Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) S. B. – Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-12343-632/2019 pagal pareiškėjų S. B. – Č. ir R. Č. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos dalyką byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. per 20 kalendorinių dienų nuo šios nutarties gavimo dienos kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51 straipsnis).

8. Asmuo savo pažeistas teises gali ginti įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.); tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Santuokos nutraukima? ir teisines pasekmes reglamentuoja CK 3.49 – 3.72 straipsniai. Juose nustatyti trys savarankis?ki santuokos nutraukimo bu?dai: 1) santuoka gali bu?ti nutraukta abieju? sutuoktiniu? bendru sutikimu; 2) vieno sutuoktinio pras?ymu; 3) de?l sutuoktiniu? (sutuoktinio) kalte?s. Kiekvienas is? s?iu? bu?du? numato tam tikras ju? taikymo sa?lygas.

9. Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant visoms CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir panašiai); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Civilinio proceso kodekso 539 straipsnyje numatyta, kad šalys turi nurodyti, ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo pareiškėjų santuokos sudarymo yra praėję mažiau nei vieneri metai, todėl teismo išvada, jog supaprastinto proceso tvarka pareiškėjų santuoka negali būti nutraukta, yra teisinga ir pagrįsta. Pareiškėjai patys sutinka, jog prašymo pateikimo metu nuo santuokos sudarymo nebuvo praėję vieneri metai, tačiau atskirajame skunde kvestionuoja teisinį reguliavimą, kuris nustato vienerių metų terminą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teisinis reguliavimas nėra ir negali būti ginčo objektu. Teismo pareiga vykdant teisingumą yra vadovautis įstatymu (Konstitucijos 109 straipsnis). Pareiškėjams nepateikus pagrįstų argumentų, jog CK 3.51 įtvirtinta norma prieštarautų Konstitucijai, apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo šia teisės norma nesivadovauti tikrinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumą.

11. Taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės, kadangi jie negali nutraukti santuokos. Svarbu pažymėti, jog santuokos nutraukimo ribojimai numatyti tik siekiant nutraukti santuoką bendru sutikimu, tuo tarpu ginčo teisenai jokie ribojimai nėra keliami ir šalys turi teisę nutraukti santuoką bendra tvarka.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė CK 3.51 straipsnio normas ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu leistinumą (CPK 538 – 539 straipsniai), bei priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.