- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- 1-246-1117/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41349-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Arūnas Tarutis
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.6Nemokami darbai (BK 70 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. 2022 m. spalio 30 d., apie 16.25 val., Telšių r., kelio Telšiai-Varniai-Laukuva 8 km 500 m, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 2022 m. spalio 30 d. 17.19 val. alkotesteriu "Alcotest 7510" Nr. ARPK - 0102, pirmu tikrinimu nustatyta 1,51 ir daugiau promilių, t. y. 3,07 promilių neblaivumas, po kurio atsisakė antrą kartą tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą, pagal kurį, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. po pietų savo automobiliu Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas draugę A. D. Ten su A. bei pažįstamais R., R., I. vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Neatsimena kiek laiko vartojo alkoholį ir kaip atsidūrė kelyje. Prisimena tik baliavojimo momentą, neatsimena kaip ir su kuo grįžo namo, kur paliko automobilį, neatsimena susidūrimo su kita transporto priemone momento, policijos pareigūnų atvykimo ir neblaivumo nustatymo. Gali būti, jog jam buvo nustatytas 3,07 promilių neblaivumas, neatsimena ar antrą kartą nesutiko tikrintis blaivumo. Tik praėjus savaitei po įvykio, jis suprato, kad tik jis galėjo vairuoti jo automobilį ir padaryti eismo įvykį. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė ir būdamas neblaivus sėdo už automobilio vairo, anksčiau taip nėra buvę. Kai suprato, kad jis padarė eismo įvykį, susisiekė su nukentėjusio automobilio savininke ir atlygino žalą. Labai gailisi dėl savo poelgio, pats nesupranta, kodėl šitaip pasielgė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Liudytoja R. R. parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. po pietų, tikslaus laiko neatsimena, ji su sūnumi A. R., I. S., šios sugyventiniu R. R., V. L. nuvyko pas A. D., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Po pusvalandžio į A. S. kiemą įvažiavo R. S. vairuojamas automobilis, markės nei modelio nežino, kakavinės spalvos, toks kaip džipas. R. S. atvažiavo vienas, iš jo išvaizdos matėsi, kad yra neblaivus, sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Jie visi, išskyrus A. R. ir V. L., pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, apie 3 val. gėrė degtinę. Kai nusprendė skirstytis į namus, Į A. R. vairuojamą automobilį įsėdo I. S., R. R. ir V. L., o ji įsėdo į R. S. automobilį. R. S. ją pasiūlė parvežti į namus (duomenys neskelbtini). Matė, kad R. S. yra stipriai neblaivus. Ji įsėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę ir jiedu pajudėjo iš A. D. kiemo link Telšių miesto. A. R. vairuojamas automobilis važiavo paskui R. S. automobilį. R. S. važiavo labai greitai, lenkdamas kitą automobilį, vos jo nekliudė. Netoli Viešvėnų tvenkinio R. S. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi savo automobilio kairės pusės priekine dalimi į kitą automobilį. Tas kitas automobilis važiavo nuo Telšių link Varnių. Ji liepė R. S. sustoti, bet jis po smūgio važiavo toliau link Telšių. Ji nespėjo pamatyti, koks buvo tas automobilis, į kurį atsitrenkė R. S. vairuojamas automobilis, kas jį vairavo, kiek asmenų buvo automobilyje. Pavažiavus kokius du kilometrus link Telšių, iš kažkokio žvyrkelio prieš juos iš kairės pusės išsuko raudonas automobilis. R. S. tam automobiliui sekė iš paskos, raudonas automobilis apsisuko ant pagrindinio kelio ir vėl įvažiavo į tą pati žvyrkelį ir važiavo kažkur apie vieną kilometrą. Raudona mašina įsuko į kažkokį kiemą ir sustojo už daržinės, jie iš paskos jam. Matė, kad R. S. automobiliui nebebuvo kairės pusės šoninio veidrodėlio, buvo pradaužta priekinė kairės pusės padanga. R. S. su raudono automobilio vairuotoju buvo pažįstami, nes R. S. jo prašė juos parvežti į namus. R. S. užrakino savo automobilį ir raktelius padavė jai. Jiedu su R. S. įsėdo į to vyro vairuojamą automobilį ir grįžo į R. S. namus (duomenys neskelbtini). Raudono automobilio vairuotojas išvažiavo. Po kelių minučių į R. S. kiemą įvažiavo policijos pareigūnų automobilis ir A. R. vairuojamas automobilis. Policijos pareigūnai klausė R., ar jis vairavo automobilį, kur yra jo automobilis, tačiau jis jiems to nesakė. Išvažiavus policijos pareigūnams, ji prisiminė, kad turi R. S. automobilio raktelius, kuriuos atidavė A. R. ir prašė juos nuvežti į policiją. Kai R. S. su savo automobiliu atsitrenkė į kitą automobilį ir iš tos vietos pabėgo, tai jis daugiau alkoholinių gėrimų nevartojo (1 t. b. l. 74-78).
