- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-29
- Bylos Nr.
- 1-465-1069/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17006-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- V. R.
- Civilinis ieškovas
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Advokatai
- Valdas Andrijauskas, Irma Grikšelienė
- Kategorijos
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. Š., nukentėjusiosios D. R. įstatyminei atstovei G. R., nukentėjusiųjų D. R. ir R. Š. atstovei advokatei Irmai Grikšelienei,
viešame teisiamajame posėdyje daliniu nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM programą išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1994-02-24 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 146 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės atėmimo bausme; 2) 2003-08-29 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį – 3 000 Lt bauda.; 3) 2012-09-05 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 201 straipsnio 3 dalį – 2 600 Lt bauda; 4) 2012-10-25 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme ir 2 600 Lt bauda (arešto bausmę atlikęs, bauda sumokėta); 5) 2019-10-02 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32207-19 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, – teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. šioje baudžiamojoje byloje V. R. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2023-05-10, apie 18 val., (duomenys neskelbtini)-ojo namo kieme, matant mažametei dukrai D. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlipęs iš savo automobilio priėjo prie R. Š. ir šiam sugriebęs abiem rankomis už džemperio, vieną kartą sudavė galva R. Š. į veido sritį, po to du kartus galva sudavė į galvos sritį ties kakta, ir ranka, sulenkta per alkūnę, suspaudęs R. Š. sprandą, parvertė pastarąjį ant grindinio, kur sudavė kumščiu vieną kartą į kairę ranką, kuria R. Š. buvo užsidengęs veidą ir taip R. Š. padarė poodinę kraujosruvą nosyje, sprando ir kairės plaštakos sumušimus, kas sukėlė nukentėjusiam nežymų sveikatos surikdymą, o mažametei nukentėjusiajai D. R. sukėlė neigiamus išgyvenimus.
2. 2023-05-11 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17006-23 pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 4). Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal R. Š. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2023-05-10, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, V. R. agresyviais veiksmais, smūgiuodamas dešinės rankos kumščiu puolė jį. Taip pat įsikabinęs abiem rankomis į jo džemperį pečių srityje, su savo galva, kaktos sritimi jam smogė mažiausiai 3 kartus į veido sritį (t. 1, b. l. 1-3).
3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad buvo susitaręs su buvusia sutuoktine dėl valandos laiko trukmės susitikimo su jų dukra. Dukrą pasiėmė 17 val., o buvusiai sutuoktinei grąžino 18 val. prie (duomenys neskelbtini) namo. Buvusi sutuoktinė G. R. atėjo pasiimti dukros, jos sugyventinis R. Š. tuo metu sėdėjo automobilyje. Jis (kaltinamasis) buvusiai sutuoktinei pasakė „gražus užpakaliukas“, tuomet R. Š. ir sureagavo, išlipo iš mašinos ir ant jo puolė su pykčiu, trenkė. Jis pradėjo gintis. Nukentėjusiojo nesužalojo. Tada R. Š. jam su ranka paėmė už kaklo ir pradėjo smaugti. Vėliau „davė“ su ranka. Jis gynėsi. Paskui jis taip pat R. Š. sugriebė už kaklo. Jis R. Š. apvertė ant žemės ir ant jo atsisėdo. Kai R. Š. apsiramino jis jį paleido. Jam buvo sutrenktos alkūnės, prakirsta lūpa. R. Š. jam išmušė dantį. Įvykis vyko kelias minutes. Dukra šaukė, kadangi matė kaip R. Š. jį muša. Kai vyko muštynės dukra buvo su mama G. R.. Mano, kad dukra bijo jos. Po 10 dienų sužinojo, kad jam yra iškelta baudžiamoji byla, tačiau jam padaryti sužalojimai jau buvo išnykę. Jis taip pat buvo parašęs pareiškimą (atgaline data). Nežino, kada buvo padarytas įvykio įrašas. Mano, kad nukentėjusysis ir buvusi sutuoktinė yra prieš jį nusistatę. Mano, kad jeigu R. Š. nebūtų puolęs tai konfliktas nebūtų įvykęs. Su R. Š. nebendrauja, jo niekaip nevadina. Niekada buvusios sutuoktinės ir R. Š. neprovokavo. Papildomai parodė, kad G. R. ir R. Š. visada jį filmuoja.
4. Ikiteisminio tyrimo metu V. R. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2023-05-10 jis telefonu su buvusia žmona G. R. susitarė, jog valandai laiko, ši jam duos susitikti su mažamete dukra D. R.. Taip pat jie susitarė, jog jis dukrą parveš 18.00 val. prie namų kur gyvena (duomenys neskelbtini). Atvažiavus apie 18 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, susisiekė su buvusia žmona ir pasakė, jog parvežė dukrą. Ji jam pasakė, kad jis palauktų 5 minutes, jie tuoj privažiuos. Su dukra poilsiavo, nieko nekalbėjo nei apie jos mamą, nei apie mamos sugyventinį. Jis buvusios žmonos sugyventinį buvo matęs, žino jo vardą ir pavardę, tačiau su juo nebuvo nei karto bendravęs. G. R. privažiavo maždaug už 10 metrų, išlipo iš automobilio ir priėjo prie jo automobilio. Jis tuo metu sėdėjo automobilyje, dukra taip pat sėdėjo automobilyje, durys buvo automobilio atidarytos. G. R. pasiėmė dukrą ir ėjo link savo automobilio. Jis jai tuo metu pasakė „gražus tavo užpakaliukas, pastambėjęs“. R. Š. išgirdęs jo žodžius išlipo iš savo automobilio, pribėgo prie jo, atidarė dureles, paėmė jam už rūbų krūtinės srityje ir pasakęs „ateik čia“, jį išsitraukė lauk iš automobilio. Jis bandė priešintis, stūmė jo ranką nuo savęs. Išsitempęs iš automobilio R. Š. jam vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį. Jis įsikibo į jį, tarp jų prasidėjo grumtynės stovint, jie vienas kitą stumdė. R. Š. susistumdymo metu sudavė kumščiu jam tris kartus į veido sritį. Jis R. Š. bandė suduoti, tačiau nei karto nepataikė. Jam R. Š. išmušė dantį, bandė jį apsiversti, tačiau jėgų pritrūko, tada jis jį persivertė ir atsisėdo ant jo. G. R. pradėjo šaukti, kad policijai pareiškimą parašys. Iš laiptinės išėjo kaimynas kuris pradėjo sakyti, jog baigtų muštynes. Kur tuo metu buvo dukra, nežino, nematė. R. Š. nueidamas nuo jo pradėjo jam sakyti, kad atvažiuos pas jį, kad sudaužys jį. Jam R. Š. sudavė išviso keturis smūgius kumščiu į veido sritį, dėl to skaudėjo kairės pusės veido žandikaulis, buvo prakirsta viršutinė lūpa, skaudėjo galvą, abi alkūnės buvo nudaužytos. Taip pat buvo suplėšytas megztinis. Jis į gydymo įstaigą nesikreipė, gydėsi pats. Jis neturėjo jokio pagrindo išsitempti R. Š. iš automobilio, šis davė melagingus parodymus, visą tai kas parašyta įtarime yra melas (t. 2, b. l. 11-14, 25-27).
