Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, teistas dešimt kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų (bausmę atlikęs), kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. P. 2021 m. spalio 26 d., apie 19 val. 30 min., viešoje vietoje – namo (duomenys neskelbtini), trečio aukšto laiptinėje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, be jokios aiškios priežasties tyčia pneumatiniu pistoletu šovė ne mažiau trijų kartų į D. D. (D. D.), pataikydamas jam į kairę ranką, dešinę blauzdą ir kairės akies sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam odos randus kairės plaštakos III-ame piršte ir dešinėje šlaunyje, kiaurinį kairės akies sužalojimą, pasireiškusį kairio akies obuolio odenos plėštine žaizda su akies vidiniu audinių iškritimu ir svetimkūniu akiduobėje, kairio apatinio voko krašto žaizda, tokiu būdu dėl kiaurinio kairės akies sužalojimo, kuris komplikavosi pilnu regėjimo netekimu, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė D. D. sveikatą. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo iš esmės pripažino. Paaiškino, kad 2021 m. spalio 26 d., vakare, susipyko namuose su savo sugyventine N. Č. ir išėjo iš namų. Nuvažiavo į bendrabutį pas sugyventinės brolį A nusiraminti, viską apgalvoti. Jo trys vaikinai paprašė cigaretės, vėliau tuos vaikinus pamatė sėdinčius laiptinėje. Grįžo į butą, kuriame buvo A su savo draugais, kurie jam pažįstami, gėrė alkoholį. Išgirdo, kad laiptinėje triukšmaujama, todėl nuėjo pažiūrėti. Pamatė sėdinčius tris asmenis, apsvaigusius nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Paprašė, kad jie paliktų svetimas patalpas ir grįžo atgal į butą. Vėliau išėjo patikrinti, tačiau vaikinai buvo dar labiau apsvaigę ir jo negirdėjo. Trečią kartą išėjęs, matė jau tuos vaikinus atsigavusius, tarpusavyje bendraujančius. Norėdamas pagąsdinti, išsitraukė pneumatinį ginklą ir nežiūrėdamas tris kartus šovė. Nežiūrėjo, kur taikėsi. Drebėjo rankos. Grįžo į butą. Vėliau išvyko iš bendrabučio pas sugyventinę. Tikėjosi, kad ji nebepyksta. Grįžus namo, jam paskambino A ir pasakė, kad jo ieško policijos pareigūnai. Jis kalbėjosi su policijos pareigūnais. Jie jam papasakojo, kas atsitiko ir paprašė grįžti į įvykio vietą. Sugyventinei detalių nepasakojo, tik pasakė, kad šovė tris kartus iš savo pneumatinio pistoleto, nematė kur. Grįžo į bendrabutį, tačiau jame nieko nebuvo. Naktį praleido gatvėje, bandė suvokti, kas įvyko. Dar kartą grįžo į bendrabutį. Iš ryto policijos pareigūnai pasakė, kad jis sužalojo žmogų. Gyvena (duomenys neskelbtini), o vyko į butą (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo sugyventinei N. Č.. Be A buvo T. I., jo brolis L. V., A. R. ir kt. Kai atvyko, jie jau vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo pilnas emocijų, susipyko su sugyventine, paprašė prisijungti prie jų. Išgėręs vieną taurelę brendžio, išgirdo triukšmą už buto durų. Triukšmavo tie trys asmenys, kurie sėdėjo bendrose patalpose ant laiptų, prie lifto, kaip kokie benamiai, net išsigando jų. Laiptinė prie liftų nebuvo apšviesta, tik iš koridoriaus pusės. Lauke buvo tamsu. Prašė jų, kad išeitų. Butas nuo lifto nutolęs gal 10 žingsnių atstumu. Būdamas bute girdėjo triukšmą laiptinėje. Bute nebuvo tylu, fone grojo muzika, kambario durys uždarytos, įjungta televizorius. Išėjo į bendras patalpas rūkyti, girdėjo triukšmą rūkydamas. Kai kreipėsi antrą kartą, asmenys kaip ir reagavo, bet agresyviai, trečią kartą jis išėjo su ginklu, kuris buvo įsigytas savigynai, tai jo ginklas. Nusipirko degalinėje. Ginklas šaudo plastikiniais 6 mm šratukais, tai pneumatinis ginklas. Jį laikė bendrabutyje, nes anksčiau ten gyveno, vėliau išsikraustė. Bendrabutyje liko gyventi sugyventinės broliai. Turėjo vieną ginklą. Pasiėmė ginklą, įsidėjo į tašę, pagalvojo, kad jeigu bus kažkoks konfliktas, jį išsitrauks. Ėjo vienas, jų buvo trys. Galvojo, kad ten irgi visi beveik apsvaigę nuo alkoholio, bus rimtas konfliktas, tai paėmė tą ginklą, galvojo, kad su juo mažiau problemų prisidarys. Ėjo į laipinę, triukšmas nemažėjo, tik dar labiau didėjo. Galvojo, kaip čia taip, vieną kartą gražiai paprašė, antrą kartą gražiai paprašė, o trečią kartą jie dar labiau triukšmauja. Išsitraukė ginklą ir pasakė jiems išeiti arba pradės šaudyti. Jie, matyt, pagalvojo, kad jis juokauja ir ginklas netikras. Niekur nesitaikydamas, šiaip bandė taikytis į kojas, bet gavosi taip, kadangi jie sėdėjo ant laiptelių, jis tris kartus bet kur iššovė. Tuo metu jie sėdėjo vienas kitą apsikabinę, o dar vienas buvo vos ne tarp antro ir trečio aukštų, jau lipantis žemyn. Tuo momentu norėjo juos pagąsdinti taikydamasis į kojas. Šaudė į kojas, o pataikė į akį. Šovė tris kartus. Nespėjo atkreipti dėmesio kaip sureagavo vaikinai. Labai greitai viskas įvyko – atėjo, šovė ir grįžo į butą. Galvojo, kad juos pagąsdino ir jie tikrai turėtų išeiti. Po kurio laiko buvo išėjęs ir jų neberado. Suprato, kad jam pavyko išgąsdinti, vaikinai paliko svetimas patalpas, o jis grįžo namo. Pareigūnai pasakė, kad nukentėjusiajam sužalota akis. Teko bendrauti su nukentėjusiuoju, kai buvo suimtas. Nukentėjusysis jį šantažavo, prašė pinigų. Sugyventinė davė 700 Eur, o nukentėjusysis reikalavo 50 000 Eur, siūlė eiti pas notarą pasirašyti raštelį dėl 25 000 Eur. Jis nesutiko su šiuo šantažu. Tada nukentėjusysis po kelių mėnesių kreipėsi dėl sužalojimų masto nustatymo. Buvo nustatyta, kad jis nemato viena akimi. Jų bendravimas nutrūko. Blogai vertina savo veiksmus, labai gailisi. Paslydo gyvenime, pirmą kartą susidūrė su tokiu sunkiu kaltinimu. Šiuo metu nieko nevartoja, bando atsistoti ant kojų, augina vaikus. Buvo išgėręs traurelę brendžio, tik sušilo vidus ir viskas. Vienas iš tų asmenų jam žinomas iš anksčiau, bet tas, kurį sužalojo, nepažįstamas. Pažinojo J. Tą vakarą jį matė, prasilenkė tame pačiame rajone, jis paprašė cigaretės. Tai buvo prieš tai, kai sutiko juos bendrabutyje. Kai išėjo trečią kartą, greitai kažką pasakė, tik ir šovė tris kartus. Pagalvojo, kad pats apsvaigęs. Nežino, kodėl nekvietė policijos. Bijojo, kad nukentės ir tie asmenys, kurie savo bute vartoja alkoholį. Neturėjo su savimi telefono, todėl nekvietė policijos. Žmogus stovi, šaudė į apačią, o tas žmogus, pasirodo, tamsoje sėdėjo. Jie sėdėjo ant to laiptuko, kaip ir kėlėsi, tą trečią kartą pasakė, kad jie jo nesuprato, jog reikia išeiti. J pasiuntė jį ant trijų raidžių ir jis tada šovė, tiesiog į apačią, į kojas. Pagalvojo, kad į kojas pataikė ir asmenys išėjo. Ten bendrabutis, eina kas kada nori, negali atsakyti, kodėl ten buvo tiek daug šratų, bet jie tikrai ne visi buvo jo. Grįžęs į kambarį, išėmė apkabą ir padėjo į skirtingas vietas, nes išsigando. Apimtas šoko padėjo į skirtingas vietas, apkabą su šoviniais vienoje lovos pusėje, o patį ginklą – kitoje lovos pusėje. Tuo metu nežiūrėjo, kur iššovė, bet mintis buvo šauti į kojas. Buvo necenzūriniai žodžiai iš jų pusės. Veiksmų jie nesiėmė. Daugiau žmonių nebuvo. Šaudant triukšmo nebuvo, ginklas tyliai šaudo, be garso (2 t., b. l. 162–165).

