- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-13
- Bylos Nr.
- e2YT-27013-931/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- I. B., M. T.
- Suinteresuotas asmuo
- I. P., J. T., VĮ Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir M. T. (M. T.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. P., J. T. (J. T.) ir VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B. ir M. T. (M. T.) faktiniais veiksmais po M. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo I. B. motina ir pareiškėjo M. T. senelė M. B. M. B. turėjo keturis vaikus: T. T. (mirusią (duomenys neskelbtini)), V. B. (mirusią (duomenys neskelbtini)), I. B. ir I. P. Pareiškėjas M. T. ir suinteresuotas asmuo J. T. (J. T.) yra mirusiosios T. T. vaikai. Pareiškėjas I. B. ir suinteresuotas asmuo I. P. yra M. B. pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas M. T. ir suinteresuotas asmuo J. T. yra M. B. įpėdiniai pagal įstatymą ir paveldi atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis). M. B. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Po M. B. mirties liko (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), namų apyvokos daiktai (baldai, buitinė technika), asmeniniai daiktai (auksiniai papuošalai). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) mirusiosios M. B. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys I. P., J. T. nepadavė notarui pareiškimo dėl M. B. palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjai priėmė M. B. palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjai M. B. namų apyvokos daiktus, asmeninius daiktus pasiėmė sau ir tarpusavyje pasidalijo. Pareiškėjai aktyviai domėjosi M. B. nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procesu bei užsiėmė žemės sklypo, likusio po M. B. mirties, reikalų tvarkymu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo I. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo J. T. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas I. B. yra M. B. sūnus, o pareiškėjas M. T. – jos vaikaitis, t. y. M. B. dukters T. T., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Byloje taip pat nustatyta, kad M. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad M. B. šeiminė padėtis – mirusi našle.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog M. B. turėjo nekilnojamojo turto – nuosavybės teises į trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalis.
Pareiškėjai teigia, kad po M. B. mirties jie priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami palikimą valdyti.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po motinos ir senelės M. B. mirties pareiškėjai pasidalijo mirusiosios namų apyvokos daiktus ir kitus asmeninius daiktus, prižiūrėjo po M. B. mirties likusį žemės sklypą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniams, t. y. pareiškėjams, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjai turėjo teisę paveldėti mirusiosios turtą pagal įstatymą, kadangi jie buvo laikomi įpėdiniais pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 5.13 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai po M. B. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą jos palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. T. (M. T.), a. k. (duomenys neskelbtini), po M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po M. B. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.