- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- 2YT-2913-734/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35151-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Indėlių investicijų draudimas“
- Pareiškėjas
- J. J.
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ „Indėlių investicijų draudimas“ atstovei Dovilė Stoškuvienė,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. pareiškimą dėl termino atnaujinimo draudimo išmokai išmokėti, suinteresuotas asmuo – VĮ „Indėlių investicijų draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pripažinti, kad terminą 1 448,10 Eur draudimo išmokai iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminą draudimo išmokai gauti.
Pareiškime nurodo, kad 2011 m. lapkričio 14 d. AB banke Snoras buvo įsigijęs 5000,00 litų (1 448,10 Eur) vertės indėlio sertifikatą su 2,65 procentų fiksuota metine palūkanų norma. Indėlio sertifikatą bankas turėjo išpirkti 2012 m. lapkričio 22 d. 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu sustabdžius AB banko Snoras veiklą, 2012 m. sausio 13 d. pateikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir kreditorių reikalavimų pateikimo formos 6 dalyje nurodė savo banko sąskaitos, esančios SEB banko, numerį. Pateikęs šį prašymą, manė, kad į kitą įstaigą dėl jo pateikto kreditorinio reikalavimo patenkinimo kreiptis nebereikia ir pagrįstai tikėjosi, kad pateikto prašymo pakanka, jog jam priklausanti išmoka būtų sumokėta, o apie tai, kada jam bus sumokėta draudimo išmoka bus pranešta. Juo labiau, kad 2012 m. sausio 13 d. pateiktame prašyme nurodė savo kontaktinius duomenis. Vėliau iš žiniasklaidoje skelbiamos informacijos sužinojo, kad dėl AB banko Snoras parduotų indėlių sertifikatų yra prasidėję teisminiai procesai, todėl tikėjosi, kad pasibaigus teisminiams ginčams, jam pinigai bus pervesti į kreditorių reikalavimų pateikimo formoje nurodytą sąskaitą. Nurodo, kad po kurio laiko jam labai pablogėjo sveikata ir turėjo nuolat gydytis. Dėl pablogėjusios sveikatos širdies ir stuburo negalavimų teko nuolat lankytis pas gydytojus, daug laiko praleido namuose. Nors jam 69 metai, tačiau dėl pablogėjusios regos ir kitų sveikatos problemų bei įgūdžių neturėjimo, interneto ryšiu nesinaudojo, todėl sužinoti apie draudimo išmokų mokėjimo terminus iš interneto svetainių, o taip pat ir žiniasklaidos priemonių galimybės neturėjo. Visą informaciją iš Sodros, kitų valstybinių ir nevalstybinių institucijų gaudavo paštu arba pranešdavo telefonu, todėl tikėjosi, kad ir informaciją apie išmokėtinas sumas iš BAB banko Snoras irgi gaus paštu arba paskambins telefonu, kuriuos buvo nurodęs 2012 m. sausio 13 d. prašyme. Negavęs jokios informacijos apie išmoką, 2019 m. spalio 22 d. kreipėsi su prašymu dėl indėlio grąžinimo į „VĮ Indėlių ir investicijų draudimą“. 2019 m. spalio 29 d. gavo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ raštą, kuriame nurodyta, kad indėlininko ar Investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. BAB banko Snoro draudžiamojo įvykio diena - 2011 m. lapkričio 24 d., todėl Snoro indėlininkų teisė į draudimo išmoką galiojo iki 2016 m. lapkričio 24 d. Todėl iki 2016 m. lapkričio 24 d. draudimo išmoką turėjo atsiimti iš AB SEB banko. Pažymi, kad terminą draudimo išmokai iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ dėl 2011 m. lapkričio 14 d. AB banke „Snoras“ įsigyto 5000,00 litų (1 448,10 Eur) vertės indėlio sertifikato, praleido dėl svarbių priežasčių. Teigia, kad neturi patirties draudimo teisiniuose santykiuose. Be to, kaip išdėstyta aukščiau, pagrįstai tikėjosi, jog išmoka bus sumokėta, kadangi dar 2012 m. sausio 13 d. buvo pateikęs prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir nurodęs visus reikiamus duomenis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių investicijų draudimas“ atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškėjo pareiškimo netenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Taigi, Snoro draudžiamojo įvykio atveju, draudimo išmokas