Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. 2014 m. sausio 1 d. apie 4 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme asmeninio konflikto metu kumščiu vieną kartą sudavė R. M. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai R. M. nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. Š. pripažino, kad žodžiais konfliktavo su R. M., pastūmė pastarąją nuo savęs, kai ši įsikibo jam į atlapus, tačiau smūgių R. M. nesudavė. Parodė, kad Naujus Metus šventė namuose, penkiese išgėrė brendžio butelį. Apie 2 val. nakties, pakviestas vaiko motinos N. G., nuėjo į pramogų centrą „Žilvinas“. Prie stalo sėdėjo ir nukentėjusioji R. M.. Ant stalo buvo daug tuščių brendžio, degtinės butelių. Jis nupirko 0,7 l degtinės ir visiems prie stalo sėdintiems pilstė, nukentėjusioji irgi gėrė. Jis prie stalo beveik nesėdėjo, visą laiką šoko. Su nukentėjusiąja taip pat šoko. Vakarui pasibaigus, visi patraukė pas N. G.. Jis su D. S. ėjo „po paranke“. R. M. ir V. Š. ėjo priekyje jų susikibusios, todėl jis pajuokaudamas pasakė, kad buvo daug vyrų, o šios eina vienos susikabinę, kaip ne tos pakraipos būtų. Kai grįžo į N. G. namus, jis su D. S. nuėjo į virtuvę, pastaroji ruošėsi važiuoti taksi į namus, jis paprašė paimti jį pakeliui. D. S. skambinant taksi, jis išėjo į lauką parūkyti. Kieme jam sėdint ant suoliuko ir rūkant, iš už automobilio išėjo R. M.. Pastaroji buvo be palto. Jis juokais pasakė „Priviet, lesbe“. Galvojo, kad nukentėjusioji juokus supranta, atrodė linksmas žmogus. Jei būtų žinojęs, kad R. M. tokia impulsyvi, nieko nebūtų pastarajai sakęs. R. M. priėjo ir kibo jam „į akis“. Jam nukrito akiniai. Jis atstūmė R. M. nuo savęs ir pastaroji atsirėmė į už nugaros stovėjusį automobilį. Jis pasilenkė pasiimti akinių, pradėjo rusiškai keiktis. Jam atsitiesus, R. M. vėl jį puolė, įsikibo į kaklą. Jis nukentėjusiąją pastūmė ir stojosi. Suoliukas jam rėmėsi į pakinklius, jis atsirėmė į sieną. Laikydamas nukentėjusiąją už rankų, atsistūmė nuo sienos ir abu ėmė virsti ant laiptelių. Jis paleido R. M. rankas, pasisuko ir nuvirto ant laiptų, atsiremdamas rankomis bei keliais. Galėjo R. M. pastūmti, pastarąją paleisdamas. Kai atsisuko, R. M. sėdėjo prie automobilio, nugara į automobilį. Kaip pastaroji susilaužė nosį, nežino, gal atsitrenkė į automobilį. Jis R. M. nesmūgiavo, tik pastūmė. Tuo metu išėjo V. Š., ėmė R. M. tampyti už pečių, liepė stotis, sakė kvies policiją. Jis pats paskambino į policiją, nes nukentėjusioji draskė jam akis, manė, kad atsistojusi vėl ką nors sugalvos. Skambindamas nurodė, jog nukentėjusioji sėdi ant žemės ir verkia, kodėl nesakė, kad nukentėjusioji jį puolė, negali paaiškinti. Paskui atvažiavo pareigūnai, medikai. Kai atvyko policija, nukentėjusioji atsistojo ir pradėjo sakyti, kad jis pavogė kailinius. Policininkui radus kailinius automobilyje, R. M. ėmė sakyti, kad jis paėmė dokumentus. Jis nuėjo į vidų ir daugiau nematė kas vyko. Sutinka, kad R. M. dėl traumos patyrė nepatogumų, išlaidų, tačiau jis pastarosios nemušė, todėl neprivalo atlyginti nukentėjusiajai patirtos žalos, kuri yra ne jo veiksmų pasekmė. Jis pamena viską, nes alkoholio buvo nedaug išgėręs, be to, šoko visą vakarą. Nei nukentėjusiosios, nei V. Š. anksčiau nepažinojo, kodėl pastaroji sako, kad jis grasino, nežino. Jis V. Š. sakė „Ir tu dink iš čia“, bet negrasino.