Liudytojas L. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, jog yra pakviestas dėl incidento, kai buvo pašautas nukentėjusysis. Šis įvykis galėjo būti 2021 m. lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. Nukentėjusįjį sutiko savo namo kieme (duomenys neskelbtini). Buvo bute, kai jo draugas paskambino, kad prie jo artinasi kažkoks nepažįstamas vyras, kruvinas, nežino ko jis nori, prašė padėti susikalbėti, kadangi jis buvo vienas, baisu. Atėjo į tą vietą, kur jie stovėjo – stovėjimo aikštelėje. Tuo metu nukentėjusysis buvo priėjęs prie automobilio. Išlipo jo draugas, jie pamatė, kad nukentėjusysis yra smarkiai sužeistas. Buvo sužeista akis, veido sritis, labai kraujavo, šlubavo šiek tiek. Klausė kas atsitiko, kuo galima padėti. Su draugu apsitarė, kad reikia kviesti greitąją ir policiją. Nukentėjusysis, priėjęs prie automobilio, prašė pagalbos, klausė ar galime iškviesi greitąją, jam labai negerai, nieko nemato. Jis (liudytojas) paskambino greitosios pagalbos numeriu, tuo pat metu operatorius klausė ar kviesti policiją. Jis paklausė nukentėjusiojo, tačiau šis atsakė, kad nereikia. Bandė padėti nukentėjusiajam, prašė atsisėti, kadangi jis šlubavo, nesiorientavo, kad nesusižeistų. Pasikalbėjęs su draugu, apsitarė, kad reikia kviesti policiją, kadangi tai buvo gan rimta, reikia užfiksuoti. Perskambino bendru pagalbos numeriu ir iškvietė policijos ekipažą. Greitoji pagalba po skambučio atvyko per 7 minutes, po kelių minučių atvyko policijos ekipažas. Jie klausė nukentėjusiojo iš kur atvyko, teiravosi ar reikia kažkur paskambinti. Jis prašė tik paskambinti draugei. Nukentėjusysis pasakojo, kad su draugu ėjo į kažkokią laiptinę, ten buvo kažkokie pažįstami vyrukai, paskui nuėjo į butą. Jis sakė, kad buvo su draugais, bet gali klysti. Jam bandžius įeiti, pravėrus duris, pradėjo šaudyti į jį, tada jis pabėgo. Iš kur atėjo, tai jis negalėjo pasakyti, rodė į visas skirtingas puses. Visą šią informaciją paskui nurodė policijos pareigūnams. Kaip jis pasakojo, jam bandant įeiti, tik pradarius duris, jo galbūt neleido, tada pradėjo šaudyti. Galbūt tai jo (liudytojo) išvada. Minėjo, kad pradarius duris pradėjo šaudyti, jis pabėgo. Dėl apsvaigimo sunku pasakyti, nes iš išvaizdos šlubavo, buvo sužeistas, galbūt šoko būsenos. Alkoholio kvapas nuo jo nesklido, nepasirodė, kad būtų apsvaigęs kažkokiomis medžiagomis. Nukentėjusysis vienas aikštelėje buvo. Buvo vakaras, apie 19 val., jau ganėtinai tamsu (3 t., b. l. 17–18).