5. Teisiamojo posėdžio nukentėjusysis (ir civilinis) ieškovas R. Š. metu parodė, kad G. R. yra jo sugyventinė su kuria kartu gyvena jau antrus metus. V. R. yra jo sugyventinės buvęs sutuoktinis. Tą dieną V. R. buvo pasiėmęs 1 valandai dukrą. Jis 18 val. kartu su sugyventine automobiliu grįžo į namų kiemą. V. R. jau buvo parvežęs dukrą. V. R. prieš tai buvo parašęs žinutę, kad juos, kaip „sabaka“ sudaužys pamatęs mieste. Jis elgėsi agresyviai. Kad sugyventiniai būtų saugiau, jis taip pat išlipo iš automobilio. Atbėgus sugyventinės dukrai D., jis ją bandė prisegti kėdutėje. Bandant prisegti, D. jam pasakojo, kad jie yra vadinami negražiais žodžiais „sabakomis“. Tuomet jis atsisuko į V. R. ir nespėjus nieko pasakyti, V. R. sako jam „ką tu čia dar žiūri“. Tuomet V. R. iššoko iš mašinos, agresyviu žingsniu spartėdamas ėjo linko jo suspaudęs kumščius. Matėsi, kad V. R. yra agresyviai nusiteikęs. Jis laikėsi atsargaus atstumo žengdamas žingsnį atgal, V. R. smūgiavo jam kaire ranka 4 smūgius, bet nepataikė, kadangi jis jų išvengė pasukdamas galvą. Paskui V. R. jam čiupo už pečių ir pradėjo smūgiuoti galva. Jis palenkdavo galvą ir V. R. pataikydavo į jo kaktą. Po 2 smūgių jis suprato, kad jam neina ištrūkti, kad jį laiko už pečių. V. R. čiupo jį už kaklo ir parvertė ant žemės. Jis iškart užsidengė rankomis galvą, kad nesužalotų. V. R. smogė jam į galvą, kadangi buvo užsidengęs veidą, pataikė į plaštaką. Įvykio metu šalia buvo G. R. ir jų kaimynas. V. R. supratęs, kad stebi žmonės, kadangi viskas vyko daugiabučio kieme, šoko į mašiną ir kažką murmėdamas nuvažiavo. Jis pats nesudavė nei vieno smūgio, jis gynėsi. Sugyventinės dukra D. buvo išsigandusi. Įvykio metu girdėjosi vaiko klyksmai, šauksmai. Vaikas sakė „tėti baik“. Po įvykio vaikas priėjo prie jo, o ne prie V. R.. Nuvyko į Šilutėje esantį „Beždžionių pležą“, kad D. nurimtų ir pasimirštų visas stresas. Vėliau nuvyko į žaidimų aikštelę kur yra šalia stadiono. Sekančią dieną iš pačio ryto, jam buvo nustatyta nosies kraujosruva, prie akies mėlynė ir galvos sumušimai. Maždaug 4 dienas buvo mėlynė. Galvoje kur yra plaukai buvo guzai. Gydėsi namuose. Nedarbingumo neturėjo. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), bendravo su žmonėmis. Civilinį ieškinį palaiko. Po įvykio teko keisti akinius, kurių bendra suma 195 Eur. Patyrė moralinę žalą, savaitę vartojo vaistus, juto gėdą, stresą. Tekdavo išsiprašyti iš darbo dėl apklausų. Sugyventinės dukra D. lankosi pas psichologus, bendraujama su vaikų teisių specialistais, sugyventinė lanko tėvystės kursus, ją moko kaip elgtis tokiais atvejais.
6. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Š. parodė, kad 2023-05-10, apie 18.00 val., jis kartu su sugyventine G. R. grįžo iš miesto į namus adresu (duomenys neskelbtini). Kieme jau laukė sugyventinės buvęs vyras V. R., kuris parvežė jų bendrą vaiką. Jiems išlipus iš automobilio, priėjo sugyventinės mažametė dukra D. R., kurią jis įkėlė į savo automobilį, segė saugos diržais, kai ši pasakė, kad jį (R. Š.) jos tėvas (V. R.) vėl vadino negražiais žodžiais. Jis tuomet atsisuko į V. R. automobilį, kur pastarasis sėdėjo viduje ir tuomet šis pradėjo jam kažką šaukti, mosikavo rankomis. V. R. iškart išlipo iš savo automobilio, agresyviai nusiteikęs sparčiu žingsniu, gniauždamas kumščius prisiartino prie jo. Priėjęs iškart užsimojo dešinės rankos kumščiu, mažiausiai keturis kartus bandė suduoti į galvos sritį, tačiau visų smūgių išvengė. Tuomet R. rankomis sučiupo už džemperio, pečių srityje, su savo galva, kaktos sritimi smogė jam mažiausiai 3 kartus į veido sritį. Tarp jų kilo grumtynės, jis gynėsi, nepamena ar gindamasis sudavė, tačiau skaudėjo kairiosios rankos plaštaką, ji patinusi. Grumtynių metu jie nukrito ant žemės, kiek pamena jis V. R. apvertė ir paguldė nugara ant žemės, bandė laikyti prispaudęs prie žemės, tačiau šis kažkaip ištrūko, tuomet apvertė jį, gulėjo šonu ant žemės. Jis jau suprato, kad V. R. bandys suduoti, todėl abiem rankomis užsidengė veido ir galvos sritį. Kiek pamena V. R. sudavė jam vieną kartą, greičiausiai iš kumščio, kliuvo kažkur į rankų sritį. Kokiomis aplinkybėm V. R. nuo jo atsitraukė nepamena, atsipeikėjęs nuo ištikto šoko, šalia pamatė stovinčią sugyventinę, jos mažametę dukrą bei kaimyną. Kuomet tarp jo ir V. R. vyko grumtynės, fone girdėjo klykiančią sugyventinės dukrą, kuri viską matė, taip pat viską matė ir taip pat šaukė, kad jį paleistų ir nemuštu, sugyventinė G. R.. Konflikto metu V. R. apgadino vilkėtą džemperį, jį suplėšė pečių srityje, taip pat grumtynių metu ant žemės nukrito jo akiniai, apsibraižė akinių lęšiai ir dėl to jam padaryta žala. Jautė skausmą kaktos kairės pusės srityje, nosies viršutinėje dalyje, kai skausmas nueina link kairiosios akies (t. 1, b. l. 2).
