- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- 1-435-761/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16830-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Kaltinamasis
- M. S.
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) prokurorui M. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2018 m. vasario 14 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta laisvės apribojimo bausme 4 mėnesiams, įpareigojant 4 mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
2) 2018 m. balandžio 25 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant 6 mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant 6 mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinai sudedant su 2018 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant 6 mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. 2018 m. rugsėjo 19 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi nuteistajam 2018 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje, bausmę atliko 2018-12-28;
3) 2019-04-09 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta ? ir nustatyta sumažinta laisvės apribojimo bausmė - 8 mėnesiai, paskiriant įpareigojimus - visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigotas 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2019 m. rugsėjo 2 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi 2019 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė pakeista į 59 paras arešto, bausmę atliko 2019-11-28;
4) 2019-11-08 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinat 1/3. Galutinė bausmė 40 parų arešto, bausmę atliko 2020-03-12, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. S. 2020 m. gegužės 1 d., apie 22 val. 30 min, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 2,26 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kaltinamasis M. S. kaltinamas nesunkiu nusikaltimu, po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškė, kad kaltu prisipažįsta, sutiko tuoj pat duoti parodymus ir kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl byla nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. balandžio pabaigoje atvyko į (duomenys neskelbtini), pas savo draugą R. P., pas kurį šventė pastarojo gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Po trijų dienų, tai yra 2020 m. gegužės 1 d. dienos eigoje taip pat vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę ir alų. Apie 20 val. R. paprašė pavairuoti jo automobilį, kadangi pats taip pat buvo neblaivus. Bijojo prarasti vairuotojo pažymėjimą. Jis, nors ir jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, sėdo už automobilio "Opel Astra" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, o R. atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje. Išvažiuodamas iš kiemo jis kliudė automašinos kampą, bet R. P. vis vien liepė važiuoti. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelio ribose esantį parkelį, kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23 val. su R. P. susipyko, todėl pats iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus, atvykusiems policijos pareigūnams prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus.
Be kaltinamojo M. S. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
2020 m. gegužės 2 d. Tauragės AVPK Šilalės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos L. J. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020-05-01 (duomenys neskelbtini) M. S. gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. P., būdamas neblaivus, kai 23 val. 39 min. nustatytas 2,26 prom. neblaivumas (b. l. 1).
2020-05-01 - 2020-05-02 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), miškelyje esančioje laukymėje, kurioje yra lauko estrada. Prie lauko estrados stovi automobilis Opel Astra, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Matosi įlenktas kairės pusės buferio kampas, išdužęs galinis kairės pusės žibintas. Nėra kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio plastmasės. Po apžiūros paimtas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimas, techninės apžiūros kortelė, draudimo polisas (b. l. 9-16).
Iš VĮ Regitra duomenų bazės išrašo (b. l. 17), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18) nustatyta, kad automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. P..
Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis turi automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro vertė 500 eurų. 2020 m. gegužės 1 d. jis šventė su draugais savo gimtadienį savo namuose. Vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu gėrė ir M. S.. Kartais jis kažkur išeidavo ir vėl grįždavo. Pamena, kad vienu metu nuėjo į savo kieme stovintį automobilį, norėjo pasiklausyti muzikos. Visada savo automobilį laiko kieme ir palieka jame užvedimo raktelius. Pamena, kad vienu kažkokiu tai momentu su M. važiavo jo automobiliu. Kaip ir kokiu momentu jie išvažiavo dėl girtumo nepamena, nes automobilyje buvo užsnūdęs. Ar pats davė M. vairuoti savo automobilį, ar jis jo prašė nežino ir negali pasakyti. Tik pamena, kad kažkur važiavo ir už jo automobilio vairo sėdėjo M., o jis šalia ant priekinės keleivio sėdynės. Kur M. važinėjo su jo automobiliu, negali pasakyti, nes kartais miegojo. Tik pamena, kad staiga pajuto dundesį, tada atsipeikėjo, suprato, kad M. kažkur su jo automobiliu įpuolė. Pamatė, kad yra parkelyje, suprato, kad M. įpuolė kažkur į medį, pamatė, kad yra nedaug apgadintas jo automobilis, tačiau M. jokių pretenzijų nereiškia (b. l. 48-50).
Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad M. S. 2020-05-01 23.17 val. nustatytas 2.44 promilių neblaivumas, o 23.39 val. - 2,26 promilių neblaivumas (b. l. 36).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2020-05-01 22.45 val. BPC gautas pranešimas, kad prie vasaros estrados neblaivus M. S. vairavo draugo a/m Opel Astra sidabrinės spalvos ir įvažiavo į medį, vyras susižalojo veidą. GMP atsisako. Prie vasaros estrados lauks pareigūnų. Pranešėjas kalbėjo nerišliai, pokalbį tęsė pažįstamas (b. l. 42-45).
Aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad M. S. 2020 m. gegužės 1 d., apie 22 val. 30 min, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 2,26 promilių neblaivumas.
Tokia M. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
M. S. padarė nesunkų nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius smurtinius nusikaltimus. M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kadangi M. S. tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą už kurį teistumas nėra išnykęs jis laikytinas recidyvistu ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.).Transporto priemonę M. S. vairavo, būdamas vidutinio girtumo laipsnyje. Iš paieškos informacijos nacionaliniuose registruose apie M. S. ištašo matosi, kad administracinių nusižengimų registre yra duomenys, kad M. S. anksčiau baustas už sistemingai daromus administracinius nusižengimus susijusius su alkoholio vartojimu (b. l. 98-100). Kadangi neišnykus teistumui M. S. vėl padarė tyčinį nusikaltimą jam atsižvelgiant į jo asmenybę nusikaltimo sunkumą ankstesnis teistumas ir švelnesnė bausmė jo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, išvadų nepadarė, skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijos vidurkį.
Iš M. S. pateiktų dokumentų matosi, kad jis turi du mažamečius vaikus, registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Iš kaltinamojo paaiškinimo teismo posėdyje matosi, kad ankstesnio darbo jis neteko dėl pablogėjusios ekonominės situacijos jo įmonei netekus užsakymų, o šiuo metu aktyviai ieško darbo ir turi pasiūlymų. M. S. padarė nesunkų nusikaltimą, ankstesni nusikaltimai priskiriami priskirtini kitoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms. Nusikaltimas už kurį teisiamas yra mažesnio pavojingumo nei anksčiau jo padaryti nusikaltimai.
M. S. pripažįsta turintis priklausomybę nuo alkoholio, pateikė teismui pažymėjimą ir kurio matosi, kad jis nuo 2020-11-04 iki 2020-11-06 gydėsi Klaipėdos Respublikinės ligoninės Psichiatrijos filiale dėl priklausomybės alkoholiui. M. S. supranta alkoholio žalą ir yra pasiryžęs toliau gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, yra susitaręs su gydytoju P. dėl gydymosi. Prašo neskirti realios bausmės, nes padeda išlaikyti ir du mažamečius vaikus. M. S., sutinka, kad teismas paskirtų įpareigojimą gydytis priklausomybės ligas, jei nebūtų skiriama reali laisvės atėmimo ar arešto bausmė.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakciją, kurios BK 75 straipsnyje numatyta, kad atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam paskiria ir intensyvią priežiūrą. Nusikalimą už kurį teisiamas M. S. padarė iki 2020-07-01. Naujos redakcijos BK 75 straipsnio nuostatų taikymas sunkina kaltinamojo teisinę padėtį. Todėl M. S. taikytina iki 2020-07-01 galiojusi BK 75 straipsnio redakcija.
BK 75 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020-07-01) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl BK 75 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, esant galimybei būtina išnaudoti nuteistojo asmens motyvaciją, norą ir pastangas siekti pokyčių savo gyvenime. Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Siekiant asmens resocializacijos kaip vieno pagrindinių bausmės tikslų itin reikšminga ne asmens atskirtis nuo visuomenės, o bandymas, pvz., baudžiamojo poveikio priemonėmis, jį integruoti į darbo rinką, suteikiant jam galimybę kurti konstruktyvų, produktyvų gyvenimą, tokiu būdu prisidedant prie ekonominio šalies augimo ir bendrojo gėrio. Be abejo, toks sprendimas turi būti siejamas ir suprantamas ne kaip bausmės išvengiamumo galimybė, o kaip sėkmingos integracijos į visuomenę prielaida (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo nutartys: Nr. 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-3256-303/2018).
