- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2A-183-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03345-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
- Ieškovas
- T. N. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- G. Č., M. Č., R. K., S. Č., V. Č., A. N., B. K., I. S., Kauno
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. N. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. N. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tretieji asmenys G. Č., M. Č., R. K., S. Č., V. Č., A. N., B. K., I. S., Kauno 14-ojo notaro biuro notarei Vidai Penkauskaitei - Jurgutė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. N. K. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarės Vidai Penkauskaitės – Jurgutės išduotą palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), turtas paveldėjimo teise perėjo Lietuvos Respublikai; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama jį valdyti priėmė jo motinos sesuo (ieškovė); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė ir P. D. R., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys.
2. Nurodė, kad ieškovei kartu su seserimi P. D. R., broliais J. Č. (mirė (duomenys neskelbtini)), S. V. Č. (mirė (duomenys neskelbtini)), L. M. Č. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir A. R. Č. (miręs) Marijampolės apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 52ŽM ir Marijampolės apskrities valdybos 1995 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 51-3876-4755 buvo atstatytos nuosavybės teisės į mamos Č. P. iki nusavinimo valdytą 32,19 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kiekvienam iš paveldėtojų atiteko po 5,36 ha minėto žemės sklypo. P. D. R. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą priėmė sūnus A. B., jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Į minimą sklypą A. B. nuosavybės teisių neįregistravo iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), nors į kitą paveldėtą turtą, t. y. butą, įsiregistravo nuosavybės teises. Po A. B. mirties jo pirmos eilės paveldėtoja dukra palikimo nepriėmė, palikimo priėmimo fakto neįsiregistravo ir ieškovė, nors palikimą priėmė pradėdama jį valdyti. A. B. palikimą 2021 m. rugsėjo 9 d. priėmė Lietuvos Respublika. Apie tai pareiškėjai tapo žinoma tik tada, kai ji kreipėsi į teisininkus konsultacijos siekdama susitvarkyti paveldėto turto nuosavybę. Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į sklypą neįregistruotos, nors A. B. palikimas perėjo būtent valstybei.
3. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad valstybės vardu paveldėjo A. B. sąskaitą (likutis 2019 m. birželio 19 d. buvo 0,00 Eur) bei pensijų kaupimo sąskaitą (likutis 2019 m. lapkričio 15 d. buvo 67.335 fondo vienetai, vertė 2019 m. lapkričio 15 d. 75,75 Eur). Ieškovė, teismo prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir P. D. R., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys, nenurodė bendro protėvio, t. y. neįrodytas kraujo ryšys bei kilmė iš bendro protėvio. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ieškovė per 3 mėnesius po A. B. mirties jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) tvarkė ir valdė kaip savo ir siekė įgyvendinti nuosavybės teises į jį, t. y. jį prižiūrėjo, dirbo, deklaravo, mokėjo žemės mokestį ir kt. Nesant šių įrodymų negalima konstatuoti, jog ieškovė priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Palikėjo A. B. palikimo priėmimas faktiniu valdymu negali būti atliekamas tylėjimu ar neveikimu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatinėjamas praėjus daugiau nei po dviejų metų po palikėjo A. B. mirties. Palikėjo įpėdiniai per daugiau nei dvejus metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl paveldėjimo procedūros pradėjimo. Nuosavybės teisė į palikėjos turėtus žemės sklypus buvo įregistruota viešajame registre. Ieškinyje nėra nurodyta jokių priežasčių, kodėl ieškovė tokį ilgą laikotarpį nesikreipė dėl A. B. turto paveldėjimo. Šioje byloje nepakanka remtis vien liudytojų parodymais, jog palikėjo turtas buvo valdomas faktiniu valdymu, kadangi nuo palikimo atsiradimo momento praėjo daugiau nei du metai, o per šį laikotarpį kiekvienas atidus ir rūpestingas asmuo būtų įteisinęs asmeninę nuosavybę. Valstybė teisėtai ir pagrįstai priėmė palikėjo A. B. palikimą ir jai teisėtai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė ir P. D. R., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybei 107,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
5. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes, pripažino, jog visuma byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą tikėtinai prielaidai, jog T. N. K. ir P. D. R., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys. Byloje dalyvaujančių asmenų/liudytojų teismo posėdyje duoti paaiškinimai/parodymai dėl šios dalies yra aiškūs, nuoseklūs ir tikslūs, vienas kitam neprieštaraujantys, tai pat jie papildo ir tiesiogiai atspindi byloje esančius įrodymus. Teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl giminystės santykių nustatymo – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. N. K. ir P. D. R., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys.