7. 2023-05-24 akistatos tarp nukentėjusiojo R. Š. ir įtariamojo V. R. metu, nukentėjusysis parodė, kad 2023-05-10 jo draugė G. R. susitarė telefonu su V. R., kad nuo 17 val. iki 18 val., ji leis jam susitikti su jų bendra dukra D. R.. Apie 18 val. V. R. paskambino G. R. ir pasakė, kad jau yra kieme. G. R. pasakė, jog už penkių minučių grįš, kad palauktų. Grįžo apie 18 val. į kiemą, t. y. (duomenys neskelbtini), kur automobilis jau stovėjo. Jis pravažiuodamas matė, jog automobilio priekinėse sėdynėse niekas nesėdi, suprato, jog V. R. su dukra sėdi automobilio (autobusiuko) viduje. G. R. išlipusi iš automobilio pašaukė dukrą, kad ši ateitų pas juos į automobilį. D. R. išlipo iš automobilio ir atėjusi iki jų automobilio, o ją segant prie kėdutės, pasakė, kad vėl jos tėtis negražiai kalbėjo apie juos. Jis tuo metu stovėjo lauke, prie savo automobilio. D. R. pasakė, jog jos tėvas pasakė apie juos žodžius „sabaka ir kt.“, šiuo metu jau nepamena. Jis pažiūrėjo į V. R., o pastarasis pradėjo jam sakyti pro atvirą automobilio langą - ko jis į jį žiūri, pradėjo skeryčiotis rankomis, iššoko iš savo automobilio ir greitu žingsniu priėjo prie jo. Jis tuo metu buvo prie automobilio galinių durelių, o šalia buvo G. R.. V. R. nieko jam nesakęs bandė jam suduoti dešinės rankos kumščiu į veido sritį keturis kartus. Jam nei vienas smūgis nepataikė, jis išsisuko. Tada V. R. jam sučiupo abiem rankom už rūbų, pečių srityje ir vieną kartą jam smogė iš kaktos į nosies sritį. Po to dar du kartus V. R. jam smūgiavo iš kaktos į nosį, tačiau jis pasilenkdavo ir smūgiai kliuvo ne į nosį, bet į kaktą. Jis bandė išsilaisvinti iš V. R., tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu jis parvertė V. R. ant žemės, bandė šį prispausti prie žemės. Tačiau V. R. išlindo ir jį parvertė, o G. R. pradėjo šaukti, jog iškvies policiją. V. R. jį paleido, jis atsistojo ir užsidengė veidą rankomis, kad daugiau negautų smūgių į galvos sritį. V. R. jam sudavė dar vieną smūgį rankos kumščiu į kairę ranką, kuria buvo užsidengęs veidą. Sudavęs smūgius V. R. pasakė, kad dar susitiksim, nuėjo iki savo automobilio. Jis grumtynių metu nesudavė nei vieno smūgio V. R.. Įtariamasis parodė, kad, kai jis dukrą atidavė G. R., jai nueinant pasakė „gražus užpakaliukas“, visą tai pasakė sėdėdamas automobilio viduje, per atvirą langą. R. Š. sėdėjo savo automobilyje, maždaug nuo jo automobilio už 10 metrų. Po jo žodžių R. Š. išlipo iš savo automobilio ir ėjo link jo. Likus maždaug apie 2 metrams iki automobilio, jis išlipo į lauką iš automobilio, negalvojo, kad R. Š. gali užpulti jį. R. Š. nieko nesakęs priėjo prie jo ir rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį. Jis supyko ant jo ir pradėjo jam iš rankos kumščio smūgiuoti atgal, nes R. Š. išvengė smūgių. Po to R. Š. viena ranka jam suėmė už kaklo, o kita ranka jam sudavė kumščiu du kartus į veido sritį. Jis pajuto, jog jam nulūžo dantis. Jis išsilaisvino ir R. Š. su ranka sulenkta per alkūne suėmė šiam už kaklo, R. Š. išsisuko ir tada suėmė jam viena ranka už kaklo ir parvertė jį ant žemės. Jis priešinosi ir R. Š. parvertė ant žemės. G. R. pradėjo šaukti, jog iškvies policiją. R. Š. apsiramino ir viskas baigėsi. Jis R. Š. nesudavė nei vieno smūgio, šis galėjo susižeisti ne bent tik virstant ant žemės (t. 1, b. l. 31-35).
8. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios D. R. įstatyminė atstovė G. R. parodė, kad su V. R. yra išsituokę jau beveik 2 metus. Visą laiką nuo santuokos nutraukimo V. R. ją įžeidinėdavo. Dėl įžeidinėjimų yra rašiusi policijai 4-5 pareiškimus. Jam buvo paskirtos baudos, tačiau jis vis tiek nesiliaudavo. V. R. prieš gegužės 10 d. grįžo iš užsienio ir paprašė pasiimti vaiką su nakvyne pas save. Ji neleido, kadangi pagal teismo sprendimą buvo jos laikas su vaiku, kadangi buvo motinos diena. Po kelių dienų ji leido jam su vaiku susitikti valandai laiko, kadangi vaikas sirgo. Tą dieną V. R. ant jos pyko, kadangi neleido pas jį vaiko su nakvyne. Išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais, visokiomis „sabakomis“, sakė, kad „sutikęs jumis aš sudaužysiu mieste, nesimaišykite man po kojomis, nes pamatęs jumis sudaužysiu“, siuntė grasinančias žinutes. V. R. vaiką pasiėmė 17 val. Apie 18 val. V. R. paskambino ir pasakė, kad jau vaiką parvežė ir laukė jų grįžtančių. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) name (duomenys neskelbtini). Kai grįžo ji išlipo iš automobilio ir įsijungė telefone „garsiakalbį“, dėl atsargumo. R. Š. išlipo kartu su ja, kad jai būtų drąsiau. Pašaukė, kad vaikas ateitų pas ją. Atbėgus mergaitei R. Š. ją sodino į automobilį. Sodinant vaiką į automobilį dukra pasakė, kad „ar žinote kaip tėtis jumis vadina vėl „sabakomis“ ir dar visokiais negražiais žodžiais“. Tuomet R. Š. atsisuko į V. R.. V. R. pašaukė, ką tu darai, ar žiūri, tiksliai nepamena. Tada V. R. išlipo iš automobilio ir greitai atbėgo link jų suspaudęs kumščius. Atbėgęs iš karto smūgiavo R. Š.. Dukra iššoko iš automobilio, kadangi R. Š. nebuvo jos prisegęs, ir pradėjo klykti, šaukti „tėti paleisk“, „nemušk R.“. Ji taip pat šaukė, kad iškvies policiją. Matė, kad V. R. suėmė R. už pečių ir trenkė su galvą. R. Š. nukrito akiniai. Kiek smūgių buvo negali pasakyti, kadangi laikė mergaitę. Vėliau matė, kaip V. R. parvertė R. Š. ant žemės. Tada atbėgo kaimynas A. M.. V. R. pamatęs, kad atėjo kaimynas paleido R. Š. ir išvažiavo. Dukra išgirdusi, kad ketinama kviesti policijos pareigūnus pradėjo drebėti ir prašė jų nekviesti. Kad dukra nurimtų jie nuvyko į „Beždžionių pležą“. Vėliau nuvažiavo į „Kiškių daubą“. Po šio įvykio vaikas vis dar pabunda naktimis ir prisimena šį įvykį. Po šio įvykio kreipėsi į psichiatrę bei psichologę. Po įvykio vaikas vartojo raminančius vaistus, arbatas. Šiuo metu su dukra apie įvykį nekalba. Dukra apie tėvą taip pat nekalba. Pamačiusi tėvą dukra verkia, bijo jo. Prašo priteisti 700 Eur neturtinę žalą dukrai, kurią sudaro 600 Eur už advokatės paslaugas ir 30 Eur man už tai, kad kreipėsi į ligoninę dėl psichiatrės.
9. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. R. parodė, kad V. R. yra jos buvęs vyras, su juo išsiskyrė maždaug prieš 2 metus. Turi bendrą vaiką D. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurią šis lanko, su ja matosi. Tačiau kuomet ji apsigyveno su kitu žmogumi, prasidėjo pastovus V. R. kabinėjimasis, necenzūriniai žodžiai jos ir jos sugyventinio R. Š. atžvilgiu. 2023-05-10, apie 17.00 val., V. R. prašymu leido pasimatyti su dukra, kuris ją pasiėmė ir sutarė, kad su dukra praleis valandą laiko, o po to ją parveš. 2023-05-10, apie 18.00 val. sulaukė V. R. skambučio, kuris pasakė, kad parvežė vaiką ir, kad ateitų ją pasiimti. Ji su sugyventiniu tuo metu važiavo iš parduotuvės į namus, paprašė kelias minutes palaukti. Privažiavus prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), išlipo, o iš praverto buvusio vyro automobilio lango pamatė savo dukrą, kurią pašaukė, kad ateitų. Sugyventinis pasodino dukrą į automobilį ir norėjo prisegti saugos diržą, nes ketino iškart išvažiuoti, tačiau to nespėjus padaryti prie pat stovėjusio jų automobilio pribėgo V. R., kuris puolė mušti sugyventinį. V. R. mušė sugyventinį, kuris bandė gintis, ji pradėjo šaukti „ką tu čia darai, paleisk, nemušk jo, iškviesiu policiją“, vaikas tai pat išsigandęs pradėjo klykti „teti paleisk“, nežino kiek kartų ji tai kartojo, tačiau ji išsigandusi tai šaukė ištisai. Tačiau V. R. R. Š. nepaleido, jie besigrumdami nukrito ant žemės, ji su vaiku išsigandusios toliau šaukė. V. R. nuo sugyventinio atsitraukė tik tuomet, kada į lauką išėjo kaimynas. Atsitraukęs R. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. R. Š. jai sakė, kad jam skauda kairiąją rankos plaštaką, kaktos sritį, nosį (t. 1, b. l. 100-103).
10. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. R. parodė, kad ji su buvusiu vyru V. R. 2023-05-10, dienos metu susitarė, kad jis apie 17 val., atvažiuos ir valandai laiko galės pasimatyti su dukra D. R.. Kai V. R. paskambino dienos metu, jis ją pirmiausiai išvadino visokiais įžeidžiančiais žodžiais, kaltino ją, jog ji jam neduoda dukters. Ji tikrai nedraudžia jam susitikti su dukra, vykdo teismo sprendimą, kuriame nurodyti susitikimai su dukra. 2023-05-10, apie 17 val. V. R. pasiėmė dukrą ir sutarė, jog 18 val. atveš jai. Apie 18 val. paskambinęs V. R. pasakė, jog parvežė dukrą ir yra prie namo kur ji gyvena, t. y. prie (duomenys neskelbtini). Jie už penkių minučių atvažiavo į minėtą vietą, V. R. automobilyje buvo su dukra, pašalinių asmenų su juo nebuvo. Ji išlipo iš automobilio pirma, paskui ją išlipo sugyventinis, pašaukė dukrą, kad ši ateitų pas ją. Dukra tuo metu buvo V. R. automobilio (autobusiuko) viduje. Dukra atbėgo prie jų, ji stovėjo prie automobilio, o sugyventinis segė kėdutės diržus. Dukra jiems pasakė, jog tetis vėl negražiai apie juos kalbėjo, juos pavadino žodžiu „sabaka“. Sugyventinis išgirdęs kaip V. R. pavadino juos, atsisuko į V. R. automobilį ir pažiūrėjo į jį. V. R. pamatęs, kad sugyventinis pažiūrėjo į jį, pradėjo sakyti ko jis žiūri, pradėjo mosikuoti rankomis. Netrukus pamatė, kad R. išlipo iš automobilio ir pradėjo dideliais žingsniais eiti link jų. Sugyventinis nespėjo prisegti dukros, kai prie jo pripuolė V. R. ir nieko nesakęs užsimojo su rankos kumščiu suduoti sugyventiniui į veido sritį. Sugyventinis išsisuko nuo V. R. smūgių. Kiek pamena V. R. sugyventiniui smūgiavo nemažiau kaip keturis smūgius. Dukra išlipusi iš automobilio ir pamačiusi, kad V. R. smūgiuoja R. Š. į veidą, pradėjo verkti, garsiai šaukti, prašė, kad V. R. paleistų R. Š.. Kilo didelis triukšmas, ji taip pat šaukė, kad V. R. paleistų sugyventinį, tačiau pastarasis nepaleido ir nenusiramino. Tada V. R. abiem rankom pačiupo sugyventiniui už megztinio pečių srityje ir taip jį laikydamas su galva smogė jam vieną kartą į veido sritį. Pamatė, kaip nuo sugyventinio veido nukrito akiniai, ji juos paėmė, kad nesutryptų ir toliau šaukė, kad V. R. paleistų sugyventinį, tuo pačiu bandė ir apsaugoti dukrą, nes ši bandė išsilaisvinti iš jos glėbio. Kadangi ji saugojo dukrą, tai negalėjo visą laiką žiūrėti į V. R. ir sugyventinį, todėl negali tiksliai pasakyti kiek dar kartų V. R. smūgiavo sugyventiniui į veido sritį ir kur tiksliai pataikė. Ji pamatė, kaip abudu nukrito ant žemės ties bordiūru, šalia V. R. automobilio. Ji pamatė, kaip sugyventinis guli ant žemės, o V. R. yra atsisėdęs ant jo ir sugyventinis yra užsidengęs rankomis veidą. Pamatė, kaip V. R. užsimojo su kumščiu ir pataikė sugyventiniui į ranką, kuria buvo užsidengęs veidą. Ji visą laiką šaukė ir prašė, kad V. R. paleistų sugyventinį, sakė, jog paskambins į policiją, tačiau pastarasis nesiramino, dukra visą laiką buvo išsigandusi, visą laiką verkdama garsiai šaukė. Kai V. R. sudavė sugyventiniui iš namo laiptinės išbėgo kaimynas A. M.. V. R. pamatęs paleido sugyventinį ir įsėdęs į savo automobilį išvažiavo. Dukra niekaip negalėjo nusiraminti, ji visą laiką drebėjo, negalėjo nusiraminti, krūpčiojo, nes patyrė stresą pamačiusi, kaip V. R. muša R. Š.. Ji tuo tarpu buvo išsigandusi, visa buvo strese, nes nežinojo kuo baigsis, jai buvo šokas, policijai tuo tarpu negalėjo paskambinti, nes laikė dukrą, kad tik ji nebėgtų jų skirti. Ji yra pasipiktinusi buvusio vyro elgesiu, nes dar iki šios dienos dukra negali nusiraminti, pamačiusi savo tėvo automobilį ji pradeda drebėti, stresuoti, sako, jog nenori tiek susitikti su savo tėčiu, tiek su juo važiuoti, taip naktimis pabunda ir kalba apie įvykį (t. 1, b. l. 104-107).
11. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o tame pačiame name gyvena ir G. R.. Žino, kad G. R. gyvena su jam iš matymo pažįstamu vyru, kurio nei vardo nei pavardės nežino, yra tik šį matęs. Jis V. R. pažįsta, jis ankščiau gyveno su G. R., su juo kaip kaimynai bendraudavo, pasisveikindavo ir tiek. G. R. sugyventinis visada elgiasi ramiai, neteko girdėti, kad šis būtų sukėlęs konfliktą ar elgtųsi netinkamai. 2023-05-10, apie 18 val. sėdint kambaryje, išgirdo moters šauksmą ir vaikišką rėkimą. Jis pasižiūrėjęs pro langą pamatė, kad yra G. R. su savo dukra. G. R. šaukė, kad negąsdintų vaiko, nes mergaitė labai garsiai šaukė. Taip pat pamatė, kad stovi autobusiukas, kuris jam buvo labai panašus į V. R. autobusiuką. Po to pamatė, kaip V. R. prie autobusiuko kampo, ranka sulenkta per alkūnę smaugia G. R. sugyventinį ir parverčia jį ant žemės tiesiai prie bordiūro. Tada V. R. užsilipo, tiksliau atsisėdo ant G. R. sugyventinio ir rankų kumščiais pradėjo mušti G. R. sugyventinį. Pastarasis kiek galėjo tiek bandė rankomis užsidengti veidą. Jis nutarė eiti į lauką ir išskirti juos. Išėjęs į lauką priėjo prie abiejų vyrų. V. R. jį pamatęs baigė muštynes, atsistojo ir sėdęs į savo autobusiuką išvažiavo. G. R. sugyventinis atsistojęs nuėjo į namus (t. 1, b. l. 117-20).
12. Įvykio vietos apžiūros protokole bei jo prieduose - fotolentelėse užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta, nieko nepaimta. Įvykio vietos apžiūra fiksuota fotografuojant (t. 1, b. l. 17-20, 21-24).
13. 2023-06-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 233/2023(10) nurodyta, kad R. Š. nustatyta poodinė kraujosruva nosyje, sprando, kairės plaštakos sumušimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (ranka, koja ar pan.). Sužalojimai padaryti trijų smūgių pasėkoje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 55-56).
