepos 18 d., todėl ši aplinkybė sudarė pagrįstą abejonę dėl dokumento tikrumo. Taigi sutinkama su skundžiamoje nutartyje pateiktu vertinimu, kad susitarimai sudaromi atgalinėmis datomis, siekiant pasinaudoti minėta išimtimi, be to, pagrįstai įvertino, kad galimybės nustatyti, kokia iš tiesų yra minėto papildomo susitarimo data, nėra dėl pačiame dokumente nurodytų skirtingų datų. Institucijos teigimu, įvertinus pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), papildomos prie jos sutartys Nr. 2 (2024 m. gegužės 3 d.), Nr. 1 (2024 m. gegužės 3 d.), sudarytos dėl papildomai parduodamų puspriekabių, be to atgalinėmis datomis, nelaikytinos aptariamos pirkimo-pardavimo vykdymui būtinomis papildomomis sutartimis, dėl to negalėjo būti vykdomos vadovaujantis 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (EB) 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 1bb straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtimi.
4.7. Atkreipiamas dėmesys, kad Baltarusijos Respublikai taikomos tarptautinės sankcijos buvo sugriežtintos 2024 m. birželio 29 d. Tarybos Reglamentu (ES) 2024/1865, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Draudžiamų parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti prekių priede XVIII buvo įtraukta prekė, klasifikuojama KN kodu 8716 (Priekabos ir puspriekabės; kitos nesavaeigės transporto priemonės; jų dalys). Vadovaujantis nurodytais duomenimis, pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti išvežtos tik 5 puspriekabės, kurios numatytos šios sutarties 1 punkte. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį ir sutiko su Institucijos pozicija, kad iš papildomo susitarimo Nr. 1 nėra galimybės nustatyti, kad juo yra keičiama pagrindinė sutartis (pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), siekiant ją įgyvendinti, nes papildomo susitarimo turinyje nurodoma, kad jis laikytinas pagrindinės sutarties sudedamąja dalimi, nenurodant, kad keičiamas sutarties dalykas (vienos puspriekabės keičiamos kitomis), dėl to abejotinu pripažintas apelianto teiginys, jog buvo siekiama išvežti tik puspriekabes, kaip numatyta pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 2024 m. birželio 29 d. Tarybos Reglamento (ES) 2024/1865 15 punkte numatyta, kad siekiant užtikrinti suderinamumą su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo aiškinimu byloje C-72/11, Sprendimu (BUSP) 2024/1864 iš dalies pakeičiama kovos su apėjimu nuostata ir paaiškinama, kad žinojimo ir ketinimo reikalavimai yra įvykdomi ne tik tuomet, kai asmuo sąmoningai siekia ribojamųjų priemonių apėjimo tikslo arba poveikio, bet ir tuomet, kai asmuo, dalyvaujantis veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra ribojamųjų priemonių apėjimas, žino, kad toks dalyvavimas gali turėti tą tikslą ar tą poveikį, ir sutinka su tokia galimybe.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
RAB „E.“ atstovo advokato A. Gilio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išnagrinėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutarties bei RAB „E.“ atstovo advokato A. Gilio apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis bei Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas negali būti pripažinti teisėtais bei pagrįstais, todėl šie procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
6. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarime nustatyta, kad 2024 m. liepos 25 d. apie 22.05 val. į Medininkų kelio postą iš Lietuvos Respublikos atvyko krovininis automobilis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su puspriekabe „SCHMITZ“, VIN (duomenys neskelbtini), ir pateikė EX deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje gabenama puspriekabė KN 8716, kurios gavėjas pagal pateiktą deklaraciją yra OOO „E.“ BY, bei patenka į sankcionuojamų prekių sąrašą pagal Tarybos Reglamento (ES) 2024/1865 2024 m. birželio 29 d., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą nuostatoms, XVIII priedo lbb straipsnį. Atsižvelgiant į tai, buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – daikto, t. y. puspriekabės „SCHMITZ“, konfiskavimas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad Institucijos nutarimo dalis dėl konfiskavimo yra neaiški ir nekonkreti, nes nėra nurodyti visi turtą identifikuojantys duomenys. Vis tik, aukštesnysis teismas šio pažeidimo nelaiko esminiu, kadangi konkretūs puspriekabę identifikuojantys duomenys (valstybinis numeris ir VIN numeris) yra nurodyti nutarime aprašant pažeidimo esmę ir jo motyvuojamojoje dalyje. Kita vertus, apeliacinės instancijos vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nepakanka duomenų apie neginčijamai nustatytą puspriekabės „SCHMITZ“, VIN (duomenys neskelbtini), savininką, tyrimą atlikusios Institucijos pastangos jį nustatyti buvo nepakankamos, kas nulėmė priimto procesinio sprendimo neteisėtumą.
7. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad RAB „E.“ ir RAB „T.“ pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, jog pardavėjas (RAB „T.“) parduoda, o pirkėjas (RAB „E.“) perka penkias puspriekabes (vėliau sutartis buvo pildoma papildomais susitarimais). Šios sutarties 14 punkte buvo numatyta, kad transporto priemonių, kurių pardavimas yra šios sutarties dalykas, nuosavybės teisė pereina iš pardavėjo pirkėjui faktinio transporto priemonių ir jų dokumentų perdavimo metu; 15 punkte nustatyta, kad transporto priemonių priėmimo data yra transporto priemonių priėmimo-perdavimo akto pasirašymo diena; transporto priemonių gavimo momentu pardavėjas ir pirkėjas (arba jų tinkamai įgalioti atstovai) privalo apžiūrėti transporto priemones, pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, kas patvirtina, kad transporto priemonių pardavimas pagal sutarties sąlygas įvyko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks šalių tarpusavio susitarimas rodo, kad nuosavybės teisė į transporto priemonę, t. y. šiuo atveju puspriekabę „SCHMITZ“, VIN (duomenys neskelbtini), RAB „E.“ turi pereiti faktinio transporto priemonių ir jų dokumentų perdavimo metu. Vis tik, kaip jau buvo nurodyta, aptariama transporto priemonė buvo sulaikyta Medininkų kelio poste, todėl perdavimas-priėmimas tarp šalių neįvyko. Atitinkamai tokios aplinkybės lemia ir tai, kad nebuvo pasirašytas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuris sąlygotų transporto priemonių pirkimo-pardavimo pagal sutarties sąlygas įvykdymą, o tai kelia pagrįstą abejonę, kuri iš šalių dėl susiklosčiusių aplinkybių yra puspriekabės „SCHMITZ“, VIN (duomenys neskelbtini), savininkė. Nors iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos turinio matoma, kad nuosavybės teisės perėjimas RAB „E.“ buvo grindžiamas atliktais jiems atsiskaitymais, tačiau pastebėtina, jog finansiniai įsipareigojimai pagal tarp šalių sudarytą sutartį tiesiogiai nelemia įgyjamos nuosavybės teisės.
8. Abejonę dėl tikrojo puspriekabės „SCHMITZ“, VIN (duomenys neskelbtini), savininko sustiprina ir administracinio nusižengimo byloje esantis RAB „T.“ direktoriaus 2024 m. spalio 1 d. aiškinamasis raštas, kuriuo prašoma grąžinti sulaikytą puspriekabę „SCHMITZ CARGOBULL“, VIN (duomenys neskelbtini), siuntėjo įmonės (RAB „T.“) žiniai, nes puspriekabės nepavyko parduoti eksportui ir egzistuoja poreikis grąžinti lėšas RAB „E.“ (b. l. 128). Taigi, iš šio rašto turinio suprantama, kad nuosavybės teisę į puspriekabę pripažįsta RAB „T.“ ir prašo ją grąžinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje yra AB „Regitra“ 2024 m. liepos 18 d. išduota transporto priemonės laikinos registracijos liudijimo kopija, kurioje nurodyta, jog transporto priemonės – puspriekabės „SCHMITZ“, VIN (duomenys neskelbtini), valdytojas, kuris yra transporto priemonės savininkas, yra jau trečia bendrovė – UAB „I.“ (b. l. 61). Šiame kontekste aktualu tai, jog RAB „T.“ 2024 m. spalio 1 d. aiškinamąjį raštą 2024 m. spalio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikus RAB „E.“ atstovei ir pirmosios instancijos teismui paprašius išsakyti nuomonę dėl jo prijungimo prie administracinio nusižengimo bylos, Institucijos atstovė nurodė tam neprieštaraujanti bei pažymėjo, jog „gal išaiškės, kam priklauso puspriekabė“ (b. l. 129). Taigi, nors atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad duomenų, jog konfiskuoto daikto savininkas yra RAB „E.“, surinkta daugiau nei pakankama, akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Institucija vis dar abejojo dėl tikrojo puspriekabės savininko. Šiai dienai administracinio nusižengimo byloje nėra jokių abejonių nekeliančių duomenų, ar konfiskuotina puspriekabė priklauso UAB „I.“, ar parduota RAB „T.“, ar jos savininkas pripažįsta ir gali patvirtinti sutarties sąlygas atitinkantį puspriekabės pardavimo faktą, ar jis žinojo kaip ši transporto priemonė bus naudojama bei davė tam sutikimą. UAB „I.“ ar RAB „T.“ į procesą administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo įtrauktos. Aptartos aplinkybės rodo, kad Institucijos tyrimas ir administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimas buvo skubotas bei neišsamus.
