Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2015 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. A33(1)-4111(4.22) atsisakyti pritarti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, numatant žemės sklypo padalijimą į atskirus žemės sklypus (toliau – ir Sprendimas). Atsakovas Sprendimą grindė tuo, kad sklypai formuojami turi būti ne mažesni kaip 1 000 kv. m dydžio.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad planavimo sąlygos ar jų sąvadas, detaliojo plano planavimo užduotis nėra skirti apibrėžti detaliojo planavimo procese planuojamos teritorijos konkrečių žemės sklypų ribas, t. y. detaliojo planavimo procedūros rezultato – detaliojo plano, funkcija. Kadangi planavimo sąlygos yra konkretizuojamos detalaus teritorijų planavimo dokumento rengimo etape, parengiamajame etape nustatyti apribojimai planuojamo sklypo dydžiui bei sklypo riboms, nepagrįsti.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 1-2) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės valdyba 2000 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 542, kuriuo nustatė, jog naujai projektuojami individualių gyvenamųjų namų statybai sklypai būtų ne mažesni kaip 1 000 kv. m. Šis sprendimas galiojantis. Vilniaus rajono savivaldybės valdyba 2001 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. 319, kuriuo patikslino 2000 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 542. Šio sprendimo 1 punkte nurodoma, kad Vilniaus rajone žemės ūkio paskirties ir kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos žemės sklypai, kuriems nebuvo parengti detalieji planai, formuojami ne mažesni kaip 1 000 kv. m dydžio. Sprendimą priėmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (1998 m. gruodžio 9 d. redakcija) 18 straipsnio 5 ir 6 punktais.

Teigė, kad remiantis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu, patvirtintu 2014 m. gruodžio 17 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-571, minimalus planuojamas žemės sklypo dydis gyvenamųjų namų statybai yra 0,1000 ha, o Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniai yra sudėtinė bendrojo plano dalis. Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nurodyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.

Vertino, kad teisėtai ir pagrįstai nepritarė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, kuris prieštarautų tiek teisės aktams (Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2001 m. gegužės 14 d. sprendimui Nr. 319), tiek ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentui (Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajam planui).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015 m. birželio 18 d. sprendimą atsisakyti pritarti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, numatant žemės sklypų padalinimą į atskirus žemės sklypus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. A. 2015 m. balandžio 13 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 48 FPĮ-553-(14.48.123) nusprendė pradėti rengti 0,1734 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant iš bendro žemės sklypo A. A. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atidalijimą į atskirą žemės sklypą, nekeičiant jo pagrindinės žemės naudojimo paskirties būdo (b. l. 5). Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis bei minėto 2015 m. gegužės 27 d. įsakymo 2.2 punktu, buvo nutarta kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų pateikimo.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija Sprendime Nacionalinei žemės tarnybai, atsakydama į prašymą pateikti reikalavimus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, remdamasi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu, patvirtintu 2014 m. gruodžio 17 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-571, nurodė, kad minimalus planuojamas žemės sklypo dydis gyvenamųjų namų statybai yra 0,1000 ha. Informavo, kad vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2001 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 319, 1 punktu, Vilniaus rajone žemės ūkio paskirties ir kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, žemės sklypai, kuriems nebuvo parengti detalieji planai, formuojami ne mažesni kaip 1 000 kv. m dydžio. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs tai, kad planuojamo pertvarkyti žemės sklypo plotas sudaro 0,1734 ha, nepritarė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, numatant žemės sklypo padalijimą į atskirus žemės sklypus. Todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą nepritarti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, numatant žemės sklypo padalijimą į atskirus žemės sklypus.

Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo 2015 m. birželio 18 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nėra atlikta prašomo atidalinti sklypo faktinės padėties analizė, atsakovas nevertino aplinkybių, kada buvo suformuotas pareiškėjo sklypas, atsakovo pateikto 2001 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 319 3 punkte yra numatyta išlyga bendrasavininkams, o būtent nurodyta, kad bendrasavininkams, kartu gyvenančioms atskiroms šeimoms jau patvirtintų esamų gyvenviečių suplanavimo projektuose namų valdos jiems, laikantis Respublikinės statybos normų reikalavimų, gali būti dalijamos į mažesnius kaip 1 000 kv. m dydžio žemės sklypus. Dėl šios aplinkybės atsakovas nepasisakė savo Sprendime. Kaip matyti iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pastatų teisinė registracija ginčo sklype buvo atlikta dar 2000 m. rugpjūčio 10 d. Atsakovas savo sprendime formaliai pasisakė tik dėl teisinio reglamentavimo naujai formuojamiems sklypams bei sklypo ploto. Ta pati situacija yra ir vertinant atsakovo argumentus dėl 2014 m. gruodžio 17 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-571 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio plano, kadangi sklypas buvo jau suformuotas šio sprendimo priėmimo metu. Atsakovas, teismo vertinimu, klaidingai sieja pareiškėjo prašymo padavimo datą su minėtais ankstesniais priimtais sprendimais, neišsiaiškindamas svarbių ginčui objektyvių faktinių aplinkybių.

III.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu, pateiktu elektroninių ryšių priemonėmis, prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

2015 m. gruodžio 28 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsisakymas nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo. Atsisakyme atsakovas nurodo, jog remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgdamas į tai, kad atsirado galimybė ginčą išspręsti geruoju, pareiškia, kad atsisako savo apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi suteikta teisė apeliacinį skundą padavusiam asmeniui apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu teismo sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.

Atsakovas 2015 m. gruodžio 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo, remdamasis ABTĮ 132 straipsniu, atsisakė nuo savo apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-10007-463/2015 (Nr. eA-2437-261/2016), pažymėdamas, kad atsirado galimybė ginčą išspręsti geruoju. Atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ 132 straipsnio 3 dalis numato, jog apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės, preziumuojama, kad šiuo atveju atsakovas, pareikšdamas atsisakymą nuo apeliacinio skundo bei remdamasis ABTĮ 132 straipsniu, žino atsisakymo nuo apeliacinio skundo procesines pasekmes, t. y. kad apeliacinio skundo atsisakęs, jis pakartotinai jį paduoti neturės teisės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, atsakovui yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nusprendžia atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti, o apeliacinį procesą nagrinėjamoje byloje nutraukti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo atsisakymą priimti.

Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.