6. Teismas nustatė, kad P. D. R. mirė (duomenys neskelbtini). A. B. buvo P. D. R. (B.) sūnus. Palikimą po P. D. R. mirties priėmė jos sūnus A. B.. 2000 m. lapkričio 7 d. Privačios žemės nuomos sutartimi N18/00-170 ieškovė išnuomojo V. Ž. 5,36 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), trejiems metams, be mokesčio. 2005 m. vasario 7 d. Privačios žemės nuomos sutartimi 004-70 ieškovė išnuomojo V. Ž. 5,36 ha žemės sklypą dešimčiai metų už 795 Lt nuomos mokestį. 2013 m. spalio 31 d. Žemės nuomos sutartimi MA-N-2010-53 ieškovė išnuomojo (duomenys neskelbtini) 5,36 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dešimčiai metų. A. B. mirė (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 11 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimu patvirtinta, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkas yra palikėjas A. B., miręs (duomenys neskelbtini) (sąskaita bei pensijų kaupimo sąskaita). (duomenys neskelbtini) teismui pateiktoje informacijoje nurodoma, kad ieškovė žemės sklypą minėtai įmonei nuomojo: nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.; nuo 2015 m. vasario 12 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) teismui pateiktoje informacijoje nurodoma, kad <…> (duomenys neskelbtini) per visą nuomos laikotarpį dirbo P. D. R. vardu įregistruotą 1/6 žemės sklypo dalį; dėl P. D. R. vardu registruotos žemės sklypo 1/6 dalies jokie fiziniai ar juridiniai tretieji asmenys į (duomenys neskelbtini) nesikreipė, todėl jokių aplinkybių negali nurodyti; (duomenys neskelbtini) visada rūpestingai deda pastangas išsiaiškinti dirbamos žemės savininkus siekiant sukurti teisingus sutartinius santykius, tačiau šioje situacijoje (duomenys neskelbtini) pastangos nedavė rezultatų, todėl neturėjo ir neturi jokios informacijos ir (ar) kontakto, į ką būtų galima kreiptis ir sudaryti nuomos sutartinius santykius dėl minėtos žemės sklypo dalies. (duomenys neskelbtini) teismui pateiktoje papildomoje informacijoje nurodoma, kad <…> (duomenys neskelbtini) P. D. R. vardu registruotą 1/6 žemės sklypo dalį dirba nuo 2011 m. iki dabar. Sklypo dalyje auga kukurūzų derlius, kuris bus nuimtas 2023 m. rudenį; žemės sklypo dalys nebuvo padalintos, atskirtos ar registruotos jų naudojimo dalys, dėl šios priežasties žemės sklypas buvo dirbamas visas. (duomenys neskelbtini) direktorius J. K. ieškovės atstovei siųstame elektroniniame laiške nurodė, kad jis direktoriaus pareigose dirba nuo (duomenys neskelbtini) ir šiuo klausimu (dėl to, kad T. N. K. tarėsi/bendravo dėl D. R. žemės sklypo dalies dirbimo) į jį nebuvo kreiptasi nei žodžiu, nei raštu; bendraujant su bendrasavininkais dėl žemės nuomos sutarčių pratęsimo/pakeitimo nuolat buvo teiraujamasi, kokia situacija dėl P. D. R. žemės sklypo dalies faktinės turto valdymo, tačiau atsakymo ir (ar) situacijos sprendimo būdo negaudavo <…>. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos trys skirtingos versijos, kokiu pagrindu ir kada ieškovė T. N. K. rūpinosi iš pradžių P. D. R., vėliau A. B. priklausiusiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pačios ieškovės versija, kad sesuo jai žemę po atkūrimo atidavė (iš pradžių dirbo pati ieškovė, vėliau išnuomojo), prieštarauja byloje nustatytai faktinei aplinkybei, kad P. D. R. pati sudarė žemės sklypo nuomos sutartį su V. Ž.. Byloje nėra įrodymų, kad A. B. siekė perleisti žemės sklypą ieškovei (tokią versiją byloje pateikia tik ieškovės sūnus), o jei ir norėjo, toks sandoris nebuvo sudarytas. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, jog ieškovė byloje neįrodė, kad ji priėmė palikimą po A. B. mirties pradėdama jį faktiškai valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad palikimą, atsiradusį po P. D. R. mirties, priėmė jos sūnus A. B.. Ši faktinė aplinkybė buvo žinoma ir byloje dalyvaujantiems asmenims. Nors ieškovė akcentuoja aktyvius P. D. R. priklausiusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūros veiksmus, tačiau reikalavimą byloje reiškia ne dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ieškovė priėmė P. D. R. palikimą po jos mirties pradėdama faktiškai valdyti, o reikalavimą, jog ji priėmė palikimą po A. B. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Tokiu atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad ji per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atliko veiksmus, kuriais parodė, kad ji siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, pagal aktualią teismų praktiką sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Nagrinėjamos bylos kontekste vertinant ieškovės atliktų veiksmų faktą (faktiškai atlikti veiksmai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti) darytina išvada, kad byloje nebuvo nei įrodyti, nei nustatyti ieškovės faktiškai atlikti veiksmai po A. B. mirties, kurie teiktų pagrindą išvadai, jog ieškovė perėmė mirusiojo turto ir pradėjo jį valdyti. Byloje nenustatyta/neįrodyta, kad ieškovė per tris mėnesius nuo A. B. mirties būtų pradėjusi valdyti A. B. priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nors teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu D. žemės niekas nedirba, nes nėra sumokėtas žemės mokestis, tačiau pagal teismo išreikalautus duomenis (duomenys neskelbtini) nurodė, kad įmonė P. D. R. vardu registruotą 1/6 žemės sklypo dalį dirba nuo 2011 m. iki šiol, sklypo dalyje auga kukurūzų derlius, kuris bus nuimtas 2023 m. rudenį. Tai reiškia, jog ieškovė, šioje byloje įrodinėdama, kad ji po A. B. mirties priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, nežino, kokia yra faktinė situacija, t. y. žemės sklypas dirbamas ar ne. Trečiasis asmuo R. K. nurodė, jog niekas nežinojo, kad A. B. mirė. Apie jo mirtį sužinojo po metų, kai kapinėse ant paminklo pamatė jo vardą. Pagal ieškovės sūnaus nurodytus duomenis ieškovė taip pat apie A. B. mirtį galėjo sužinoti tik apie 2020 m. birželio mėn. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ir nuo 2020 m. birželio mėn. ieškovė būtų pradėjusi valdyti A. B. priklausiusį žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) direktorius J. K. ieškovės atstovei siųstame elektroniniame laiške nurodė, kad jis direktoriaus pareigose dirba nuo (duomenys neskelbtini) ir šiuo klausimu (dėl to, kad T. N. K. tarėsi/bendravo dėl D. R. žemės sklypo dalies dirbimo) į jį nebuvo kreiptasi nei žodžiu, nei raštu; bendraujant su bendrasavininkais dėl žemės nuomos sutarčių pratęsimo/pakeitimo nuolat buvo teiraujamasi, kokia situacija dėl P. D. R. žemės sklypo dalies faktinės turto valdymo, tačiau atsakymo ir (ar) situacijos sprendimo būdo negaudavo <…>. Nors ieškovė akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei skambindavo dėl D. R./A. B. žemės, tačiau įmonė tokios informacijos nepatvirtino. Pastebėtina, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis J. K. (duomenys neskelbtini) dirba nuo (duomenys neskelbtini) (pareigos nežinomos), tačiau, anot ieškovės atstovės, bendraujant su J. K. telefonu šis nurodė, kad pats nieko daugiau apie P. D. R. / A. B. žemės sklypo dalį nežino, taip pat nėra kitų darbuotojų, kurie suteiktų daugiau informacijos. Taip pat byloje nenustatytas/neįrodytas ieškovės veiksmų pobūdis (įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Teismo vertinimu, anksčiau šiame sprendime analizuotos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) A. B. priklausiusią žemės sklypo dalį dirba net nežinant ieškovei (jos žiniomis, žemės sklypas nėra dirbamas), nenustatyta, kad šiuo metu tai (duomenys neskelbtini) atlieka ieškovės pavedimu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė atliko aktyvius veiksmus siekdama perimti turtą ir kad jį valdo kaip savo. Nors ieškovė nurodė, kad žemės sklypas nėra dirbamas, nes nesumokėtas žemės mokestis, tačiau nenurodė, kodėl jo nesiekia sumokėti (rūpintis turtu kaip savo). Taip pat reikšminga aplinkybė, jog ieškovė savo žemės sklypo dalį yra perleidusi sūnui R. K., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ūkininkas visą gyvenimą, šiuo metu pats dirba jam mamos perleistą žemės sklypo dalį. Dirba apie 13 ha, iš kurių nuomojasi 6 ha. Teismo vertinimu, tai reiškia (labiausiai tikėtina), jog, jei ieškovė po A. B. mirties būtų atlikusi aktyvius veiksmus siekdama perimti turtą, likusį po A. B. mirties, ji būtų pavedusi žemę dirbti sūnui R. K., tačiau iš (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų seka, kad A. B. priklausanti žemės sklypo dalis yra dirbama tam, kad ji neapaugtų krūmais, neužpelkėtų (dirbant visą 32 ha žemės sklypą, kuris nėra atidalintas, įmonė įdirba visą jo plotą), o apie turto dalies valdytoją įmonei nėra žinoma. Nors ieškovės atstovė akcentavo, kad būtina nagrinėti ieškovės veiksmus ir po P. D. R. mirties, nes visi veiksmai buvo tęstiniai, teismas su tokiu vertinimu nesutiko. Tokia pozicija ieškovės atstovė vadovaujasi remdamasi liudytojos D. G. parodymais, jog ji, dirbdama ūkininko Ž. ir (duomenys neskelbtini) buhaltere, matė ieškovę, kuri tiek ūkininko Ž., tiek ir (duomenys neskelbtini) prašė, kad būtų dirbama P. D. R. žemės sklypo dalis, kad ta dalis nedirvonuotų. Teismas pastebėjo, kad tuo metu, kai, liudytojos D. G. teigimu, ieškovė prašė ūkininko Ž. ir (duomenys neskelbtini) dirbti P. D. R. žemės sklypo dalį, palikimą po P. D. R. mirties buvo priėmęs A. B.. Esant faktinei aplinkybei, kad P. D. R. palikimą priėmė jos sūnus A. B., kuriam minėta žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), perėjo su visu turtu, darytina išvada, jog tuo metu ieškovė negalėjo žemės sklypo dalimi rūpintis kaip savo turtu, todėl nėra pagrindo iki A. B. mirties atliktus ieškovės veiksmus vertinti CK 5.51 straipsnio ir ieškiniu reiškiamo reikalavimo kontekste. Trečiojo asmens R. K. teigimu, P. D. R. prieš mirtį prašė K. pasirūpinti sūnumi A., todėl nesant jokių kitų duomenų (įrodymų) labiausiai tikėtina, kad rūpindamasi A. B. priklausiusia žemės sklypo dalimi ieškovė veikė ne kaip dalies žemės sklypo savininkė (valdytoja), o siekė padėti A. B. pasirūpinti jo paveldėtu turtu, nes jis pats juo nesurūpino. Teismas vertino, kad ieškovė reiškiamo reikalavimo neįrodė. Nenustačius palikimo priėmimo fakto po A. B. mirties, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2021 m. lapkričio 11 d. Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarės Lietuvos Respublikai išduoto A. B. palikimo perėjimo valstybei liudijimo. Teismas atmetė šį reikalavimą kaip nepagrįstą, nes šis liudijimas išduotas esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį dėl valstybės paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto – A. B. palikimo priėmimo pradėjus jį valdyti – ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo sprendimas neatitinka byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos, pažeidžia valstybės paveldėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas, prieštarauja šio instituto esmei, teismo išvados grindžiamos įrodymais, neatitinkančiais patikimumo ir leistinumo sąlygų.
