- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- e2-28381-897/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21757-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Tamulevičienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- O. B.
- Advokatai
- Mindaugas Šimkūnas, Simonas Makrickas
išvadą byloje teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui O. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų, išvadas byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama santuoką, įregistruotą 1994 m. rugpjūčio 27 Vilniaus raj. CMS, įrašo Nr. 301, tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo nustatyti ieškovei pavardę – B.; iš atsakovo dukters S. B. išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukrai sukaks pilnametystė, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavesti ieškovei uzufrukto teise tvarkyti pinigus, kuriuos atsakovas mokės nepilnamečio vaiko išlaikymui; nepilnamečio vaiko S. B. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina, t.y. ieškove L. B.; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui S. B. 2265 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti sekančią atsakovo bendravimo su dukra S. B. tvarką iki dukra sulauks pilnametystės: atsakovas turi lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamete dukra S. B. bei dalyvauti jos auklėjime, atsakovas, nesvarbu kur jis gyvena, be jokių apribojimų gali nuolatos matytis ir tiesiogiai bendrauti su nepilnamete dukra S. B. sutartoje vietoje, atsakovas gali bendrauti su nepilnamete dukra S. B. atsakovo pasirinktoje vietoje, paimdamas dukrą iš dukros gyvenamosios vietos kiekvieną pirmą mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant 17.00 val., atsakovas turi teisę pasiimti dukrą S. B. atostogų Lietuvoje ir/ar užsienyje, tačiau konkretų atostogų laikotarpį turi suderinti su ieškove ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų iki planuojamų atostogų pradžios, atsakovas gali nevaržomai bendrauti su nepilnamete dukra S. B. ryšio priemonių pagalba: telefonu ar internetu, švenčių dienomis (įskaitant Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas) atsakovas bendrauja su dukra S. B. jos gyvenamojoje vietoje, net jei šios šventės sutampa su atsakovo bendravimo savaitgaliu, nepilnametės dukros S. B. gimtadienis švenčiamas dalyvaujant atsakovui O. B. ne trumpiau nei vieną valandą ieškovės nurodytu laiku, ieškovės nurodytoje vietoje, ieškovė ir atsakovas bendru sutarimu gali nustatyti ir kitokį atsakovo susitikimo ir bendravimo su nepilnamete dukra S. B. laiką ir vietą, jei tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams; priteisti ieškovei L. B. iš atsakovo O. B. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį; priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos reg. data 2006-09-06, vertė – 3000 Eur; priteisti atsakovui O. B. asmeninėn nuosavybėn automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos reg. data 2004-06-30, vertė – 3000 Eur; priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą, kurio plotas 0,6000 ha, unikalus (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 5474 Eur; priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „STOMOS“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 paprastosios vardinės akcijos vertė – 28,96 Eur); priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka faktiškai yra iširusi nuo 2014 metų, nuo tada su atsakovu nepalaiko artimų santykių, neveda šeimyninio gyvenimo, neturi ir nepalaiko bendrų šeimos ryšių. Jų charakteriai, interesai, pomėgiai ir kitos savybės visiškai nesiderina, todėl gyventi kartu tapo nebegalima. Kadangi atsakovas ketina išvykti gyventi į R., todėl būtina išspręsti santuokos nutraukimo ir kitus klausimus. Santuokoje šalys susilaukė trijų vaikų, iš kurių du jau yra pilnamečiai, o nepilnametės dukters S. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes būtent ji rūpinasi nepilnamečiu vaiku, užtikrina jos būtinuosius poreikius. Ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra S. B. nėra, ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas matytųsi ir bendrautų su dukra. Atsakovas yra sveikas ir darbingas vyras, jo specialybė – bendrosios praktikos odontologas, todėl gali ir privalo teikti savo nepilnametei dukrai didesnį nei 190 Eur išlaikymą, nes ji yra paauglė, jos poreikiai yra ženkliai didesni nei mažamečio vaiko, todėl iš atsakovo priteistina po 200 Eur kas mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės. Pažymėjo, kad atsakovas nuo 2014 m. neteikė reikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai, susidariusio išlaikymo įsiskolinimo nepadengė, todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas dukrai Sofijai už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2017-06-01, viso 2265 Eur sumoje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sveikata nėra gera, šiai dienai jai yra reikalingas palaikymas ir išlaikymas iš atsakovo pusės, nes jos pajamos nėra pakankamos. Gyvenant santuokoje 2000 m. gegužės mėnesį jai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) limfoma, 2003 metų rudenį nustatytas recidyvas tarpuplautyje su peraugimu į trachėją, 2004-04-26 nustatytas neįgalumas, nuo 20015-07-30 tapo 55 proc. nedarbinga, šiuo metu jos darbingumas yra 45 proc., gaunamos pajamos – 260 Eur per mėnesį. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, nes turi bendrų su atsakovu vaikų, be to, turėtų didelių nepatogumų ir finansinių išlaidų keičiant visus dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilnai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies ir prašė santuoką, įregistruotą 1994-08-27 Vilniaus raj. CMS, įrašo Nr. 301, tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei mergautinę pavardę – J.; iš atsakovo dukters S. B. išlaikymui priteisti po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrai sukaks pilnametystė; pavesti ieškovei uzufrukto teise tvarkyti pinigus, kuriuos atsakovas O. B. mokės nepilnamečio vaiko S. B. išlaikymui; nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nepripažinti ieškovės išgalvotą 2265 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kaip neegzistuojantį; nustatyti atsakovo bendravimo su dukra Sofija tvarką iki dukra sulauks pilnametystės pagal ieškovės reikalavimą; nepripažinti ieškovės prašomą išlaikymą, kaip nepagrįstą; priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui asmeninėn nuosavybėn automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn akcijas UAB „STOMOS“; priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka pradėjo irti 2010 metais, nuo to laiko jų šeimoje nebuvo bendro biudžeto, jis nežinojo ir nelindo į žmonos piniginę, o ji – į jo. Pagal nerašytą sutartį jis mokėjo už komunalines paslaugas ir maistą, o žmona pirko vaikams rūbus, mokėjo už papildomai jų lankomus būrelius. Jis savo lėšomis padarė remontą bute, V. kaime, pirko namų apstatymo reikmenis, automobilius, siuntė pinigų R. besimokančiam sūnui. Pažymėjo, kad butą S. jam padovanojo senelė, todėl ieškovė neturi jokių teisių į jį. Kategoriškai nesutinka, kad nuo 2014 m. egzistuoja išlaikymo vaikams įsiskolinimas, nes iki jo išvykimo, t.y. 2017-06-28, jie visa šeima gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir jis pilnai apmokėdavo už komunalines paslaugas, telefoną, internetą, televiziją, visai šeimai praktiškai kasdien pirko maistą, duodavo vaikams pinigų pietums, pravažiavimo bilietams, dukrai A. – 1000 Eur operacijai, išleistuvėms – 150 Eur, kiekvieną mėnesį siuntė sūnui E. po 140 Eur, plius pinigus kelionei namo ir atgal, apie 90 Eur. Atsakovo manymu, ieškovei nepriteistinas išlaikymas, nes jai neįgalumas nustatytas iki 2018-07-27, be to, ji turi privačią odontologijos kliniką, dauguma jos vartojamų vaistų yra kompensuojami.