Liudytojas L. K. taip pat apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 152).

Liudytojas J. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad D. D. „zonoje“ matė. Neatsimena, ar bendravo su juo laisvėje. Nepamena, ar buvo su juo kažkokiame įvykyje, būtų kažkur ėję, į namą (duomenys neskelbtini) g. Paskutinį kartą bendravo su D. D. gruodžio mėn., jis buvo be vienos akies. Lygtais pasakojo, kas nutiko, bet pas jį (liudytoją) su atmintimi prastai. Heroiną vartojo 5 metus, nieko nepamena, susirgo šizofrenija, depresija, labai sunkus gyvenimo laikotarpis, vaikšto po teismus. Neatsimena nieko, kas būtų susiję su įvykiu, kuriame būtų sužalotas nukentėjusysis. Nežino apie D. D. sužalojimo aplinkybes, neatsimena. Psichiatrinėje gulėjo mėnesį laiko, prieš porą savaičių jį išleido. Su atmintimi prastai. Atsakydamas į klausimą, ar atsimenate, kad 2021 m. spalio mėn. buvote susitikęs su D. D. ir ėjote į bendrabučio tipo namą (duomenys neskelbtini) g., paaiškino, kad neatsimena. Praeitais metais intensyviai vartojo heroiną, dabar reabilitacija, su D. D. nevartojo. Kaltinamąjį pažįsta iš mokyklos (3 t., b. l. 26–27).