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad jos kirpėja N. G. pernai ją pakvietė pramogų centre „Žilvinas“ sutikti Naujus Metus. Ji automobiliu nuvažiavo pas N. G., paliko kieme automobilį, namuose maišelį su dokumentais, automobilio ir namų atsarginiais raktais. Sulaukę V. Š. ir D. S., apie 20 val. nuėjo į restoraną. Prie jų stalo buvo 11 žmonių. Kaltinamojo nematė. Kiek kas vartojo alkoholio, nežiūrėjo. Ji tą vakarą išgėrė apie porą taurių šampano. Nuo 24 val. persikėlė prie kraštiečių stalo, tačiau negėrė. Apie 3 val. 30 min. išėjo namo trise – N., V. ir ji. D. S. su jomis kartu nėjo. Grįžusios pas N. G., kieme pamatė kaltinamąjį, kuris jas sutiko įžeidinėdamas. N. G. atrakino duris ir įėjo į vidų. Matėsi, kad kaltinamasis yra neblaivus, išvadino jas lesbietėmis, sakė, kad jos restorane nesugebėjo susirasti vyrų, todėl dabar jam vienam teks visas aptarnauti, bet senės jam nepatinka. Įėjus į vidų, ji kaltinamojo paklausė, kokią šis turi teisę jas įžeidinėti, kas jis toks yra ir kodėl taip elgiasi. Šis atsakė, kad gali daryti viską, ką nori. Jai nusirengus paltą, kaltinamasis ją už rankų ištempė į kiemą, užstojo kelią atgal ir pasakė „Gali nešdintis savais keliais“. Ji mėgino paaiškinti, kad turi pasiimti savo daiktus iš kambario ir ėjo artyn. Tada kaltinamasis ją stipriai abiem rankom pastūmė į krūtinę. Ji, paradusi lygsvarą, atsirėmė į automobilį. Paklaususi kodėl taip daro, vėl ėjo artyn. Tada kaltinamasis jai pasakė „Neaiškink, kale“ ir trenkė kumščiu į nosį. Ji nuo smūgio griuvo. Tą naktį slidu nebuvo, sniego taip pat nebuvo. Ar kaltinamasis ją mušė gulinčią ant žemės, nežino, nes buvo be sąmonės. Kaltinamasis nebuvo nugriuvęs, nebent po to, kai ji prarado sąmonę. Galėjo griūdama rankomis užkliudyti kaltinamojo akinius. Atsigavusi išgirdo V. Š. riksmus, pajuto, kad kažkas valo jai veidą ir bando kelti. Jai skaudėjo nugarą, nesiorientavo kur esanti, todėl kurį laiką sėdėjo ant žemės. Po to, pamatė du policininkus. Medikus pamena miglotai. Pamena, kad policininkai klausė ar ji vartojo alkoholį. Atsakė, kad taip, nes vakarėlio metu gėrė šampaną. Sakė policininkams, kad ją mušė, tačiau pastarieji pareiškimo rašyti nesiūlė. Ar klausė, kas ją mušė, negali pasakyti. Kai policininkai ją pakėlė nuo žemės, ji mėgino paaiškinti, kad namo viduje liko jos daiktai, dokumentai. Vienas policininkas nuėjo į vidų ir išnešė jos paltą, o kitas policininkas pasakė, kad ji ir V. Š. šiuose namuose yra nepageidaujamos ir turi pasišalinti iš kiemo. Kaip daiktai atsidūrė jos automobilyje, nežino. Ji galėjo atrodyti kaip girta nuo patirtų sužalojimų, o alkoholio kvapas nuo jos sklido, nes buvo gėrusi šampano. Kai kaltinamasis stūmė ją į lauką, jos rankinė buvo ant peties. Jai griūnant, nutrūko rankinės rankenos, iš rankinės išbyrėjo raktai, kiti smulkūs daiktai. Policininkas paėmė raktus nuo žemės, užrakino automobilį ir atidavė jai raktelius, sakydamas pasiimti automobilį kitą dieną. Policininkai liepė sėsti į jų automobilį, paklausė kur gyvena ir parvežė iki namų. Namuose išgėrė vaistų, užsidėjo kompresą, nes veidas buvo skausmingas. Ryte nuėjo į N. G. kiemą. Į automobilyje buvo sudėti jos daiktai. Išgirdusi skambant bažnyčios varpus, nuėjo į bažnyčią, mąstė ką daryti toliau. Grįžusi namo, paskambino kolegei R. N.. Ši liepė rašyti pareiškimą policijai. Naktį neparašė pareiškimo dėl ištikusio šoko. Su R. N. nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Policininkai ją nuvežė į ligoninės priimamąjį. Naktį pas gydytojus nesikreipė, nes negalvojo, kad patyrė rimtų sužalojimų. Jai buvo nustatytas nosies lūžis ir smegenų sutrenkimą. Anksčiau su nosimi problemų neturėjo. Dvi savaites gulėjo ligoninėje, jai buvo atlikta nosies operacija. Birželio mėnesį vėl darė operaciją. Lapkričio mėnesį vyko pas gydytojus, nes vėl buvo problemos su nosimi, būtent dėl įvykio metu patirtos traumos. Iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Palaiko civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį. Turtinę žalą sudaro išlaidos medikamentams, kurui vykti į gydymo įstaigas ir negautos pajamos dėl nedarbingumo. Jos automobilis „VW Golf“ naudoja 7-8 l benzino 100 km. Važiuodama į Šiaulius, užpildavo kuro ir naudojo jį keliems važiavimams. Parkavimo kvitų visų neišsaugojo. Birželio mėnesį ligoninėje gulėjo 5 paras, parkavimo paros kaina 5 Lt. Medikamentus nurodė, kuriuos jai išrašė gydytojai. Neturtinę žalą įvertina 20 000 Lt, nes savijauta ir išvaizda buvo baisi: viena veido pusė užtinusi, akis užkritusi. Po to, ėmė dar labiau tinti, skaudėjo galvą, sutriko pusiausvyra, negalėjo eiti į darbą, nors tuo laiku sprendėsi klausimas dėl mokyklos statuso, turėjo aiškintis žmonėms. Jai buvo atliktos 3 operacijos.