9. Teismų praktikoje bylose, kuriose yra taikomas turto konfiskavimas, asmenimis, kurių teises ar teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėjęs nutarimas ar nutartis, laikomi turto savininkai, kai jie nebuvo įtraukti į procesą. ANK 577 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad turto, kuris gali būti konfiskuotas, savininkas, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi, turi administracinio nusižengimo byloje šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises bei pareigas. Tokiais atvejais, esant duomenų, patvirtinančių, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir kai byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2A-1-2012, 2AT-18-2012, 2AT-82-303/2016, 2AT-55-699/2017, 2AT-40-495/2019).
10. Sutiktina su apeliaciniame skunde dėstomu argumentu, kad taikant tokio masto administracinio poveikio priemonę (21 400 EUR vertės daikto konfiskavimą), negalima remtis prielaidomis, spėliojimais ar hipotetinio pobūdžio išvadomis, todėl Institucija administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje turėjo surinkti tikslius faktinius duomenis (įrodymus), leidžiančius pagristi tokios administracinio poveikio priemonės taikymo tretiesiems asmenims pagrindą. Šios teisės pagrindinėse administracinių nusižengimų bylų teisenos stadijose nebuvo užtikrintos, nes Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu konfiskuoto daikto savininkas galimai nebuvo informuotas apie bylos tyrimą ir nagrinėjimą. Apygardos teismo vertinimu, Institucija, siekdama visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą procesinį sprendimą, turėjo pareigą informuoti minėtą asmenį apie bylos tyrimą ir nagrinėjimą, sudaryti jam galimybę įgyvendinti savo teises ir pareigas, numatytas ANK 577 straipsnio 2 ir 3 dalyse, atlikti kitus papildomus tyrimo veiksmus (pavyzdžiui, išsiųsti jam užklausas, įvertinti jo ryšį su galimai padarytu administraciniu nusižengimu bei pareiškėju, sudaryti galimybę teikti duomenis apie turto perleidimo pareiškėjui aplinkybes arba įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jų nuosavybės panaudojimą administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, metu ir pan.). Kaip matoma iš nustatytų aplinkybių, šios pareigos Institucija tinkamai neįgyvendino. Nurodytų trūkumų negali pašalinti skundą nagrinėjantis teismas, nes tam reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kas yra Institucijos, o ne apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu konfiskuoto daikto – puspriekabės – savininko teisės ir procesinės garantijos turėjo būti užtikrintos jau administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo stadijose, todėl nustačius, kad administracinio nusižengimo tyrimas šiuo konkrečiu atveju turi trūkumų, administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai.
11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą, suvaržė neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens teisę būti išklausytam, teikti įrodymus ar paaiškinimus, susijusius su šioje byloje nutartu konfiskuoti turtu, ir tai galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Šis pažeidimas yra pagrindas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartį ir Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą bei grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama, apeliacinės instancijos teismas kitais apeliacinio skundo klausimais nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
RAB „E.“ atstovo advokato Aivaro Gilio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-1434-2024 ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.