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad 2021 m. spalio 26 d., apie 18 val., užsuko pas A. Č. (duomenys neskelbtini). Bute dar buvo V. Č.. Bute vartojo alkoholinius gėrimus, atsinešė 3 butelius alaus po 1 l., vartojo visi trys. Vėliau gėrė brendį. Buvo stipriai apsvaigęs, todėl užmigo. Naktį, apie 12 val., prabudęs bute pamatė uniformuotus pareigūnus. Ką jie veikia ir kokiu tikslu atvyko, nesuprato. Pareigūnai jiems nieko nepaaiškino, tik apsiklausė V. Č., jį paleido. Apie įvykį, įvykusį naktį, jis sužinojo, kai išvažiavo policijos pareigūnai. V. Č. pasakė, kad pareigūnai atvyko dėl to, jog A. P. „pašaudė“ (1 t., b. l. 139).

Iš 2021 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas „body“ kameros vaizdo įrašas (1 t., b. l. 155).

Iš 2021 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti bendrabučio kambarys ir bendras koridorius (duomenys neskelbtini). Prie protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 17–42).

Iš 2021 m. gruodžio 14 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad, dalyvaujant balistinių tyrimų specialistui Andriui Olekui, apžiūrėtas pistoletas susideda iš rėmo su rankena, vamzdžio, užrakto, paleidžiamojo-smogiamojo mechanizmo su dujų vožtuvu, dėtuvės ir rezervuaro su anglies dvideginiu (CO2). Šovinių dėtuvė užtaisyta 16 vnt. 6 mm skersmens plastikiniais rutulio formos (BB tipo) sviediniais. Apžiūrėtas plastikinis buteliukas su šratais ir šratai (apžiūrai pateikti dėtuvėje bei voke). Dalis iš apžiūrėtų šratų yra pilkos spalvos metalo pagaminti iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio metalo, kiti šratai yra baltos spalvos pagaminti iš plastiko. Pateikta išvada – apžiūrėtas pistoletas yra pramoninės gamybos pneumatinis pistoletas, skirtas šaudyti 6 mm skersmens rutulio formos (BB tipo) sviediniais. Šis pistoletas yra skirtas pramogai, o būtent – karinius veiksmus imituojančio žaidimo „Strikeball“ („Airsoft“) žaidimui ir prie šaunamųjų ginklų nepriskiriamas (iš jo iššautos plastikinės kulkos kinetinė energija nesiekia 2,5J). Apžiūrėti šratai yra pramoninės gamybos 6 mm skersmens rutulio formos (BB tipo) sviediniai, skirti daugeliui 6 mm kalibro pneumatinių įtaisų. Tai nėra šaudmenys. Šie šratai yra tinkami šaudyti ir skirti šaudyti iš tirti pateikto 6 mm kalibro pneumatinio pistoleto. Prie protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 48–49, 52).

5. Sužalojimai nenurodo kūno padėties jų padarymo metu (1 t., b. l. 108–109).

Iš 2022 m. kovo 16 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistė J. Bytautaitė, atsakydama į klausimą, kuo remiantis 2022 m. vasario 1 d. specialisto išvadoje nurodė, jog D. D. akiduobėje buvo rastas 7x7x9 mm dydžio svetimkūnis, paaiškino, kad remiantis VšĮ VUL Santariškių klinikos gydymo stacionare ligos istorija Nr. 21-31099, o būtent gydytojo radiologo išvada atlikus galvos kompiuterinės tomografijos tyrimą. Apžiūrint D. D., svetimkūnio jo akyje išoriškai nesimatė, žaizda jau buvo užgijusi, todėl buvo remiamasi radiologinio tyrimo rezultatais. VTMT išvadoje dėl techninės klaidos nebuvo uždėtas ženklas „~“ reiškiantis, kad akiduobėje rastas svetimkūnis apytiksliai yra 7x7x9 mm dydžio (1 t., b. l. 113).

