Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje ieškovo J. M. ieškinį atsakovei D. K.-M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas J. M. ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui J. M. palikti santuokoje turėtą prigimtinę pavardę, atsakovei D. K.-M. – jos nuožiūra pasirinktą pavardę; nepilnamečio sūnaus P. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. K.-M.; iš ieškovo J. M. priteisti nepilnamečiam sūnui P. M. išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 320 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Pavesti vaikui teikiamą išlaikymą naudoti uzufrukto teise motinai D. K.-M.. Vaikui mokamą išlaikymą indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka; padalinti santuokoje įsigytas transporto priemones ir MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginį įnašą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė D. K.-M. priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; nutraukus santuoką, šalims palikti santuokoje turėtas pavardes; nustatyti nepilnamečio vaiko P. M. gyvenamąją vietą su atsakove; nustatyti J. M. bendravimo su vaiku tvarką; priteisti iš J. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. M. po 1 000 Eur periodinėmis įmokomis iki jo pilnametystės; priteisti iš ieškovo J. M. 3 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui; priteisti iš ieškovo J. M. 5 000 Eur neturtinę žalą atsakovei D. K.-M.; pripažinti ieškovo J. M. ir atsakovės D. K.-M. bendrąja jungtine nuosavybe nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); padalinti santuokoje šalių įgytą turtą, atsakovei priteisiant asmenines nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovui priteisiant asmenines nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini); padalinti santuokoje įsigytas transporto priemones; priteisti iš J. M. 31 647,50 Eur piniginę kompensaciją D. K.-M.; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas J. M. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę D. K.-M. netrukdyti ieškovui J. M. naudotis pastatu–sodo pastatu bei žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad atsakovė trukdo naudotis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia namų valda, kurioje ieškovas gyveno su atsakove bei dviem vaikais. 2024-05-07 ieškovas atvykęs į namų valdą, negalėjo pasiimti savo asmeninių daiktų, teko kviestis policijos pareigūnus. Atsakovė atjungė signalizaciją, pakeitė įvažiavimo į namų valdą abiejų vartų automatikos kodus, pakeitė įėjimo durų į visas namo patalpas spynas, vartelių užraktą. Atsakovei neegzistuoja protingo elgesio ribos, ji elgiasi agresyviai ir neadekvačiai. Ieškovui nuvykus aplankyti sūnaus, provokuoja konfliktus.

4. Atsakovė D. K.-M. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė netenkinti ieškovo. Nurodė, kad:

4.1. ieškovo prašymas nemotyvuotas, nenurodyta aplinkybių, kuriuos leistų spręsti apie būtinumą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nepaaiškintas poreikis turėti nuolatinę galimybę patekti į turtą;

4.2. šiuo metu gyvenamajame name, dėl kurio prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gyvena atsakovė ir šalių nepilnametis vaikas. Patalpoje įrengta vaizdo stebėjimo sistema ir signalizacija, valdomos abiejų šalių telefonų pagalba. Ieškovas pradėjo piktnaudžiauti savo galimybe valdyti įrangą, ją naudoti atsakovę žeminant ir jai kenkiant. Ieškovas siekia priversti atsakovę išsikraustyti arba sutikti su ieškinyje iškeltomis sąlygomis – atsisakyti bendrų turtinių teisių;

4.3. atsakovei išvykus iš namų ir įjungus signalizaciją, po trumpo laiko buvo signalizacija išjungiama ir atvykdavo ieškovas, kuris namuose, pirtyje, sandėlyje ir kieme surinkdavo įvairius santuokos metu įgytus didelės vertės daiktus, sukraudavo į automobilį ir išveždavo. Tokiu būdu buvo išvežta sklype nuolat naudojama gerbūvio priežiūros ir kita įranga. Vieno apsilankymo namuose metu ieškovas išvežė vaikui skirtą maistą. Kitų slaptų apsilankymų metu ieškovas savavališkai išvežė daug bendrai įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dokumentų. Po ieškovo apsilankymų atsakovė pastebėdavo įrangos sugadinimo požymius: sugadinta namų šildymo įranga, nupjauta žolės laistymo sistemos žarna, sugadintas vandens filtras. Šiuos daiktus remontavę specialistai atsakovei pranešė apie jų tyčinį sugadinimą;

