- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- 1-56-519/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40610-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Nukentėjusysis
- T. N.
- Kaltinamasis
- R. N.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. R. N. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, t. y. 2021 m. lapkričio 20 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), K. N. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė į kairę krūtinės pusę savo broliui T. N., padarydamas kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą pasireiškusį durtine žaizda krūtinės kairėje su pneumotoraksu kairėje, taip tyčia jis sunkiai sutrikdė savo šeimos nario T. N. sveikatą.
II. Įrodymai ir jų vertinimas
2. Kaltinamasis R. N. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai bei paaiškino, kad jie su broliu buvo pas dėdę ir iš pradžių viskas buvo gerai. Paskui E. su K. nuėjo miegoti. Neatsimena dėl ko susipyko su broliu. Pradėjo stumdytis, šiek tiek susimušė, tada jis pasiėmė peilį ir įdūrė. Peilis buvo padėtas ant stalo. Broliui dūrė, kai buvo tarp koridoriaus ir virtuvės. Dūrė kažkur į kairį šoną, vieną kartą. Peilis buvo gal apie 20 cm ilgio. Dūrė tuo peiliu, kuriuo anksčiau buvo pjaustoma užkanda. Greitąją pagalbą ir policiją kvietė E.. Jis taip pat skambino greitajai pagalbai, bet iš E. telefono. Pagalba ilgai važiavo, tada jis paėmė telefoną, pasakė, kad yra žmogus su durtine žaizda. Iš pradžių E. 2–3 kartus skambino, o kai skambino paskutinį kartą, tada jis paėmė iš jo telefoną ir pradėjo kalbėti. Kiek atsimena, kad E. kalbėdamas telefonu taip pat sakė, jog yra padurtas žmogus. Atsimena momentą, kai atvyko greitoji pagalba. Šiaip tai ne viską atsimena, nes buvo neblaivus – stipriai išgėręs. Savo elgesį vertina blogai, padarė šį sužalojimą nepagalvojęs. Anksčiau yra buvęs atvejis, kai broliui dantį nuskėlė, tada vyko ikiteisminis tyrimas, bet jis buvo nutrauktas. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju. Lyg tai įsidarbino 2021 m. lapkričio 15 d.
2.1. Blaivus tikrai taip nebūtų padaręs. Kai įdūrė ir E. pasakė, kad broliui bėga kraujas, tada ir jis pats pamatė bėgantį kraują. Iki atvykstant greitajai pagalbai, stabdydamas kraują, uždengė ir prispaudė žaizdą su šlapiu rankšluosčiu. Dėl šio įvykio atsiprašė brolio. Apie tai, kad brolį sužalojo kiti asmenys ir kas taip pasakė, jis nieko negali pasakyti. Gal taip E. pasakė, nes nenorėjo sakyti, kad tai jis padarė. Jis yra sudaręs su Ligonių kasa susitarimą dėl žalos atlyginimo ir kai gauna algą, ligonių kasai perveda po 50 eurų, kaip parašyta sutartyje.
2.2. Po įvykio daugiau konfliktų su broliu nebuvo. Su teisėsauga taip pat nemalonumų nebuvo. Išvadas dėl savo elgesio padarė - reikia mažiau gerti arba išvis negerti. Pasižada, kad daugiau taip nebus, o brolis jam atleido ir jie susitaikė.
