Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-11-26 · Civilinė byla Nr. e2-23672-608/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-26
Bylos Nr.
e2-23672-608/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17682-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-23672-608/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17682-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 3.2(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,dalyvaujant ieškovės atstovui V. P.,atsakovės atstovei L. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 56,95 EUR žalos atlyginimą ir 1172,99 EUR žalos atlyginimą bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad 2017 m. sausio 24 d. Vilniuje (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 07-17-9443763, minėtų automobilių vairuotojai Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Eismo įvykio priežastimi buvo tai, jog automobiliai įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobe, kuri nebuvo pažymėta kelio ženklais. Ieškovė transporto priemonių savanoriškojo draudimo (KASKO) sutarčių pagrindu išmokėjo apgadintų transporto priemonių apgadinimu padarytai žalai atlyginti draudimo išmokas: 56,95 EUR ir 1172,99 EUR, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str. pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 4.1 punktu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame įvyko draudžiamieji įvykiai, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. be kaltės. Ieškovė laiko, jog atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ sutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ buvo perduota tik kelio dangos techninė priežiūra, tačiau statinio valdymo teisė neperduota. Ieškovė remiasi kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad už žalą, kilusią dėl kelio/gatvės konstrukcijų trūkumų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. pagrindu yra atsakinga savivaldybė.

Atsakovė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d. numatyta teise tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų teikimu, perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK), Susitarimu Nr. A72-524(3.1.36-UK dėl 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ įsipareigojo septynis metus nuo pasirašymo dienos atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą. Taip pat 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu Nr. A72-524(3.1.36-UK) buvo papildytas 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties 4.2 punktas, įtraukiant 4.2.10 p. įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ nuo šio susitarimo pasirašymo dienos 2012 m. gegužės 7 d. iki sutarties galiojimo pabaigos 2018 m. gruodžio 29 d. yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Centrinės ir Pietinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamų gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir/ar netinkamos gatvių ir kiemų dangų būklės. Atsakovė laiko, jog minėtos sutarties pagrindu atsakovė yra perdavusi gatvių, kurioje įvyko ginčo eismo įvykiai, valdymo teisę uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, todėl pastaroji ir turi atlyginti ieškinyje nurodytą žalą. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė nepranešė atsakovei ir nekvietė atsakovės, nustatant žalos dydį. Atsakovė laiko, kad žalos dydis neįrodytas. Atsakovė nurodo, kad iš šios bylos nėra aiškus automobilių judėjimo greitis, eismo įvykiai įvyko šviesiu paros metu gerai matomoje vietoje, todėl automobiliai galėjo būtų sustabdyti laiku prieš pastebėtą kliūtį.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 27 d. ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ pateikta informacija apie įvykį Nr. 10R-33446611-17 (e.b.l. 15-16, tomas 1), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 07-17-9443763 dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo (e.b.l. 17, tomas 1), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio 2017 m. sausio 24 d. tarnybinis pranešimas (e.b.l. 18, tomas 1) patvirtina, kad 2017 m. sausio 24 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliai įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę. Minėto eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilių VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniai dešinės pusės ratai. Automobiliai VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykių metu buvo apdrausti ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ KASKO draudimu, ką patvirtina Transporto priemonių draudimo liudijimas serija TIA Nr. 395734067 (b.l. 7-8, tomas 1) ir serija TIA Nr. 394115630 (e.b.l. 52-61). Ieškovas draudimo sutarčių pagrindu išmokėjo draudimo išmokas: automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimu padarytai žalai atlyginti – 1172,99 EUR; automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimu padarytai žalai atlyginti – 41,64 EUR. Draudimo išmokos sumokėjimą patvirtina pranešimai apie žalos atlyginimą (e.b.l. 26; 74, tomas 1) ir mokėjimo nurodymai (e.b.l. 27; 75, tomas 1).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str. 1 d. numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o minėto straipsnio 2 d. numato, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. subrogaciniam reikalavimui taikomos teisės normos, reglamentuojančios prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Taigi ieškovas, išmokėjęs draudimo išmokas, perėmė draudėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numato žalą padariusio asmens pareigą visiškai atlyginti padarytą žalą. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, prie kurių priskiriama ir Gariūnų gatvės, Vilniaus mieste, dalis, kurioje įvyko minėtas eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiuose keliuose yra savivaldybių funkcija. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 3 p. savivaldybių nuosavybėn perduota miestų ir gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti, tame tarpe ir gatvės bei vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais (tiltais, viadukais, požeminėmis ir antžeminėmis perėjomis, laiptais, atramos sienelėmis, visuomeninio keleivinio transporto stotelėmis, paviljonais, kelių eismo reguliavimo techninėmis priemonėmis, inžinerine įranga, lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis, automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014, yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tais atvejais, kai savivaldybė yra kelio savininkė (valdytoja), ji atsako CK 6.266 str. pagrindu, t. y. be kaltės.

Nagrinėjamu atveju žalos priežastimi buvo kelio duobė, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį, be kaltės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra viešame registre nurodytas kaip jų savininkas asmuo. Šio prezumpcijos paneigimo įrodinėjimo našta tenka viešajame registre įregistruotam statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkui. Siekiant paneigti valdymo prezumpciją, turi būti įrodyta, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą.