už Snore laikytus indėlius buvo galima atsiimti per 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos, t. y. iki 2016 m. lapkričio 24 d. Suinteresuotas asmuo teigia, kad žiniasklaidos priemonėse buvę Snoro indėlininkai buvo informuoti, kad iki 2016 m. lapkričio 24 d. indėlininkams neatsiėmus jiems priklausančių draudimo išmokų, lėšos bus grąžintos į Indėlių draudimo fondą. Ši informacija taip pat buvo skelbiama ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ internetinėje svetainėje. IĮIDĮ neįtvirtina pagrindų, kuriais remdamasis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ galėtų mokėti draudimo išmokas pasibaigus indėlininko teisės į draudimo išmoką galiojimo terminui. Taip pat IĮIDĮ nesuteikia įgaliojimų VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ priimti sprendimus dėl teisės į draudimo išmoką galiojimo termino pratęsimo/atnaujinimo. Pareiškėjas tik 2019 m. spalio 22 d. kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su prašymu dėl draudimo išmokos išmokėjimo už jam priklausiusį Snoro indėlio sertifikatą. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2019 m. spalio 29 d. rašte Nr. 05-606 „Atsakymas į prašymą“ pažymėjo, jog draudimo išmoka pareiškėjui negali būti mokama, nes dėl jos išmokėjimo į IID kreipiamasi pasibaigus indėlininko teisės į draudimo išmoką galiojimo terminui, t. y. po 2016m. lapkričio 24 d. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo nurodytos priežastys atnaujinti praleistą IĮIDĮ nustatytą penkerių metų galiojimo terminą dėl draudimo išmokos išmokėjimo už Snoro indėlio sertifikatą negali būti laikomos svarbiomis. Pareiškėjas nenurodo nei vienos svarbios priežasties, kodėl jis negalėjo kreiptis į SEB banką ir kodėl neatsiėmė jam priklausančios draudimo išmokos. Pačio pareiškėjo tikėjimasis, kad užpildęs kreditorinio reikalavimo formą draudimo išmoka bus pervesta į jo sąskaitą nėra svarbi aplinkybė praleistam terminui atstatyti. Pastebi, kad apie draudimo išmokų laiką ir vietą buvo skelbiama viešai – per televiziją, radiją ir spaudoje. Kita vertus, nei IĮIDĮ, nei Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka nenumato pareigos IID asmeniškai informuoti kiekvieną indėlininką apie mokėtinas draudimo išmokas, išmokų mokėjimo vietą ir laiką. Priešingai, Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka numato, kad indėlininkus apie mokėtinas draudimo išmokas IID informuoja viešai. Pareiškėjas, būdamas atsakingas, rūpestingas žmogus, turėjo visas galimybes per penkerius metus pasidomėti, išsiaiškinti apie susidariusią situaciją ir laiku kreiptis į IID. Net ir tuo atveju, jei Pareiškėjas neturėjo specifinių teisinių žinių, jis galėjo kreiptis konsultacijos į teisininkus, ar į IID. Taip pat galėjo imtis atitinkamų veiksmų ir įgalioti asmenį rūpintis jo reikalais, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų objektyvias priežastis dėl pareiškėjo negalėjimo atsiimti draudimo išmoką. Pareiškėjas nesirūpindamas ir nesidomėdamas savo turimu turtu bei susiklosčiusia situacija, buvo neapdairus, neatidus, nerūpestingas ir savo teises įgyvendino aplaidžiai, todėl neatsiimdamas draudimo išmokos laiku, jis prarado teisę į ją. Pareiškėjas nepateikia į bylą nei vieno įrodymo patvirtinančio apie neva buvusius sveikatos negalavimus, kurie neleido jam sužinoti informacijos, jog draudimo išmokos indėlio sertifikatų turėtojams yra mokamos. Priešingai, pareiškėjas nurodo, jog daug laiko praleisdavo namuose, o informacija apie draudimo išmokas buvo skelbiama ne tik internete, tačiau ir per televiziją bei radiją. Taigi pareiškėjas turėjo laiko tinkamai pasirūpinti savo teisėmis bei pasidomėti turėtu indėliu banke, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nesielgė kaip sąžiningas, rūpestingas ir atidus teisinių santykių dalyvis, nesirūpino savo teisėmis, elgėsi pasyviai ir aplaidžiai ir neįrodė, kad indėlio draudimo išmoka negalėjo būti atsiimta per įstatyme numatytą 5 metų terminą, skaičiuojamą nuo Snoro draudžiamojo įvykio dienos.
