- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-28
- Bylos Nr.
- eI-2190-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08857-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- T. P.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui T. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo T. P. 86,98 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., 4,69 Eur delspinigių bei 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Rinkliavos nuostatai), pareiškėja atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.
Atsakovas, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. valdė 1/2 nekilnojamojo turto objektą, esantį Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 62.26 kv. m.). Jam buvo išsiųsti mokėjimo pranešimai už ginčo laikotarpį bei priminimai apie pradelstą įsiskolinimą, tačiau atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo.
2.2. Kadangi atsakovas laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos, jam taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius (0,03 proc.).
3. Atsakovas T. P. atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje kilęs ginčas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigių, susidariusių laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. priteisimo iš atsakovo T. P..
5. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) bei jų įgyvendinamieji teisės aktai.
6. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu ir jos nustatyta tvarka nustatyta privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad savarankiškosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtoms)) savivaldybių funkcijoms priskiriamas vietinių rinkliavų nustatymas (2 punktas), o taip pat ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas (31 punktas). Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalimi, savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų, taip pat savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šiuo tikslu savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas (Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnis). Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“ (Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 1 dalis). Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą (Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 2 dalis). Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi minėtais principais (Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 4 dalis).
7. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), kurie su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimo ir administravimo principus, rinkliavos mokėtojus, rinkliavos mokėjimo, lengvatų teikimo ir permokų grąžinimo tvarką. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, rinkliava taikoma Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į atitinkamas nekilnojamojo turto rūšis (kategorijas). Rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą Rinkliavos nuostatuose pavesta vykdyti savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.
8. Aptartų teisės aktų nuostatų analizė leidžia konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai yra įstatymais suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o pareiškėjai teisės aktais yra suteikti įgaliojimai vykdyti minėtos rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.
9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą, laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).
10. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei LVAT jurisprudenciją ir, remiantis byloje pateiktais valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, nustačius, kad atsakovas nuosavybės teise valdė 1/2 nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 62.26 kv. m., darytina išvada, kad atsakovas buvo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas ir turėjo pareigą mokėti šią vietinę rinkliavą.
11. Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimai sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota, remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą.
12. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalėjo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs.
13. Iš byloje prie pareiškėjos prašymo pateiktų įrodymų matyti, kad apie esamą prievolę mokėti rinkliavą atsakovas buvo informuotas – suformuoti ir atsakovui pateikti šie mokėjimo pranešimai: 2018 m. birželio 6 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10224847; 2019 m. vasario 8 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10792397; 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11211820; 2021 m. kovo 30 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11503879; 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11905970, bei šie mokėjimo priminimai: 2019 m. spalio 2 d. mokėjimo priminimas Nr. 00208170; 2019 m. liepos 23 d. mokėjimo priminimas Nr. 00157735; 2021 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo priminimas Nr. 00286909.
13.1. Pranešimai su įsiskolinimo suma ir mokėtinomis rinkliavos sumomis buvo pateikti adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau, nepaisant to, įsiskolinimas padengtas nebuvo.
13.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apie paskaičiuotą vietinę rinkliavą atsakovas buvo informuotas tinkamai, tačiau jis teisės aktais jam nustatytos pareigos nevykdė.
Teismui nekyla abejonių, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas ginčo laikotarpiu yra susidaręs už atsakovui nuosavybės teise priklausiusį, pranešimuose nurodytą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas apie įsiskolinimą buvo tinkamai informuotas, iš esmės nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Nustatyta, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš viso sudaro 86,98 Eur.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas laikytinas pagrįstu, todėl jis patenkinamas ir savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovo T. P. priteistina 86,98 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 4,69 Eur delspinigių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktas).
15. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 24,20 Eur atstovavimo išlaidų.
15.1. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
16. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis). LVAT praktikoje išaiškinta, kad kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Nors, kaip matyti, juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato neribojamos, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 straipsnio 3 dalis), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, bylinėjimosi išlaidų priteisimas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).
17. Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
18. Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog kaip matyti iš kitų teisme gaunamų analogiško pobūdžio prašymų juos rengia ir teikia teismui įmonės teisininkai. Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo šioje byloje, teismo vertinimu, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.
19. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, šių aplinkybių nepaneigė, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Būtent tokios praktikos analogiškose bylose laikosi ir LVAT (žr. pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-904-968/2021; 2022 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-156-822/2022; ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovo T. P. 86,98 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus ir 98 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 4,69 Eur (keturis eurus ir 69 euro centus) delspinigių.
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.