Aptarti duomenys rodo, kad M. S. deda pastangas įveikti priklausomybes nuo psichiką veikiančių medžiagų, keičia savo elgesį, bendrauja su savo mažamečiais vaikais, stengiasi integruotis į visuomenę. Todėl yra pagrindas manyti, kad įveikęs priklausomybės ligas M. S. nedarys naujų nusikaltimų, o bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į M. S. daromus nusikaltimus, įvertinus tai, kad M. S. reikia laiko gydantis priklausomybės ligas jam nustatytinas 2 metų laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminas.
Dėl įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Teismas atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ar pareigas (BK 75 str. 2 d.).
M. S. nusikaltimas susijęs su alkoholio vartojimu. Be to anksčiau padaryti du smurtiniai nusikaltimai, o taip pat kiti teisės pažeidimai susiję su alkoholio vartojimu. Įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gydymasis nuo priklausomybės alkoholiui teigiamai įtakotų kaltinamojo galimybes dirbti ir dalyvauti elgesio pataisos programose. Dalyvavimas elgesio pataisos programose padidintų M. S. motyvaciją keistis ir pagerintų jo mąstymo bei problemų sprendimo įgūdžius, padėtų išvengti naujų teisės pažeidimų, nusikaltimų darymo. Kad užtikrinti probacijos sąlygų tinkamą įgyvendinimą taikytinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Todėl M. S. įpareigotinas gydytis priklausomybės ligas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Uždraudimas vairuoti transporto priemonę, numatytas BK 68 straipsnyje, paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Terminas gali būti nuo vienerių metų iki penkerių metų, skaičiuojamas metais, mėnesiais, ir dienomis. Pagal formuojamą teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį (Pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendis baudžiamoji byla Nr. 1A-337-380/2018). Nors M. S. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, tai, kad šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šioje byloje nustatytas 2,26 promilių alkoholio girtumas, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, kaltinamajam M. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pavojingumą jam skirtinas teisės vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones atėmimas trims metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tačiau to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1 d. M. S. padarė, būdamas neblaivus, vairuodamas R. P. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu M. S. sukėlė realų, itin didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, transporto priemonė automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo įrankis.
Ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad jis užmigo savo automobilyje ir neatsimena kaip M. S. išvažiavo jo automobiliu. Parodė, kad pamena kaip nubudęs matė jog jo automobilį vairuoja M. S., juto kaip šis kažkur įpuolė. Iš M. S. ir R. P. parodymų matosi, kad R. P. automobilį kaltinamajam M. S. davė žinodamas, kad šis yra neblaivus, nes kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, R. P. leido M. S. neblaiviam vairuoti savo automobilį, tai yra panaudoti jį nusikaltimui daryti. Todėl automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remiantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu turėtų būti konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos įrankis. Tačiau iš bylos medžiagos matosi, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas, o savininkui R. P. grąžintas dar 2020-05-21 (b. l. 25-35). Grąžinus automobilį savininkas R. P. nebuvo įpareigotas saugoti jį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei 5 mėnesiai šį automobilį konfiskuoti yra netikslinga (BK 72 straipsnio 5 dalis). Todėl iš kaltinamojo M. S. konfiskuotina automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma. Iš R. P. parodymų matosi, kad automobilio vertė yra 500 eurų (b. l. 48-51).
Kaltinamasis M. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
M. S. laikinai sulaikytas 2020-05-01 23.40 val. (b. l. 59), paleistas 2020-05-02 10.54 val. (b. l. 69-70). Todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, „a“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-05-01 23.40 val. iki 2020-05-02 10.54 val., tai yra viena para ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
M. S. paskirta kardomoji priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-73), iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista. Kadangi kaltinamasis pakeitė gyvenamąją vietą kardomoji priemonė tikslinama nurodant, kad jis rašytiniu pasižadėjimu neišvykti įpareigojamas neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti M. S. laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies, 3 punktą, 6 punktą, 8 punktą, 10 punktą ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, „a“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-05-01 23.40 val. iki 2020-05-02 10.54 val., tai yra vieną parą ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones trims metams.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, M. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir turto konfiskavimą ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 € (penkis šimtus eurų) į valstybės biudžetą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą įpareigojant M. S. neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).