Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovės UAB „Saitema“ pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Nadis“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2013-05-06 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovei bankroto bylą. Pareiškime nurodoma, kad šalys 2012-12-20 sudarė Degalų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ARI 18/2013 (toliau – Sutartis). Šios Sutarties 1.1 punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti už įsigytus degalus Sutarties 3 dalyje aptarta tvarka: pagal tos dienos, kurią buvo įsigyti degalai, kainą per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos (Sutarties 3.1 ir 3.4 p.). Sutarties 3.6 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Šiuo metu neapmokėtų sąskaitų faktūrų suma susidaro 6 742,56 Lt. Tai patvirtina 2013–05–02 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Remiantis Sutarties 3.6 punktu, nuo įsiskolinimo sumos priskaičiuota 489,65 Lt delspinigiai. 2013–04–03 atsakovei išsiųstas raštas „Dėl įsiskolinimo padengimo ir bankroto bylos iškėlimo“. Atsakovė skolos per rašte „Dėl įsiskolinimo padengimo ir bankroto bylos iškėlimo“ nurodytą 30 d. terminą nesumokėjo, prieštaravimų dėl skolos fakto ar dydžio nepareiškė. 2013-05-03 ieškovė išsiuntė atsakovei pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Ieškovė apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodo atsakovei pranešusi (ĮBĮ 6 str. 2 d.) 2013–04–02 pranešimu „Dėl įsiskolinimo padengimo ir bankroto bylos iškėlimo“, siųstu adresu „(duomenys neskelbtini)“ (kas matyti iš AB „Lietuvos pašto“ 2013–04–03 kvito).

Kaip matyti iš Sutarties, Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, siūlomo bankroto administratoriaus Sutikimo bankroto bylos iškėlimo atveju administruoti atsakovę, juose atsakovės adresas nurodytas ,,Kaunas, Kovo 11-osios g. 30-44“. Pažymėtina, jog toks pats adresas nurodomas ir juridinių asmenų registre bei viešai skelbiamuose Rekvizitai.lt duomenyse. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, toks pats adresas nurodomas ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-1724-601/2013 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. L2-7302-141/2012 kortelėse skiltyje „šalys“, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo (buvęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas) 2012–06–29 teismo įsakyme civilinėje byloje Nr. L2-7302-141/2012 ir 2012–08–22, 2012–09–27, 2012–10–22 procesinių dokumentų siuntimo pažymose. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. L2-9604-936/2012 kortelės „šalys“ ir procesinių dokumentų matyti, jog joje atsakovės adresas nurodytas ,,(duomenys neskelbtini)“. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-3209-141/2013 kortelės „šalys“ matyti, jog joje atsakovės adresas nurodytas ,,,(duomenys neskelbtini)“. Pačiame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovė atsakovės adresą nurodė ,,(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, jame nėra nurodyta, kuo vadovaudamasi ieškovė apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešė (ĮBĮ 6 str. 2 d.), t. y. 2013–04–02 pranešimą „Dėl įsiskolinimo padengimo ir bankroto bylos iškėlimo“ atsakovei siuntė adresu „(duomenys neskelbtini)“, t. y. net tik kad ne juridinių asmenų registre nurodytu adresu, bet ir ne kitu nustatytu adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog Lietuvos pašto Pašto kodų ir adresų paieškos sistemoje adreso ,,(duomenys neskelbtini)“ pašto kodas (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas ant AB „Lietuvos pašto“ 2013–04–03 kvito.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. 2 dalyje įtvirtinta, jog jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine. 3 dalyje įtvirtinta, jog visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip.

Vadovaujantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Šiuo atveju nei iš bylos duomenų, nei iš LITEKO duomenų negalima spręsti, jog atsakovė būtent adresą „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo siųstas 2013–04–02 pranešimas „Dėl įsiskolinimo padengimo ir bankroto bylos iškėlimo“, būtų nurodžiusi kaip kitą savo adresą. Be to, ir iš pateiktų elektroninio laiško duomenų nesimato, kokiu adresu laiškas siųstas ir ar jis įteiktas. Šiame laiške tik nurodyta „skirta nadis“, tačiau jokių atsakovę identifikuojančių duomenų nematyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi jokio pagrindo išvadai, jog pranešimo įteikimo metu būtent adresu ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo nuolatinis atsakovės valdymo organas, jog tai buvo sandoryje ar tiesiogiai ieškovei pačios atsakovės nurodyta atsakovės buveinė.