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad ji dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos radiologinės ir branduolinės medicinos centro gydytoja radiologe. 2021 m. spalio 26 d. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką. Apie 23.15 val. pagal akių ligų skyriaus gydytojos siuntimą pas juos galvos kompiuterinei tomografijai atvyko vaikinas D. D. dėl galimo svetimkūnio orbitoje. Siuntime buvo parašyta, kad pacientui iš šautuvo, kuris šaudo guminėmis kulkomis, šovė į kairę akį. 2021m. spalio 27 d., apie 01.30 val., jos kolegė I. D., kuri yra radiologijos technologė, atliko galvos kompiuterinę tomografiją D. D.. Atlikus kompiuterinę tomografiją, ji vertino atliktus vaizdus. Pagal juos nustatė, kad D. D. yra kairiojo akies obuolio deformacija, dalinis subliuškimas, jame oro ir pakraujavimo intarpai ir svetimkūnis kairėje akiduobėje. Svetimkūnis yra apytiksliai 7x7x9 mm. dydžio, tačiau nori pabrėžti, kad matavime gali būti paklaida iki 1–2 mm. Kadangi svetimkūnis yra metalinio tankio, jis padidina artefaktus kompiuterinėje tomografiijoje, dėl ko gali įtakoti svetimkūnio dydį, vaizdą ar formą (1 t., b. l. 123).