Liudytojas A. R. parodė, kad 2022 m. spalio 30 d., apie 12 val., jis savo mamą R. R., savo draugę V. L., šios mamą I. S. ir patėvį R. R. nuvežė pas A., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Atvažiavus, A. kieme stovėjo rudos spalvos automobilis Volvo, o namuose buvo A. ir R., kuris atrodė neblaivus. Jis su V. L. išėjo į kitą kambarį, o visi suaugusieji vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu metu I. S. jo paprašė ją su R. R. parvežti namo. Jie su V. L. jo vairuojamu automobiliu I. su R. parvežė į namus ir važiavo atgal į A. namus paimti jo mamą. Parvažiavus į A. kiemą, ten buvo A., R. ir jo mama. R. S. įlipo į savo automobilį, užvedė variklį. Mama nuėjo ir įsėdo į R. S. priekinę keleivio sėdynę. R. S. vairuojamas automobilis važiavo link Telšių. Jis važiavo iš paskos. R. S. įvažiavęs į pagrindinį kelią, labai neatsargiai vairavo automobilį, t. y. vos neįvažiavo į du automobilius kaktomuša, važiavo po visą važiuojamąją kelio dalį, išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą. Netoli Viešvėnų tvenkinio R. S. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į kitą automobilį, kuris važiavo link Varnių. Automobilis, į kurį atsitrenkė R. S. vairuojamas automobilis, sustojo, o R. S. automobilis nesustojo, padidino greitį ir nuvažiavo. Jis iš karto sustojo, automobilio vairuotojui ir keleivei nurodė, kad žino, kas vairavo automobilį, kuris atsitrenkė į jų automobilį. To automobilio keleivė įsėdo pas jį į automobilį ir jie nuvažiavo į R. S. namus. Tik įvažiavus į R. S. kiemą, iš namo išėjo jo mama ir R. Kieme R. vairuoto automobilio nebuvo. Jiems iš paskos pas R. atvažiavo ir policijos pareigūnų automobilis. Matė, kad policijos pareigūnai R. sulaikė, davė pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Po kurio laiko mamos rūbuose buvo rasti Volvo automobilio rakteliai, kuriuos jis pristatė pareigūnams. Jis tikrai matė, kad R. S. savo Volvo vairavo pats, t. y. sėdo būdamas girtas už vairo, sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino (1 t. b. l. 67-71).
Liudytoja I. S. parodė, kad R. S. yra jos sesės A. draugas. 2022 m. spalio 30 d. po pietų, ją su sugyventiniu R. R., dukra V. L. ir R. R. pas A. nuvežė A. R. Ten iš karto pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko, dar buvo nesutemus, į A. namus atvyko R. S. su savo automobiliu. R. S. prisijungė prie jų, pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. R. S. gėrė degtinę ir alų. Paskui A. R. parvežė ją ir R. R. namo, kas liko A. namuose, neatsimena. Netrukus jai paskambino dukra V. ir pasakė, kad R. S. su savo automobiliu padarė avariją, įpuolė į kitą automobilį (1 t. b. l. 81-84).