4.4. ieškovas niekada iš anksto neįspėja apie savo ketinimus atvykti, būna neblaivus, ateina bet kuriuo paros metu, elgiasi agresyviai, įžūliai, demonstruoja, kad jis čia šeimininkas, nepaiso, jog atsakovė nakties metu miega, agresyviai nusiteikęs kelia konfliktus bei ginčus dėl atsakovės nesutikimo su ieškinyje pareikštais reikalavimais;

4.5. ieškovas nuo 2024-05-25 23 val. iki 2024-05-26 1 val., nuotoliniu būdu junginėjo namo išorėje garsiai kaukiančią sireną (viso 40 kartų kas 4 min.), uždarinėjo ir atidarinėjo namų kiemo geležinius vartus, kurie garsiai trankosi, taip neleisdamas nakties metu užmigti atsakovei su vaiku bei kaimynams. Tokiu elgesiu išgąsdino, sutrikdė viešąją tvarką, pažeidė atsakovės ir vaiko ramybę, teisę į poilsį, į privatų gyvenimą, sukėlė stiprų išgąstį, baimę, įtampą, stresą, gėdos prieš kaimynus jausmą. Atsakovė buvo priversta vidury nakties vežti vaiką pas savo tėvus nakvynei, vaikas patyrė stiprų sukrėtimą, nervinę įtampą ir stresą;

4.6. šalių tarpusavio santykiai yra įtempti, todėl, kol nebus išspręstas ginčas, geriausiai turėti kuo mažiau tiesioginių kontaktų. Atsakovė dėl ieškovo prieš ją anksčiau naudoto fizinio ir psichologinio smurto, pažindama ieškovo polinkį smurtauti bei vartoti alkoholinius gėrimus, bijo, kad ieškovas gali atvykti į atsakovės gyvenamąją vietą ir prieš ją smurtauti. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali nulemti pavojingas ir sunkias pasekmes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovo J. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad:

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.7. teismas išvadas susiejo su neva nesaugios aplinkos vaikui sukūrimu. Tarp ieškovo prašymo ir teismo nutartyje padarytų išvadų nėra loginio ryšio. Ieškovo teisę naudotis nuosavybe riboja tik atsakovė, kurios elgesio teismas nevertino. Teismas apribojo ne tik ieškovo teises į nuosavybę, bet ir tėvo teisę bendrauti su jo nepilnamečiu sūnumi, toleruodamas neteisėtą atsakovės elgesį ir suteikdamas jai pernelyg didelį pranašumą;

6.8. teismas nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovė atjungė ieškovo įrengtą namo signalizaciją, pakeitė įvažiavimo į namų valdą abiejų vartų automatikos kodus, pakeitė įėjimo durų į visas namo patalpas (į namą, rūsį, pirtį ir sandėliuką) spynas (užraktus), vartelių užraktą, taip pažeisdama ieškovo teises naudotis namu ir jame bei namų valdoje esančiu turtu. Teismas nevertino, kad ieškovas yra ramaus būdo ir nesivelia į atsakovės keliamus konfliktus, tačiau siekia, kad teismas apgintų jo pažeistas teises, uždraudžiant neteisėtus atsakovės veiksmus. Atsakovė nepareiškė prašymo įpareigoti ieškovą gyventi skyrium;

6.9. prašo prijungti ieškovo 2024-03-19 padarytą garso įrašą su stenograma. Įrašas liudija, jog konfliktų iniciatore yra atsakovė. Pateikia duomenis, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota adresu (duomenys neskelbtini). Šiuos įrodymus iškilo būtinybė pateikti po nutarties priėmimo, atsižvelgiant į tikrovės neatitinkančias teismo išvadas.