1.2. Teismas, netenkindamas ieškovės ieškinio dalies dėl valstybės paveldėjimo teisės nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai mirusysis A. B. turėjo ir turi paveldėtojų, kai žemės sklypas, sudarantis pagrindinę paveldimo turto masę buvo prižiūrimas ir neapleistas, iškraipė valstybės paveldėjimo instituto esmę ir nukrypo nuo proporcingumo, teisėtų lūkesčių, protingumo ir sąžiningumo principų. Nenustatydamas juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ieškovė priėmė sūnėno A. B. palikimą pradėdama jį valdyti, teismas nepaisė byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos, tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.
1.3. Teismo argumentai, kad ieškovė nepriėmė palikimo pradėdama jį valdyti po A. B. mirties, pagrįsti abstrakčiomis, išvestinėmis išvadomis, nevertinant nors ir netiesioginių, tačiau ieškovės poziciją pagrindžiančių įrodymų. Dalį sprendimo teismas iš esmės grindė ir išvedinėjo iš tariamai ieškovės pasakytos frazės, kad šiuo metu D. žemės niekas nedirba, nes nėra sumokėtas mokestis, tačiau pagal teismo duomenis visas žemės sklypas yra dirbamas (duomenys neskelbtini); teismas laikė, kad ieškovė nežino, kokia reali padėtis su palikimą sudarančiu turtu. Ieškovė yra devyniasdešimties metų amžiaus, apklausta teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Ji negirdėjo teisėjo užduodamų klausimų per kompiuterį, todėl teismas apklausą vykdė telefonu ir vis tiek ieškovei klausimus turėjo perduoti šalia buvęs asmuo. Ieškovė dažnai netiksliai suprasdavo teismo klausimus, nenugirsdavo ir kalbėdavo, kas jai atrodydavo svarbu, dažnai nuklysdama nuo temos. Ieškovė nepasakė, kad D. žemės nedirbama, kadangi duodama paaiškinimus dažnai minėdavo žodį žemės valdytojas, kas, anot jos, ir yra (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirbantis žemę. Tačiau teismas į tai nesigilino, paėmė iš konteksto realios tiesos neatitinkantį ir netikslų pasakymą. Dėl savo garbingo amžiaus ir išsilavinimo ieškovė dažnai nesuprato terminų ir išsireiškimų. Visi teismo posėdyje paaiškinimus davę tretieji asmenys patvirtino, kad būtent ieškovė geriausiai žinojo, kas ir kokie darbai yra daromi su jų bendrai valdomu žemės sklypu.
1.4. Didelę reikšmę teismas skyrė ir savo išvadas grindė (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. K., kuris byloje nėra prisiekęs, prieštaringa ir netikslia nuomone, iškeliant aukščiau už liudytojų, davusių priesaiką teisme, parodymus, teismas laikė labiau patikimais įrodymais, taip pažeisdamas įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklę. J. K. viename iš raštų nurodė, kad direktoriumi dirba nuo 2020 m. lapkričio 3 d. ir per tą laiką į jį niekas nesikreipė nei raštu, nei žodžiu. Jo teikti raštai nepaneigia, kad dėl leidimo dirbti žemę nebuvo kreiptasi į kitus darbuotojus. Telefonu bendraujant su ieškovės atstove nurodė ne taip, kaip teismas cituoja sprendime. Telefonu J. K. apie kitus darbuotojus nurodė, kad jam nežinoma, į kuriuos galėjo kreiptis ieškovė dėl sūnėno žemės sklypo dalies dirbimo, jis nesiims jų visų dabar apklausinėti, galbūt galėjo žinoti prieš jį buvęs direktorius. Taip pat (duomenys neskelbtini) pateikti atsakymai kelia abejonių jų patikimumu. Bendrovė nurodė, jog pastangos išsiaiškinti dirbamos žemės savininkus nedavė rezultatų, įmonė naudojasi visu žemės sklypu, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso septyniems bendrasavininkams, giminaičiams. Tikėtina, kad kreipiantis bent į kelis iš jų, būtų pavykę išsiaiškinti realią situaciją. Kadangi jau į pirmąjį teismo paklausimą įmonės direktorius negebėjo duoti tikslių ir aiškių atsakymų, tikėtina, netiksliai suprato ir pateiktus klausimus, teismui prisireikė klausti ir tikslintis informaciją, jo paaiškinimai negalėjo būti laikomi patikimais ir tiksliais įrodymais. Liudytojo rašytiniai parodymai galimi tik išimtinais atvejais ir tik tam tikra forma (CPK 192 straipsnis).