Liudytojas R. R. parodė, kad 2022 m. spalio mėn. pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, po pietų, su I. S., V. L., R. R., A. R. vairuojamu automobiliu nuvyko pas A. Ten vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko į A. namų vidų įėjo R. Pažvelgęs per langą pamatė, kad A. kieme stovi rudos spalvos R. S. automobilis, markės ir modelio nežino. R. prisijungė prie jų, pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, alų. Penkiese išgėrė 1 butelį (0,5 l talpos) degtinės ir 4 skardines alaus. Baigus vartoti alkoholinius gėrimus, jį su I. S. namo parvežė A. R., kuris išvažiavo į A. namus paimti savo motinos R. R.. Netrukus į jų namus grįžo A. R., V. L. ir dar kažkokia moteris, kurie paprašė parodyti, kur gyvena R., nes šis padarė avariją. Jis važiavo kartu su I. S. ir A. R. iki įvykio vietos. Prie Viešvėnų tvenkinio šalikelėje stovėjo šviesus automobilis, kuriam buvo apgadintas vairuotojo pusės veidrodėlis ir sparnas (1 t. b. l. 92-95).
Liudytoja V. L. parodė, kad 2022 m. per jos rudens atostogas, tikslios dienos neatsimena, po pietų ji su savo draugu A. R. nuvežė jos mamą I. S., patėvį R. R. ir R. R. pas mamos seserį A. Ten jau buvo A. draugas R., o kieme R. automobilis Volvo markės, rudos spalvos. R. jai pasirodė girtas. Suaugusieji vartojo alkoholį. Po kurio laiko A. R. parvežė jos mamą ir patėvį namo, grįžo pasiimti R. R. į A. namus. Tuomet A., R. ir R. buvo dar daugiau apgirtę. R. eidamas svirduliavo į šonus. R. R. pasiūlė važiuoti namo kartu su juo. R. sutiko ir įsėdo į R. automobilio priekinę keleivio sėdynę. R. sėdo už savo Volvo automobilio vairo. Iš A. kiemo pirmas išvažiavo R., jie su A. automobiliu važiavo iš paskos. R. važiavo link Telšių. Netoli Viešvėnų tvenkinio, R. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir vos neatsitrenkė į kitą automobilį, tačiau staigiai atsitraukė vėl į savo eismo juostą. Po to vėl R. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešinga kryptimi važiavusį automobilį. Tas automobilis, į kurį įvažiavo R. vairuojamas automobilis, sustojo, o R. vairuojamas automobilis net nepristabdė ir nuvažiavo. Jie su A. sustojo prie to automobilio. Su tame sustojusiame automobilyje buvusia moterimi važiavo į R. namus, vyko ir policijos pareigūnai. Girdėjo, kad pareigūnai klausė R., kur yra jo automobilis, tačiau jis nieko nesakė. Matė, kad R. pareigūnai davė pūsti į alkotesterį. R. kieme ieškojo jo Volvo, bet nerado. Atsimena, kad pareigūnai dar ieškojo kažkokios "vyšniavos" mašinos, kuri R. ir R. parvežė į jo namus, tačiau jos niekur taip pat nerado. Drąsiai gali teigti, kad R. būdamas girtas pats vairavo savo automobilį, juo įvažiavo į kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pabėgo (1 t. b. l. 101-104)
Liudytoja D. M. parodė, kad 2022 m. spalio mėn. pabaigoje, ji su vyru V. M. automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko iš Telšių link namų (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jos vyras, o ji sėdėjo automobilio priekinėje keleivio pusėje. Pravažiavus Viešvėnų tvenkinį, pamatė, kad priešpriešinėje eismo juostoje važiavo kokios 4 mašinos ir staiga iš tos eilės priešais juos, į jų pusę išvažiavo automobilis Volvo, rudos spalvos džipas. Vyras staigiu judesiu automobilį pasuko į dešinę pusę, tačiau priešais atvažiuojantis automobilis kliudė jų automobilio vairuotojo pusės veidrodėlį, pirmąsias ir antrąsias duris bei galinio automobilio bamperį. Smūgis buvo labai stiprus. Jie sustojo kelkraštyje, o automobilis, kuris į juos įpuolė, nesustojęs nuvažiavo link Telšių. Vyras paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policiją. Viskas įvyko staiga, todėl ji nepastebėjo kas vairavo Volvo automobilį. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, prie jų pristojo kitas automobilis, kurį vairavo jauno amžiaus vaikinas. Su tuo vaikinu buvo mergina. Vaikinas jai pasakė, kad į jų automobilį įvažiavęs Volvo automobilis nuvažiavo lik (duomenys neskelbtini). Tada ji įsėdo į to vaikino automobilį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), tačiau juose nieko neradus, jie išvyko į (duomenys neskelbtini). Jai tas vaikinas sakė, kad Volvo vairuotojas turėtų gyventi (duomenys neskelbtini). Nuvykus į (duomenys neskelbtini), esantį nuosavą namą, iš jo išėjo moteris, to vaikino mama, ir vyras, kaip suprato, Volvo savininkas. Volvo savininkas sakė "aš niekur nevažiavau". Jai pasirodė, kad tas vyras neblaivus. Moteris kažką nerišliai kalbėjo "mašiną paliko už kūtės, tekinis nusimontavo Volvo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, ėjo visi ieškoti Volvo, bet nerado. Po kelių dienų jai paskambino vyras, kuris pasakė, kad norėtų susitikti su ja, nes nori atsiskaityti už padarytą žalą. Susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, į susitikimą atvyko tas pats vyriškis, kuris eismo įvykio dieną išėjo iš namo (duomenys neskelbtini). Ji pasakė, kad remonto darbai ir naujos automobilio dalys kainuos apie 2300 Eur. Vyras sutiko su jos pasakyta suma, iš karto jai padavė tokią pinigų sumą grynais. Tas vyras jai pasakė, kad "atsitiko taip, kaip atsitiko ir atlygina jiems žalą" (1 t. b. l. 107-110, 113-116).
Liudytojas V. M. parodė, kad 2022 m. spalio mėn. pabaigoje, jis su žmona automobiliu ML 270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Telšių miesto vyko link namų (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, o žmona sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Neprivažiavus Viešvėnų tvenkinio, iki jo dar buvo koks 100 metrų atstumas, pamatė, kad priešpriešinėje eismo juostoje važiavo kokios 3 mašinos ir staiga iš tos eilės priešais juos, į jų pusę išvažiavo automobilis. Bandydamas išvengti smūgio, pasuko vairą į dešinę pusę, tačiau jam smūgio nepavyko išvengti ir į jo vairuojamą automobilį trenkėsi ta mašina. Spėjo pamatyti, kad į jo automobilį atsitrenkė rudos spalvos Volvo automobilis. Tas automobilis į jo automobilį trenkėsi savo kairės pusės priekiu, kairės pusės priekiniu bamperiu. Po smūgio jo vairuojamas automobilis sustojo, o į jį atsitrenkęs automobilis kaip niekur nieko nuvažiavo link Telšių. Smūgis buvo stiprus, to automobilio vairuotojas tikrai turėjo pajausti smūgį. Pamatęs, kad to automobilio vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, jis iš karto skambino bendruoju pagalbos telefonu. Baigus pokalbį, prie jų automobilio sustojo automobilis, kurį vairavo jauno amžiaus vaikinas. Vaikinas pasakė, kad žino, kur galėjo nuvažiuoti to Volvo vairuotojas. Tada žmona nuvyko link Telšių miesto pusės, o jis liko įvykio vietoje laukti policijos pareigūnų. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, su kuriais įvykio vietoje rado pasišalinusio automobilio apgadintas dalis, bamperio kažkokią dalį ir šukes. Po kiek laiko prie jų privažiavo tas vaikinas su jo žmona ir pasakė, kad vyksta į Volvo vairuotojo namus (duomenys neskelbtini). Jiems iš paskos išvyko ir policijos pareigūnai. Po kiek laiko tas vaikinas prie jo automobilio parvežė D. ir jiedu išvyko į namus. D. pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) rado Volvo vairuotoją ir keleivę. Kelios dienos po įvykio D. paskambino Volvo vairuotojas ir pasakė, kad nori atlyginti jiems žalą už jų automobilio apgadinimus. D. buvo susitikusi su Volvo vairuotoju, gavo 2300 Eur, todėl jis dėl automobilio apgadinimo jokių pretenzijų niekam neturi (1 t. b. l. 119-122).