7. Atsakovė D. K.-M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti ieškovo atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

7.2. ieškovo prašymas yra susijęs su šalių gyvenamąją vieta ir galimybėmis šalims gyventi viename būste, kol vyksta santuokos nutraukimo byla, todėl teismas pagrįstai jos priėmimo motyvus grindė teismų praktika ir teisiniu reglamentavimu, susijusiu su sutuoktinių gyvenimu skyrium;

7.3. santuokos metu šalys su vaiku gyveno name, kol ieškovas savo noru neišsikėlė. Ieškovas palikęs šeimą nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2024 m. gegužės pabaigos turėjo galimybę lankytis name, valdyti jo signalizaciją, stebėti vaizdo kameras, bet jis tačiau pradėjo piktnaudžiauti galimybėmis ir jas naudojo ne tikslu pasimatyti su nepilnamečiu vaiku (pas vaiką per metus buvo atvykęs 2 kartus), padėti prižiūrėti namą, bet atvykdavo slapta ir išveždavo daiktus, gadindavo įrangą. Į namą atvykdavo įvairiu paros metu, keldavo konfliktus, o galiausiai nakties metu 2,5 val. piktybiškai, tikslu sukelti atsakovei nerimą, sutrikdyti jos poilsį, įjungdavo namo garso signalizaciją, nuotoliniu būdu daug kartų tyčia trankė vartus, neleisdamas užmigti atsakovei, vaikui, kaimynams ir jų vaikams. Tokiu elgesiu ieškovas prieš atsakovę naudojo psichinę prievartą;

7.4. atsakovė neturėjo pagrindo teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigojant ieškovą gyventi skyrium, nes nuo 2023 m. birželio mėn. šalys negyvena bendrai, neveda bendro ūkio, todėl nėra pagrindo papildomai įpareigoti ieškovą gyventi skyrium;

7.5. teismas pagrįstai nustatė šalių konfliktiškus santykius. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas įsiskverbia į šalių santykius, kol dar neišspręstas ginčas, įsiskverbimas turi būti išimtinis. Neturi būti kišimasi, jei tai nulemtų naujų ginčų atsiradimą, sukeltų riziką teisės pažeidimų atsiradimui;

7.6. ieškovas nenurodo motyvų, kurie leistų daryti išvadą, jog būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tai, jog ieškovas save laiko vieninteliu namo savininku, nepagrindžia būtinybės ieškovui turėti galimybę bet kuriuo metu patekti į namą. Nenurodyta koks kyla pavojus namui, ieškovui ar kitiems asmenims, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl reikalingų daiktų paėmimo, tačiau neišvardinta, kokius daiktus ketinama paimti. Atsakovės žiniomis tokių daiktų name nėra. Ieškovas turėjo galimybę metus laiko neribotai patekti į namą ir ja naudojosi, atvažiuodavo 6–12 kartų kiekvieną mėnesį ir jau išvežė visus bendrus šeimos ir kitus daiktus. Jeigu liko daiktai apie kuriuos atsakovė nežino, jų paėmimas galėtų būti išspręstas pateikus prašymą perduoti konkrečius daiktus arba sudarant galimybę paimti šiuos daiktus, dalyvaujant atsakovei;

7.7. MB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė yra registruota name, bet jame šis juridinis asmuo nevykdė veiklos ir šio juridinio asmens turto name nėra. Gyvenamasis namas yra pritaikytas gyventi ir jame nėra įrengtų patalpų vykdyti įmonės administracinę, organizacinę, komercinę, ekonominę ar ūkinę veiklą. Name nėra įrengta atskiro įėjimo, leidžiančio atskirti patalpas, kuriose gyvena šeima ir patalpas, kuriuose vykdoma MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė-komercinė veikla. Visus dokumentus ieškovas išvežė tą dieną, kai paliko šeimą. Įmonė vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu, statybomis ir pardavimu. Tikroji veikla vyksta objekto vietoje ir notarų biure bei statybinių medžiagų parduotuvėse. Jei ieškovui kyla problemos dėl juridinio asmens netinkamos buveinės registracijos, tai ieškovas, kaip juridinio asmens vadovas ir savininkas, turi tai pakeisti, o ne prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemonės;

