Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-09-14 · Administracinė byla Nr. eP-78-261/2016

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-03-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. eP-78-261/2016Nutartis · 2016-09-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-14
Bylos Nr.
eP-78-261/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03267-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
R. D.
Atsakovas
Telšių rajono savivaldybės administracijos
Advokatai
Vilmantas Poškus
Administracinė byla Nr. eP-78-261/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03267-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 80.9; 80.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-354-822/2016 pagal atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (elektroninės bylos I t., b. l. 1–8), prašydama panaikinti atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2014 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. P1-600 ,,Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo R. D.“, priteisti 202,73 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal pateiktą advokato Vilmanto Poškaus sąskaitą už teisines paslaugas atlyginimą.

Nurodė, kad tarnybinė nuobauda, kaip valstybės tarnautojai, jai buvo skirta už tai, kad ji, atstovaudama mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Rendeva“, pažeidė valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pažymėjo, kad 2012 m. įsigaliojęs Mažųjų bendrijų įstatymas, kuriuo reglamentuotas naujas juridinis asmuo, turintis daugiau individualios veiklos požymių, jai buvo naujas ir neaiškus, todėl juridinį asmenį registruojant elektroniniu būdu, registracijos metu buvo pateikta daug įvairių prašymo formų ir, kaip vėliau pastebėjo, per klaidą pasirinkdama netinkamą formą pareiškėja save įregistravo mažosios bendrijos direktore. Pastebėjusi šią klaidą, pakeitė bendrijos nuostatus, nes pagal įstatymą mažosios bendrijos direktorius nebūtinas, kai yra vienas narys, užtenka vieno valdymo organo – mažosios bendrijos susirinkimo. Tokiu atveju mažosios bendrijos statusas yra tapatus individualios įmonės statusui. Pagal Mažųjų bendrijų įstatymą su bendrijos vadovu turi būti sudaryta civilinė sutartis, o mažosios bendrijos narys negali būti įdarbintas mažojoje bendrijoje. Kadangi mažojoje bendrijoje ji nebuvo įdarbinta, su ja civilinė sutartis nebuvo sudaryta, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad veikia kaip bendrijos narys. Telšių rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi pareiškėjai nežinomu pagrindu, įsakymu sudarė komisiją jos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti ir jai įteikė pranešimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja yra įtariama esanti mažosios bendrijos „Rendeva“ skiriamo (renkamo) organo nariu. Pagal pateiktą pranešimą pareiškėja komisijai teikė paaiškinimus, konsultavosi su Valstybės tarnybos departamentu, tačiau vėliau priėmus ginčijamą įsakymą pamatė, kad tarnybinė nuobauda jai paskirta dėl kito fakto, o dėl to, kad ji buvo MB „Rendeva“ skiriamo (renkamo) organo nariu, tarnybinė nuobauda neskirta, nes baigėsi nuobaudos skyrimo terminas. Pareiškėjos nuomone, atsakovas pasielgė neteisėtai ir neteisingai, nes tyrimo metu neįteikė jai naujo pranešimo apie įtarimą, tuo pažeidė jos teisę teikti paaiškinimus. Be to, tarnybinio patikrinimo metu atsakovas nenustatė faktų, kad ji, veikdama kaip mažosios bendrijos narys, būtų sudariusi su valstybės tarnyba nesuderinamus sandorius.

Nurodė, kad kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą, kuris nurodė, kad valstybės tarnautojas kurti mažąją bendriją ir būti jos nariu gali, tačiau negali būti renkamu (skiriamu) jos organo nariu. Buvo nurodyta, jog pareiškėjos nurodytu atveju Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas nebūtų pažeistas, nes valstybės tarnautojas, būdamas bendrijos nariu, atstovautų mažajai bendrijai ne kaip valstybės tarnautojas, o kaip šios bendrijos narys. Manė, kad laisvu laiku po darbo valstybės tarnyboje gali užsiimti mažu verslu, to nedraudžia Konstitucija. Neregistravo savo veiklos kaip individualios įmonės, nes veikiant mažosios bendrijos forma mokami mažesni mokesčiai. Jei valstybės tarnautojui leidžiama vykdyti individualią veiklą, tai tuo pačiu leidžiama vykdyti veiklą ir mažosios bendrijos forma bei jai atstovauti sudarant sandorius. Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje numatytas ribojimas dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose galioja tuomet, kai darbas yra tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo. Nurodė, kad nors įregistruota bendrijos veikla „Tarpininkavimas“, tačiau realiai ji vykdė tik prekybą proginėmis puokštėmis, taip pat ir lapkričio 1 d., todėl dėl šios veiklos jokio interesų konflikto nekyla. Mažoji bendrija iš prekybinės veiklos gavo pajamų, tačiau ji, kaip bendrijos narė, pajamų negavo.