Specialistė J. Bytautaitė apklausiama teisiamajame posėdyje patvirtino 20212 m. vasario 1 d. specialisto išvadą ir paaiškino, kad Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, Vilniaus skyriuje, atlieka gyvųjų ir mirusiųjų asmenų tyrimus. Atsakydama į klausimą, kodėl jos pateikta išvada yra kitokia, negu 2021 m. lapkričio 17 d. specialisto išvada, paaiškino, kad greičiausiai pirminio tyrimo metu ekspertas neturėjo visų medicininių duomenų, matyt, neturėjo tos informacijos, kad nukentėjusiajam yra prarastas regėjimas, o turėjo tik duomenų, jog yra žaizda. Žaizdų gali būti įvairių, ne visos žaizdos pasireiškia regėjimo praradimu, dėl to vertinimas sveikatos sutrikdymo masto gali skirtis. Atsakydama į klausimą, ar tai reiškia, kad šiuo atveju jos pateiktos išvados pagrindas yra vėliau paaiškėjusi/atsiradusi aplinkybė, kad nukentėjusysis prarado regėjimą ir būtent tai pagrindinė priežastis, dėl ko buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas, atsakė teigiamai. Svetimkūnis liko akyje. Atsakydama į klausimą, ar regėjimo netekimui turėjo įtakos, kad kažkokį ilgesnį laiko tarpą nebuvo operuojama akis, nebuvo gydoma, paaiškino, jog mano, kad neturėjo joks laikotarpis įtakos tam, kadangi ir operacija atlikta pakankamai greitai. Įvykis buvo spalio 26 d. vakare, operuotas spalio 27 d., tai kitą dieną po sužalojimo. Žaizda buvo užsiūta. Regėjimo netekimą, tikėtina, lėmė ne pats svetimkūnis ir jo buvimas ar nebuvimas, bet to svetimkūnio padaryti sužalojimai akies struktūroje. Tas regėjimo netekimas yra nebekoreguojamas, jis yra visam gyvenimui, visam laikui, kadangi šitos žaizdos ir visi kiti sužalojimai, kurie padaryti akies obuolyje, sugijo randu ir tas randinis audinys negali būti niekaip panaikintas, regėjimo atstatymo galimybės nėra. Priklauso nuo to, kokie medicinos dokumentai arba kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga ekspertui buvo pateikta. jai buvo pateikta gydymo stacionare ligos istorija iš Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų, kurioje buvo visa ši informacija, kuri yra sudėta į tiriamąją dalį jos išvados. Remiantis tais medicinos dokumentais, teikė tokią išvadą. Galbūt kitas ekspertas neturėjo šitos gydymo ligos istorijos, galbūt turėjo tik išrašą nepilną, negali pasakyti, reikia žiūrėti, kuo remiantis jis atlikto tyrimą. Tai, kad nukentėjusysis neteko regėjimo, paaiškėjo tą pačią įvykio dieną – 26 dieną, kada jis buvo konsultuotas gydytojo oftalmologo, kuris nustatė, jog regėjimo aštrumas yra vienetas – sveikos akies, tai dešinės akies, o kairės akies, kuri buvo sužalota, regos aštrumas buvo tai, kad skiria tik šviesą, tai reiškia, jog nieko nemato, skiria tik šviesą. Jau apžiūrint dar neoperuotą akį buvo nustatyta, kad regėjimo aštrumas yra prarastas, o po operacijos užsiuvus žaizdas ir akies audiniams sugijus randu, jau tie audiniai atsistatyti nebegali, tai regėjimo aštrumas ir nebegrįš. Matymas nebegrįš. Nukentėjusysis buvo atėjęs pas ją į apžiūrą, ji apžiūrėjo akį ir kitus sužalojimus, kuriuos jis nurodė, taip pat ir medicininius dokumentus. Atsakydama į klausimą, ar šiuo atveju netinkama priežiūra po gydymo, netinkamas gydymas, paties nukentėjusiojo kažkokie veiksmai netinkamai prižiūrint tą sužeistą akį, ar galėjo padaryti įtakos regos netekimui, ar iš karto žala buvo padaryta, paaiškino, kad ne, mano, kad negalėjo padaryti įtakos, nes sužalojimo apimtis yra didelė, suardyta akies obuolio struktūra. Duomenų, kad nukentėjusysis vartojo vaistus akies gijimui, nebuvo. Iki kreipiantis pas ją jam buvo suteiktas gydymas, kuris aprašytas ligos istorijoje. Jis nepateikė duomenų kuo gydėsi akį. Neturi reikšmės kada nukentėjusysis pas ją atvyko, nes gydymas jam buvo suteiktas iš karto, tą pačią įvykio dieną. Mano, kad nukentėjusysis buvo tinkamai gydomas, kreipėsi pakankamai greitai, tą pačią įvykio dieną, buvo apžiūrėtas tą pačią dieną, paskirta operacija. Nežino kokie tyrimai daryti ir kokiu tikslu, šitų duomenų neturi. Pirmoji pagalba buvo suteikta tą pačią įvykio dieną. Kas buvo po to, galbūt kažkokios pakartotinės konsultacijos, nežino, dėl akies obuolio išsaugojimo galbūt, kitais klausimais, bet tas laikotarpis neturėjo reikšmės. Atsakydama į klausimą, ar tas laikotarpis, beveik 2 valandos, kai jam nebuvo suteikta pagalba dėl to, kad jis pats išvyko iš ligoninės, ar turėjo įtakos tam sužalojimui, gydymui, paaiškino, kad dėl to, jog buvo atidėtas gydymo suteikimas, tai komentuoti negali, reikėtų specialisto, bet dėl sveikatos sutrikdymo masto pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13 punktą kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti medicinos pagalbos teikimo trūkumai. Tai reiškia, kad netgi jeigu ir kreipėsi vėliau, negu turėjo ar galėjo kreiptis, negalima vertinti mažesniu sveikatos sutrikdymo mastu vien tik dėl to, jog pavėluotai kreipėsi (3 t., b. l. 14–16).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo aplinkybės ir išvados

Kaltinamajam A. P. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Visų pirma, tai nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Nukentėjusysis parodė, kad jam sėdint ant laiptų iš bendro naudojimo koridoriaus išėjęs vaikinas pradėjo į jį šaudyti. Liudytojo L. K. parodė, kad bendraudamas su sužalotu nukentėjusiuoju pastarasis jam nurodė, kad buvo daugiabučio laiptinėje ir į jį kažkas pradėjo šaudyti iš „trauminio“ ginklo. Liudytoja N. Č. (kaltinamojo sugyventinė) parodė, kad po įvykio namo grįžo išsigandęs A. P. ir papasakojo, kad bendrabutyje, kuriame gyveno jos broliai, pašovė žmogų. Liudytojas A. Č. parodė, kad būdamas bendro naudojimo virtuvėje išgirdo, kad kažkas išėjo iš buto, kuriame jie kartu su kaltinamuoju ir kitais draugais dalyvavo vakarėlyje, ir išgirdo kelis šūvius. Nespėjus nueiti iki liftų, sutiko kaltinamąjį, kuris pasakė, kad į žmogų pašaudė. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad A. P. minėtame bute laikė savo pneumatinį ginklą. Liudytojas V. Č. paties įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad minėtame bute rastas ginklas priklauso A. P.. Antra, tai ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamajame posėdyje ištirta rašytinė bylos medžiaga (specialisto išvados, specialistų paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros, daiktų ir kitų objektų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys).