3. Nukentėjusysis T. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad santykiai su broliu, kuris yra kaltinamasis šioje byloje, labai geri. Įvykio dieną – 2021 m. lapkričio 20 d., jie su broliu buvo gimtadienyje pas dėdę K., jo namuose (duomenys neskelbtini), buto durų skaičiaus neatsimena. Buvo jis, R., K. ir E.. Gimtadienį pradėjo švęsti dieną, valandos nepasakys. Vėliau su R. apsipyko, apsistumdė ir E. atsikėlęs juos skyrė. Tuo metu, kai pradėjo pyktis su broliu, E. su K. miegojo, o jie su R. dviese išgėrinėjo, nebuvo nuėję miegoti. Neatsimena, dėl ko su broliu įvyko konfliktas, nes buvo daug išgėręs. Jis pirmas pradėjo piktumus. Iš pradžių pykosi žodžiais, o paskui apsistumdė ir viskas. Iš pradžių konfliktas vyko kambaryje, paskui, besistumdydami priėjo iki virtuvės ir koridoriaus. Nematė ar brolis kažką turėjo rankose ir nejuto, kad įdūrė. Jam, tik atsikėlęs nuo triukšmo, E. pasakė, kad kraujas iš šono bėga, pasakė, kad jį padūrė. Jis atsakė, kad nieko nežino, tačiau būnant koridoriuje paliko silpna, todėl prigulė koridoriuje ant grindų. Kažkas iškvietė greitąją. Kai konfliktavo, į lauką iš buto su broliu nebuvo išėję. E. su K. miegojo, kai išgirdo, kad jie pykstasi, tai tik tada atsikėlė. Konflikto metu jis buvo su „maike“, kurią vėliau išmetė, nes ji perdurta ir kruvina. Brolis anksčiau prieš jį nėra smurtavęs. Norėtų, kad broliui būtų skirta švelniausia bausmė, nes brolis jo atsiprašė jau tą patį vakarą greitojoje ir broliui jis atleido bei pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Brolis pats šlapią rankšluostį prispaudęs ant žaizdos laikė ir į greitąją nešė jį ir lydėjo iki ligoninės. Atsimena, kad R. ir E. paskambino greitajai bei pasakė, kad sužalotas žmogus. Gali pasakyti, jog šio konflikto metu jis broliui vieną sykį pataikė į pakaušį, bet nestipriai. Įvykio metu gyveno su broliu pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), o dabar jis pats dirba užsienyje
4. Liudytojas E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis ir nukentėjęs yra jo pusbroliai. Jis buvo pas dėdę K. N., o kur šis gyvena - tiksliai nežino, nes atėjo į svečius jau būdamas girtas. Dar ten buvo R. ir T. N.. Apie konfliktą tarp pastarųjų nieko nežino, nes tuo metu miegojo. Geriant alkoholį, neatsimena, kad T. su R. būtų konfliktavę. Miegodamas, išgirdęs triukšmą, atsikėlė ir atėjo N. išskirti. Kai atsikėlė juos rado koridoriuje, prie įėjimo. Tuo metu T. jau gulėjo ant žemės ir pamatė jo šone, tik neprisimena kuriame, žaizdą. Tuomet skambino į greitąją. Kraujas lyg tai iš žaizdos bėgo, tačiau tiksliai neatsimena. Ką sakė skambindamas greitajai pagalbai - neatsimena. Gal girtas ir kalbėjo, kad kažkas įsibrovė į butą ir šakute padūrė N., tačiau nežino, kodėl taip pasakė.
5. Liudytojas K. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėdė. 2021-11-20 pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), šventė jo gimtadienį. Šventimas lyg tai prasidėjo po pietų. Pirmas atėjo R. N.. Gėrė degtinę, alų. Paskui pavakarį atėjo T. su E. R.. Visi kartu gėrė toliau. Jis nuo išgerto alkoholio „lūžo“ - užmigo, o paskui prabudo nuo triukšmo, ir atsikėlęs pamatė, kad buvo sužalotas T.. Kažką šnekėjo apie (duomenys neskelbtini), bet jis iš miegų nesusigaudė. Vėliau atvyko policija, greitoji. Kai R. grįžo iš ligoninės, prisipažino ką padarė. Kai visi gėrė, konfliktų tarp N. nebuvo, viskas buvo gerai. Kai atsikėlė, tai rado juos koridoriuje, prieškambaryje – T. gulėjo ant žemės, R. buvo šalia. Kas iškvietė policiją ir greitąją, nežino – gal R. ar E. R.. Apie (duomenys neskelbtini) pasakojo E. R.. Kai atvyko policija, apie pačio sužalojimo aplinkybes, jo neklausė. Peilis gulėjo ant žemės prie stalo, tai jį ir padavė policininkams. Daugiau peilių namuose buvo, bet jie buvo stalčiuje, o tas vienas – ant žemės, nes prieš tai juo pjaustė užkandą. Ant šio peilio jokių dėmių nematė. Dažnai su R. ir T. bendrauja. Nėra buvę tarp jų pykčių, arba nėra pastebėjęs. Yra buvę, kad kartu su jais išgerdavo, bet konfliktų nebūdavo, gal kad tėvai būdavo. Kitų asmenų tą vakarą bute nebuvo, tik jie keturi.