7.8. rašytiniai įrodymai pagrindžia prieš atsakovę ir vaiką ieškovo naudotą smurtą, vaiko nenorą bendrauti su ieškovu dėl jo kaltės, alkoholizmo, psichozės, sisteminės agresijos šeimyninio gyvenimo metu. Ieškovui palikus šeimą, atsakovė netrukdė jam patekti į namą metus laiko, kol ieškovo poelgiai tapo pavojingais jai ir vaikui. Poreikį riboti ieškovo nevaržomą galimybę patekti į atsakovės ir vaiko gyvenamą būstą nulėmė neadekvatus ieškovo elgesys;

7.9. nesutinka su tuo, jog teismas neproporcingai ribojo ieškovo teisę į jam priklausančią nuosavybę. Teismas nesiimdamas veiksmų ir palikdamas situaciją tokią, kokia faktiškai yra, negalėjo atlikti teisių ribojimo. Nutarties priėmimas neturi reikšmės galimam būsimam teismo sprendimui ir jo įvykdymo galimybėm;

7.11. nepagrįstos aplinkybės, jog žalą vaikui kelia ne ieškovas, o atsakovė. Ieškovas pateikė slaptai padarytą ieškovo išprovokuoto konflikto garso įrašą. Šios aplinkybės nepagrindžia poreikio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priešingai, tai pagrindžia aplinkybes, jog šalių bendravimas yra apsunkintas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukels papildomus ginčus. Garso išrašo stenograma su neaišku kieno atliktu vertimu yra nepatvirtinta vertėjo parašu bei vertimas didžiąja dalimi neatitinka tikrovės. Įrašą ieškovas padarė tyčia, provokavo atsakovės elgesį savo veiksmais, kurie neužfiksuoti garso įraše (tyliais pasisakymais, kurių neužfiksavo garso įrašas; smurtą ir gąsdinimą bei pažeminimą imituojančiais gestais; judesiais). Konflikto garso įrašas dėl netinkamo ieškovo tėvo pareigų atlikimo;

7.12. Tarnyba taiko atvejo vadybą ir bando atkurti vaiko ir ieškovo santykius. Atvejo vadybos proceso metu per beveik 5 mėn. tėvas neinicijavo nei vieno bandymo suartėti su vaiku, nevykdo rekomendacijų, ignoruoja atvejo specialistų patarimus ir vaiką. Atsakovė vykdo visas rekomendacijas. Dėl šių priežasčių ieškovo bandymas ir ketinimas bet kada patekti į namą ir taip atkurti santykius su vaiku, gali tik pabloginti situaciją, o specialistų dedamas pastangas paversti beprasmėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartis dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę D. K.-M. netrukdyti ieškovui J. M. naudotis pastatu – sodo pastatu bei žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Kadangi apeliantas (ieškovas) pateikė naujus įrodymus, turi būti išspręstas į bylą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas. Ieškovas pateikė garso įrašą su stenograma (daliniu vertimu) ir duomenis iš internetinės svetainės Rekvizitai.lt apie MB „(duomenys neskelbtini)“.

12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad ieškovo pateikti nauji įrodymai nepriimtini, kadangi juos ieškovas turėjo ir galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal ieškovo atskirąjį skundą išnagrinėjimui.

14. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2004); atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005).

15. Apeliacinės instancijos teismas garso įrašą, kaip įrodymą, atmeta dėl jo nepatikimumo. Nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, šalims neduodant paaiškinimų žodžiu, nėra galimybių nustatyti garso įrašo padarymo aplinkybių. Be to, nėra aišku, kas padarė garso išrašo stenogramą su vertinimu, vertimas nėra patvirtintas vertėjo parašu. Ieškovas, slapta padarytu įrašu, galimai siekė sau palankių aplinkybių patvirtinimo, tačiau garso įraše nėra aiškiai ir tiksliai nurodamos konkrečios bylai reikšmingos aplinkybės, nepatvirtintas garso įrašo vientisumas ir autentiškumas.

Dėl faktinių aplinkybių

16. Ieškovo J. M. ir atsakovės D. K.-M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Šalys santuokoje susilaukė nepilnamečio vaiko P. M., gim. (duomenys neskelbtini).

18. Ieškovui J. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Pastatas – Sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (būklė sunaikintas) esantys (duomenys neskelbtini).

Dėl atskirojo skundo motyvų

19. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).

22. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinai ginčo situacijai sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteikti nei vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

23. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti tokių priemonių taikymo būtinumą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų priešingos šalies argumentus.

24. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovo nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas esantis, (duomenys neskelbtini). Atsakovė priešieškiniu minėtą nekilnojamąjį turtą prašo pripažinti ieškovo J. M. ir atsakovės D. K.-M. bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti santuokoje šalių įgytą turtą, atsakovei priteisiant asmenines nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

25. Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę D. K. – M. netrukdyti ieškovui J. M. naudotis pastatu – sodo pastatu bei žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini).

26. Byloje nėra ginčo, kad šalys kartu negyvena nuo 2023 m. birželio mėn., kuomet ieškovas paliko namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose gyventi liko atsakovė su šalių nepilnamečiu vaiku.

27. Atskirajame skunde ieškovas pabrėžia aplinkybę, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota adresu (duomenys neskelbtini). Civilinio kodekso 2.49 straipsnyje yra nurodyta, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Šios teisės normos paskirtis – būtinybė žinoti, kur galima rasti juridinio asmens valdymo organus, siųsti korespondenciją, perduoti dokumentus, prekes ir panašiai, kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai. Juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens buveinė turi atitikti jo faktinę vietą, būti ten, kur yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas, tačiau ieškovas jau kurį laiką negyvena name, be to, nepateikė įrodymų, kad juridinis asmuo name vykdė ir tebevykdo savo ūkinę-komercinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, pritartina atsakovės argumentams, jog jei ieškovui kyla problemos dėl juridinio asmens buveinės registracijos adreso, tai ieškovas, kaip juridinio asmens vadovas ir savininkas, turi pakeisti juridinio asmens buveinės adresą.

28. Ieškovas teigia, kad name ir namų valdoje yra didelė dalis ieškovui asmeniniame gyvenime ir jo vykdomoje veikloje reikalingų daiktų, tarp jų ir ieškovo įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas. Atsakovė nepripažįsta, kad jos ir vaiko gyvenamojoje vietoje yra MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys daiktai.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turto egzistavimą bei jo buvimą atsakovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje, net nepateikė turto sąrašo. Ieškovas nepateikė įrodymų, koks turtas priklauso juridiniam asmeniui, nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, sandorių ar kitų rašytinių įrodymų. Ieškovas taip pat nenurodė, kokie jam asmeniniame gyvenime reikalingi daiktai yra likę name. Pažymėtina, kad ieškovas turėjo galimybę ilgą laiką lankytis name, ko jis neneigia ir atskirajame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas visus jam asmeniniame gyvenime reikalingus daiktus iš namų jau yra išsivežęs. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas jau kurį laiką negyvena name, o atsakovė sutinka atiduoti atsakovui priklausančius daiktus, jei tokie yra, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis pastatu–sodo pastatu bei žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad ieškovas šiuo metu neturi esminio poreikio naudotis jam priklausančia namų valda, joje lankytis.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais bei esant vidiniam įsitikinimui pagrįstai atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą netrukdyti naudotis turtu, sudarydamas prielaidą užtikrinti ne vien atsakovės, bet ir nepilnamečio sūnaus interesų apsaugos principo įgyvendinimui. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose gali būti taikomos laikinai ginčo situacijai sureguliuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo ir ieškovės konfliktai gali pakenkti vaiko psichologinei būsenai, gerai savijautai ir turėti įtakos jo socialinei raidai, taip pat gali pažeisti nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Todėl ieškovas, siekdamas užtikrinti sūnaus gerą emocinę būseną, turi stengtis neeskaluoti konfliktų su atsakove ir į juos nesivelti, o siekdamas pabendrauti su vaiku nurodyti savo atvykimo laiką ir jo laikytis. Pirmosios instancijos teismui nepritaikius atsakovės atžvilgiu įpareigojimo netrukdyti ieškovui naudotis turtu, buvo eliminuota konfliktų tarp šalių kilimo nepilnamečio sūnaus akivaizdoje galimybė ir tokiu būdu užtikrintas nepilnamečio vaiko interesas gyventi saugioje aplinkoje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių. Sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo J. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.