Liudytoja N. G. parodė, kad kaltinamasis yra jos vaiko tėvas, santykiai draugiški, nukentėjusioji – jos buvusi draugė, klientė. 2013 m. gruodžio 31 d. apie 19 val. pas ją namuose susirinko D. S., V. Š. ir nukentėjusioji R. M.. Apie 20 val. visos nuėjo į pramogų centrą „Žilvinas“ ir ten šventė. Apie 2 val. atėjo D. Š.. Visi linksminosi, šoko, gėrė šampaną, degtinę. Apie 4 val. su draugėmis išėjo į namus, D. Š. jas lydėjo. Grįžtant, nukentėjusioji ir kaltinamasis dėl kažko apsižodžiavo. Ji pirma įėjo į namus ir nuėjo persirengti į miegamąjį. Kiti liko parūkyti kieme, vaikščiojo tai į vidų, tai į lauką. Išgirdusi lauke triukšmą, atidarė duris ir pamatė, kad D. Š. sėdi ant suoliuko, o R. M. sėdi prie automobilio ant žemės. V. Š. ir R. M. šaukė. Paprašiusi nusiraminti, grįžo į kambarį, nes buvo šalta. Nematė sužalojimų ant nukentėjusiosios, nes kieme buvo tamsu. Policija ir greitoji pagalba atvažiavo po 5-15 min. Į namus užėjęs policijos pareigūnas klausė kur yra R. M. kailiniai. Kailinių name nebuvo, ji matė kaip nukentėjusioji pati išsinešė kailinius. D. Š. niekada nebuvo konfliktiškas, tą vakarą su visomis buvo draugiškas. Automobilį nukentėjusioji pasiėmė kitą dieną jai dar miegant. Maišelį su daiktais R. M. gal pasiėmė dar vakare.

Liudytoja V. Š. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios iki įvykio nepažinojo. N. G. ją pakvietė kartu sutikti Naujus Metus. Atvažiavo pas N. G., po to, ėjo į pramogų centrą „Žilvinas“ ir ten šventė. D. Š. prisijungė prie jų restorane, jas šokdino, po to, ėjo kartu pas N. G.. Jos su nukentėjusiąja ėjo šalia, kalbėjo, kad liks miegoti pas N. G.. Su kuo ėjo D. Š., nematė. Atėjus į namus, ji dar pastovėjo kieme. Kai įėjo į vidų, nukentėjusioji ir kaltinamasis jau konfliktavo, abu mosikavosi rankomis. Virtuvėje audamasi batus matė, kaip D. Š. tempė nukentėjusiąją už rankos lauk, o ši spyriojosi. Jai pasakiusi „Ką čia išdarinėji, negalima moterų skriausti“, D. Š. pasakė „Tylėk, nes ir tu gausi“. Tada ji apsimovė batus, apsirengė ir išėjo į kiemą. Pamatė, kad nukentėjusioji sėdi kruvina ant žemės ir dreba nuo isterijos. Suprato, kad D. Š. su R. M. susimušė, bet pati to nematė. Nukentėjusioji buvo be palto. D. Š. tuo metu prie durų „bliaustėsi“. Jai pasakius, kad iškvies policiją, šis atsakė, jog pats iškvies. N. G. nebuvo išėjusi į lauką. D. S. išėjo į kiemą, kai atvažiavo taksi, ir išvažiavo namo dar prieš atvykstant policijai. Ji skambino policijai telefonu 112, nurodė, kad reikia ir greitosios pagalbos. Atvažiavę medikai apžiūrėjo nukentėjusiąja, bet neišsivežė. Policija atvyko gal už 10 min. Ji visą laiką buvo prie nukentėjusiosios. Kai policininkas paskambino į duris, D. Š. atrakino. Policininkas kalbėjo su D. Š., su nukentėjusiąja. D. Š. sakė, kad jos nepageidaujamos ir varė jas lauk. Kas atnešė nukentėjusiosios daiktus, negali pasakyti. Tik matė, kad policininkas padėjo daiktus į nukentėjusiosios automobilį ir užrakino. Policininkas įsisodino R. M. į savo automobilį ir išvyko. Ant kaltinamojo veido sužalojimų nematė.

Liudytoja D. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai draugiški, nukentėjusiosios iki įvykio nepažinojo. Paaiškino, kad visi šventė Naujus metus restorane „Žilvinas“. Apie 2 valandą pastebėjo atėjusį D. Š., kuris neatrodė girtas, buvo linksmai nusiteikęs, pasveikino visus su Naujais Metais, pašokdino. Susiruošę namo, visi patraukė pas N. G.. Ji ėjo kartu su D. Š., šnekučiavosi. Neprisimena ar einant buvo konfliktų. Tik vėliau, kai išsikvietė taksi, išėjusi į kiemą girdėjo D. Š., kuris stovėjo prie namo durų, sakant „aš galiu ir pats iškviesti policiją, čia yra mano ir mano vaiko namai“. Suprato, kad pastarasis tai sakė R. M., kuri be palto sėdėjo ant žemės prie savo automobilio durelių. Ji pagalvojo, kad pastaroji norėjo važiuoti namo ir susmuko prie automobilio durelių, nes buvo stipriau apsvaigusi nuo alkoholio, negu ji. Kol atvyko taksi, ji buvo kambaryje, matė kaip nukentėjusioji praėjo kelis kartus pro šalį su maišeliu. Paskui ji nuėjo į svetainę, kad išsikviestų taksi, o kai grįžo į virtuvę, ten nieko nebebuvo. Ji konflikto nematė, triukšmo už sienos ar kieme negirdėjo.

Liudytojas Arūnas Kubulkis parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Joniškio RPK, kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Naujųjų Metų naktį buvo gautas pranešimas, kad kažkas veržiasi į namo vidų. Su postiniu Mindaugu Vaivada nuvykę nurodytu adresu, kieme rado dvi moteris – nukentėjusiąją ir jos draugę, draugė buvo blaivesnė. Pradžioje abi aiškino, kad jų neįleidžia į vidų. Nukentėjusioji be palto sėdėjo ant žemės, nosis buvo patinusi. Namo duris pradaręs vyras pasakė, kad į namus braunasi nepažįstamos moterys. Name buvo dar viena neblaivi moteris, kuri pasakė, kad kieme esančių moterų nepažįsta ir jų nepageidauja. Jie pakėlė kieme sėdėjusią moterį ir paklausė kodėl šios nori patekti į namą. Nukentėjusioji pasakė, kad jai neatiduoda kailinių. Šalia stovėjusiame automobilyje ant galinės sėdynės matėsi kažkokie kailiniai. Paklausus, ar kailiniai jos, pastaroji pasakė, kad kailiniai ir automobilis jos. Durelės buvo neužrakintos ir nukentėjusioji kailinius apsivilko. Šalia automobilio rado raktelius. Kadangi moteriai buvo pamėlusi ir patinusi nosis, iškvietė medikus. Medikai apžiūrėjo moterį ir pasiūlė vykti į ligoninę, bet ši atsisakė. Nukentėjusioji pasiėmė savo rankinę, užrakino automobilį ir pasakė, kad eina į namus. Ją lydėjo draugė. Važiuodami miesto centre pamatė, kad draugė su nukentėjusiąja nebegali susitvarkyti, todėl privažiavę pasiūlė išsikviesti taksi arba bus priversti moterį pristatyti į skyrių. Nukentėjusioji dėl kažko pyko, „sklaidėsi“. Nukentėjusiosios draugė paprašė parvežti nukentėjusiąją namo. Jie įsodino nukentėjusiąją į automobilį ir parvežė iki (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo pastarosios sklido stiprus alkoholio kvapas, ji nerišliai bendravo. Vežant namo, nukentėjusioji tai verkė, tai juokėsi, turėjo pretenzijų tik dėl palto, nesakė, kad ją kažkas primušė.

Liudytojas Mindaugas Vaivada parodė, kad dirba Joniškio RPK, kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Nuvykę pagal iškvietimą, kieme rado 2 moteris, kurių viena sėdėjo prie automobilio durelių be palto ant žemės, o kita stovėjo. Pastaroji sakė, kad sėdinti moteris yra sumušta. Viską aiškinosi kolega A. Kubulkis. Jie pakėlė nukentėjusiąją. Pastaroji griuvinėjo, nenorėjo eiti namo, nerado palto, rankinės. Jis nebuvo nuėjęs į namą, paltą galėjo paimti iš automobilio. Kaltinamasis buvo pravėręs duris, ką sakė, nepamena. Su kaltinamuoju kalbėjosi jo kolega, kuris iškvietė ir greitąją pagalbą. Medikai apžiūrėjo moterį, bet ši atsisakė bendrauti, todėl „greitoji“ išvažiavo. Ar buvo sužalojimų ant nukentėjusiosios veido, nepamena. Kolega užrakino automobilį. Moterys sakė kvies taksi, bet taksi nebuvo, tai nusprendė eiti pėsčios. Jie siūlė parvežti nukentėjusiąją namo, tačiau ši atsisakė. Nuvažiavę į centrą, pamatė, kad nukentėjusioji su drauge sėdi ant suoliuko prie parduotuvės. Šiaip ne taip prikalbinę ateiti į automobilį, parvežė nukentėjusiąją namo į Žemaičių kvartalą. Nukentėjusioji buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, negalėjo su pastarąja susišnekėti. Viską pasakojo draugė. Sakė, kad sumušė, po to, pakeitė nuomonę. Kolega joms liepė išsiblaivėti ir tada kreiptis į policiją. Dėl nukentėjusiosios girtumo jam abejonių nekilo, nes policijoje dirba 24 metai, pastoviai tenka susidurti su neblaiviais asmenimis.

Liudytojas Kęstutis Galkus, parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Buvo gautas iškvietimas, nuvažiavę kieme rado policijos ekipažą ir kelis garsiai kalbančius žmones. Moteris buvo sužalotu veidu. Jis apžiūrėjo moterį vizualiai, siūlė važiuoti kartu ir pasirodyti chirurgui, tačiau ši atsisakė. Moters nosis buvo sutinusi, pamėlusi. Trauma galėjo buvo patirta valandos bėgyje. Jei žmogus atsisako pagalbos, per prievartą neveža. Jie girtumo nenustatinėja. Negali tiksliai pasakyti, ar nukentėjusioji buvo blaivi. Vizualiai pacientė buvo sąmoninga, fiksuota nosies hematoma, daugiau išorinių sužeidimų nesimatė. Teoriškai įmanoma, kad žmogus nesuvokia aplinkos dėl patirtos traumos, tačiau šiuo atveju jo nuomone nukentėjusioji buvo daugiau paveikta emocijų, o ne patirtų sužalojimų.

Liudytojas G. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo bendradarbis, nukentėjusiosios nepažįsta. 2014 m. sausio 2 d. matė, kad D. Š. perbrėžtas veidas po akimi. Įbrėžimas buvo apie 1 cm. Po akiniais matėsi raudona dryžė, bet ne per visą skruostą. D. Š. sakė, kad buvo kažkoks konfliktas per Naujus Metus, smulkiau nepasakojo. D. Š. rodė nubrozdintus kelius. Su D. Š. teko vieną kartą dalyvauti vakarėlyje, kuriame buvo vartojamas alkoholis. Nepastebėjo, kad D. Š. būtų agresyvus.

Liudytoja R. N., parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusioji yra jos kolegė ir draugė. Su nukentėjusiąja Naujus metus sutiko „Žilvine“, tik skirtingose kompanijose, buvo susitikusios šokių aikštelėje. Iš restorano visi skirstėsi vienu metu, nes kilo muštynės, buvo kviečiama policija. Lauke matė Raimondą ir dar dvi moteris. Tą naktį nukentėjusioji neatrodė apsvaigusi, galėjo būti išgėrusi 2-3 taures šampano. Kitą dieną, apie 11 val. jai paskambino R. M. verkdama ir pasakė, kad yra primušta. Ji patarė kreiptis į policiją, rašyti pareiškimą. Apie pietus nukentėjusioji vėl paskambino, prašė atvažiuoti. Kai nuvažiavo, vaizdas buvo baisus – nosis mėlyna, vienas paakys ryškiai mėlynas, kita akis sutinusiu voku, ryškiai raudona, vokas užkritęs. Policijoje jas pasitiko ne itin maloniai, bet paskui pasiūlė kreiptis į ligoninę, nes gali būti nosies lūžis. Policijos pareigūnai nuvežė nukentėjusiąją į ligoninę. R. M. buvo padarytos 3 nosies operacijos. Lankė nukentėjusiąją ligoninėje po operacijos, matė pastarosios išgyvenimus, kurie buvo labai dideli.

Liudytojas M. G., parodė, kad kaltinamasis yra jo kolega. Kaltinamasis 2014 m. sausio 2 d. į darbą atėjo prabrėžta akimi, nubalnotais keliais. Su kaltinamuoju prieš darbą persirengia vienoje patalpoje, tada ir matė pastarojo kelius. Kaltinamasis pasakojo, kad kažkas įvyko, kad neblaivi moteris nerado mašinos raktelių ir kailinių, buvo iškviesta policija ir greitoji pagalba. Kaltinamasis sakė, kad moteris susižalojo pati. Su D. Š. yra tekę „baliavoti“. Nepasakytų, kad D. Š. turi potraukį alkoholiui, išgėręs neagresyvus.

R. M. 2014-01-01 pareiškime Šiaulių AVPK Joniškio r. PK nurodyta, kad ją 2014-01-01 3 val. 30 min. Joniškio m., Mažoji g. 1, namo kieme nepažįstamas vyriškis sumušė, suduodamas ne mažiau kaip 2-3 smūgius į veidą (1 t., 23 b. l.).

2014-01-01 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Mažoji g. 1, Joniškio m., kurioje įvyko konfliktas tarp D. Š. ir R. M. (1 t., 27-29 b. l.).

Iš 2014-01-31 akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. M. akistatos metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 40-42 b. l.).

2014-03-20 nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti R. M. parodymai įvykio vietoje kur ir kaip D. Š. padarė jai sveikatos sutrikdymą (1 t., 43-48 b. l.).

Iš 2014-04-08 akistatos protokolo matyti, kad liudytoja V. Š. akistatos metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 89-90 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialistų išvadoje Nr. G152/14(04) nurodyta, kad R. M. galimai vieno trauminio poveikio pasekoje, kietu buku daiktu paveikus veidą, padarytas nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje (1 t., 109-110 b. l.).

Specialisto H. Daujoto paaiškinime nurodyta, kad konkrečiai nurodyti, kokiu būdu padarytas R. M. sužalojimas, nėra galimybės. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, pobūdį bei nesant jokių sužalojimų, būdingų griuviminei traumai, didesnė tikimybė, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje (1 t., 112 b. l.).

VšĮ Joniškio r. GMPS 2014-01-01 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad vizualiai pacientė sąmoninga, aktyvi, matoma nosies hematoma. Pacientė savo duomenų nenurodė, pagalbos atsisakė (2 t. 88 b. l.).

2014-05-20 daiktų apžiūros protokole aprašytas Bendrojo pagalbos centro CD-R diske pateiktas D. Š. pranešimo apie įvykį garso įrašo turinys (1 t., 116-118 b. l.).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateiktame garso įraše užfiksuotas V. Š. pranešimo apie įvykį (CD prie bylos).

BK 138 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 str. numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Nors kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažįsta, tačiau teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. Š. kaltumą patvirtinančių įrodymų dėl nesunkaus nukentėjusiosios R. M. sužalojimo yra surinkta pakankamai.

Kad po šventės pramogų centre „Žilvinas“ grįžus į N. G. namus, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, ginčo nėra, šią aplinkybę pripažįsta ir pats kaltinamasis. Šio konflikto pradžią bei eigą kaltinamasis ir nukentėsioji nurodo skirtingai. Nukentėjusioji nurodo, kad kaltinamasis laidė moterų atžvilgiu įžeidžiančias replikas, o jai paklausus kokią šis turi teisę įžeidinėti, kodėl taip elgiasi, D. Š. ištempė ją į kiemą ir liepė nešdintis. Kad kaltinamasis ištempė jėga nukentėjusiąją į kiemą patvirtino ir, būdama įspėta apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, liudytoja V. Š., kuri iki įvykio nepažinojo, nei nukentėjusiosios, nei kaltinamojo, todėl teismui nėra pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais. Nukentėjusioji parodė, kad norėjo patekti į namo vidų, kad galėtų pasiimti savo daiktus, bet kaltinamasis jos neleido: pirmą kartą pastūmė nukentėjusiąją abiem rankom į krūtinę, o šiai vėl priėjus artyn – smogė vieną kartą kumčiu į veidą. Kaltinamasis teigia, kad jis nukentėjusiąją kieme pamatė sėdėdamas ant suoliuko ir rūkydamas, o jam pajuokavus, nukentėjusioji jį užpuolė ir jis du kartus pastūmė R. M. nuo savęs. Ši kaltinamojo versija atsirado tik vėliau ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas ją vertina kaip kaltinamojo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis apie tai, kad R. M. jį puolė ir sužalojo, sudaužė akinius nepasakė nei skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą, nei atvykusiems policijos pareigūnams, nors teismo posėdžio metu tvirtino, kad būtent dėl agresyvaus R. M. elgesio jo atžvilgiu kvietė pareigūnus. Kad D. Š. elgėsi N. G. namuose kaip šeimininkas ir norėjo, kad nukentėjusioji bei V. Š., kurios ketino likti nakvoti pas N. G., pasišalintų patvirtina ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai, kad D. Š. pasakė, jog R. M. bei V. Š. nepažįsta ir šios moterys namuose nepageidaujamos. Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad išėjusi į kiemą, kai atvažiavo taksi, girdėjo D. Š. sakant „tai mano namai ir mano vaiko namai“. Liudytojos teigimu šie žodžiai buvo skirti būtent ant žemės sėdinčiai R. M.. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė sakęs V. Š. „ir tu dink iš čia“. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ne nukentėjusioji užsipuolė ramiai ant suoliuko sėdintį ir rūkantį D. Š., o būtent kaltinamasis fiziniais veiksmais neleido į namo vidų patekti R. M., siekdamas, kad pastaroji išvyktų iš N. G. namų.