6. Liudytoja E. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba policijos pareigūne. Atsimena, kad buvo gautas pranešimas, jog su šakute padurtas jaunuolis. Atvykus į vietą, koridoriuje ant žemės pamatė gulintį nukentėjusįjį. Vienas iš asmenų aiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) miesto atvykę asmenys ar gatvėje, ar laiptinėje, jį padūrė. Medikai paaiškino, kad dūris buvo padarytas peiliu. Įvykio datos tiksliai neatsimena, tačiau galėjo būti, kad tai buvo 2021-11-20. Taip pat gali būti, kad tuo metu atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo broliai N., jų dėdė, kaip pats prisistatė, ir E. R.. Galėjo būti, kad dėdė yra K. N.. Apie įvykio aplinkybes pasakojo E. R., nes dėdė sakė, kad nieko nematė ir nežino. E. R. pasakojo, kad iš (duomenys neskelbtini) miesto buvo atvykę jaunuoliai, jog jie gatvėje konfliktavo ir, kad nežino, kur nukentėjusįjį padūrė ar kieme, ar laiptinėje, nes į butą jie nebuvo įėję. Kai atvyko, T. gulėjo ant žemės, o R. buvo prispaudęs jam žaizdą ir sakė, kad skambino į pagalbos centrą, jog iš ten jam davė nurodymus. Nukentėjusysis gulėjo koridoriuje ant grindų. Tiksliai neatsimena, bet aplink kraujo nematė. Atsimena, kad nukentėjusysis buvo be batų, nes jų ieškojo, su kelnėmis, o viršus buvo kažkiek nurengtas, bet tiksliai nepamena kiek. Jie ten buvo iki atvykstant greitajai pagalbai. Niekas neaiškino, kokie buvo užpuolikai, tik sakė, kad anksčiau jie buvo konfliktavę, bet jų nepažįsta. Taip aiškino E. R.. Neatsimena ar E. R. sakė, kiek buvo užpuolusių asmenų. Pats nukentėjusysis tik sakė, kad skauda ir nieko daugiau nekalbėjo. Labai greitai medikai atvyko. Kaltinamasis irgi nieko nesakė apie sužalojimo aplinkybes. Apie patį įvykį kalbėjo tik E. R.. Dėdė sakė, kad nieko nematė, nieko nežino. Ji apžiūrėjo kiemą, laiptinę, bet kraujo pėdsakų nebuvo, ir jokių pėdsakų nebuvo. Visi asmenys buvę bute buvo neblaivūs, tik nukentėjusiajam dėl sužalojimo nebuvo nustatytas girtumas. Pamena, kad visiems nustatė neblaivumą, bet kokios buvo promilės, neatsimena. Kai gavo pranešimą iš bendrojo pagalbos centro, tai ten buvo nurodyta, kad dūris padarytas šakute. Ji E. R. klausė, kodėl šis pasakė, kad šakute. Jo atsakymas buvo toks, kad nežinojo kuo dūrė, tai pasakė, jog nukentėjusysis sužalotas šakute. Vietoje medikai pasakė, kad sužalojimai padaryti peiliu. Kiek pamena, buvo durta vieną kartą į kairįjį šoną. Ji davė teisingus parodymus 2022-02-14 ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas gali jos parodymais vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
7. Be R. N. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:
7.1. iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. N. parodė, jog reikia vykti (duomenys neskelbtini) namą, (duomenys neskelbtini), parodė butą (duomenys neskelbtini), kuriame vyko konfliktas tarp jo ir brolio R. N., buto viduje parodė svetainės kambarį, kuriame jis su K. N., R. N. ir E. R. įvykio dieną vartojo alkoholį, parodė vietas, kur sėdėjo prie stalo jis, K. N., R. N. ir E. R.. Parodė, kur E. R. nuėjo miegoti į kitą kambarį. Parodė, kad jis toliau gėrė, po to susipyko su broliu, apsižodžiavo, pradėjo stumdytis, muštis. T. N. parodė, kad jie abu stumdėsi ir mušėsi eidami iš kambario link virtuvės. Nukentėjusysis T. N. prie vonios – tualeto durų koridoriuje parodė vietą, kurioje jis su broliu R. N. baigė muštis, susitaikė, ėjo atgal į kambarį, kai pajuto silpnumą. Parodė, kad tuo metu iš kito kambario atėjo pusbrolis E. R., kuris jam pasakė, jog jam bėga kraujas, pasakė jam, kad jis yra padurtas. T. N. manekeno pagalba parodė, kur koridoriuje prie sienos jis dėl silpnumo atsisėdo ant grindų, vėliau atsigulė ant dešinio šono, kojomis į durų pusę. Parodė, kad E. R. ir R. N. uždėjo šlapią rankšluostį jam ant kairiame šone esančios žaizdos, ją spaudė. Nurodė, kad peilio nematė, parodė, kur R. N. stovėjo nuo jo 1,5 metro atstumu (1 t., b. l. 46–47);