Atsakovė nurodo, kad kelio, kuriame įvyko ieškinyje nurodyti eismo įvykiai, valdymą 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pagrindu ji yra perdavusi rangovei uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ (e.b.l. 107-111, tomas 1). Minėtos sutarties 1.1 punktu uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovo) užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovė įsipareigojo už šiuo darbus sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ 2012 m. gegužės 7 d. sudarė susitarimą Nr. A72-524( 3.1.36-UK) dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo, kuriuo sutartis buvo papildyta 4.2.10 punktu, numatančiu, kad rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną (e.b.l. 112, tomas 1). Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas po sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių kelių būklės.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ darbų atlikimo sutarties objekto yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016. Minėtoje nutartyje teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui, teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė. Jeigu uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ įsipareigoja atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovės, nurodymus, ir sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ savarankiškai valdyti, tai tokia sutartis turi būti vertinama kaip techninės priežiūros, o ne valdymo perdavimo sutartis.

Nors minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo tirta kita sutartis tarp uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės (2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartis), tačiau sutarties pobūdžio nustatymo kriterijai, dėl kurių pasisakyta minėtoje nutartyje, yra aktualūs ir šioje civilinėje byloje, sprendžiant dėl valdymo teisės perdavimo.

Vilniaus miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartyje Nr. A72-2191(3.1.36-UK) nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – minėta sutartimi susitarta tik dėl techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimo, t. y. uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ įsipareigojo atlikti gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo, todėl uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ nėra (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcijų trūkumų kilusios žalos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio pagrindu atsako Vilniaus miesto savivaldybė, kaip jos savininkė. 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu nebuvo pakeistos esminės sutarties sąlygos, nes uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ kaip rangovas nebuvo įgaliotas veikti savarankiškai, darbai ir toliau turėjo būti atliekami užsakovės užsakymu, o apie atliktus skubius darbus uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ turėjo informuoti atsakovę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numato daikto savininko (valdytojo) atleidimo nuo atsakomybės atvejus – tai nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti savininką nuo atsakomybės, buvimą privalo įrodyti savininkas, t. y. atsakovė. Iš tarnybinių pranešimų, eismo įvykių schemų matyti, kad gatvės defektai vairuotojų negalėjo būti pastebėti, nes nebuvo pažymėti kelio ženklais, eismo įvykiai įvyko tamsiu paros metu (sausio mėnesį apie 8.00 val. ryto), kelyje esant spūsčiai (e.b.l. 17, tomas 1). Atsakovė neįrodė, jog vairuotojai buvo nepateisinamai neatsargūs. Iš eismo įvykių protokolų, nutarimų nutraukti administracinių bylų teiseną matyti, jog vairuotojai eismo įvykių metu Kelių eismo taisyklių nepažeidė, važiavo leistinu greičiu, pirma eismo juosta, šalia dešiniojo kelkraščio. Apvažiuoti duobę nebuvo galimybių dėl spūsties ir antroje eismo juostoje važiuojančių automobilių. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kelio duobė turėjo būti pastebėta prieš pakankamą laiko tarpą automobiliui sustabdyti, jam judant leistinu greičiu, ar kad pastebėjus kelio duobę šioje konkrečioje situacijoje butų galimybė apvažiuoti.

Žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp kelio trūkumų ir atsiradusios žalos įrodytas administracinių bylų medžiaga, kurioje yra užfiksuota eismo įvykio priežastis, eismo įvykio metu padaryti transporto priemonės apgadinimai. Žalos dydis įrodytas transporto priemonės techninės apžiūros aktais, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ pranešimu apie nuostolių atlyginimą, žalos sąmatą (e.b.l. 20-25; 70-73, tomas 1). Iš žalos sumos buvo atimta besąlyginė išskaita, taip pat suma už detalių būklės pagerinimą. Atsakovė nepateikė įrodymų ir argumentų, paneigiančių draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo teisingumą, žalos buvimą ar jos dydį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kitų eismo įvykių, kuriuose dalyvavo minėti automobiliai, buvimą. Nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną liudija, jog vairuotojai kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, kas reiškia, jog eismo įvykių metu automobilių techninė būklė buvo tinkama dalyvauti eisme. Tokių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, jog visi automobilių apgadinimai, dėl kurių padarytai žalai atlyginti buvo išmokėta draudimo išmoka, yra ieškinyje nurodytų eismo įvykių pasekmė.

Taigi ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygas: atsakovo nuosavybės teisę į kelią, dėl kurio trūkumų kilo žala, žalą, priežastinį ryšį tarp kelio konstrukcijų trūkumų ir atsiradusios žalos. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių egzistavimą aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteisiamos žalos dydį. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovės reikalavimas priteisti penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Ieškovė prašo priteisti 41,00 EUR žyminio mokesčio, tačiau už ieškinį mokėtinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p. numatytas trijų procentų nuo ieškinio sumos žyminis mokestis sudaro 28,00 EUR, kuris turi būti priteisiamas iš atsakovės. Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 EUR suma, todėl nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 1229,94 EUR (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt devynis eurus, devyniasdešimt keturis euro centus) žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą 1229,94 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. birželio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 28,00 EUR (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė