- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-285-354/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00002-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- D. Š.
- Civilinis ieškovas
- R. M.
- Nukentėjusysis
- R. M.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d. ir nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. Š. priteista 181,85 Eur Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. Š. priteista 784,48 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai.
Nukentėjusiosios R. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš D. Š. priteista 320,97 Eur turtinės žalos bei 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios R. M. naudai.
Iš D. Š. priteista nukentėjusiosios R. M. naudai 613,27 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. Š. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 1 d., apie 4 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme asmeninio konflikto metu kumščiu vieną kartą sudavė R. M. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai R. M. (turėtų būti – R. M.) nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. dienos apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, jį išteisinantį, nuosprendį, o nukentėjusiosios R. M. ( turėtų būti – R. M.) bei Valstybinės Ligonių Kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdybos Šiaulių skyriaus ieškinius atmesti.
Skunde apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, tendencingai nepalankiai vertino jo parodymus, įrodymų tyrimą atliko selektyviai, vienpusiškai, dėl to padarė prieštaraujančias išvadas, kurios grindžiamos prielaidomis ir spėjimais, nors tai draudžia BPK 301 str. l d., taigi jo kaltė neįrodyta.
Apelianto teigimu, nė vienas proceso dalyvis, išskyrus nukentėjusiąją R. M., nepateikia įrodymų byloje, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajai, ir to negali padaryti, nes jis tikrai taip nesielgė.
Pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu jis nuosekliai tvirtino, jog nukentėjusiosios nemušė, tyčia jos nesužalojo. Teigia, kad teismas nenurodė, kokiais konkrečiais fiziniais veiksmais jis siekė neleisti į namo vidų patekti R. M., ir nepagrįstai sureikšmino jo teiginį, kad jis negali paaiškinti, kaip nukentėjusioji patyrė nosies sužalojimą. Be to, pažymi, kad nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad jis sumušė nukentėjusiąją. Taip pat nurodo, kad teismas, konstatuodamas, jog jis smurtavo nukentėjusios atžvilgiu, vis dėlto suabejojo R. M. objektyvumu ir nutarė, kad jos teiginiai dėl kitų smūgių sudavimo įvykio vietoje yra absoliučiai neįrodyti. Apelianto teigimu, teismo išvada, kad tai, jog visų parodymai apie įvykio detales skiriasi, nes įvykio metu visi buvo neblaivūs, netrukdo priimti nuosprendžio, rodo, kad teismas turėjo išankstinę nuostatą ir siekė jo nuteisimo. Apeliantas teigia, kad kategoriškai nesutinka su teismo išvada, jog jis veikė sąmoningai ir tiesiogine tyčia, siekdamas, kad būtų padarytas sužalojimas nukentėjusiajai.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji dėl medicininės ir teisinės pagalbos kreipėsi po įvykio praėjus labai daug laiko – sausio 1 d. pabaigoje. Skunde apeliantas nurodo objektyviai teigiantis, jog nukentėjusioji tą naktį buvo apsvaigusi nuo alkoholio, elgėsi neadekvačiai, tačiau dėl aplinkybių tokia jos būsena neužfiksuota (nors teisme apklausti policijos pareigūnai nurodė jos girtumo būseną bei neadekvatų elgesį, kalbėjimą, kaip teko jai padėti susiorientuoti vietoje, medikas taip pat konkrečiai parodė, kokios būsenos buvo ši moteris), o per praėjusį sausio 1 d. laiką išsiblaivė, todėl proceso metu teigė, kad naujametinį vakarą nenaudojo stiprių alkoholinių gėrimų, taip patvirtindama savo teiginius, kad ji buvo blaivi ir neagresyvi jo atžvilgiu, o tai sustiprina įspūdį, kad jis (apeliantas) be priežasties panaudojo smurtą, rodo jo agresyvumą (pavojingumą), nukentėjusiosios sužalojimo sunkumą, jos didelius išgyvenimus. Apelianto manymu, tai susiję ne tik su jo kalte, bet ir su civilinių ieškinių patenkinimu. Skunde nurodoma, kad teismas nekreipė dėmesio, jog nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodydama aplinkybes nebuvo nuosekli, prieštaringai aiškindama apie įvykio eigą, neva buvusius jo neteisingus veiksmus, kalbėseną. Apelianto manymu, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusioji neigia girtumo būseną įvykio naktį, tai negalima tikėti kitais jos teiginiais apie neva buvusias faktines aplinkybes, ir nulemia pagrindą pripažinti, kad nosies sužalojimas galėjo būti padarytas (pasidarytas) pagal kitokią įvykio versiją, nei šiuo konkrečiu atveju yra pateikta nukentėjusiosios.
Be to, apeliantas teigia, kad jo teiginiai apie savo elgesį naujametinę naktį nukentėjusiosios nurodyto tiriamo įvykio vietoje yra nuoseklūs ir objektyvūs. Atkreipia dėmesį, kad po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo baudžiamojoje byloje iki joje buvo užbaigtas ikiteisminis tyrimas, nebuvo gauta, nebuvo surinkta jokių papildomų duomenų – įrodymų jo kaltei pagrįsti, negu buvo tokie, kuriais remiantis prokuratūra buvo nutraukusi ikiteisminį tyrimą. Apeliantas neginčija fakto, kad nukentėjusioji patyrė nosies traumą, kad buvo gydoma dėl sveikatos sutrikdymo, tačiau neigia, kad jis ją tyčia sužalojo – tą nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Apeliantas yra įsitikinęs, jog Joniškio rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs šią bylą teisiamajame posėdyje, jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį todėl, kad atkreipė dėmesį į byloje esančią ikiteisminio tyrimo teisėjo teisiškai galiojančią nutartį, kas, be abejonės, yra neigiama ydinga teisinė praktika nagrinėjant bylas.
Skunde nurodoma, kad byloje vadovaujamasi prielaidomis ir spėlionėmis (kad taip galėjo būti, nes neva trauma nukentėjusiai nėra būdinga griuviminei). Apelianto teigimu, net teismo medicinos specialistas neturi konkrečios išvados, kaip galėjo būti padarytas nukentėjusios nosies sužalojimas, todėl jo išvada tėra „tikėtina“, kad sužalojimas padarytas tiesioginiu trauminiu poveikiu. Apeliantas nurodo, kad niekas nekreipia dėmesio į tai, kad nukentėjusioji, būdama girta, nesiorientuojanti vietoje ir laike, aplinkybėse, galėjo nosį susižaloti ir kitokiu būdu, tačiau tai nereiškia, jog jis privalo tai įrodyti teismui. Apelianto manymu, šiuo atveju nukentėjusiosios asmeniui (ji yra pedagoginės veiklos atstovė – (duomenys neskelbtini)) parodymų atžvilgiu suteiktos privilegijos, kad jie neva buvo vieninteliai teisingi, o jo parodymai nepagrįstai vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės, nors baudžiamojo proceso taisyklės draudžia tokį elgesį.
Dėl nustatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių apeliantas nurodo, kad visoje moterų kompanijoje būtent jis buvo mažiausiai apsvaigęs, jo suvartotas alkoholinio gėrimo kiekis nepadarė įtakos jo elgesiui. Skunde pastebima, kad nukentėjusiosios būsena – apsvaigimas nuo alkoholio niekaip neįvertinta net ir nagrinėjant ieškinio reikalavimus dėl pinigų priteisimo atlyginti žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. M. prašo nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl 2015 m. kovo 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio atmesti ir priteisti jai iš D. Š. 350,44 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.
Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė materialinės ar procesinės teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti 2015 m. kovo 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Nukentėjusiosios nuomone, tai, kad teismas, ištyręs įrodymų visumą, nesirėmė nuteistojo D. Š. parodymais, nereiškia, kad teismas išsamiai ir visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių ar netinkamai vertino byloje ištirtus įrodymus.
Nukentėjusioji R. M. pažymi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad ją sužalojo nuteistasis, kurio anksčiau nepažinojo, jos parodymai viso tyrimo metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, kiek tai įmanoma netikėtai patyrus smurtą. Nurodo, kad neslėpė, jog Naujųjų Metų sutiktuvėse vartojo alkoholį, bet atkreipia dėmesį, kad nebuvo tiek apsvaigusi, jog nesiorientuotų aplinkoje. Nukentėjusiosios teigimu, tai, kad ji pareiškimą policijai parašė tos pačios dienos vakare, nereiškia, kad praėjo labai daug laiko, kaip teigia nuteistasis. Nukentėjusioji pastebi, jog ji šventinę Naujųjų Metų naktį be jokios priežasties jai nepažįstamo nepagrįstas pretenzijas reiškiančio ir įžeidinėjančio nuteistojo buvo išstumta iš draugės namo be savo daiktų, be palto, patyrė smurtą, išgąstį, jai buvo sužalotas veidas, todėl visiškai suprantama, kad ji buvo susijaudinusi, išsigandusi, negalėjo ramiai į visa tai reaguoti, nieko neadekvataus tokioje situacijoje atsidūrusios jos elgesyje nebuvo – ji ieškojo savo daiktų, verkė, buvo susijaudinusi, nenumanydama sužalojimo sunkumo, atsisakė medikų pagalbos, ir tuo momentu negalėjo spręsti, ar sieks kalto asmens patraukimo atsakomybėn. Skunde taip pat nurodoma, kad tai, jog ji šventinę naktį vartojo alkoholinių gėrimų, nebuvo jos sužalojimo priežastis ir nešalina D. Š. baudžiamosios bei civilinės atsakomybės.
Nukentėjusiosios teigimu, jau ikiteisminio tyrimo eigoje jai tapo visiškai aišku, kad D. Š. stengiasi išvengti atsakomybės, kurdamas tikrovės neatitinkančią įvykio versiją, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme D. Š. logiškai negalėjo paaiškinti, kodėl Naujųjų Metų naktį, juos sutikęs su savo sugyventine V. P., dar ėjo į pramogų centrą, po to į N. G. namus. Nukentėjusioji pažymi, kad nuteistas D. Š. iš karto po įvykio ėmėsi savo smurtinių veiksmų neigimo – užsirakino N. G. name, atvykusiems policijos pareigūnams aiškino, neva dvi nepažįstamos neblaivios moterys braunasi į namo vidų, sukūrė versiją, neva nukentėjusioji jį užpuolė ir subraižė veidą. Nukentėjusiosios nuomone, būtent nuteistojo, o ne jos elgesys įvykio naktį buvo neadekvatus.
Atsiliepimas
Be to, atsiliepime pastebima, kad teismo medicinos specialistas pateiktoje išvadoje ir papildomame paaiškinime nurodė, kad jai (R. M.) nustatyti sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai. Nukentėjusiosios įsitikinimu, vertinant teismo medicinos specialisto išvadą, kad nosies kaulų lūžis jai padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, su kitomis įvykio aplinkybėmis, o būtent, kad kieme be D. Š., daugiau nieko, kas būtų galėjęs ją sužaloti, nebuvo, kad ji buvo sužalota būtent po to, kai D. Š. ją iš namo ištempė į kiemą, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ją sužalojo D. Š., ir tokia išvada pagrįsta ne prielaidomis, o išsamiu įvykio aplinkybių viseto ištyrimu ir logišku vertinimu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji R. M. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, atlikusi įrodymų tyrimą, išklausiusi eksperto H. Daujoto paaiškinimus apie nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmą, pakartotinai apklausus nuteistąjį ir nukentėjusiąją, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. Š. pripažino kaltu pagal BK 138 str. 1 d.
Apeliaciniame skunde, kaip ir teisiamajame posėdyje, nuteistasis D. Š. deklaruoja savitą įvykio aplinkybių versiją, teigdamas, kad jis nukentėjusiajai nesudavė tiesioginio smūgio kumščiu į veidą. Apelianto teigimu, jis, laikydamas nukentėjusiąją už rankų, atsistūmė nuo sienos, abu pradėjo virsti ant laiptelių, jis paleido nukentėjusiosios rankas ir pasisuko į šoną, nuvirto ant laiptų keturiomis, kaip nuvirto nukentėjusioji, nematė, tik paskui, kai sėdosi ant suolo, matė, kad nukentėjusioji sėdi prie mašinos (2 t., 100–101 b. l.). Šias aplinkybes nuteistais nurodė ir apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Tačiau tokia nuteistojo versija, nors ir buvo nuosekli viso proceso metu, vertinama kaip apelianto pasirinktas gynybos būdas ir mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes ši versija prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais bei specialisto išvada. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad su D. Š. stovėjo vienas priešais kitą, D. Š. jai smogė į veidą, ir ji nugriuvo ant nugaros, prarado sąmonę. Nors nukentėjusioji šventės metu ir vartojo alkoholį, tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl apsvaigimo ji nebūtų supratusi to, kas vyksta. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai – nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus veidą (1 t. 109–110 b. l.). Iš specialisto rašytinio paaiškinimo aišku, kad atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, pobūdį, nesant jokių sužalojimų, būdingų griuviminėms traumoms (pvz. odos nubrozdinimų), didelė tikimybė, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje (112 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, jog vertinant nuteistojo ir nukentėjusiosios pozicijas vienas kito ir šalia stovėjusio automobilio atžvilgiu, akivaizdu, kad nuo pastūmimo R. M. į už jos stovėjusį automobilį galėjo atsitrenkti nugarine kūno dalimi, pakaušiu, bet ne veidu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas H. Daujotas, išklausęs tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios parodymus, taip pat pažymėjo, jog jei nukentėjusioji ir griuvo – tai tik atgal, o tokiu atveju, nukentėjusiajai, nesant tiesioginio poveikio, nosies sužalojimas negalėjo būti padarytas. Ekspertas dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų – nubrozdinimų, žaizdų ar kitų sužalojimų veide, kurie pagrįstų, jog nosies trauma nukentėjusiajai buvo padaryta jai griūnant į priekį. Taigi, byloje esantys įrodymai paneigia nuteistojo nurodytą įvykio versiją.
Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada apie sužalojimo mechanizmą. Nors specialisto išvada nėra kategoriška, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kodėl pateikė tikėtiną išvadą, savo išvadą patvirtino, o išklausęs nuteistojo bei nukentėjusiosios parodymus, juos kartu vertindamas su byloje esančiais medicininiais duomenimis, pažymėjo, kad labiausiai tikėtina, jog sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje. Taigi, nagrinėjamu atveju pateikta išvada yra svarus įrodymas, kurį sugretinus su kitomis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgus į loginę įvykio seką, galima daryti neabejotiną išvadą dėl D. Š. kaltės.
Apeliantas skunde taip pat teigia, kad nukentėjusioji pagalbos į medikus kreipėsi praėjus labai daug laiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. nuteistasis sudavė kumščiu į veido sritį 2014 m. sausio 1 d., apie 4 val. Iš specialisto išvados matyti, kad R. M. (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje buvo apžiūrėta 2014 m. sausio 1 d. 17.49 val. (1 t., 109–110 b. l.). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad grįžusi namo nukentėjusioji išgėrė vaistų, užsidėjo kompresą, galvojo, kaip atsiimti savo daiktus, juos pasiėmusi nuėjo į bažnyčią, bandė suvokti, ką toliau daryti, ir nusprendė rašyti pareiškimą policijai, tada buvo nuvežta pas gydytojus (2 t., 73 b. l.). Taip pat nurodė, jog iš karto nėjo pas gydytojus, nes negalvojo, kad tai labai rimta, dėjosi kompresus, gėrė vaistus, buvo šoko būsenos, visą laiką verkė, be to, labai rūpėjo palikti daiktai (2 t., 75 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu R. M. patvirtino pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad iš pradžių negalvojo, jog sužalojimas yra toks rimtas, ir papildomai paaiškino, kad dėl smūgio buvo praradusi sąmonę, ją atgavusi pamatė policijos pareigūnus, kurie rašyti pareiškimo nesiūlė, dėl įvykio ji buvo šoko būsenos. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. V. nurodė, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, todėl kolega liepė išsiblaivyti ir tada kreiptis (2 t., 77 b. l.). Iš teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo K. G. parodymų aišku, jog įmanoma tokia situacija, kad dėl emocijų žmogus gali nesuprasti, kas jam yra siūloma (2 t., 77–78 b. l.). Įvertinus aptartus parodymus, nukentėjusiosios R. M. būseną dėl patirto įvykio, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusioji nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į medikus ir policijos pareigūnus.
Nuteistojo manymu, teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai nurodė, kad jis nusikaltimą padarė sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliantas pažymi, kad visoje moterų kompanijoje būtent jis buvo mažiausiai apsvaigęs, jo suvartotas alkoholinio gėrimo kiekis nepadarė įtakos neteisingam elgesiui. Iš šių nuteistojo argumentų matyti, jog jis neginčija, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą vartojo alkoholinius gėrimus, tai patvirtina ir pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašų turinys: 2014 m. gegužės 20 d. apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, jog tam tikrais epizodais, asmens, prisistačiusio D. Š. ,žodžių negalima suprasti dėl pastarojo galimo girtumo (1 t., 116–118 b. l.). Tačiau nuteistasis nesutinka, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, D. Š. girtumas ir dėl to susilpnėjęs gebėjimas kontroliuoti save be jokios abejonės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pastebėtina, jog nuteistasis, būdamas apsvaigęs, elgėsi įžūliai – į nukentėjusiąją kreipėsi žodžiais: „Priviet, lesbe“ (2 t., 100 b. l.), ir net agresyviai – netekęs savitvardos, neadekvačiai sureagavo į nukentėjusiosios elgesį ir trenkė nukentėjusiajai į veidą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai D. Š. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegijos nuomone, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašo apeliantas.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji taip pat prašo priteisti jai iš nuteistojo D. Š. išlaidas, turėtas advokato paslaugoms už atsikirtimų į nuteistojo apeliacinį skundą surašymą, apmokėti. Kadangi šiuo atveju byloje esantis pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad už atsikirtimų į apeliacinį skundą surašymą R. M. sumokėjo advokatei D. B. 350,44 Eur (2 t. 157, 158 b. l.), nukentėjusiojo nurodytos išlaidos, turėtos advokatės paslaugoms apmokėti, išieškotinos iš nuteistojo (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo D. Š. nukentėjusiajai R. M. 350,44 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų keturiasdešimt keturis centus) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinio proceso metu apmokėti.