Pats kaltinamasis posėdžio metu neneigė, kad buvo fizniame sąlytyje su nukentėjusiąja, t. y. R. M. du kartus pastūmė nuo savęs, tačiau neigia nukentėjusiajai sudavęs smūgį į veidą. Kaip ir nuo ko nukentėjusioji patyrė nosies kaulų lūžį, kaltinamasis negalėjo paaiškinti, nors tuo metu buvo šalia, teigė, kad R. M. jo pastumta galimai „atsikorė“ į automobilį. Iš liudytojų – V. Š., A. Kubulkio, K. Galkaus parodymų teisme matyti, kad nukentėjusios veidas buvo sužalotas, nosis pamėlusi, sutinusi, todėl darytina išvadą, kad nukentėjusiajai sužalojimai atsirado būtent po jos fizinio kontakto su kaltinamuoju. Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios pozicijas vienas kito ir šalia stovėjusio automobilio atžvilgiu, akivaizdu, kad nuo pastūmimo R. M. į už jos stovėjusį automobilį galėjo atsitrenti nugarine kūno dalimi, pakaušiu, bet ne veidu. Kaltinamojo nurodyti veiksmai būtų sukėlę nukentėjusiajai kitokio pobūdžio sužalojimus, nei nosies lūžį. Todėl atsižvelgdamas į visas šias išdėstytas aplinkybes bei įvertinęs specialisto išvadą, specialisto paaiškinimą, sužalojimų lokalizaciją, pobūdį bei nesant jokių sužalojimų, būdingų griuviminei traumai, daro išvadą, kad nosies kaulų lūžis R. M. padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, o būtent, kaltinamajam D. Š. sudavus kumščiu smūgį R. M. į veidą. Kaltinime nurodyti kaltinamojo galimai suduoti smūgiai R. M. į kitas kūno vietas, teismo nuomone nėra įrodyti.

Įvertinus liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, pranešimų Bendrajam pagalbos centrui garso įrašų turinį, darytina išvada, kad kaltinamasis, nukentėjusioji ir kartu įvykio metu buvę liudytojai buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio, todėl jų parodymai apie kai kurias įvykio aplinkybes skiriasi, tačiau tai šiuo atveju netrukdo teismui priimti nuosprendį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes D. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, įtakojo nusikalstamos veikos padarymą.

Spręsdamas D. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis neteistas (1 t., 127 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 130-131 b. l.), dirba, darbdavio chrakterizuojamas teigiamai (1 t., 136 b.l.; 2 t., 44 b. l.). Teismo nuomone BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas įstatymo numatytam vidurkiui, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 54 str., 61 str.).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimai neišvykti (1 t., 168-169 b. l.), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas privalo išnagrinėti ir pareikštus kaltinamajam byloje nukentėjusiosios, Šiaulių teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) civilinius ieškinius.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 627,90 Lt (181,85 Eur) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už R. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 63-64 b. l.). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi jis pagrįstas dokumentais, įrodančiais, jog už tokią sumą buvo suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaltinamojo sužalotai nukentėjusiajai R. M., todėl Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš D. Š. priteistina 181,85 Eur suma.

VSDFV Šiaulių skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 2708,64 Lt (784,48 Eur) žalos atlyginimo už išmokėtą ligos pašalpą (1 t., 72-73 b. l.). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad R. M. už laikotarpį nuo 2014-01-04 iki 2014-02-06 VSDFV Šiaulių skyrius apskaičiavo ir išmokėjo 2708,64 Lt (784,48 Eur) ligos pašalpos. Nukentėjusioji R. M. į gydymo įstaigą kreipėsi dėl patirtų sužalojimų, kuriuos patyrė dėl D. Š. tyčinių veiksmų, laikino nedarbingumo pažymėjimas jai buvo išduotas pagrįstai, VSDFV Šiaulių skyrius išmokėjo R. M. 2708,64 Lt (784,48 Eur) ligos pašalpos, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos duomenimis, todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji R. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1300,12 Lt (376,54 Eur) turtinės žalos ir 20 000 Lt (5792,40 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 49-51 b. l.). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji civilinį ieškinį dėl turtinės žalos patikslino, pateikdama papildomą civilinį ieškinį ir prašydama priteisti papildomai patirtų išlaidų atlyginimą – 1092,59 Lt (316,44 Eur) (2 t., 37 b. l.).