Akivaizdu, jog 2013–04–02 pranešimo išsiuntimas atsakovei adresu „(duomenys neskelbtini)“ negali būti laikomas tinkamu ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo įvykdymu, kadangi tai nėra nei atsakovės juridinių asmenų registre nurodytas buveinės adresas, nei pačios atsakovės nurodytas kitas adresas. Kokiu pagrindu 2013–04–02 pranešimas „Dėl įsiskolinimo padengimo ir bankroto bylos iškėlimo“ atsakovei siųstas būtent tokiu adresu, ieškinyje nenurodyta. Vadinasi, ieškovė su pareiškimu nepateikė duomenų, kad ji, kaip kreditorė, apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (jei atsakovė per 30 d. nepadengs įsiskolinimo) įstatymo nustatyta tvarka pranešė atsakovei. Tai, kad 2013–04–02 pranešimas, išsiųstas atsakovei adresu „(duomenys neskelbtini)“ registruota siunta (duomenys neskelbtini), 2013-04-05 buvo įteiktas ,,gavėjui ar – pagal įgaliojimą – kitam asmeniui“ (kas matyti iš viešai skelbiamų duomenų Lietuvos pašto siuntų paieškoj), nesant su ieškiniu pateiktų duomenų, konkrečiai kam iš atsakovės darbuotojų, atstovų ar valdymo organo narių (CPK 123 str. 3 d.) šis pranešimas buvo įteiktas, taip pat neduoda pagrindo konstatuoti tinkamą ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo įvykdymą.

Be to, vadovaujantis ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalimi, kreditorius, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo pateikti atsakovo įmonei pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus. CPK 124 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ieškinio nuorašas adresatui įteikiamas pasirašytinai. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Ieškovė, kaip įrodymą apie ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodytos pareigos įvykdymą, pridėjo 2013-05-03 AB „Lietuvos pašto“ kvitą, iš kurio matosi, jog pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais atsakovei buvo siųstas juridinių asmenų registre nurodytu adresu ,,Kaunas, Kovo 11-osios g. 30-44“, tačiau neįteiktas (kas matyti iš viešai skelbiamų duomenų Lietuvos pašto siuntų paieškoj pagal registruotos siuntos numerį (duomenys neskelbtini)). Akivaizdu, jog ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinti įpareigojimai buvo vykdyti skirtingais adresais. Jeigu ieškovė pagrįstai laikė, kad adresas „(duomenys neskelbtini)“ buvo pačios atsakovės nurodytas kitas jos adresas, tai tokiu atveju ir ieškinys turėjo būti siunčiamas tuo pačiu kitu atsakovės adresu arba turėjo būti pateikti duomenys, kad iš to ,,kito“ adreso atsakovė išsikraustė arba kad pati atsakovė to adreso nebelaiko ,,kitu“ jos adresu. Tačiau šiuo atveju, teismo nuomone, svarbiausia yra tai, kad su ieškiniu nepateikti duomenys apie tai, kad atsakovei juridinio asmens buveinės adresu siųstas ir neįteiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo būtų pakartotinai išsiųstas atsakovės buveinės adresu ir kad po pakartotinio išsiuntimo yra praėję 10 dienų. Pažymėtina, jog pastaroji aplinkybė yra svarbi, nes įmonės administracijos vadovas, gavęs nurodytus dokumentus, ĮBĮ 9 straipsnio pagrindu privalo pateikti teismui eilę dokumentų, kurie yra būtini sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Būtent nuo pareiškimo ir jo priedų nuorašų įteikimo atsakovui dienos skaičiuojamas ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 dienų terminas įmonės vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Įmonės vadovui be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikus teismui nurodytų dokumentų, teismas gali jam skirti iki 10 000 litų baudą. Taigi atsakovo pareigą pateikti teismui dokumentus, reikalingus bankroto bylai nagrinėti, įstatymų leidėjas sieja su ieškovo (kreditoriaus) pareiga pateikti atsakovui teismui siunčiamus procesinius dokumentus. Šios pareigos neįvykdymas atsakovui nepagrįstai gali sukelti ĮBĮ 9 straipsnio pirmojoje numatytas sankcijų taikymo pasekmes, pažeisti proceso operatyvumo.

Vadovaujantis teismine praktika, ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimų tinkamas nesilaikymas prilyginamas išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkai. Ieškovei šios tvarkos nesilaikius, ieškinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3, 5 dalimis, 290–292 straipsniais, ĮBĮ 6 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės UAB „Saitema“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Nadis“ iškėlimo.

Dėl šios nutarties per septynias dienas nuo jos pavirtinos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.