14. Iš nukentėjusiojo R. Š. pateikto garso įrašo matyti, kad garso įrašas trunka 2 min. 54 sekundes. Įjungus garso įrašą girdėti, jog važiuojama automobiliu. Netrukus automobilis sustoja, girdisi, kaip atsidaro automobilio durelės (vyras kažką pasako moteriai, tačiau neaiškiai ir neina suprasti, moteris jam pritaria). Girdisi, kaip moteris sako - nu ateik (girdisi užvesto automobilio variklio garsas). Pasigirsta, kaip kažkas atbėga ir vaikiškas balsas. Girdisi, kaip kažką vaikas sako, tačiau neina suprasti, tik girdimi žodžiai - ir sakė, kad... (dėl triukšmo neina suprasti ką vaikas sako). Pasigirsta vyriškas balsas, o netrukus girdisi kaip vyras sako - kas tau yra? Pasigirsta kaip moteris sako - dink iš čia blet asile, raminkis girdi ką sakau, raminkis, ką tu čia darai. Girdisi fone, kad vyksta susistumdymas. Pasigirsta vaiko klyksmas. Moteris sako - baik, raminkis (vaikas nenustoja klykti). Moteris sako - vaikas yra, vaikas yra. Vaikas garsiai klykia, jaučiasi, jog yra išsigandęs. Moteris - a girdi ką sakau, asile paleisk jį, raminkis, vaikas yra, ką tu darai. Vaikas ir toliau garsiai išsigandęs klykia, verkia. Moteris - a girdi ką sakau, paleidi, paleisk tu jį, a girdi ką sakau, paleidi, aš policijai viską pranešiu kaip tu puoli. Moteris klykiančiam vaikui pasako - mažute nelįsk, mažute nelįsk (vaikas verkia). Moteris - paleidi tu jį, aš policiją iškviesiu, ar girdi tu ką sakau, aš iškviesiu policiją ką tu darai, dink iš čia, policiją iškviesiu dink iš čia. Pasigirsta vyro balsas, jis pasako – „idy pohui“. Moteris - paleidi tu jį, ar nori, kad policiją iškviesčiau ką, parašysiu aš pareiškimą ant tavęs pamatysi tu, vaiką traumuoji debile tu blet vienas. Pareiškimą parašysiu ant tavęs, kad tu man vaiką traumuoji man, psichini tu ligoni tu pasigydyk pirmoj eilėj, nenormalus tu blet (tekstas netaisytas - autoriaus pastaba) (t. 1, b. l. 133-135).
15. 2023-05-30 nukentėjusysis R. Š. pateikė garso įrašą (1 t., b. l. 121-122), kuris apžiūrėtas 2023-06-06 (1 t., b. l. 136-138, įkeltas į IBPS). Pirmo garso įrašo, daryto 2023-05-10, 12.37 val., trukmė 1 minutė 36 sekundės. Įjungus garso įrašą girdisi užvesto automobilio garsas. Pasigirsta vyro balsas (tekstas netaisytas - autoriaus pastaba) „tu žiurke, aš tavęs kartais nelabai suprantu, aš savo vaiką negaliu pasiimti, tu eini kaip nežinau kas, žodžiu kaip gyvatė kokia dar čia švelniai yra pasakyta, čia pize, nahui čia pakraupę žmonės žinok aš jums sakau jūs man akyse pasitaikysit tai tu neįsivaizduoji, geriau jūs nahui su tuo sabaka nahui apeikit aš jį sutiksiu mieste kur, pize nahui, kaip pisčiau į galvą jam kūrva apsiverstų kūlverščiais, invalido gabalas kūrva abudu nahui tu neįsivaizduoji, palauk čia žinok tu tiek užvesi mane, kad pyzdiec bus jūs nahui bėgsit nuo manęs išsigandę kūrvos invalidai, kurva negaliu su vaiku nahui pasikalbėti, tu man uždraudi net pyragėlį nahui, čia pizė yra nahui, pizė, kūrva lakstai nahui pas motinos pas visur nahui po bybis žino kur, aš su vaiku negaliu pasimatyti žertva tu kūrva subinpise kūrva, piskis nahui su kitais į subinę, bet vaiką tu man duok matytis nahui žiurke tu kūrva, bepape kūrva, skylė didžiausia kūrva, įsivaizduoji karaliene, žertvų žertva tu kūrva esi, čia kūrva invalidai pakraupę blet žmonės kūrva nuo tavo tos, kam pasakau tai ahujeline yra kūrva, kas sako čia yra, turi džiaugtis kad dar tėvas atvažiuoja pasiimti kūrva, ten ta motina ir gi kūrva, matyt jūs ten visi išsigimėliai esat, konkretūs nahui, jums gydytis nahui turbūt reikia“.
16. Antras garso įrašas 2023-05-10, 18.11 val., trunka 12 sekundžių. Įjungus garso įrašą girdisi užvesto automobilio garsas. Pasigirsta vyro balsas „nu dabar jau užvedėt mane užvedėt, tai dabar prasidės linksmybės, linksmybės prasidės (pasigirsta vyro juokas), va dabar tai pažvengsim“.
17. Trečias garso įrašas 2023-05-10, 18.22 val., trunka 22 sekundės. Įjungus garso įrašą girdisi užvesto automobilio garsas. Pasigirsta vyro balsas „sabaka net nesitikėjo, gaila, kad aš jį pagailėjau, turbūt turi būti gėda labai, gėda, man gėda išviso tokie dalykai kai pagalvoji tai nu ir načiort nu ir načiort (pasigirsta vyro juokas)“ (t. 1, b. l. 121-122, 136-138, įkeltas į IBPS).
18. Iš 2022-05-24 administracinio nusižengimo protokolo Nr. 94-ANR_P-807-2022 (ROIK: 22169136557) kopijos matyti, kad V. R. 2022-05-17, 20.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, garsiai šaukdamas necenzūriniais žodžiais išvadino G. R. taip pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį. V. R. paskirta bauda pagal ANK 481 str. 1 d. - 15 Eur. Bauda sumokėta (t. 1, b. l. 160-162, 163-166).
19. Iš 2023-05-10 siųstos V. R. SMS žinutės G. R. kopijos matyti, kad V. R. nepageidauja matyti dabartinio buvusios žmonos draugo, pasitaikius progai ketina iš jo pasijuokti, pašiepti jį (t. 1, b. l. 170).
20. Informacijoje apie vaiko gyvenimo sąlygas, sudarytoje 2023-06-14 Nr. 5SD-4119, matyti, kad vaiko tėvų tarpusavio santykiai įtempti ir konfliktiški, vaikas dažnai girdi tėvo įžeidžiančius žodžius mamos atžvilgiu. Tėvai negeba taikiai susitarti dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo, negeba konstruktyviai bendradarbiauti tarpusavyje, vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas (t. 1, b. l. 87-89).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
21. BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiame straipsnyje nurodytos veikos padarymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o mažamečiui – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
22. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
23. Kaltinamasis V. R. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino aplinkybę, kad 2023-05-10, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (su)konfliktavo su nukentėjusiuoju R. Š. (kuris, be kita ko, šiuo metu yra jo buvusios sutuoktinės gyvenimo partneris). Tačiau V. R. kategoriškai neigė vartojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir tvirtino, kad tik gynėsi nuo pastarojo puolimo, pradėto po V. R. replikos / komplimento, pasakyto buvusiai sutuoktinei. Nežiūrint į tai V. R. kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai.