Gynėja baigiamojoje kalboje iškėlė abejones dėl veikos kvalifikavimo, teigdama, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog A. P. būtent dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, todėl jo veika turi būti perkvalifikuota į BK 135 straipsnio 1 dalį. Teismas nesutinka su tokiu gynėjos vertinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-113-303/2019). Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nepasitvirtino kaltinamojo versija, jog jis bandė nuraminti bendrabučio laiptinėje triukšmavusią kompaniją. Nukentėjusysis parodė, kad jis laiptinėje laukė draugo ir buvo vienas, tyliai naršė telefone, be to, su asmeniu, kuris į jį šovė, prieš tai nebendravo. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, kadangi jis nėra suinteresuotas apkalbėti kaltinamąjį. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis nėra nusiteikęs prieš kaltinamąjį, prašė neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, nepareiškė civilinio ieškinio. Be to, bylos duomenimis, kaltinamasis su draugais dalyvavo vakarėlyje, kuriame buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, dauguma vakarėlio dalyvių buvo stipriai apsvaigę. Akivaizdu, kad pačiame bute nebuvo tylu, o butas nuo laiptinės yra 15–20 metrų atstumu. Liudytojas A. Č. patvirtino, kad negirdėjo jokios triukšmaujančios kompanijos laiptinėje, net nežinojo, kad tokia yra. Taigi, kaltinamojo versija, kad jis ramino triukšmaujančią kompaniją ir ginklą pasiėmė, nes jautėsi nesaugiai, nėra patvirtina bylos duomenimis ir laikytina kaltinamojo siekiu palengvinti savo teisinę padėtį. Gynėjos akcentuojama aplinkybė, kad šiuo atveju niekas iš kaimynų negirdėjo šūvių, t. y. nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis, neturi teisinės reikšmės, kadangi ši aplinkybė kaltinamajam neinkriminuota.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis A. P. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku iš chuliganiškų paskatų be jokios aiškios priežasties tyčia pneumatiniu pistoletu šovė ne mažiau trijų kartų į nukentėjusįjį, pataikydamas jam į kairę ranką, dešinę blauzdą ir kairės akies sritį, tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Visais atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia šiems padariniams kilti. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis A. P. veikė netiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad iš pneumatinio ginklo šaudydamas į nukentėjusįjį gali sutrikdyti jo sveikatą, tačiau to nesiekė, jis buvo abejingas, atsiras padariniai ar ne. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė A. P. kyla už faktiškai atsiradusius padarinius, t. y. už nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamajame akte pagrįstai nurodyta, kad byloje nustatyta A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, A. P. paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 140 straipsnio 2 dalis), arešto bausmę atliko 2021 m. kovo 25 d., todėl teistumas nėra išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis).

Nors kaltinamajame akte nėra nurodyta kitų A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, prokurorė baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad byloje nustatytina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pažymėtina, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022, 14 punktas).