Teismo posėdžio metu atsakovo kuratorius advokatas M. Šimkūnas su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu, išskyrus tai, kad ieškovei po santuokos nutraukimo gali būti palikta santuokinė pavardė, nes ji to pati pageidauja, o taip pat iš atsakovo nepilnametei dukrai S. gali būti priteistas 200 Eur per mėnesį išlaikymas iki jos pilnametystės, nes tokia suma yra reali.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. B. (šalių dukra) parodė, kad santykiai tarp tėvų stipriai pašlijo 2014 metais, nors įvairių barnių ir problemų kildavo ir ankščiau. Abu tėvai pirkdavo maistą šeimai, tėtis padarė bute remontą, automobilius turėjo kiekvienas savus ir kiekvienas rūpinosi savu automobiliu. Buvo toks periodas, kai ji su tėčiu gyveno viename bute ir jis ja pilnai rūpinosi, o jaunesnioji sesuo liko gyventi su mama, brolis buvo išvykęs gyventi ir mokytis į R., jam kiekvieną mėnesį tėtis siųsdavo pinigų. Tėtis mokėjo už komunalinius buto patarnavimus. Visą laiką abu tėvai dirbo, tačiau mama uždirbdavo daugiau negu tėtis.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-07-05 išvadoje Nr. A104-2896/17(2.13.2.6-AD15) nurodyta, kad motina tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina jos teises ir interesus augti saugioje, vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Atsižvelgiant į nepilnametės išsakytą nuomonę ir norą, jos gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus. Atsižvelgiant į vaiko interesus iš atsakovo nepilnametei priteistinas išlaikymas, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Nustačius, kad atsakovas neteikė tinkamo išlaikymo nepilnametei dukrai, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į vaiko interesus, tikslinga nustatyti labiausiai dukters interesus atitinkančią bendravimo tvarką, kuri būtų realiai vykdoma. Konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, vaiko teisę nuolat bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti Skyriaus atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017-07-11 išvadoje Nr. T 16-231-28.1.5 nurodyta, kad nepilnametis šalių vaikas nuolat gyvena su motina, yra tinkamai prižiūrėtas ir vaiko tėvas sutinka su tuo, kad vaikas ir toliau liktų gyventi su motina, todėl nepilnamečio vaiko S. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei atsižvelgiant į įstatymo normas ir teismų praktiką, mano, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis neturi būti mažesnis už 190 Eur. Jeigu byloje bus įrodyta, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo vaiko išlaikyme, Skyrius palaikys ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Teismo posėdžio metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas pateikė galutinę išvadą, kad nepilnametės S. B. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, iš atsakovo dukters išlaikymui iki jos pilnametystės turi būti priteista po 200 Eur per mėnesį, nes tokia suma nežymiai viršija pusę minimalios mėnesinės algos, atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, turi paklausią odontologo profesiją, gali dirbti ir užsidirbti, neturi kreditų, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, išlaiko tik vieną nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir liudytojos parodymus, nepasitvirtino tai, kad atsakovas visiškai buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo nors kažkokiam laikotarpiui, priešingai – pateikti duomenys, kad atsakovas prisidėjo tiek prie nepilnametės dukters, tiek prie pilnamečių vaikų ir visos šeimos gyvenamojo būsto išlaikymo, todėl išlaikymo įsiskolinimas iš jo nepriteistinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo
Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 1994 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus raj. CM skyriuje, akto įrašo Nr. 301. Ieškovė prašo nutraukti jo ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas su tuo sutinka ir lygiai taip pat prašo jų santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (Civilinio kodekso 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, bendro ūkio šalys neveda, gyvena skirtingose valstybėse, santuoka yra iširusi galutinai, teismo paskirtas terminas susitaikymui šalių apsisprendimo skirtis nepakeistų, o tik pažeistų šalių teises bei koncentruoto bylos išnagrinėjimo principą, pareikalautų papildomų išlaidų.