Dėl patirtos traumos nukentėjusioji R. M. teigė patyrusi turtinę žalą, iš viso 2392,71 Lt (692,98 Eur). Pagrįsdama savo patirtą turtinę žalą nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirtos traumos buvo gydoma stacionare Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, buvo atlikta lūžusių nosies kaulų atstatymo operacija, po to, ambulatoriškai gydėsi UAB „Saulenė”, nuo 2014-01-02 iki 2014-02-06 buvo nedarbinga. Medikamentams išleido 413,34 Lt, už kurą keturioms kelionėms iš Joniškio į Šiaulių Respublikinę ligoninę ir atgal išleido 190,98 Lt, per 2014 metų sausio mėnesį negautos pajamos iš darbo užmokesčio 548,22 Lt, per 2014 m. vasario mėnesį – 147,58 Lt. 2014-11-17 papildomame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirto sužalojimo buvo tęsiamas gydymas, konsultavimas, 2014 birželio 6-10 d. buvo gydoma Šiaulių Respublikinėje ligoninėje, atlikta nosies operacija, todėl ji patyrė 435,37 Lt išlaidų medikamentams, išlaidų kurui vykstant iš Joniškio į Respublikinę Šiaulių ligoninę ir atgal, už automobilio stovėjimo aikštelę sumokėjo 657,22 Lt.

Teismas, įvertinęs Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės 2014-12-04 raštą Nr. S-9556(1.16), kuriame pateikiama informaciją apie nukentėjusiosios gydymąsi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir lankymąsi Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikoje, nustatė, kad nukentėjusioji į Respublikinę Šiaulių ligoninę vyko 11 kartų: nuo 2014-01-02 iki 2014-01-13 gydėsi Neurochirurgijos skyriuje, nuo 2014-06-06 iki 2014-06-10 gydėsi Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje, 2014-02-27, 2014-06-12, 2014-06-17, 2014-06-20, 2014-06-27, 2014-10-02, 2014-11-11, 2014-11-17, 2014-12-01 konsultuota gydytojo otorinolaringologo (2 t., 92-93 b. l.). Nukentėjusioji teismui pateikė degalų pirkimą pagrindžiančius kvitus: 2014-01-10 pirkta degalų už 99,98 Lt, 2014-01-11 – už 45,00 Lt, tačiau kaip matyti iš ligoninės pažymos, nukentėjusioji nuo 2014-01-02 iki 2014-01-13 gydėsi Neurochirurgijos skyriuje ir tomis dienomis vykti į gydymo įstaigą negalėjo. Degalų pirkimo kvitų 2014-01-02 ir 2014-01-13, patvirtinančių nukentėjusiosios išlaidas vykstant į gydymo įstaigą ir grįžtant iš jos, R. M. teismui nepateikė. Nukentėjusioji pateikė 2014-02-27 degalų pirkimo kvitą, kuriame matyti, kad buvo pilta 10 litrų A-95E benzino po 4,65 Lt. Tą dieną nukentėjusioji vyko konsultacijos pas gydytoja otorinolaringologą. Nukentėjusioji nurodė, kad jos automobilis naudoja 7 l degalų 100 km. Teismas įvertina, kad atstumas nuo Joniškio iki Šiaulių į abi puses yra 90 km, todėl šiai kelionei nukentėjusioji sunaudojo 6,3 litro degalų už 29,30 Lt. Teismui pateiktas 2014-06-10 kvitas, kuriame nurodyta, kad R. M. pirko 13,32 l A-95E benzino po 4,60 už 59,94 Lt, tačiau būtent tą dieną, kaip matyti iš Respublikinės Šiaulių ligoninės rašto, buvo baigtas gydymas Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje, todėl nukentėjusiajai tereikėjo grįžti namo, tai sudaro 45 km, todėl nukentėjusioji sunaudojo 3,15 l benzino už 14,49 Lt (4,60 Lt x 3,15 l.). R. M. 2014-06-06 važiavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovė teismui pateikė 2014-06-17 kvitą, kuriame nurodyta, kad šią dieną pirko 15,44 l A-95E benzino po 4,63 Lt/l, iš viso už 69,95 Lt. Tą dieną nukentėjusioji vyko konsultacijos pas gydytoją otorinolaringologą, todėl šiai kelionei nukentėjusioji sunaudojo 6,3 litro degalų už 29,17 Lt. Nukentėjusioji taip pat teismui pateikė 2014-05-31 kvitą, patvirtinantį degalų pirkimą už 89,97 Lt, 2014-06-02 kvitą, patvirtinantį degalų pirkimą už 49,97 Lt, 2014-06-23 kvitą, patvirtinantį degalų pirkimą už 79,95 Lt, 2014-10-01 kvitą, patvirtinantį degalų pirkimą už 119,97 Lt, 2014-11-08 kvitą, patvirtinantį degalų pirkimą už 99,96 Lt, 2014-11-14 kvitą, patvirtinantį degalų pirkimą už 79,97 Lt. Ieškovė nei vieną iš šiuose kvituose nurodytų dienų į gydymo įstaigą gydytojo konsultacijai nevyko, todėl teismas negalį šių kvitų vertinti kaip pagrindžiančių išlaidas kurui, reikalingam vykti pas gydytojus. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, nukentėjusioji nepateikė visų jos keliones į gydymo įstaigą pagrindžiančių dokumentų, todėl iš kaltinamojo priteistina kuro išlaidų vykstant į gydymo įstaigą suma yra 21,13 Eur (72,96 Lt) (29,30 Lt + 14,49 Lt + 29,17 Lt = 72,96 Lt). Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji nurodytomis datomis važiavo į gydymo įstaigą ir atgal, tačiau ji galėjo vykti ne tik savo automobiliu, bet ir visuomeniniu transportu ar su kitais asmenimis, todėl nesant pateiktų tinkamų įrodymų, teismas negali tokių išlaidų pripažinti pagrįstomis. Iš kaltinamojo taip pat priteistinos nukentėjusiosios patirtos ir įrodymais patvirtintos išlaidos už automobilio stovėjimo aikštelę – 1,74 Eur (6,00 Lt ) (2 t., 38 b. l.).