Nors byloje nėra alkoholio kiekio matuoklio duomenų, patvirtinančių tikslų kaltinamojo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, teismas, atsižvelgdamas į paties kaltinamojo ir liudytojų parodymus, nustato aptariamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje teigė, kad iki įvykio išgėrė tik vieną taurelę brendžio, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nuosekliai teigė, kad išgėrė dvi ar tris taureles brendžio. Atkreiptinas dėmesys, kad, bylos duomenimis, kaltinamasis dalyvavo vakarėlyje, kuriame nesaikingai buvo vartojami alkoholiniai gėrimai (dauguma vakarėlių dalyvių net neprisimena įvykio). Liudytojas A. Č. teisme parodė, kad A. P. buvo pakankamai išgėręs, visi gėrė prie vieno stalo, kiekvienam teko po 250 ml. Liudytoja N. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad A. P. po įvykio grįžo neblaivus, vidutiniško girtumo, sklido alkoholio kvapas, iš veido ir akių buvo matyti, jog jis neblaivus. Aplinkybę, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, patvirtina kaltinamojo elgesys, kai jis dėl be aiškios priežasties viešoje vietoje iš pneumatinio pistoleto pradėjo šaudyti į nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nustatytina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Teismas, skirdamas bausmę A. P., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), t. y. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (netiesiogine tyčia) labai sunkus nusikaltimas, veika baigta, nukentėjusiajam sukeltos negrįžtamos pasekmės, jis neteko regėjimo viena akimi ir jo atstatyti nėra galimybės), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatytas minėtas atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nevedęs, tačiau gyvena ir veda bendrą ūkį su N. Č., su kuria išlaiko bendrą vaiką, gim. (duomenys neskelbtini) m. (3 t., b. l. 7), kaltinamojo teigimu, išlaiko dar vieną mažametį vaiką, nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. konsultavosi su priklausomybių konsultantu (2 t., b. l. 159), nuo 2022 m. balandžio 11 d. dalyvavo reintegracijos į darbo rinką projekte „B“ (2 t., b. l. 157, 158), nuo 2022 m. birželio 1 d. dirbantis (3 t., b. l. 8–9), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 94–103), teistas (2 t., b. l. 87–93). Taip pat atsižvelgtina į nukentėjusiojo poziciją dėl bausmės skyrimo A. P.. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje teigė, kad nelinki A. P. atsidurti laisvės atėmimo įstaigoje, nes pats ten buvo. Pažymėtina, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio, pasiteiravus liudytojui L. K., prašė nekviesti policijos, tik skubią medicinos pagalbą. A. P. sugyventinė ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiajam 700 Eur žalos (1 t., b. l. 146). Nors, nukentėjusiojo teigimu, tai nėra pakankama suma, civilinio ieškinio šioje byloje nepareiškė.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsniu, teismas sprendžia, kad A. P. už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant artimą sankcijos minimumui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

IV. Civilinis ieškinys

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 649,01 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 159). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis D. D. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 649,01 Eur, ji buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo D. D. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į žalą padariusį asmenį (A. P.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie civilinio ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 649,01 Eur (1 t., b. l. 161), todėl, pripažinus A. P. kaltu dėl D. D. sužalojimo, ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo.

V. Kiti klausimai

Bylos duomenimis, A. P. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2021 m. spalio 27 d. 11.15 val. (2 t., b. l. 5). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 27 d. (2 t., b. l. 21–22). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu ši kardomoji priemonė pakeista į įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 69). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d.) įskaitytinas į paskirtą bausmę.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 69), pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) pramoninės gamybos pneumatinis pistoletas ir šovinių dėtuvė, užtaisyta 16 vnt. plastikiniais rutulio formos (BB tipo) sviediniais, vokas Nr. 1; 2) 20 vnt. baltos spalvos plastikinių ir 5 vnt. baltos spalvos metalo 6 mm skersmens šratų, vokas Nr. 2; 3) dėžutė su metaliniais ir plastikiniais 6 mm skersmens šratukais, vokas Nr. 3, 2022 m. vasario 10 d. nutarimu ir 2022 m. vasario 14 d. kvitu (1 t., b. l. 54, 55) perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, konfiskuotini, kaip nusikalstamos veikos įrankiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad A. P. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl iš jo valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, t. y. advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi. Pastebėtina, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą. Be to, kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurią jis turės atlikti, laikinai prasti darbą, kurį jis susirado tik 2022 m. birželio 1 d., o prieš tai buvo bedarbiu. Kaltinamojo ir jo sugyventinės teigimu, jų šeimos turtinė padėtis yra sudėtinga, jie turi išlaikyti gyvenamąjį būstą ir mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl valstybės naudai iš kaltinamojo A. P. šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. P. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d., vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. P. sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš A. P. 649,01 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 1 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) pramoninės gamybos pneumatinį pistoletą ir šovinių dėtuvę, užtaisytą 16 vnt. plastikiniais rutulio formos (BB tipo) sviediniais, vokas Nr. 1; 2) 20 vnt. baltos spalvos plastikinių ir 5 vnt. baltos spalvos metalo 6 mm skersmens šratus, vokas Nr. 2; 3) dėžutę su metaliniais ir plastikiniais 6 mm skersmens šratukais, vokas Nr. 3, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos įrankius.

Nepriteisti valstybės naudai iš kaltinamojo A. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.