Pagal LR CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo santuokos nutraukimo pagrindo tarp šalių nėra, abi šalys sutinka, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas konstatuoja, kad santuoka tarp šalių nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuokos nėra jokių galimybių, todėl teismas daro išvadą, jog šeima yra negrįžtamai iširusi. Santuoka nutraukinta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo nekeisti jos santuokinės pavardės, tuo tarpu atsakovas prašo ieškovei po santuokos nutraukimo palikti mergautinę pavardę, motyvuojant tuo, kad nenori, kad ieškovei būtų palikta jo pavardė. Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Nagrinėjamu atveju, byloje nenustatyta, jog dėl santuokos iširimo kalta viena ieškovė, be to, sutuoktiniai turi bendrų pilnamečių vaikų ir nepilnametę dukrą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei mergautinę pavardę atmestinas kaip nepagrįstas, po santuokos nutraukimo ieškovei L. B. paliktina santuokos metu įgyta pavardė - „B.“, atsakovui O. B. paliktina jo pavardė „B.“ (CK 3.69 str. 1 d.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašė nepilnamečio vaiko S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina. Atsakovas su tokiu reikalavimu sutinka. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius neturi teisinio pagrindo prieštarauti reikalavimui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes dukra S. B. nuolat gyvena su motina, kuri tinkamai ja rūpinasi. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nepilnametės dukters S. B. gyvenamąją vietą nustato su jos motina ieškove L. B., jos gyvenamojoje vietoje.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukters S. B. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motinai L. B., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad išlaikymo išlaidas patvirtinančių kvitų neturi, tačiau dukra lanko anglų kalbos ir chemijos korepetitorius, kuriems ieškovė moka grynais, važiuoja su mokykla į keliones į užsienį, kasdien į mokyklą maistui duoda dukrai po 3 Eur, dukrai tenkanti komunalinių mokesčių dalis – 100 Eur šildymo sezonu, 60 Eur, kai nėra šildymo.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.). Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti.
Nustatyta, jog šalys, būdamos santuokoje, susilaukė trijų vaikų, iš kurių dukra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus E. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnamečiai, o dukra S. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė. Vaikai gyvena kartu su motina, kuri sudaro tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas. Nepilnametė dukra lanko mokyklą, specialių poreikių neturi, papildomai su korepetitoriais mokosi anglų kalbos ir chemijos. Bylos duomenimis, ieškovė L. B. laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2016-10-07 dirbo VšĮ Šeškinės poliklinikoje, laikotarpiu nuo 2017-09-05 iki 2017-09-30 dirbo VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, nuo 2017-09-05 yra VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos darbuotojas, nuo 2007-02-01 yra UAB „STOMOS“ darbuotojas, o taip pat vienintelė šios įmonės akcininkė. Ieškovė yra pakankamai jauno amžiaus, valdo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, yra UAB „STOMOS“ steigėja ir vienintelė akcininkė, dėl sveikatos sutrikimų iki 2018-07-27 turi terminuotą neįgalumą, pagal kurį darbingumas – 45 procentai, yra aukštojo universitetinio išsilavinimo, kreditų ieškovė neturi, turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką. Bylos duomenimis, atsakovas nuo 2010-05-03 iki 2017-06-23 dirbo VšĮ Naujininkų poliklinikoje, vidutiniškai gaudavo 708,22 Eur atlyginimą, šiuo metu atsakovas išvykęs į R., duomenų apie pajamas nėra, atsakovas yra automobilio Toyota Avensis savininkas, jam bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra darbingo amžiaus, neįgalumo neturi, pagal specialybę yra odontologas, kreditorinių įsipareigojimų neturi, turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką.
Įvertinus byloje esančius įrodymus matyti, jog ieškovės oficialiai gaunamos pajamos yra minimalios, tačiau ieškovė yra UAB „STOMOS“ steigėja ir vienintelė akcininkė, valdo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, duomenų apie atsakovo šiuo metu gaunamas nėra. Atsižvelgiant į tai, jog abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, taip pat į tai, jog nepilnametė S. specialių poreikių neturi, teismas vertina, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.). 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.
Ieškovė prašo priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą po 200 Eur periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo iki jos pilnametystės, tačiau rašytiniais įrodymais nepagrindė vaiko išlaikymo išlaidų per mėnesį. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (ieškovė turi terminuotą neįgalumą, atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, šalys turi vienodą pareigą išlaikyti vieną savo nepilnametį vaiką, neturintį specialių poreikių), todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo O. B. nepilnamečio vaiko S. B. išlaikymui po 200 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2017-06-02, iki vaiko pilnametystės.