1.5. Teismas, ketindamas sprendimą grįsti (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. K. raštu pateiktais netiksliais ir neišsamiais atsakymais į klausimus, dėl nesuprantamų priežasčių netenkino atsakovės atstovo prašymo šio asmens iškviesti liudyti į teismo posėdį.
1.6. Teismo išvados, kad ieškovė nesidomėjo paveldima žeme ir ja nesirūpino, kildinamos iš netiesioginių ir visiškai prieštaringų įrodymų. Teismo laikė reikšminga aplinkybę, jog ieškovė savo žemės dalį yra perleidusi sūnui R. K., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ūkininkas visą gyvenimą, šiuo metu pats dirba jam mamos perleistą žemės sklypo dalį, todėl tikėtina, kad, jei ieškovė po A. B. mirties būtų atlikusi aktyvius veiksmus siekdama perimti turtą, ji būtų pavedusi žemę dirbti sūnui R. K.. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas asmuo savo turtu ir paveldėtu turtu rūpinasi ir naudojasi pagal savo norus, galimybes ir tikslus. Be kita ko, ieškovė savo žemės sklypo dalį sūnui perleido tik 2022 m. sausio 26 d. Iki to laiko tiek jos vardu registruotą sklypo dalį, tiek paveldėtąją sklypo dalį leido dirbti (duomenys neskelbtini).
1.7. Byloje nustatytas faktas, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo ir yra dirbamas, neapleistas. Jis buvo dirbamas visas tiek perleidus jį naudotis ūkininkui V. Ž., tiek vėliau perleidus jį dirbti (duomenys neskelbtini). Todėl situacija, kai palikimą, kuriuo buvo rūpintasi ir rūpinamasi dabar, paveldi valstybė, tarsi nebūtų jokių paveldėtojų ir daiktas būtų apleistas, yra neteisinga ir prieštarauja paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančioms normoms. Ieškovė paveldėta žeme rūpinosi kaip ir savo žemės sklypo dalimi. Savąją leido dirbti ūkininkui V. Ž., o vėliau (duomenys neskelbtini). Pati nedirbo nei savo žemės, nei paveldėtosios, todėl reikalauti iš jos išskirtinių veiksmų atlikimo paveldėtajai žemei, nei kad atlikti su savo žeme, būtų neteisinga. Nuomos sutarčių sudarymu rūpinosi nuomininkai, kurie buvo juridiniai asmenys ir labiau išmanė sutarčių sudarymo aplinkybes. Būtent jų valioje buvo tai, kad, ieškovei nesant oficialia savininke, nebuvo galima pasirašyti žemės sklypo dalies nuomos sutarčių. Kaip patvirtino liudytoja V. G., dirbusi ūkininko V. Ž., vėliau UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, ji žinojo, kad dėl D.P. R. (A. B.) sklypo dalies dirbimo buvo tartasi su ieškove. Trečiasis asmuo R. K. paliudijo, kad būtent ieškovė sulaukė skambučio ir (duomenys neskelbtini) buhalterijos dėl neįteisintos žemės dalies susitvarkymo. Tai iš dalies atitinka ir (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, kad buvo stengtasi inicijuoti, teiraujamasi dėl ieškovės žemės sklypo. Būtent po (duomenys neskelbtini) darbuotojų raginimo ieškovė ir kreipėsi teisinės pagalbos, kad įteisintų priimto palikimo faktą.
1.8. Visi į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti ir paaiškinimus davę žemės sklypo bendrasavininkai patvirtino, kad ieškovė elgėsi kaip savininkė ir jie ją laikė ne tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, bet ir D. P. R. vardu registruotos žemės sklypo dalies savininke. M. Č. ir G. Č. paaiškino, kad 2019 m. birželio-rugsėjo mėnesiais, atitinkamai 2020 m. birželio-rugsėjo mėnesiais savo žemės sklypų dalimis kažkaip ypatingai rūpintis ar atlikti kažkokius kitus veiksmus su žemės sklypu neprivalėjo. Analogija taikytina ir ieškovės atžvilgiu – savo sklypo dalį išnuomojusi, ginčo žemės sklypą, registruotą kaip D.P. R., A. B. vardu leidusi dirbti (duomenys neskelbtini), negalėjo atlikti kitų aktyvių veiksmų su žemės sklypais, kai jie yra užsėti ir dirbami. Žemės mokesčio mokėjimas nėra būtinas ir privalomas veiksmas palikimo priėmimui pradedant jį valdyti, tai vienas iš galimų alternatyvių veiksmų.
1.9. Bylose dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti faktinės aplinkybės yra vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtinės teisės ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.
1.10. Nagrinėjamoje byloje nėra ir nebuvo visų privalomų sąlygų palikimo perėjimui valstybei. Byloje nepateikti jokie įrodymai, kad notarė, kurios kontoroje buvo užvesta paveldėjimo byla, ar valstybei atstovaujanti institucija būtų domėjęsi, ar A. B. turtą priėmė ir juo rūpinasi kiti paveldėtojai, kai pagrindinį paveldėtino turto objektą sudarantį žemės sklypą nuosavybės teise valdo daugiau bendrasavininkų. Atsižvelgiant į valstybės paveldėjimo teisės instituto reikšmę – išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisią ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių, akivaizdu, kad teismas šioje byloje, visas abejones ir prieštaravimus aiškindamas išimtinai ieškovės nenaudai, nepaisė pagrindinių civilinės teisės ir civilinio procesų principų – siekti proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, protingumo ir sąžiningumo bei nuosavybės neliečiamumo principų.