Pirminiame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad medikamentams išleido 413,34 Lt (119,71 Eur), pateikė gydymui naudotų vaistų sąrašą, tačiau teismui nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų (gydytojo receptų, kitų įrodymų, kad nukentėjusiajai šie vaistai buvo paskirti ir ji juos pirko), todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas. Pateikdama papildomą ieškinį, nukentėjusioji prašė papildomai priteisti iš kaltinamojo 435,37 Lt (126,09 Eur) išlaidas medikamentams ir pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus – kvitus (2 t., 39, 42 b. l.). VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2014-12-04 rašte Nr. S-9556 (1.16) nurodyta, kad R. M. buvo paskirti šie vaistai: Humer skystis nosiai plauti ir vaistas „Dymista“. Pagal byloje esančius kvitus matyti, kad šiems vaistams nukentėjusioji išleido 349,36 Lt (101,18 Eur). Taip pat teismui pateiktas kvitas, kad nukentėjusioji 5,19 Lt (1,50 Eur) išleido tvarsčiams pirkti. Iš kaltinamojo priteistinos abi šios sumos, iš viso 102,68 Eur. 2014-03-04 kvite nurodyta, kad nukentėjusioji pirko vaistus „Passidorm“ ir „Bromazepam“. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų nukentėjusiajai skirti ir susiję su nusikalstamos veikos metu patirtu sužalojimu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai būtų skirti vaistai „Lab Strip urinalysis U11 plus“, „ISLA-MOOS LOZE“, „Fucidin Ung“.

Teismas nustatė, kad netiksliai nukentėjusiosios 2014-03-06 ieškinyje nurodytos dėl nedarbingumo iš darbo užmokesčio negautos pajamos 548,22 Lt už 2014 m. sausio mėnesį ir 147,58 Lt už 2014 m. vasario mėnesį. Iš teismui pateiktų pažymų iš nukentėjusiosios darbdavio Joniškio rajono Skaistgirio vidurinės mokyklos (1 t., 54-55 b. l.) ir VSDFV Šiaulių skyriaus (1 t., 56 b. l.) matyti, kad nukentėjusiosios vidutinis kas mėnesį mokamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 2618,88 Lt, iš darbdavio už 2014 m. sausio mėnesį gautas darbo užmokestis yra 311,16 Lt, sausio mėnesį išmokėta ligos pašalpa 1759,40 Lt, todėl negautos pajamos sudaro 548,32 Lt (2618,88 Lt – 311,16 Lt – 1759,40 Lt = 548,32 Lt) (158,80 Eur). 2014 m. vasario mėnesį nukentėjusiosios gautas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 2112,03 Lt, išmokėta ligos pašalpa 380,42 Lt, todėl už 2014 m. vasario mėnesį negautos pajamos sudaro 126,43 Lt (2618,88 Lt – 2112,03 Lt – 380,42 Lt = 126,43 Lt) (36,62 Eur). Iš viso nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo priteistina turtinės žalos suma sudaro 320,97 Eur (21,13 Eur + 1,74 Eur + 102,68 Eur + 158,80 Eur + 36,62 Eur = 320,97 Eur).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

R. M. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl tyčinių kaltinamojo D. Š. neteisėtų veiksmų, dėl kurių ji daugiau nei 10 dienų buvo nedarbinga, dėl padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, nes teko gydytis ligoninės stacionare, buvo atliktos trys operacijos – atstatomi lūžę nosies kaulai, dėl sutinusio veido buvo sunku kvėpuoti, aplink akis susidariusios kraujosrūvos, dėl sužalojimo daugiau kaip mėnesį negalėjo vykdyti savo darbinių funkcijų, buvo apsunkintas bendravimas su kitais asmenimis, sutrikdyta įprasta gyvenimo eiga. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų sveikatos sužalojimų sunkumą, sužalojimų pasekmes, dvasinius išgyvenimus, patirtą stresą, nepatogumus, teismas sprendžia, kad pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 20 000 Lt (5792,40 Eur) neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, kadangi prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis atsižvelgiant į aukštesnės instancijos teismų praktiką analogiškose bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl siekiant nukentėjusiosios ir kaltininko interesų pusiausvyros, iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 1500,00 Eur dydžio neturtinė žala.

Iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusios patirtos 2117,50 Lt (613,27 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su garso įrašu, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 4 d., 5 d. 1 p., 304-305 str., 307-308 str., teismas,

nusprendžia:

D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. Š. 181,85 Eur (šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 85 ct) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. Š. 784,48 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 48 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai.

Nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. Š. 320,97 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 97 ct) turtinės žalos bei 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) sumą neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios R. M. naudai.

Priteisti iš D. Š. nukentėjusiosios R. M. naudai 613,27 Eur (šešių šimtų trylikos eurų 27 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su garso įrašu, palikti saugoti byloje

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.