Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2017 m. kovo 23 d., apie 13.45 val., Baltrušaičio gatvėje, ties pastatu Nr. 3, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SEAT ALHAMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1.80 promilės etilo alkoholio).

Apklausta teisme kaltinamoji R. B. parodė, kad vyko renginys, jis užsitęsė. Neplanavo niekur važiuoti, išgėrė kokteilio, savijauta buvo gera. Sulaukė skambučio, kad yra pasiūta dukros suknelė, nusileido į automobilių stovėjimo aikštelę ir atsisėdo už vairo. Važiavo, suko į kairę, jau mirksėjo šviesoforas ir ją, R. B. sustabdė policija. Pareigūnai liepė papūsti, papūtė, važiavo tikrinti kraują. Gailisi, jai, R. B. labai gėda, labai atsiprašo. Iki šito įvykio girdėjo, kad už vairavimą apsvaigus yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Naujų nusikalstamų veikų nedarys. Ankstesni administraciniai pažeidimai buvo padaryti iš skubėjimo, po įvykio padarė išvadas, daugiau jokių pažeidimų nedarys. Automobilis su kurio važiavo buvo pakaitinis, jos, R. B. buvo servise. Su mama gyvena atskirai, mama gyvena su tėčiu, su ja bendrauja nuolatos, bendrauja ir telefonu, ji padeda auginti anūkus. Pasak R. B., automobilis jai reikalingas darbe, jai yra priskirti klientai iš kitų miestų. Ji, R. B. turi du nepilnamečius vaikus, jos dukra sportuoja, turi 8 treniruotes per savaitę, važiuoja į Latviją, Baltarusiją, automobilis jai yra labai reikalingas. Jos, R. B. automobilio vertė yra 8 000 Eur, su kurio važiavo įvykio metu, pakaitinio automobilio vertė yra 20 000 Eur. Savo poelgį vertina labai blogai, viską apgalvojo, jai, R. B. yra gėda, suvokė ką padarė.

Apklausta teisme liudytoja J. D. parodė, kad ji yra R. B. mama. Kai ji, J. D. sužinojo, tai jai buvo šokas, ji R. B. barė, aiškino pastarąjai, ji viską suprato. Praėjo daugiau negu du mėnesiai po įvykio, ji, J. D. labai pergyvena, R. B. viską suprato, padarė išvadas. Prašo R. B. perduoti jai, J. D. pagal laidavimą. Jos gyvena netoli viena nuo kitos, ji, J. D. bendrauja su anūkais, dukrą auklės. Pasak J. D., ji yra pensininkė, 40 metų dirbo vaikų darželio auklėtoja. Automobilio nevairuoja. Jai, J. D. dėl sveikatos būklės kartais reikalinga priežiūra, ją prižiūri dukra ir vyras. Gali būti dukros laiduotoja, dukra nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ji, J. D. yra neteista, nebausta. Dukra jos, J. D. klauso, pastaroji viską suprato, daugiau taip nepadarys.

Kadangi kaltinamoji po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. B. parodė, 2017-03-22 dalyvavo renginyje, kuris vyko iki paryčių, jame vartojo alkoholį. Kovo 23 dieną niekur važiuoti neplanavo, todėl draugai atvyko pas ją, R. B. ir jie vartojo alkoholinius gėrimus. Ji, R. B. išgėrė apie du alkoholinius kokteilius, kurių sudėtyje buvo brendis ir Coca-cola. Tarp 12-13 val. jai, R. B. paskambino ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti paimti pasiūtą dukros suknelę, nes ateinantį savaitgalį turėjo vykti į Minską, kur dukra turėjo dalyvauti šokių varžybose. Važiuoti reikėjo į Laisvės pr. 77, Vilniuje. Jautėsi gerai, t. y. nesijautė girta, todėl ramiai nusileido į automobilių stovėjimo aikštelę ir sėdo prie automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Šitas automobilis nėra jos, R. B., jį gavo kaip pakaitinį dėl to, kad po eismo įvykio, įvykusio 2017-03-12 jos automobilį pasiėmė draudimo bendrovė, kurioje draudžia savo automobilį o jos paėmė taisymui. Tam, kad neliktų visiškai be automobilio, draudimo bendrovė davė jai, R. B. pakaitinį automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuoti jai, R. B. reikėjo iki Laisvės pr. 77, Vilniuje. Laisvės pr. - Baltrušaičio g. sankryžoje, suko į kairę, degant geltonam šviesoforo signalui. Tik pravažiavus sankryžą, išgirdo pro garsiakalbį nurodymą jai, R. B. sustoti ir pro galinio matymo veidrodėlį pamatė iš galo privažiavusį policijos automobilį. Ji, R. B. sustabdė vairuojamą automobilį. Prie jos, R. B. priėjo policijos pareigūnas, paprašė paduoti dokumentus. Po to, policijos pareigūnas atnešė alkotesterį ir pasakė papūsti į jį. Papūtė. Alkotesteris parodė 1,9 promiles. (b. l. 22)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad 2017-03-23, dirbant su vyriaus. patruliu N. P., apie 13 val. 45 min., Baltrušaičio g., Vilniuje, patikrinimui sustabdė automobilį „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. B. a. k. (duomenys neskelbtini) jai alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0751 (patikros sertifikato Nr. 0510312) pagalba buvo nustatytas 1,91 prom. girtumas. R. B. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas. Minėta pilietė buvo pristatyta į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujui priduoti, po to moterį pristatė į 2 PK. (b. l. 10)

Specialisto išvadoje Nr. T-A-2863/2017(01) nurodyta, kad R. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,80 % (promilės) etilo alkoholio. (b. l. 24)

Alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 6810 Nr. ARBL-0751 rodmenų duomenimis, 2017-03-23, 13.52 val., R. B. nustatytas 1,91 promilių girtumas. (b. 1. 27)

Pažymoje iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso AB „DNB bankas“. (b. l. 6)

Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akte nurodyta, kad automobilio „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)kaina yra 20760 eurų. (b. l. 8)

Teisiamajame posėdyje kaltinamosios motina J. D. prašė perduoti kaltinamąją R. B. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas nustato Lietuvos Respublikos BK 40 str.