1.11. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis įstatymo reikalavimais ir remtis logikos dėsniais spręsdamas klausimą apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina labiau tikėtina išvada, jog būtent ieškovė priėmė palikimą pradėdama jį valdyti, todėl yra faktinis pagrindas ieškovės ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, atsiliepimu į apeliacinį skundą teismo prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiga įrodyti tenka teigiančiajam (CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent ieškovė privalėjo pagrįsti, kad ji po palikėjo mirties rūpinosi palikimo dalyku – žemės sklypu. Tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo faktiniu valdymu per 3 mėnesius nuo palikėjo A. B. mirties, neegzistavo.
2.2. Nesutiktina su ieškovės teiginiu, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir neatsižvelgė į akivaizdžius įrodymus, jog žemės sklypas buvo laikomas interesų centru ir valdomas bei naudojamas kaip savo. Teismas teisingai nurodė, kad byloje nustatytos trys skirtingos versijos, kokiu pagrindu ir kada ieškovė rūpinosi iš pradžių P. D. R., vėliau A. B. priklausiusiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pačios ieškovės versija, kad sesuo jai žemę po atkūrimo atidavė (iš pradžių dirbo pati ieškovė, vėliau išnuomojo), prieštarauja byloje nustatytai faktinei aplinkybei, kad P. D. R. pati sudarė žemės sklypo nuomos sutartį su V. Ž.. Byloje nėra įrodymų, kad A. B. siekė perleisti žemės sklypą ieškovei. Tokią versiją byloje pateikia tik ieškovės sūnus (trečiasis asmuo). Net jei ir norėjo, toks sandoris nebuvo sudarytas. Taigi ieškovei nepavyko įrodyti, kad ji iš tiesų naudojosi žemės sklypu kaip savo po A. B. mirties, į bylą nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovės teiginius, o jos pačios paaiškinimai, kurie buvo ne visada nuoseklūs, yra nepakankamas įrodymas siekiant nustatyti ieškinyje nurodomas aplinkybes.
2.3. Visi kiti apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra ieškovės samprotavimai dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Sprendime aiškiai ir išsamiai pagrįsti ieškovės ir ieškinyje nurodytų argumentų atmetimo motyvai, todėl nėra pagrindo jų kartoti šiame atsiliepime.
2.4. Nei Notariato įstatymas, nei CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, neįpareigoja nei palikimo atsiradimo vietos notaro, nei valstybę atstovaujančios VMI nustatyti galimus visus palikėjo įpėdinius, informuoti visus įpėdinius pagal įstatymą apie jų teisę priimti palikimą įstatyme nustatytu būdu ir terminais. Notaras neturi pareigos rūpintis visų įpėdinių tinkamu teisių ir pareigų įgyvendinimu ir už juos įgyvendinti jų teisę į palikimą. VMI vertinimu, palikimo perėjimo valstybei liudijimo neteisėtumas šioje byloje taip pat yra neįrodytas ir nėra pagrindo jo naikinti.
9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinio skundo tenkinimo galimybę palieka spręsti teismo nuožiūrai. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nėra paveldėjusi į 1/6 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas į minėtą žemės sklypo dalį nėra išduotas.
3.2. Sutiktina su teismo padaryta išvada, kad dalyvaujančių byloje asmenų versijos dėl ieškovės naudojimosi A. B. priklausiusiu žemės sklypu buvo skirtingos. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad ji priėmė palikimą, po A. B. mirties pradėdama jį faktiškai valdyti. Sutiktina su teismo išvada, kad nėra pagrindo vertinti po A. B. mirties atliktus ieškovės veiksmus ieškiniu reiškiamo reikalavimo kontekste.
3.3. Teismui nebuvo nepateikta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, jog ji priėmė palikimą pradėjus jį faktiškai valdyti. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių ieškovės apeliaciniame skunde ir ieškinyje nurodytus faktus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
12. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti, kad pareiškėja po sūnėno (sesers sūnaus) mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, ar pagrįstai netenkino išvestinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
13. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008).
14. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Heikki Alarik Pulsa ir kt. v. Kauno valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2011).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo nustatant juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, įpėdiniui faktiškai pradėjus palikimą valdyti, bei paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo, yra konstatavęs, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn.
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo kriterijus nurodė teisingai (sprendimo 9 psl. 7 pastraipa), todėl jie nekartotini.