Teismo posėdyje suinteresuoto asmens VĮ „Indėlių investicijų draudimas“ atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškimo netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kadangi dėl ligos atvykti į teismo posėdį galimybių neturi. Pažymėjo, kad palaiko pareiškime nurodytus motyvus ir prašymą bei pateikė teismui visus rašytinius įrodymus su pareiškimu, naujų aplinkybių nenurodo.
Pareiškimas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas J. J. 2011 m. lapkričio 14 d. su AB bankas Snoras pasirašė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, kuria įsigijo 5 000,00 litų (1 448,10 Eur) vertės indėlio sertifikatą (b. l. 6). Pagal sutartį indėlio sertifikatą bankas turėjo išpirkti 2012 m. lapkričio 22 d. (b. l. 11). Pareiškėjas 2012 m. sausio 13 d. Snoras Klaipėdos filialui pateikė užpildęs AB bankas Snoras – kreditorių reikalavimų pateikimo formą – grąžinti lėšas (5 000,00 litų (1 448,10 Eur)) sumokėtas už indėlio sertifikatą (b. l. 7-8). 2019 m. spalio 22 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuriame prašė išmokėti jam priklausančią 1 448,10 Eur draudimo išmoką (b. l. 9). 2019 m. spalio 29 d. raštu Nr. 05-606 VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsisakė sumokėti pareiškėjui priklausančią draudimo išmoką, nurodydamas, kad indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. BAB banko Snoro draudžiamojo įvykio diena – 2011 m. lapkričio 24 d., todėl Snoro indėlininkų teisė į draudimo išmoką galiojo iki 2016 m. lapkričio 24 d. (b. l. 10).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atnaujinti terminą draudimo išmokai už AB banke Snoras indėlį gauti. Pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį (redakcijos, galiojusios BAB banko Snoras draudžiamojo įvykio dieną – 2011 m. lapkričio 24 d.), indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Taigi, šiuo atveju draudimo išmokas už BAB banke Snoras laikytus indėlius buvo galima atsiimti iki 2016 m. lapkričio 24 d.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo išmokos už BAB banko Snoras indėlį kreipėsi 2019 m. spalio 22 d. Kreipimosi dieną jau buvo pasibaigęs Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatytas 5 metų terminas kreiptis dėl išmokos gavimo.
Remiantis pareiškime nurodytais pareiškėjo paaiškinimais, pareiškėjas į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo laiku nesikreipė, nes nežinojo apie įstatymo nustatytą 5 metų terminą draudimo išmokai gauti. Be to, pareiškėjas 2012 m. sausio 13 d. buvo pateikęs Snoras Klaipėdos filialui užpildytą kreditorių reikalavimų pateikimo formą grąžinti lėšas už indėlio sertifikatą, formoje nurodęs savo sąskaitą banke bei kontaktinius duomenis, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jokių papildomų veiksmų atlikti jam nereikia, o apie grąžintus pinigus bus informuotas formoje nurodytais kontaktais. Taip pat dėl amžiaus ir pablogėjusios sveikatos teko dažnai lankytis pas gydytojus ir laiką leisti namuose. Pareiškėjas neturėjo įgūdžių naudotis internetinių ryšių priemonėmis bei galimybių naudotis žiniasklaidos priemonėmis, dėl ko jo galimybė, sužinoti apie išmokos grąžinimo terminus, buvo ribota. Kaip teigia pareiškėjas, jis taip pat neturėjo ir reikiamos patirties draudimo teisiniuose santykiuose.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008).