24. Faktą, kad tarp nukentėjusiojo R. Š. ir kaltinamojo V. R. (pastarajam po pabendravimo atvežus savo dukrą buvusiai sutuoktinei, šiuo metu gyvenančiai su nukentėjusiuoju) vyko grumtynės patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. M. parodymai, pagal kuriuos šis liudytojas (kaimynas) matė, kaip V. R. prie autobusiuko kampo, ranka sulenkta per alkūnę smaugė G. R. sugyventinį (R. Š.) ir parvertęs jį ant žemės tiesiai prie bordiūro, atsisėdo ant jo bei kumščiais pradėjo mušti jį, o pastarasis kiek galėjo tiek bandė rankomis užsidengti veidą (t. 1, b. l. 117-20). Smurto prieš R. Š. panaudojimo faktą patvirtina kiti įrodymai, kurie taip pat leidžia įsitikinti visa įvykių seka ir dinamika. Tokiais duomenimis laikytini nuoseklūs paties nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo, akistatos su kaltinamuoju metu bei teisiamajame posėdyje. R. Š. visą kaltinamojo veiksmų seka nurodė iš esmės analogiškai, kaip liudytojas A. M., o būtent tai, kad tai kaltinamasis iššoko iš mašinos ir, staiga prisiartinęs, bandė smūgiuoti, o po to, parvertė ant žemės ir prispaudęs smūgiavo į galvą, o nukentėjusysis dengėsi veidą plaštaka. Bylos svarstymui pateikti ir teisiamajame posėdyje išklausyti garso įrašai (t. 1, b. l. 133-135, 121-122, 136-138) taip pat leidžia teismui neabejotinai nuspręsti, tiek apie labai neigiamą kaltinamojo V. R. nusistatymą buvusios sutuoktinės ir jos sugyventinio R. Š. atžvilgiu, tiek tai, kad kilusio konflikto iniciatorius buvo būtent kaltinamasis, kuris pribėgo prie nukentėjusiojo, kai šis automobilinėje kėdutėje saugos diržu segė kaltinamojo mažametę dukrą. Tuo leidžia įsitikinti ir nuoseklūs G. R. parodymai. Byloje pateiktas ir 2023-06-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 233/2023(10), kurioje nurodyta, kad R. Š. nustatyta poodinė kraujosruva nosyje, sprando, kairės plaštakos sumušimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (ranka, koja ar pan.). Sužalojimai padaryti trijų smūgių pasėkoje, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 55-56).
25. Taigi, aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais, kurie vienas kitą atitinka ir papildo, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis 2023-05-10, apie 18 val., (duomenys neskelbtini)-ojo namo kieme, matant mažametei dukrai D. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlipęs iš savo automobilio priėjo prie R. Š. ir šiam sugriebęs abiem rankomis už džemperio, vieną kartą sudavė galva R. Š. į veido sritį, po to du kartus galva sudavė į galvos sritį ties kakta, ir ranka, sulenkta per alkūnę, suspaudęs R. Š. sprandą, parvertė pastarąjį ant grindinio, kur sudavė kumščiu vieną kartą į kairę ranką, kuria R. Š. buvo užsidengęs veidą ir taip R. Š. padarė poodinę kraujosruvą nosyje, sprando ir kairės plaštakos sumušimus, kas sukėlė nukentėjusiam nežymų sveikatos surikdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinime inkriminuoti V. R. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
26. Ir nors baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta ir aplinkybė, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai – 2023-05-10 smurto panaudojimas R. Š. atžvilgiu, buvo padaryti kaltinamojo mažametės dukters D. R. akivaizdoje (t. y, jai matant), tačiau šioje byloje jokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai D. R. atžvilgiu pagal BK straipsnio 3 dalį nebuvo inkriminuoti. Todėl aplinkybė, kad mažametei nukentėjusiajai D. R. buvo sukelti neigiami išgyvenimai – šalintina iš kaltinimo.
Dėl skirtinos bausmės
27. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
28. Skirdamas bausmę kaltinamajam V. R. teismas pirmiausia, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kad šiuo atveju padarytas vienas baigtas nesunkus smurtinis tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.
29. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip turi atsižvelgti į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje prokuroras laikėsi pozicijos, kad kaltinamasis turi neišnykusį teistumą ir tokią savo poziciją grindė VMI pateiktu raštu, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis baudos nėra sumokėjo (t. 1, b. l. 180-181). Ir nors vėliau bylos svarstymui pateikti duomenys ir leidžia neabejotinai įsitikinti, kad kaltinamajam baudžiamojoje byloje paskirta bauda buvo sumokėta (išieškota) visiškai, tačiau tai buvo padaryta tik 2021-07-07 (ką patvirtina išrašas iš antstolių informacinio registro, ir gynėjo pateiktas pranešimas iš antstolės Astos Pliuškevičienės (t. 2, b. l. 182, 2023-12-19 procesinis dokumentas Nr. DOK-29480)). Kadangi kaltinamasis 2012-10-25 buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, už kurią atsakomybė nustatyta BK 300 straipsnio 2 dalyje ir pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, asmuo, nuteistas už apysunkį nusikaltimą, laikomas turinčiu teistumą 3 metus po bausmės atlikimo. Taigi šiuo atveju kaltinamasis laikomas turinčiu teistumą (kuris butų išnykęs po 3 metų nuo baudos sumokėjimo).
30. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo V. R. asmenybę charakterizuojančių duomenų visetą (t. 1, b. l. 139-180), t. y. kad V. R. yra brandaus ir darbingo amžiaus (sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų), teisiamojo posėdžio metu nurodė dirbantis (duomenys neskelbtini), daug kartų (net 16) baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, byloje nepateikta duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ir (ar) priklausomybės ligų centre. Galiausiai, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir aplinkybių nenustatyta, o atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
31. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. R. už nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės apribojimo bausmę, nustatant kiek ilgesnę nei šios bausmės vidurkis jos trukmę (t. y. vienerius metus ir tris mėnesius) laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi senyvo amžiaus asmenimis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktai).