17. Apeliacine tvarka vertinamo atvejo specifika yra tokia: ieškovės sesuo P. D. R. turėjo 1/6 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 32,1900 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį jai, ieškovei bei keturiems jų broliams Č. 1995 m. gruodžio 13 d. lygiomis dalimis buvo atkurtos nuosavybės teisės; pareiškėjos sesers P. D. R., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą (butą ir 50 vardinių akcijų investicinės akcinės bendrovės „Hermis-Investicija“ 500 Lt vertės) pagal 1997 m. gegužės 12 d. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą paveldėjo palikėjos sūnus A. B.; VĮ Turto bankas nurodė, kad po A. B. mirties (duomenys neskelbtini) nepriėmė palikimo – nekilnojamojo turto; 2021 m. lapkričio 11 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas – paveldėtą turtą sudaro palikėjo sąskaita Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (likutis mirties dieną buvo 0,00 Eur) ir pensijų kaupimo sąskaita, esanti UAB „Swedbank investicijų valdymas“, likutis 67.335 fondo vienetai, vertė 75,75 Eur.
18. Apeliantės teigimu, sūnėno palikimą – minėtą žemės sklypą – ji priėmė po jo mirties faktiškai žemę valdydama, nes bendrame 32,19 ha masyve esanti sesers žemė po sesers mirties iki sūnėno mirties ir po jo mirties visą laiką buvo dirbama – ją dirbo žemės valdytojai nuomininkai pagal žemės nuomos sutartis, sudarytas su kitais žemės savininkais, o tai, kad apeliantė sesers sklypo dalies dirbimu rūpinosi asmeniškai, patvirtino liudytoja V. G., dirbusi nuomininkų ūkininko V. Ž. ir (duomenys neskelbtini) buhaltere (2008 m. dirbant pas V. Ž. girdėjo, kaip pareiškėja, kreipusis dėl žemės dirbimo, prašė, kad būtų dirbama ir P.D. R. žemė, o nuo 2011 m. dirbdama (duomenys neskelbtini) bendrame kabinete girdėjo, kaip ieškovė prašė dirbti P.D. R. žemę, nes šiai mirus nebuvo galima žemę išnuomoti) ir trečiasis asmuo R. K. (patvirtino, jog būtent ieškovė sulaukė skambučio iš (duomenys neskelbtini) buhalterijos dėl neįteisintos žemės dalies susitvarkymo, kas iš dalies atitinka (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, jog buvo stengiamasi išsiaiškinti žemės savininkus).
19. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tuo metu, kai liudytoja nurodė girdėjusi ieškovės prašymus dirbti P.D. R. žemės sklypo dalį, palikimą po P.D. R. mirties buvo priėmęs jos sūnus (nors žemės sklypas paveldėjimo teisės liudijime nenurodytas, šis turtas A. B. buvo paveldėtas pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatas), todėl negalima laikyti, kad iki A. B. mirties ginčo žemės sklypu ieškovė rūpinosi kaip savo – kaip nurodė pati ieškovė, sesuo prieš mirtį prašė jos pasirūpinti sūnumi A., todėl nesant kitų įrodymų labiausiai tikėtina, kad rūpindamasi A. B. priklausiusia žemės sklypo dalimi ieškovė veikė ne kaip sesers žemės sklypo savininkė (valdytoja), o siekdama padėti A. B. pasirūpinti jo paveldėtu turtu, nes pats juo nesirūpino.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir pritariant apeliantei, kad nuomininkai sesers žemės sklypą dirbo jos prašymu, pateiktu iki sesers mirties, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti palikimo, atsiradusio po sūnėno mirties 2019 m., priėmimo faktą.
21. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad, kadangi ji pati nedirbo nei savo žemės, nei paveldėtosios, būtų neteisinga reikalauti iš jos išskirtinių veiksmų atlikimo paveldėtajai žemei, nei kad atlikti su savo žeme.
22. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad, kol žemę dirbo, žemės mokestį ji mokėjo ir už D. („pareidavo pranešimai, už savo žemę mokėjau 40, už D. irgi“), po to teigė, kad už D. žemę už metus mokėjo 500, apie tai duomenis pristatė notarei, dabar turėsianti „už D. žemę sumokėti visą žemės mokestį už penkis metus, yra toks dokumentas“.
23. Duomenys apie sumokėtus žemės mokesčius gali būti patvirtinti tik oficialiais rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 197 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kada nors būtų mokėjusi žemės mokestį už P.D. R. vardu įregistruotą žemės sklypo dalį. Į klausimą, kodėl nemokėjo žemės mokesčio už D. žemę, ji atsakė, kad „neturėjau pinigų, už savo žemę gaudavau, man užtekdavo, pirkom mašinas, televizorių“. Siejant šį paaiškinimą su faktais, jog ieškovė apskritai nepateikė rašytinių įrodymų apie žemės mokesčio sumokėjimą už sesers vardu įregistruotą žemės sklypo dalį, kuri niekada nebuvo išnuomota ir dėl jos nei ji, nei kas nors kitas negaudavo nuomos mokesčio (nuomos nebuvimą patvirtina VĮ Registrų centro duomenys), darytina išvada, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, turto išlaikymo (mokesčių mokėjimo) požiūriu su šiuo turtu nei po sesers, nei po sūnėno mirties ji nesielgė kaip su savo turtu (CPK 178 straipsnis). Kartu tai paneigia apeliantės argumentą, kad iš jos neteisingai reikalaujama išskirtinių veiksmų atlikimo paveldėtajai žemei.
24. Nesutiktina su apeliante, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, nes pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė savo žemės dalį yra perleidusi sūnui R. K., kuris pats ją dirba, padarė tikėtiną išvadą, kad, jei ieškovė po A. B. mirties būtų atlikusi aktyvius veiksmus siekdama perimti palikėjo turtą, ji būtų pavedusi žemę dirbti sūnui R. K..
25. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Taigi minėta pirmosios instancijos teismo išvada nereiškia, jog sprendimas yra pagrįstas prielaidomis. Teisėjų kolegijos nuomone, toks vertinimas neprieštarauja ir logikai viename masyve turimais dviem žemės sklypais pavesti rūpintis tam pačiam asmeniui – savo sūnui, juolab atsižvelgiant į pačios ieškovės akcentuojamą garbų amžių, į faktą, kad jai iš viešojo registro negalėjo būti nežinoma, jog P.D. R. vardu įregistruotas žemės sklypas niekam neišnuomotas, o ji už tą sklypą nemoka žemės mokesčio.
26. Nors, kaip teigia apeliantė, žemės mokesčio mokėjimas nėra būtinas ir privalomas veiksmas palikimo priėmimui pradedant jį valdyti, kad tai yra vienas iš galimų alternatyvių veiksmų, pastarųjų veiksmų ji irgi neįrodė.
27. Apeliantės argumentą, kad nuomotojas (duomenys neskelbtini) P. D. R. žemę dirbo jos prašymu, paneigia šios įmonės raštu patvirtina aplinkybė, jog nuo 2011 m. bendrovė nuomoja 26,825 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau dirba visą šį sklypą (32,01 ha). Nors jokie fiziniai ar juridiniai asmenys dėl P. D. R. vardu registruotos žemės sklypo 1/6 dalies priežiūros (apdirbimo, žemės mokesčio mokėjimo ir pan.) nesikreipė, o pastangos nustatyti kontaktinius asmenis nedavė rezultatų, visą sklypą dirba dėl to, kad jis nėra padalintas, dalys neatskirtos, o iš patirties žino, kad, eilę metų savininkui nerūpestingai administruojant tokį turtą (nenaudojant ir nedirbant žemės sklypo), jis galimai būtų apleistas, užpelkėjęs, apaugęs krūmais ir netinkamas naudojimui, o savininkui sukeltų atitinkamas pasekmes dėl turto nepriežiūros.
28. Tai reiškia, kad tarp P. D. R. vardu įregistruoto žemės sklypo dalies dirbimo nuo 2019 m. birželio 19 d. ir ieškovės siekiamo įrodyti palikimo priėmimo fakto nėra priežastinio ryšio.
29. Nuomininko išduoto rašytinio įrodymo patikimumą apeliantė kvestionuoja teigdama, kad tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) būtų dėjęs pastangas išsiaiškinti dirbamos žemės savininkus, taip ir būtų įvykę, remiasi liudytojos V. G. tvirtinimu. Minėta, kad šios liudytojos parodymai nesusiję su laikotarpiu, kurį byloje įrodinėjo ieškovė. Kita vertus, įrodyti, kad po P.D. R. įpėdinio A. B. mirties žemės valdytojui (nuomininkui) buvo pranešta apie faktinę šios žemės dalies savininkę ir kad ši žemė buvo dirbama ieškovės, kaip A. B. palikimo perėmėjos, iniciatyva, privalo ne nuomininkas, o pati ieškovė. Apeliaciniame skunde dėstoma minimo įrodymo kritika ir faktas, jog žemės sklypas neapleistas, nėra tokią aplinkybę patvirtinantys įrodymai (CPK 178, 185 straipsniai).
29. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismo neteisingai nurodė, kad ieškovė nežino faktinės situacijos (ar sesers žemės sklypas dirbamas, ar ne), teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžio garso įrašo, konstatuoja, jog ieškovė taip nėra teigusi („šiuo metu kas dirba D. žemę – jie skaito, kad niekas nedirba; aš klausiu, kodėl – kad neapmokėtas žemės mokestis, taip man atsakė“<...> „kaip gali sakyti, kad mes nedirbam“ <...> „iš kur žinau, kad D. žemę dirba – žinau, nes savo žemės nuomą imu, visą masyvą dirba, mūsų žemės kavalkai neatskirti, kampais nepaskirstyta, visas Č. masyvas“). Tačiau ši aplinkybė ir ieškovės sūnaus paaiškinimas, jog ieškovė sulaukė skambučio iš (duomenys neskelbtini) buhalterijos dėl neįteisintos žemės dalies susitvarkymo, neįgalina daryti išvadą, kad ieškovė priėmė po sūnėno mirties atsiradusį palikimą – minėta, kad tą žemės dalį nuomininkas dirba ne jos prašymu, o dėl kitų priežasčių.
30. Vien tai, kad ši žemės dalis yra dirbama, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ją kaip A. B. palikimą po jo mirties priėmė ieškovė. Po palikėjo mirties ji neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų parodyta, jog ieškovė siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise – neperėmė žemės sklypo ir nepradėjo jo valdyti, nemokėjo už jį žemės mokesčių ir neatliko kitų veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, jog su šiuo turtu ieškovė elgėsi kaip su savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Ieškovė nepateikė palikimo priėmimo faktą patvirtinančių įrodymų, todėl apeliaciniame skunde neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas tuos įrodymus neteisingai įvertino ir iškraipė valstybės paveldėjimo instituto esmę.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
31. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmėm teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.