Liudytojas A. L. parodė, kad R. S. yra jo kaimynas. 2022 m. spalio 30 d. vakare, grįždamas į namus, R. S. kieme pamatė policijos pareigūnų automobilį. Už kokių 20 min. į jo namus atvyko policijos pareigūnas ir 4-5 jam nepažįstami asmenys. Tarp tų asmenų buvo ir kelios moterys, kurios pradėjo šaukti, kodėl parvežė kaimyną su raudona mašina. Pareigūnas jo klausė, kur "pakavojo" Volvo. Nustebo išgirdęs tokius klausimus. Jam buvo pasakyta, kad įvyko avarija ir kažkas nukentėjo. Suprato, kad kalbama apie R. S. automobilį Volvo. Jis tikrai tą dieną nevairavo R. automobilio, net nebuvo jo sutikęs (1 t. b. l. 125-128).
Liudytojas Egidijus Kaunas parodė, kad yra Telšių AVPK Telšių rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas. 2022 m. spalio mėn. pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, apie 16.00 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, iš kurio pasišalino eismo įvykio kaltininkas. Įvykio adresas buvo kelyje Telšiai-Varniai-Laukuva, netoli įvažiavimo į Viešvėnų kaimą prie tvenkinio. Atvykus į įvykio vietą pamatė, kad kelkraštyje stovi automobilis. Prie automobilio buvo tik vienas vyras, kuris paaiškino, kad važiavo link namų į (duomenys neskelbtini) ir iš priekio atvažiuojantis automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, savo automobilio kairės pusės priekine dalimi trenkėsi į pranešėjo vairuojamo automobilio kairės pusės šoną. Po smūgio tas automobilis net nepristabdė ir nuvažiavo link Telšių. Automobilis buvo Volvo markės, galimai XC modelio, rudos spalvos. Įvykio vietoje prie pranešėjo automobilio, kelkraštyje, buvo galimai iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio šukės, šoninio vaizdo veidrodėlio apdaila, kuri buvo rudos spalvos. Pranešėjas nematė kas vairavo rudos spalvos automobilį ar daugiau asmenų buvo tame automobilyje. Rudos spalvos automobiliui iš paskos važiavo dar vienas automobilis, kuris po įvykusio eismo įvykio sustojo ir pasakė, kad žino, kas vairavo tą automobilį, todėl pranešėjo žmona yra išvykusi su to pristojusio automobilio vairuotoju ieškoti galimo eismo įvykio kaltininko. Po kažkiek laiko prie jų nuo Telšių miesto pusės privažiavo automobilis, iš kurio išlipo pranešėjo žmona, vaikinas, moteris ir vyras. Pranešėjo žmona nurodė, kad nerado eismo įvykio kaltininko, kažkuris iš tų asmenų nurodė, kad Volvo markės automobilį vairavo R. S. Patikrino per policijos informacines sistemas R. S. duomenis ir paaiškėjo, kad toks asmuo savo vardu turi registruotą automobilį Volvo, todėl nuvyko R. S. gyvenamosios vietos adresu. Prieš išvykstant iš įvykio vietos, jis kalbėjo su vaikinu, kuris pasakė, kad važiavo iš paskos R. S. vairuojamam automobiliui ir matė kaip įvyko eismo įvykis, iš kurio R. S. pasišalino. Tas vaikinas su pranešėjo žmona išvyko taip pat į R. S. namus (duomenys neskelbtini). Kieme stovėjo moteris, jokių automobilių nebuvo. Namo viduje buvo R. S. Iš karto pasimatė, kad R. S. yra stipriai neblaivus, nes jo judesiai buvo stipriai nekoordinuoti, nerišli, sulėtinta kalba, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. R. S. klausė kur yra jam priklausantis automobilis, tačiau jis į užduodamą klausimą neatsakė. Šitą klausimą pakartojo keletą kartų. Tada R. S. pasakė, kad jo automobilis yra galimai pas kaimyną. Pokalbio metu R. S. nerišliai paaiškino, jog žino, kad su jo automobiliu įvyko eismo įvykis. Apie įvykusį eismo įvykį R. S. daugiau nieko nepasakojo. Kieme buvusi moteris paaiškino, kad važiavo kartu su R. S., kuris vairavo savo rudos spalvos automobilį. Ji kartu su R. S. ir kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus. Po išgertuvių R. S. turėjo ją parvežti į namus, tačiau sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino ir savo automobilį paslėpė prie kažkokių fermų ar tai pastato. Moteris sakė, kad juos į R. S. namus kažkas parvežė su raudonos spalvos automobiliu, tačiau kas būtent, negalėjo nurodyti. R. S. buvo nustatytas virš 3 promilių girtumas. Praėjus 15 min. R. S. buvo paprašyta pūsti antrą kartą į alkoholio kiekio matuoklį, tačiau jis atsisakė tai daryti, nes nevairavo automobilio. R. S. išaiškino pasekmes dėl atsisakymo pūsti antrą kartą į alkoholio kiekio matuoklį, tačiau R. S. vis tiek nesutiko nusistatyti antrą kartą neblaivumo. Iškvietė kolegas į R. S. namus, nes reikėjo pagalbos ieškant R. S. automobilio. R. S. kaimynas paaiškino, kad nežino, kur yra R. S. automobilis. R. S. buvo labai agresyvus, keikėsi, apgadino jų tarnybinio policijos automobilio laikino sulaikymo patalpos pertvarą, todėl prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės-antrankiai. Kažkiek apsiraminus, R. S. pasiūlė atlikti neblaivumo nustatymo testą, t. y. paliesti abiejų rankų rodomaisiais pirštais nosies galiuką, eiti tiesia linija pėda po pėdos, tačiau R. S. tą daryti taip pat atsisakė. Po to surašė neblaivumo aktą, kurį perskaitė R. S. R. S. išklausė ką jam perskaitė, tačiau atsisakė pasirašyti paminėtame akte ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso žurnale. Tą vakarą R. S. rudos spalvos Volvo markės automobilio nerado, automobilis buvo rastas kitos dienos ryte adresu (duomenys neskelbtini) už ūkinio pastato. Automobiliui buvo apgadinta kairė pusė, nebuvo šoninio kairės pusės veidrodėlio, buvo nuleista kairės pusės priekinė padanga. Automobilio viduje buvo R. S. asmens dokumentai, todėl nekilo jokio įtarimo, kad tai ne R. S. automobilis, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos (1 t. b. l. 131-136).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. spalio 30 d. 16.50-16.55 val. atlikta įvykio vietos apžiūra adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra važiuojamoji kelio dalis kelio Telšiai-Varniai-Laukuva 8,5 kilometre. Stovi apgadintas baltos spalvos automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant dešinės pusės važiuojamosios kelio dalies ir ant dešinio kelkraščio baltos ir rudos spalvos automobilių šukės. Rudos spalvos automobilio šukės (4 vnt.) surinktos ir supakuotos į paketą Nr. 526570 (1 t. b. l. 9-15).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rudos spalvos. Automobilis stovi sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pievoje už ūkinių pastatų. Stebimi apgadinimai automobilio priekyje, kairėje pusėje, apgadintas automobilio priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durelės, priekinė kairės pusės padanga ir ratlankis, nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Apžiūrimo automobilio bagažinės skyriuje ir salone įvairūs daiktai ir įrankiai. Daiktadėžėje automobilio registracijos dokumentai (2 vnt.), privalomosios techninės apžiūros talonas, piniginė su dokumentais, stikliukas (1 t. b. l. 22-37).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas 2022 m. spalio 30 d. 16:26:56, trukmė 02:30 min. Įraše bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir V. M. pokalbis. V. M. praneša apie eismo įvykį prie Viešvėnų tvenkinio, kurio metu automobilis Volvo kliudė jo mašiną Mersedes ML 270 ir pasišalino (1 t. b. l. 45-47).