Pagal CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą viso 2265 Eur už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2017-06-01. Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino duomenys, kad atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, priešingai – nustatyta, kad atsakovas iki jo išvykimo į R., t.y. 2017-06-28, visai šeimai gyvenant bute, adresu (duomenys neskelbtini), pilnai apmokėdavo už komunalines paslaugas, telefoną, internetą, televiziją, visai šeimai praktiškai kasdien pirko maistą, duodavo vaikams pinigų pietums, pravažiavimo bilietams, dukrai A. – 1000 Eur operacijai, išleistuvėms – 150 Eur, kiekvieną mėnesį siuntė sūnui E., kai paprašydavo, duodavo pinigų ir dukrai S., todėl darytina išvada, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu vykdė pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra S. B. tvarką, pagal kurią: atsakovas turi lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamete dukra S. B. bei dalyvauti jos auklėjime, atsakovas, nesvarbu kur jis gyvena, be jokių apribojimų gali nuolatos matytis ir tiesiogiai bendrauti su nepilnamete dukra S. B. sutartoje vietoje, atsakovas gali bendrauti su nepilnamete dukra S. B. atsakovo pasirinktoje vietoje, paimdamas dukrą iš dukros gyvenamosios vietos kiekvieną pirmą mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant 17.00 val., atsakovas turi teisę pasiimti dukrą S. B. atostogų Lietuvoje ir/ar užsienyje, tačiau konkretų atostogų laikotarpį turi suderinti su ieškove ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų iki planuojamų atostogų pradžios, atsakovas gali nevaržomai bendrauti su nepilnamete dukra S. B. ryšio priemonių pagalba: telefonu ar internetu, švenčių dienomis (įskaitant Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas) atsakovas bendrauja su dukra S. B. jos gyvenamojoje vietoje, net jei šios šventės sutampa su atsakovo bendravimo savaitgaliu, nepilnametės dukros S. B. gimtadienis švenčiamas dalyvaujant atsakovui O. B. ne trumpiau nei vieną valandą ieškovės nurodytu laiku, ieškovės nurodytoje vietoje, ieškovė ir atsakovas bendru sutarimu gali nustatyti ir kitokį atsakovo susitikimo ir bendravimo su nepilnamete dukra S. B. laiką ir vietą, jei tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovas šiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo.
LR CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Atsižvelgiant į tai, nepilnametė S. B., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės sulauks po 9 dienų nuo šio teismo sprendimo paskelbimo, o taip pat įvertinus tai, kad ginčo tarp šalių dėl tėvo, kuris šiuo metu yra išvykęs ir gyvena R., bendravimo su dukra nėra, teismas daro išvadą, kad netikslinga nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra S. B. tvarką, ypač bendravimą švenčių, atostogų metu, nes tuo metu mergaitė jau bus pilnametė, todėl šį ieškinio reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Ieškinyje ieškovė nurodė, jog santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys įgijo transporto priemones Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos reg. data 2006-09-06, vertė – 3000 Eur, Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos reg. data 2004-06-30, vertė – 3000 Eur, nekilnojamojo turto Lietuvoje: 0,6000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto užsienyje: 46 kv. m. ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), juridinio asmens UAB „STOMOS“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Nutraukiant santuoką, ieškovė prašo priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos reg. data 2006-09-06, vertė – 3000 Eur; priteisti atsakovui O. B. asmeninėn nuosavybėn automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos reg. data 2004-06-30, vertė – 3000 Eur; priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą, kurio plotas 0,6000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 5474 Eur; priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „STOMOS“ (juridinio asmens kodas 300636439, 1 paprastosios vardinės akcijos vertė – 28,96 Eur). Atsakovas prašo priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui asmeninėn nuosavybėn automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn akcijas UAB „STOMOS“. Pažymėjo, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui padovanojo senelė, todėl ieškovė neturi teisių į jį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprašo padalinti S. esančio buto ir į bylą nepateikti šio buto įsigijimą patvirtinantys dokumentai, teismas nelaiko, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), šalių buvo įgytas santuokoje, todėl nepasisako dėl jo padalinimo. Kadangi ginčo dėl kito santuokoje įgyto turto tarp šalių nėra, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir santuokoje įgyta turtą padalina ieškinyje nurodytu būdu, t.y. ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisia automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos reg. data 2006-09-06, vertė – 3000 Eur; atsakovui O. B. asmeninėn nuosavybėn priteisia automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos reg. data 2004-06-30, vertė – 3000 Eur; ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisia žemės sklypą, kurio plotas 0,6000 ha, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 5474 Eur; ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisia 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „STOMOS“ (juridinio asmens kodas 300636439, 1 paprastosios vardinės akcijos vertė – 28,96 Eur).