32. 2023-05-18 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 28-31). Ši kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Dėl civilinių ieškinių
33. BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį.
34. Visų pirma, tokia savo teise byloje pasinaudojo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 179,91 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos, susijusios su nukentėjusiojo R. Š. gydymo išlaidomis, atlyginimo (t. 1, b. l. 61-64, 66-68). Nukentėjusiojo R. Š. gydymo išlaidas, kurias patyrė teritorinė ligonių kasa, patvirtina gydymo paslaugų apskaitos 2023-05-30 išrašas, iš kurio matosi, kad (duomenys neskelbtini) priėmimo-skubios pagalbos, radiologo bei kompiuterinės tomagrafijos paslaugoms iš viso skyrė 179,91 Eur sumą (t. 1, b. l. 64). Atsižvelgiant į tai, kad V. R. žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarė nusikalstama veika, todėl ją privalo atlyginti visa apimtimi (CK 6.263, 6. 283 straipsniai). Tokiu atveju Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš V. R. priteistinas 179,91 Eur padarytos žalos atlyginimas.
35. Antra, byloje priimtas nukentėjusiojo R. Š. civilinis ieškinys, kuriuo pastarasis prašo priteisti iš kaltinamojo 195,99 Eur turtinės, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo ir išlaidas už advokatės teiktas teisines paslaugas (t. 1, b. l. 72-73).
36. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe.
37. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis (ir civilinis ieškovas) R. Š. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos grindė UAB „Pasaulio optika“ išrašyta PVM sąskaita faktūrą, išrašytą už paslaugas ir prekes (regos korekcijos nustatymą, akinių lęšių įdėjimą į rėmelį, akinių lęšius ir rėmelį) bei 2023-06-21 jos apmokėjimo kvitu (t. 1, b. l. 74). Teismas šiuos dokumentus laiko tinkamais įrodymais, o nukentėjusiojo patirtos išlaidos, susijusios su akinių keitimu, teismo vertinimu, yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos, protingos ir atitinka rinkos kainas. Tokiu atveju teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo 195,99 Eur išlaidos yra pagrįstos ir vertintinos kaip žala, atsiradusi dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kurią pastarasis turėtų atlyginti (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).
38. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju įvertinus neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą: nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, kitus nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius – be fizinio skausmo, patirtą pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, sumažėjusias bendravimo galimybes (sužalojimui esant veido srityje), taip pat nusikalstamų veikų pobūdis (smūgių skaičius ir intensyvumas, smūgiuota į galvos sritį) sudaro pagrindą nukentėjusiajam, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuris vadovaujantis teismų praktika, teisingumo bei protingumo kriterijais šiuo atveju atitiktų 1 000 Eur sumą. Tokia suma, teismo vertinimu, yra adekvati nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pasekmėms (CK 6.250 straipsnis).
39. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo – tenkintinas.
40. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis už jo atstovavimą teisme patyrė 600 Eur išlaidų (t. 1, b. l. 75, 76). Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, baudžiamosios bylos sudėtingumą, advokato nukentėjusiajam teikiamų paslaugų apimtį ir rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiajam priteistinų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, dydis yra mažinamas iki 600 Eur.
41. Trečia, mažametės D. R. atstovė pagal įstatymą – mama G. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma mažametei D. R. iš kaltinamojo priteisti 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo ir išlaidas už advokatės teiktas teisines paslaugas. Civiliniame ieškinyje nurodomą kad mažametė, matydama jos tėvo smurtinio pobūdžio veiksmus, nukreiptus prieš jos mamos sugyventinį – nukentėjusįjį R. Š., patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, išgąstį ir šoką (t. 1, b. l. b. l. 108-109).
42. Minėta, kad baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybė, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai – 2023-05-10 smurto panaudojimas R. Š. atžvilgiu, buvo padaryti kaltinamojo mažametės dukters D. R. akivaizdoje (t. y, jai matant), tačiau šioje byloje jokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai D. R. atžvilgiu pagal BK straipsnio 3 dalį nebuvo inkriminuoti.
43. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės. Baudžiamosiose bylose neturtinė žala paprastai atlyginama nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui. Tačiau nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė. Atsižvelgiant į 1975-03-15 Europos Tarybos Komiteto priimtos rezoliucijos Nr. (75)7 nuostatas, joje nustatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrę nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką išimtys taikomos, kai nukentėjusiaisiais baudžiamosiose bylose pripažįstami žuvusio ar sunkiai sužaloto dėl nusikalstamos veikos asmens artimieji giminaičiai ir jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tai asmenys, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju, – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021 64-65 punktus).
44. Nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti neturtinę žalą mažametei, mačiusiai kaip jos tėvas (kaltinamasis V. R.) sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą jos mamos sugyventiniui (nukentėjusiajam R. Š.). Tačiau kaip jau minėta, jokie nusikalstami V. R. veiksmai mažametės D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu šioje baudžiamojoje byloje nebuvo inkriminuoti ir byloje nekonstatuota, kad ji būtų tiesiogiai nukentėjusi nuo kaltinamajam inkriminuotų veikų. Nukentėjusiajam (mažametės motinos sugyventiniui) taip pat nebuvo padaryta tokių sunkių sveikatos sutrikdymų, dėl kurių D. R., juo labiau atsižvelgiant į jos mažametystę, būtų galėjusi patirti negrįžtamai sunkių emocinių sukrėtimų. Todėl prašymas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą šioje baudžiamojoje byloje neatitinka nei įstatymo nuostatų, nei esamos teismų praktikos (žr. kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021 66 punktą).
45. Tokiu atveju D. R. atstovė pagal įstatymą – mamos G. R. civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant teisę kreiptis į teismą ir ginti savo ir (ar) atstovaujamos pagal įstatymą – D. R. galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu 4 dalies 2 ir 4 punktais, V. R. įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią V. R. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo, o pradėjus teismo nuosprendžio vykdymą – panaikinti.
Civilinės ieškovės Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783981) pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo V. R. 179,91 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt vieną eurą) turtinei žalai atlyginti, sumokant ją į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000.
Nukentėjusiojo R. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti R. Š. iš kaltinamojo V. R. 195,99 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus ir devyniasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, (1 195,99 Eur) skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo V. R. nukentėjusiajam R. Š. 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
D. R. atstovės pagal įstatymą – mamos G. R. civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje palikti nenagrinėtu.
Išaiškinti G. R. teisę kreiptis į teismą ir ginti savo ir (ar) atstovaujamos pagal įstatymą – D. R. galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.