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, nešiojamais vaizdo registratoriais užfiksuoti 19 vaizdo ir garso įrašų 2022 m. spalio 30 d. nuo 16.47 val. iki 18.39 val. Vaizdo ir garso įrašuose policijos pareigūnai įvykio vietoje ir namo kieme kalba su V. M., D. M., I. S., R. R., A. R., R. R., kurie nurodo, kad R. vairavo automobilį Volvo. R. S. nurodo, kad jis automobilio nevairavo, jo Volvo automobiliu išvažiavo A. L., o automobilis pas kaimyną. Patikrinamas R. S. neblaivumas, nustatoma 3,07 promilės, antrą kartą tikrintis atsisako (1 t. b. l. 49-58, 61-64).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. spalio 30 d. 17.19 val. R. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio matuokliu "Alcotest 7510" Nr. ARPK-0102, meteorologinės patikros Nr. 1680446, galioja iki 2022-11-02, pirmu tikrinimu 17.19 val. nustatytas 3,07 promilių neblaivumas, antras tikrinimas neatliktas (t. 1 b. l. 44).
VĮ Regitra duomenų bazės informacijoje ir EMPREKIS pažymoje užfiksuota, kad automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas R. S., o vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM 10120 Eur (t. 1 b. l. 41-42).
Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas ir vengė neblaivumo patikrinimo, nors jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tuo R. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis laikomas neteistu (2 t., b. l. 57-60), administracine tvarka baustas daug kartų, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 38-55), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje beveik dvejus metus dirbo vairuotoju, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus šias aplinkybes jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 47 straipsnis). R. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teisiamojo posėdžio metu ne kartą išsakė gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, iš jo elgesio, pasiryžimo keisti alkoholio vartojimo įpročius, ką įrodo Telšių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro pažyma dėl jo konsultacijų pas priklausomybės konsultantą, galima spręsti, jog kaltinamojo gailestis yra nuoširdus. Dėl to R. S. atsakomybę lengvinančia atsakomybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat R. S., praėjus kelioms dienoms po to, kai vairavo būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, atlygino 2300 Eur žalą apgadinto automobilio savininkui, kas rodo, jog jis savo elgesį įvertino kritiškai, prisiėmė atsakomybę. Nors BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtyje padariniai nėra numatyti, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, tačiau tai, jog R. S. ėmėsi aktyvių veiksmų dėl jo vairavimo būnant neblaiviam kilusių neigiamų pasekmių pašalinimui ir atlygino padarytą žalą, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgtina ne tik į nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau ir į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas. R. S. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, iš karto po alkoholio vartojimo, vairavo automobilį rajoninės reikšmės keliu, esant intensyviam eismui, sukėlė eismo įvykį. Pats kaltinamasis nurodė, kad daug metų dirbo vairuotoju, ankstesnės darbovietės charakteristikoje nurodoma, kad jis žino Kelių eismo taisykles, transporto priemonių eksploatavimo sąlygas, tačiau šiuo atveju, R. S. visiškai ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, savo veiksmais padarė turtinę žalą kitai transporto priemonei ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudesnių tokio kaltinamojo elgesio pasekmių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 31 d., kuomet jam skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).
Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017; 2K-315-303/2018).
Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta R. S. įvykio metu vairuota transporto priemonė turi būti konfiskuota. Byloje nustatyta, kad automobilis realiai priklauso kaltinamajam, todėl yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti šį automobilį, saugomą UAB „Tomadas“ aikštelėje. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama ir su kita R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemone ir ją skiriant nėra pažeidžiamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė automobilio nekonfiskuoti, grąžinti R. S., o iš kaltinamojo konfiskuoti 5000 Eur sumą, atitinkančią automobilio vertę. Visgi nei kaltinamasis, nei gynėjas objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė iki nusikalstamos veikos padarymo (apgadinimo) buvo 5000 Eur, o ne Emprekis pažymoje nurodyta 10120 Eur suma nepateikė. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, kad automobilis būtų reikalingas kitų asmenų, pvz. R. S. šeimos narių poreikių tenkinimui. R. S. nevedęs, duomenų, kad jis turėtų nepilnamečių vaikų, rūpybos reikalingų asmenų nėra, o vien teiginiai, jog automobilis reikalingas jo senyvo amžiaus mamos poreikių tenkinimui, atvykimui į miestą nupirkti vaistų, nepagrindžia to, jog automobilis negali būti konfiskuotas.
Dėl proceso išlaidų išieškojimo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK) 103 straipsnio 5, 6 punktai numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Pagal 2021 m. lapkričio 11 d. tarp Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių apskrities VPK) ir UAB „Tomadas“ sudarytos Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties 3.3, 3.4, 8.3, 16 punktus, tais atvejais, kai policijos paimtos transporto priemonės saugomos ikiteisminio tyrimo metu iki sprendimo grąžinti jas asmeniui, taip pat tais atvejais, kai transporto priemonės yra konfiskuojamos įsiteisėjusiu teismo sprendimu iki jas perims Valstybinė mokesčių inspekcija, už paslaugas apmoka Telšių apskrities VPK (2 t., b. l. 168-176). Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 31 d. buvo nuvežtas į Telšių apskrities VPK automobilių saugojimo aikštelę, kur tebėra saugomas iki šiol (1 t., b. l. 43). Taigi vadovaujantis sutarties sąlygomis pareiga sumokėti už automobilio nuvežimą šiuo atveju tenka Telšių apskrities VPK. Iš sutarties 4 punkte numatytų paslaugų įkainių ir prašymo (2 t., b. l. 168) nustatyta, kad automobilio nuvežimo išlaidos yra 205,70 Eur, o transporto priemonės saugojimas nekainuoja. Transporto priemonės nuvežimo išlaidos 205,70 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,: automobilis Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio rakteliai (2022 m. lapkričio 9 d. kvitas Nr. 0005489, 1 t., b. l. 18-19) perduotini turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas); paketas su automobilio šukėmis (2023 m. sausio 11 d. kvitas Nr. 0006045, 1 t., b. l. 16-17) sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); vaizdo ir garso įrašai, 4 vnt., paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 90 MGL dydžio (4500 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 60 MGL dydžio (3000 Eur) baudą.
Į paskirtą baudos bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2022 m. spalio 31 d. (viena diena), prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną 2 MGL dydžio (100 Eur) baudai.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 31 d.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnį, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Kol nuosprendis įsiteisės, R. S. palikti galioti kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iš R. S. išieškoti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kodas 190547027, transporto priemonės nuvežimo iš įvykio vietos į saugojimo aikštelę išlaidas – 205,70 Eur, nurodant šią sumą sumokėti į sąskaitą Nr. LT217044060007907451, esančią AB SEB banke.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio raktelius perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai; paketą su automobilio šukėmis sunaikinti; vaizdo ir garso įrašus, 4 vnt., palikti saugoti byloje.
Kaltinamajam R. S. išaiškinti, kad jis privalo sumokėti 2900 Eur baudą į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą (įmokos kodas 6801) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.