Teismo vertinimu, pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai negali būti pripažįstami svarbiomis aplinkybėmis, neleidusiomis įgyvendinti teisės į draudimo išmoką ir sudarančios pagrindą atnaujinti draudimo išmokos išmokėjimo terminą. Nors pareiškėjas ir buvo užpildęs kreditorių reikalavimų pateikimo formą ir, kaip teigia, tikėjosi apie draudimo išmoką būti informuotas asmeniškai, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo pareigos būti atidžiam, aktyviam ir rūpestingam teisinių santykių dalyviu, domėtis susiklosčiusia situacija. Pastebėtina, kad teisės doktrinoje pripažįstama, kad teisinių santykių subjekto sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai rūpintis savo teisių įgyvendinimu, o tai reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais, vykstančiais procesais teismuose bei operatyviai reaguoti į priimtus sprendimus ar teisės aktus, kurie keičia jo teisinę padėtį. Sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, kad informacija apie draudimo išmokų už indėlius, įskaitant indėlių sertifikatus, išmokėjimo tvarką, išmokų atsiėmimo vietą buvo skelbiama viešai, t. y. IID, Snoro interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse: per televiziją, radiją, spaudoje. Vien tai, kad pareiškėjas nesinaudojo internetu, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad tokios informacijos jis negalėjo sužinoti kitomis žiniasklaidos priemonėmis.
Pareiškėjas, kaip svarbią termino indėlio draudimui atsiimti priežastį nurodė ir tai, jog po 2012 m. sausio 13 d. kuomet jis pateikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, po kurio laiko jam labai pablogėjo sveikata. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjas į bylą pateikė 2019 m. lapkričio 19 d. medicininį dokumentą Nr. 000367, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas serga lėtiniais susirgimais (hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio); ūminis cerebrovaskulinis (smegenų kraujagyslių) nepakankamumas, neklasifikuojamas kitaip smegenų išemija (lėtinė); poliartrozė; kitos tarpslankstelinio disko ligos), dėl kurių yra pastoviai gydomas medikamentais (b. l. 11). Tačiau iš minėtų duomenų negalima nustatyti, kad pareiškėjui sveikata pablogėjo ir jis sirgo būtent jo nurodomu laikotarpiu, negalima nustatyti kaip dažnai dėl jo nurodomų sveikatos problemų jam teko kreiptis į gydymo įstaigas ir, kad būtent nurodomi sveikatos sutrikimai, apribojo pareiškėjo galimybę laiku įgyvendinti teisės aktuose nustatytas teises.
Pastebėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gegužės 6 d. gauna senatvės pensiją (b. l. 5). Kaip teigia pats pareiškėjas, jis neturėjo reikiamos patirties draudimo teisiniuose santykiuose. Pažymėtina, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Be to, pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų kokia yra jo profesija ir išsilavinimas (CPK 178 straipsnis). Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, o pateikdamas prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, jog į bylą pateikė visus rašytinius įrodymus ir naujų aplinkybių nenurodys. Kita vertus, sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjas neturėjo specifinių teisinių žinių, jis galėjo kreiptis konsultacijos į teisininkus, ar į IID. Taip pat galėjo imtis atitinkamų veiksmų ir įgalioti asmenį rūpintis jo reikalais, tačiau to nepadarė.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo nurodomas priežastis pripažinti svarbiomis, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą indėlio draudimo išmokai gauti. Tokiu atveju, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576 straipsniu, 578 straipsniu,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo J. J. pareiškimo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.