- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-495-392/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs H. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarties proceso atnaujinimo klausimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovo H. Š. ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Laodika“ naudai 32176,27 EUR žalai atlyginti.
Šalies argumentai
2. Atsakovas H. Š. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-15110-608/2018 remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 9 punktu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovo H. Š. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-15110-608/2018.
4. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu teismas nurodė, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, tačiau atsakovas neįvardija asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą ir dėl kurių materialiųjų teisių ar pareigų galimai pasisakė teismas 2018-08-20 sprendimu už akių.
5. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nurodė, kad nėra nustatyta, kad teismas 2018-08-20 sprendime už akių padarė aiškią teisės taikymo klaidą, todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindas dėl proceso atnaujinimo šiuo atveju netaikytinas. Ieškinio byloje reikalavimai atsakovui buvo grindžiami aplinkybe, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas, laiku nesikreipdamas į teismą dėl UAB „Laodika“ bankroto bylos iškėlimo, nuolat didino bendrovės kreditorinius reikalavimus. 2018-08-20 sprendime už akių teismas pasisakė tiek dėl atsakovo neteisėtų veiksmų („atsakovas, kaip įmonės vadovas, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo ieškovui ir leido didėti ieškovo skoloms“), tiek dėl žalos („minėta bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma laikytina bankrutavusios įmonės žala“), tiek dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos („minėtą žalą įmonė patyrė dėl to, kad jos valdymo organai laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo“). Teismas taip pat nurodė, jog nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (64 b. l.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas H. Š. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą byloje Nr. eA2-3839-933/2019.
7. Skunde nurodė, kad nagrinėdamas CPK 366 str. 1 d. 7 p., teismas nevertino aplinkybės, kad prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje, kur sprendimas buvo priimtas už akių, t.y. atsakovui nežinant ir nedalyvaujant byloje, nors ieškovo atstovė bankroto administratorė turėjo visus jo kontaktinius duomenis – telefono numerį, el.pašto adresą, tačiau nusprendė į teismą kreiptis atsakovui nežinant ir nieko jam nepranešusi. Todėl procesinių dokumentų įteikimas pagal CPK 123 str. 3 d. negali būti pripažintas tinkamu dokumentų įteikimu. Palikus galioti 2019 m. sausio 23 d. nutartį, bus pažeistas vienas esminių civilinio proceso principų – audiatur et altera pars (tebūnie išklausyta ir antroji pusė), nes prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas negalėjo fiziškai išdėstyti visų pagrindų ir pateikti visų dokumentų, kuriuos būtų galėjęs pateikti teismui, jeigu sprendimas nebūtų priimtas už akių arba atnaujintame procese civilinėje byloje. Teismas labai formaliai vertino proceso atnaujinimo šioje byloje pagrindus ir neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką šioje srityje, kuri numato, kad proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Nors vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, tačiau vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių. Teismas netinkamai įvertino vadovo veiksmus ir atsakomybę. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Atsakovas nesutinka ir su teismo priteista suma. Teismas tik lakoniškai nurodė „atsakovas, kaip įmonės vadovas, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo ieškovui ir leido didėti ieškovo skoloms“, „minėta bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma laikytina bankrutavusios įmonės žala“, „minėtą žalą įmonė patyrė dėl to, kad jos valdymo organai laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo“, tačiau tai yra tik bendro pobūdžio teiginiai, kurių neišaiškinimas gali atsakovui sukelti didelę finansinę žalą. Įmonės veikla buvo sustabdyta, nebuvo prisiimami nauji įsipareigojimai, tad kokiais būtent veiksmais (ar neveikimu) buvo sukelta žala nėra aišku.
Atsiliepimas
8. BUAB „Laodika“ bankroto administratorė atsiliepimu prašė skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį palikti napakeistą. Nurodė, kad buvęs vadovas H. Š. neteikė UAB „Laodika“ finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2009 iki 2016 metų VĮ Registrų centrui, taip pat esant UAB „Laodika“ nemokiai, H. Š. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo tarpu kreditorius valstybės institucija, t.y. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui pareiškimą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo. Būdamas įmonės vadovu, H. Š., neteikė atsiliepimo į pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. H. Š. nevykdė 2016-12-14 Vilniaus apygardos teismo nustatytų įpareigojimų perduoti įmonės dokumentų ir turto, teismo nustatytais terminais, todėl teko kreiptis į teismą, kad vadovui paskirtų baudą už BUAB „Laodika“ dokumentų ir turto neperdavimą. Bendra BUAB „Laodika“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų suma sudaro 32 176,27 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-23 nutartimi teisingai įvertino faktinių aplinkybių visumą, ju turinį, bei teisingai taikė teisės normas. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (įei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, teiktų jai paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, negynė bendrovės interesų, nevykdė pareigos kreiptis j teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jo sąmoningas neveikimas pažeidė UAB „Laodika“ įmonės kreditorių interesus, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti įmonės kreditoriams padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra praleidęs terminą paduoti prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o apeliacinio skundo pateikimo galimybės jam nenumato įstatymas.
11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas atsakovo atžvilgiu priėmė sprendimą už akių ir priteisė iš H. Š. ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Laodika“ naudai 32 176,27 EUR žalai atlyginti, kuri yra lygi visų teismo patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumai.
12. Teismas sprendimą už akių motyvavo tuo, kad teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Laodika“ susidarė nuo 2009 metų. UAB „Laodika“ savo įsipareigojimų kreditoriams nevykdo nuo 2009 metų, tačiau atsakovas, kaip įmonės vadovas, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo ieškovui ir leido didėti ieškovo skoloms. Atsakovas laikotarpiu nuo 2009 metų iki bankroto bylos jam iškėlimo 2016 m. sausio 14 d. taip pat nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 str. 4 d. numatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registrui finansinės atsakomybės dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laodika“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 32 176,27 EUR sumai. Minėta bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma laikytina bankrutavusios įmonės žala Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.249 str. 1 d. prasme. Žalą įmonė patyrė dėl to, kad jos valdymo organai laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovo veiksmai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė ilgą laiką nebevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, pripažintini kaip neatitinkantys protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.
13. Tačiau svarstant atsakingo asmens už savalikį nesikreipimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Byloje būtina nustatyti, kuria apimtimi sumažėjo ir kuria – padidėjo kreditorių reikalavimų sumos nuo privalėjimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo iki bankroto bylos iškėlimo. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Kreditorių reikalavimų dydžių padidėjimas yra reikšmingas apskaičiuojant padarytą žalą dėl nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).
14. Tačiau nagrinėjamu atveju priimdamas sprendimą už akių teismas šių aplinkybių netyrė ir tiesiog priteisė iš buvusio vadovo visą likusią nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumą. Iš to darytina išvada, kad byloje yra priimtas galimai nepagrįstas sprendimas iš atsakovo priteistinos sumos dalyje, atsakovas turi būti išklausytas procese ir tai yra pakankamas pagrindas procesą byloje atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.,
nutaria:
Skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti procesą byloje Nr. 2-15110-608/2018.