Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiųjų L. V. ir E. V. atstovo advokato Pauliaus Čerkos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų L. V. ir E. V. atstovo advokato Pauliaus Čerkos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gegužės 20 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-537/2012.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. E. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, būdamas darbdaviu, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir atsirado sunkių padarinių, t. y. žuvo Ž. V..

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. priėmė nuosprendį, kuriuo G. E. išteisintas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros, nukentėjusiosios L. V. bei nukentėjusiųjų L. V. ir E. V. atstovo advokato Pauliaus Čerkos apeliacinius bei nukentėjusiųjų L. V. ir E. V. atstovo advokato Pauliaus Čerkos kasacinį skundus ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kaip pagrįstą ir teisėtą.

Nukentėjusiųjų L. V. ir E. V. atstovas advokatas R. Čerka kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2013 m. gegužės 20 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, motyvuodamas tuo, kad prašyme nėra jokių konkrečių naujų duomenų, leidžiančių įžvelgti BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus pagrindus procesui atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gegužės 20 d. nutarimą nukentėjusiųjų L. V. ir E. V. atstovas advokatas R. Čerka apskundė Vilniaus apygardos teismui.

Kauno apygardos teismas, atmesdamas apeliacinius skundus, nutartyje iš esmės konstatavo, jog tarp žuvusiojo ir išteisintojo nebuvo darbo santykių, o pagrindiniu tai patvirtinančiu įrodymu laikė Valstybinės darbo inspekcijos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsti neatlikti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pažymėjo, jog kasacinės instancijos teismas pats naujų įrodymų nerenka, netiria ir nevertina, todėl priimant nutartį buvo vadovaujamasi išimtinai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, o šie teismai išimtinai vadovavosi ta aplinkybe, jog Valstybinė darbo inspekcija nesurašė nelaimingo atsitiko akto, neatliko nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo. Pagal šiuos sprendimus darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu tyrimas būtų buvęs atliktas, teismai būtų kitaip vertinę įrodymų visetą - atitinkamai ir sprendimai galėjo būti kitokie.

Po pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo valstybinę darbo inspekciją atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą. Tyrimas buvo atliktas ir 2012 m. rugsėjo 20 d. buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo, įvykusio UAB „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) statybos objekte piliečiui Ž. V., pakartotinio tyrimo aktas. Jame konstatuota, jog buvo eksploatuojami techniškai netvarkingi, neteisingai sumontuoti pastoliai bei buvo leista dirbti neinstruktuotam darbuotojui (Ž. V.). Tai ir buvo nelaimingo atsitikimo priežastys. Taigi, šis pakartotinio tyrimo aktas turi būti įvertintas byloje su kitais įrodymais.

Skunde nurodoma, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo Valstybinė darbo inspekcija buvo įpareigota atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo Ž. V., tyrimą. Teismas konstatavo, kad Valstybinė darbo inspekcija tirdama 2010 m. liepos 23 d. įvykį išsamiai nesiaiškino galimų darbo sutarties požymių, bei pripažino, jog pats faktas, kad nelaimingas atsitikimas įvyko statybų aikštelėje, kur darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)", suponuoja galimus nelegalaus darbo požymius. G. E. teiginį, esą žuvusysis su niekuo nesitaręs pats savarankiškai nuėjo į statybų aikštelę, užlipo ant pastolių ir nuo kurių nukrito, teismas vertino kaip nelogišką bei nepagrįstą.

Skunde nurodoma, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas bei pakartotinai atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą, ar G. E. yra kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje.

Skunde nurodoma, kad baudžiamoji byla turi būti atnaujinta, kadangi teismai, priimdami sprendimus, neturėjo visų įrodymų (nelaimingo atsitikimo tyrimo akto), o po administracinio teismo sprendimų, šie įrodymai yra ir jie privalo būti įvertinti, kad teismai galėtų tinkamai įvertinti įrodymų visetą.

Be to, pareiškėjas teigia, kad įrodymas, kuriuo teismai vadovavosi priimdami sprendimus, t. y. Valstybinės darbo inspekcijos sprendimas atsisakyti atlikti nelaimingos atsitikimo tyrimą, buvo panaikintas. Atitinkamai, teismai negalėjo vadovautis panaikintu valstybinės darbo inspekcijos sprendimu ir juo grįsti savo procesinius sprendimus. Būtent vieno iš įrodymų panaikinimas taip pat laikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybę ir yra pagrindas baudžiamosios bylos atnaujinimu. Esamu atveju, teismų sprendimai yra pagrįsti negaliojančiu bei neteisėtu, todėl teismo panaikintu valstybinės institucijos sprendimu, o tai neatitinka sprendimų teisėtumo principo.

Skunde pažymima, kad Valstybinė darbo inspekcija yra valstybės įgaliota institucija, kuri konstatuoja fakto buvimą darbo teisiniuose santykiuose. Esamu atveju, šios oficialios institucijos buvo konstatuota, jog buvo eksploatuojami techniškai netvarkingi, neteisingai sumontuoti pastoliai bei buvo leista dirbti neinstruktuotam darbuotojui (Ž. V.). Tai ir buvo nelaimingo atsitikimo priežastys. Šio akto G. E. neapskundė, todėl šiai dienai jis oficialiai galioja pilna apimtimi. Teismai, esant naujam aktui, neturėjo teisės vadovautis panaikintais institucijos sprendimais, kurie nebegalioja. Nelaimingo tyrimo aktas, patvirtinantis darbo santykius, yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, tori turi būti įvertintas su kitais įrodymais baudžiamojoje byloje, o tai galima padaryti tik atnaujinus baudžiamąją bylą.

Teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų L. V. ir E. V. atstovo advokato Pauliaus Čerkos skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalį, naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Nukentėjusiųjų atstovas prašymą atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi panaikintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. liepos 25 d sprendimas Nr. (15)SD-15703 ir Valstybinė darbo inspekcija įpareigota atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2010 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini), kurio metu žuvo Ž. V. tyrimą. Tyrimas buvo atliktas ir 2012 m. rugsėjo 20 d. surašytas Nelaimingo atsitikimo, įvykusio UAB „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) statybos objekte piliečiui Ž. V., pakartotinio tyrimo aktas, kuriame konstatuota, jog įvykio priežastys yra netvarkingų, neteisingai sumontuotų pastolių eksploatavimas, pažeidžiant pastolių montavimo instrukciją, pastolių priežiūros nebuvimas bei leidimas dirbti menamam darbuotojui, kurio nepatikrinta sveikata dėl galimybės dirbti aukštyje, neinstruktuotas dėl pavojingų veiksnių, neaprūpintas individualiomis apsaugos priemonėmis.

Šios nukentėjusiųjų atstovo nurodytos aplinkybės neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų, keliamų aplinkybėms, dėl kurių gali būti atnaujinama baudžiamoji byla.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nors nelaimingo atsitikimo, įvykusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) statybos objekte piliečiui Ž. V., tyrimo aktas savo data yra vėlesnis, nei priimti pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, svarbu įvertinti, ar pats Aktas ir jo priedai sudaro pagrindą laikyti juose pateiktus duomenis naujais, galinčiais turėti esmingos įtakos priimtiems teismų procesiniams sprendimams.

Akte nurodoma, kad įvykio priežastimis laikytina tai, kad buvo eksploatuojami techniškai netvarkingi, neteisingai sumontuoti pastoliai, nebuvo vykdoma pastolių priežiūra bei leista dirbti menamam (dėl akte aprašytų sąlygų) darbuotojui, nepatikrinta jo sveikata dėl galimybės dirbti aukštyje, jis neinstruktuotas dėl pavojingų veiksnių, neaprūpintas individualiomis apsaugos priemonėmis. Akte nurodomi duomenys nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, kad Valstybinė darbo inspekcija konstatavo buvusius teisiškai reikšmingus darbo santykius tarp žuvusiojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)".

Iš Akto turinio matyti, kad išvados apie įvykio priežastis grindžiamos duomenimis, esančiais akto prieduose, kurie iš esmės visi yra baudžiamojoje byloje t. y. liudytojų apklausų, įtariamojo G. E. apklausų, teismo medicinos specialisto išvados, Valstybinio socialinio draudimo fondo pranešimų ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Akto prieduose užfiksuoti duomenys visų instancijų teismams, nagrinėjusiems baudžiamąją bylą, iš esmės buvo žinomi, jie buvo ištirti ir įvertinti. Nors tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas savo priimtus procesinius sprendimus be kitų įrodymų motyvavo ir aplinkybe, kad Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyrius nebuvo surašęs nelaimingo atsitikimo tyrimo akto, nes nenustatė, kad Ž. V. mirtis susijusi su darbu, teismai šią aplinkybę įvertino visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais, išsamiai išanalizavę baudžiamosios bylos duomenis dėl santykių, kurie galėjo sieti žuvusįjį Ž. V. ir G. E., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismas, ištyręs visas įvykio aplinkybes, visus gautus duomenis, padarė išvadą, kad byloje nelegalaus darbo požymių nenustatyta, t. y. neįrodyta, kad buvo G. E. ir Ž. V. bei A. I. susitarimas dėl darbo, nenustatyta ir neįrodyta, kad G. E. leido dirbti minėtiems asmenims, nenustatyta ir neįrodyta, kad buvo susitarta dėl minėtų asmenų darbo apmokėjimo dėl atliekamo darbo.

Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas savo kasaciniame skunde įrodinėjo, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad nelaimingo atsitikimo metu Ž. V. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)", nors ir nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Teismui buvo pateikti duomenys apie administracinio teismo įpareigojimą Valstybinei darbo inspekcijai pakartotinai atlikti įvykio tyrimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertindamas šiuos argumentus pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje visos įmanomos įrodinėjimo galimybės yra išnaudotos. Teismų sprendimai priimti išsiaiškinus teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes tiek, kiek proceso metu objektyviai tai buvo įmanoma padaryti. Analizuodami nustatytų aplinkybių visumą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje daryti išvadas apie padarytas teisės taikymo klaidas nėra pagrindo.

Nukentėjusiųjų atstovo nurodytos aplinkybės, nei atskirai, nei kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis neįrodo, kad išteisintasis G. E. yra kaltas, todėl atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, numatytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nėra teisinio pagrindo.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiųjų L. V. ir E. V. atstovo skundą BPK 64 straipsnio, 447 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų L. V. ir E. V. atstovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.