Dėl išlaikymo ieškovei iš atsakovo priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį. Nurodo, kad jos sveikatos būklė nėra gera, todėl šiai dienai jai yra reikalingas palaikymas ir išlaikymas iš atsakovo pusės, nes jos pajamos nėra pakankamos. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimus nesutinka, savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad jis pats nėra idealios sveikatos, be to, dauguma ieškovės nurodytų vartojamų vaistų yra kompensuojami, o neįgalumas ieškovei nustatytas tik iki 2018-07-27. Duomenys apie realias ieškovės pajamas neatitinka tikrovės, nes dauguma privačiai dirbančių odontologų specialiai nurodo mažesnes pajamas, kad nereikėtų mokėti mokesčių valstybei, priešingu atveju, kokia prasmė steigti įmonę ir dirbti privačiai už 200 Eur per mėnesį, kai poliklinikoje dirbant oficialiai galima gauti 700 Eur į rankas už etatą.
Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (LR CK 3.72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė dirba VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje ir UAB „STOMOS“, gauna vidutiniškai 178,08 Eur atlyginimą, jai mokama netekto darbingumo 133,68 Eur pensija, neįgalumas ieškovei nustatytas iki 2018-07-27. Be to, ieškovė yra UAB „STOMOS“ steigėja ir vienintelė akcininkė. Po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise atitenka 100 vnt. UAB „STOMOS“ paprastųjų vardinių akcijų, automobilis Toyota Corolla Verso, 0,6000 ha žemės sklypas, taip pat ieškovei asmeninės nuosavybės teise, dovanojimo sutarties pagrindu, priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas laiko, kad ieškovės turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankamos save išlaikyti, todėl jos prašymą priteisti iš atsakovo jai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvieną mėnesį atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (75 proc.). Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 287,00 Eur žyminio mokesčio, į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įnešė 240,20 Eur atsakovo kuratoriaus išlaidoms padengti, patyrė 1350 Eur atstovavimo išlaidų, todėl ieškinį patenkinus iš dalies (75 proc.) iš atsakovo priteistina 1407,90 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 54 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovo kuratoriaus advokato Mindaugo Šimkūno atstovavimo išlaidos, 240,00 Eur sumoje, apmokamos iš piniginių lėšų, kurias ieškovė L. B. 2017-10-26 įnešė į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės L. B. (iki santuokos – J.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1994 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus raj. CM skyriuje, akto įrašo Nr. 301, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei L. B. palikti jos santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „B.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis – po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2017-06-02, iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovei L. B..
Priteisti transporto priemonę - keleivinį automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn atsakovo O. B., (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.
Priteisti transporto priemonę - keleivinį automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn ieškovės L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.
Priteisti 0,6000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninėn ieškovės L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.
Priteisti 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „STOMOS, j.a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninėn ieškovės L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Priteisti iš atsakovo O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1407,90 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septynis eurus 90 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovo kuratoriaus advokato Mindaugo Šimkūno atstovavimo išlaidas, 240,00 Eur sumoje, padengti iš ieškovės L. B. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įneštų piniginių lėšų (2017-10-26 mokėjimo nurodymas Nr. 119).
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2017-06-09 nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.