Nustatyta, kad kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą. Nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismo posėdyje nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstama veika žala nėra padaryta. R. B. yra 39 metų amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išsiskyrusi, turi du nepilnamečius vaikus, kurių vienas yra mažametis, užsiimantis aktyvia sportine veikla, abu nepilnamečius vaikus augina viena, turi finansinių įsipareigojimų bankui, neteista, administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos paskirtos baudos sumokėtos, nagrinėjamo nusikaltimo padarymo dieną turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už greičio viršijimą. Administraciniai teisės pažeidimai neduoda pagrindo teigti, kad R. B. yra piktybinė Kelių eismo taisyklių arba kitų teisės normų pažeidėja, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Anksčiau už vairavimą esant neblaiviai R. B. bausta nebuvo. Kaltinamoji šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), turi 15 metų darbo stažą, darbovietės charakterizuojama teigiamai, yra lojali, pareiginga ir atsakinga darbuotoja, drausminių nuobaudų niekada neturėjo, 2012 m. gavo padėką iš valdybos pirmininko už ilgametį, nuoširdų darbą ir pasveikinimą dešimties metų darbo jubiliejaus proga, 2012 m. buvo apdovanota kaip 2012 metų darbuotoja ir gavo padėką iš valdybos pirmininko už iniciatyvumą, profesionalumą ir nuopelnus įgyvendinant bei puoselėjant „(duomenys neskelbtini)“ grupės tikslus ir vertybes, 2017 m. gavo padėką iš valdybos pirmininko už ilgametį, nuoširdų darbą ir pasveikinimą penkiolikos metų darbo jubiliejaus proga. Šios kaltinamąją ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad R. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje yra prašymas laiduotoja paskirti kaltinamosios motiną J. D., kuri sutiko būti R. B. laiduotoja. Nustatyta, kad J. D. prieš sulaukiant pensinio amžiaus, dirbo vaikų darželyje, aplinkinių ir šeimos narių charakterizuojama teigiamai, nuolat bendrauja su dukra, kadangi gyvena tame pačiame mieste, todėl labai dažnai susitinka, šiai dienai gana dažnai prisideda ir prie dukros vaikų auginimo, J. D. gali kontroliuoti dukros elgesį, nes turi galimybę pačioje anksčiausioje stadijoje atpažinti žalingus dukros įpročius, nors pastaroji turi jau ir savo vaikus, J. D., kaip mamos, žodžio klausanti ir ją pačią vertina kaip autoritetą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laidavimo užstatas neskirtinas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis SEAT ALHAMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad BK 72 str. normos negali būti taikomos mechaniškai, todėl nukrypimas nuo BK 72 str. nuostatų tam tikrais atvejais gali būti pateisinamas.

Šiuo atveju R. B. padarė tyčinį nusikaltimą ir automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė. Pagal bylos duomenis, minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), valdytojas (duomenys neskelbtini). (b. l. 6). Kaip paaiškino teisme kaltinamoji R. B. ji įvykio metu vairavo pakaitinį automobilį, kadangi jos automobilis buvo servise, o jos automobilio vertė 8000 eurų. VšĮ ,,Empreksis“ automobilio SEAT ALHAMBRA 2.0 T DI Reference vidutinė transporto priemonės kaina su PVM 20760 eurų, be PVM 17156 eurų. BK 72 str. 5 d. numato plačius pagrindus teismui taikyti ir turto vertės konfiskavimą. Tačiau automobilio vertė negali būti kriterijus, pagal kurį teismas sprendžia dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo ir taikymo, nes kaltininko nusikalstama veika nuo jo vairuoto automobilio vertės netampa nei mažiau, nei daugiau pavojinga. Tačiau be kita ko, šiame kontekste svarbu pažymėti, kad aptariamo turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis priklauso pačiam pažeidėjui, ir tose – kai ši priemonė priklauso kitam asmeniui, nes turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės kaltininkui tikslas, kuris suvokiamas kaip galimybės kaltininkui atėmimas ir toliau naudojant šią priemonę, daryti naujas nusikalstamas veikas, o ne tik jo nubaudimas. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta bausmės paskirtis – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. R. B. teisiama pirmą kartą, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiama pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, dėl nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsižvelgtina ir į R. B. išskirtinai teigiamą charakteristiką iš darbovietės. Už šios nusikalstamos veikos padarymą teismas jau paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti R. B. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, kas atsilieps pastarajai tiek atliekant darbines funkcijas, tiek tenkinant šeimos narių - ypač mažametės dukters poreikius, pastaroji viena augina du nepilnamečius vaikus, R. B. turi ir finansinių įsipareigojimų pagal suteiktus kreditus. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes teismas vertina, kad šiuo atveju automobilio ar jo vertės konfiskavimas prieštarautų teisingumo principui. Ši papildoma bausmė šiuo konkrečiu atveju pasiektų ne bausmės tikslus, o tik pablogintų R. B. šeimos narių gerovę, materialinę padėtį.

Vadovaudamasis BK 40 str., BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir bylą nutraukti.

Perduoti R. B. pagal laidavimą laiduotojai J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti R. B. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo R. B. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti R. B. ir J. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti R. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.