7.2. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad T. N. nustatytas kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas pasireiškęs durtine žaizda krūtinės kairėje su pneumotoraksu kairėje. T. N. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VŠĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę 2021-11-21. T. N. nustatytas kūno sužalojimas padarytas paveikus duriančių savybių turinčiu daiktu, galimai pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytu būdu. T. N. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu. T. N. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 148–150);
7.3. iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog liudytojas K. N. savanoriškai pateikė peilį, 1 vnt. (1 t., b. l. 107);
7.4. iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota liudytojo K. N. pateikto peilio apžiūra. Nustatyta, kad peilis virtuvinis, jį sudaro rankena ir geležtė. Ant peilio geležtės yra užrašas ,, (duomenys neskelbtini)". Bendras peilio ilgis iki 220 mm. Geležtės ilgis iki 120 mm, maksimalus plotis iki 19 mm. Peilio rankenos kriaunos pagamintos iš rudos spalvos medienos ir trimis kniedėmis pritvirtintos prie peilio koto. Rankenos ilgis iki 100 mm. Apžiūrėjus peilį vizualiai, naudojant šviesos šaltinius, dėmių, panašių į kraują, nerasta. Kraujo paieška ant peilio atlikta naudojant latentinius kraujo pėdsakus išryškinantį tirpalą BLUESTAR Forensic. Kraujo nerasta. Pats peilis perduotas saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (1 t., b. l. 137, 140);
7.5. iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo 71 lapo matyti, kad 2021-11-20 23:27 val. alkoholio kiekio matuokliu liudytojui E. R. nustatytas 2,49 promilių girtumas; 2021-11-20 23.41 val. įtariamajam R. N. nustatytas 2,74 promilių girtumas (1 t., b. l. 71);
7.6. iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis R. N. parodė, jog reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, R. N. nurodė, kad 2021-11-20 jis buvo šiame bute pas dėdę K. N.. Buto viduje R. N. parodė svetainės kambarį, kuriame jis kartu su K. N., T. N. ir E. R. įvykio dieną sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholį. Parodė, kur prie stalo sėdėjo jis, brolis T., dėdė K., pusbrolis E.. Parodė, kad E. vėliau nuėjo į kitą kambarį miegoti, o dėdė jau beveik miegojo prie stalo. Parodė, kad jis su broliu susipyko, apsistumdė, abu besistumdydami nuėjo iki praėjimo link virtuvės. Peilis, kuriuo jis sužalojo brolį, buvo virtuvėje. R. N. virtuvėje parodė vietą ant stalo, kur buvo padėtas peilis. Parodė, kad jis atėjo su T. iš kambario, T. nustūmė, tada nuo stalo pasiėmė peilį, pasakė broliui T., kad šis prie jo nebelįstų. R. N. parodė vietą praėjime link virtuvės, šalia vonios - tualeto durų, kur jis įvykio dieną nustūmė brolį ir po to nuo stalo pasiėmė peilį. R. N. peilio maketo pagalba parodė, kaip ir kur įvykio dieną virtuvėje ant stalo buvo padėtas peilis, kuriuo jis sužalojo T.. R. N. peilio maketą padėjo ant stalo prie dešinėje pusėje esančios sienos. R. N. parodė, kad jis peilį paėmė dešine ranka, atsisuko į T., kuris ėjo link jo, priėjo prie jo ir vieną kartą įdūrė T. į kairę krūtinės pusę. Atstumas nuo virtuvėje buvusio peilio ir vietos, kur buvo sužalotas T. N., yra apie 1,5 m. Nurodė, kad tada, kai T. pasidarė silpna, jis nuvedė T. į koridorių, kuris yra 1 m. atstumu, paguldė jį ant dešinio šono, kojomis į durų pusę, o po to paskambino pagalbos numeriu, parodė, kad rankšluosčiu spaudė T. žaizdą, o peilį kažkuriuo momentu numetė arčiau vonios - tualeto durų. Nurodė, kad nepamena, kur buvo peilis, kai atvyko pareigūnai – gal buvo prie vonios - tualeto durų ant žemės, o gal buvo padėjęs atgal ant stalo (2 t., b. l. 15–18).
8. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.
8.1. Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamojo R. N., nukentėjusiojo T. N., liudytojų K. N., E. R., E. Č. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, specialisto išvada – nustatyta, kad kaltinamasis R. N. 2021 m. lapkričio 20 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), K. N. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė į kairę krūtinės pusę savo broliui T. N., padarydamas kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą pasireiškusį durtine žaizda krūtinės kairėje su pneumotoraksu kairėje, taip tyčia jis sunkiai sutrikdė savo šeimos nario T. N. sveikatą.
8.2. Konfliktas kilo dėl mažareikšmės dingsties – kaltinamojo ir nukentėjusiojo ginčo, kurio priežasties nei kaltinamasis, nei nukentėjęs negalėjo įvardinti dėl girtumo įvykio metu, kurio metu kaltinamasis R. N. būdamas supykęs, paėmęs peilį, kuriuo anksčiau buvo pjaustoma užkanda, vieną kartą įdūrė nukentėjusiajam T. N. į kairįjį šoną. Pagal bylos duomenis šis įdūrimas buvo padarytas konflikto metu, vykstant susistumdymui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų tyčia, kryptingai siekęs nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai vertintini kaip spontaniški, išprovokuoti tarpusavio konflikto.
8.3. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo R. N. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo T. N. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo T. N. sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamojo R. N. veikos rezultatas.
8.4. Teismas sutinka su kaltinamojo R. N. argumentu, kad jis neturėjo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, jog kaltinamasis R. N., peiliu durdamas nukentėjusiajam T. N. į kairiąją krūtinės pusę, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiajam nuo dūrio peiliu gali atsirasti sužalojimai), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kadangi sveikata buvo sunkiai sutrikdyta šeimos nariui, todėl kaltinamojo R. N. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
III. Bausmės skyrimas
9. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.).
9.1. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. N. nuosekliai nurodo, jog jis su nukentėjusiuoju, kuris, kaip ir jis pats, buvo girtas, įvykio dieną konfliktavo, nurodo, kaip peiliu dūrė nukentėjusiajam, parodymų patikrinimo vietoje metu detaliai patvirtino savo parodymus, teisiamojo posėdžio metu savo parodymų neatsisakė. Taip pat nurodė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų, brolio atsiprašė ir su juo susitaikė, pasižada ateityje taip nesielgti.
9.1.1. Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamojo prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, nes jis nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
9.2. Teismo nuomone, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes tiek nukentėjęs, tiek kaltinamasis bei apklausti liudytojai nurodė, jog kaltinamasis po to, kai pastebėjo, kad sužalojo brolį, pats kvietė medicininę pagalbą bei, pagal gautas pagalbos centro rekomendacijas, laikė užspaudęs nukentėjusiajam žaizdą šlapiu rankšluosčiu, taip stabdydamas kraujavimą, stengdamasis išvengti sunkesnių padarinių.
9.3. Teismo nuomone, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes pagal bylos duomenis, jis dar ikiteisminio tyrimo metu su Šiaulių teritorine ligonių kasa sudarė žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria įsipareigojo periodinėmis įmokomos atlyginti padarytą žalą bei bylos duomenimis iki teismui išeinant priimti sprendimą yra įmokėjęs 159,64 eurus (2 t., b. l. 83–84).
10. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.
10.1. Kaltinamasis R. N. nurodė, kad kartu su nukentėjusiuoju ir savo giminaičiais iki įvykio gėrė alkoholinius gėrimus bei po to kilo konfliktas ir buvo padaryta nusikalstama veika, taip pat kaltinamasis nurodė, jog įtakos jo veiksmams turėjo girtumas, nes blaivus niekada taip nebūtų pasielgęs. Po įvykio tikrinant alkotesteriu kaltinamajam R. N. 23.41 val. nustatytas 2,74 promilių girtumas (1 t., b. l. 71), kas akivaizdžiai patvirtina, kad šis girtumas turėjo tiesioginės įtakos kaltinamojo pasiriktam konflikto sprendimo modeliui ir jo apsisprendimui padaryti dūrį peiliu savo broliui, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
11. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Be to, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, būtina laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam iš jų negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
11.1. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką ir sukeltų neigiamų padarinių dydį bei faktines aplinkybes, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, sprendžia, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.
11.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. N., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, amžių, jo įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra trys jo atsakomybę lengvinančios ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau turintis galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas patenkinamai, į tai, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai.
11.3. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).
11.4. Nors kaltinamajam R. N. yra pripažintos trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui, t. y., kad jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą.
11.4.1. Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų komplekso nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.
11.5. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pripažįsta tikslinga šiuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Kadangi kaltinamasis nei iki šio nusikaltimo padarymo, nei po to, jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą, kurio metu nurodė sudavęs kaltinamajam smūgį į galvą, o tai turėjo įtakos gilesnio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilimui, kaltinamasis bute buvusiu ir buitinėms reikmėms naudotu, o ne specialiai turėtu, peiliu dūrė nukentėjusiajam vieną kartą, paveiktas jo išsakytų įžeidžiančių žodžių jo atžvilgiu, teismo vertinimu tai rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga kaltinamojo ankstesnio elgesio pasekmė, o jo padarytas nusikaltimas atsitiktinis, susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, todėl tai pripažįstama aplinkybe sudarančia pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
11.5.1. Atsižvelgiant į aukščiau teismo nurodytas aplinkybes, kaltinamajam parinktina laisvės apribojimo bausmė, nustatant maksimalų įstatyme numatytą jos terminą.
IV. Dėl civilinio ieškinio
12. Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašto, pažymos ir civilinio ieškinio (1 t., b. l. 52–59) matyti, kad už nukentėjusiajam T. N. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VĮ Respublikinei (duomenys neskelbtini) ligoninei sumokėta 607,64 eurai, šias išlaidas apmokėjo (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa.
12.1. Su kaltinamojo R. N. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo R. N. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 607,64 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už T. N. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteistinos T. N. gydymo išlaidos.
12.2. Dėl paminėtų priežasčių Valstybinės teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys už nukentėjusiojo T. N. gydymą tenkintinas, nes kaltinamasis R. N. padarė tyčinį nusikaltimą, ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su jo padaryta nusikalstama veika.
12.3. Bylos duomenimis kaltinamasis R. N. ir (duomenys neskelbtini) teritorine ligonių kasa sudarė sutartį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti ir numatė žalos atlyginimo tvarką (1 t., b. l. 64 – 65) bei pagal ją iki teismui išeinant priimti sprendimo sumokėjo 159,64 eurus, todėl šia suma priteistinas žalos atlyginimas mažintinas, paliekant kaltinamajam įpareigojimą mokėti žalos atlyginimą pagal sutartyje numatytą tvarką.
V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
13. Ikiteisminio tyrimo metu buvo, kaip galimas nusikalstamos veikos įrankis, paimtas peilis, kurį 2021-12-19 savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateikė liudytojas K. N., ir jis yra saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 140). Šis peilis, kaip bevertis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
13.1. Kompaktinis diskas, 1 vnt., su nukentėjusiojo T. N. ir įtariamojo R. N. parodymų patikrinimų vietoje įrašais, prisegtas prie bylos 2 tomo viršelio ir kompaktinis diskas, 1 vnt., su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, prisegtas prie bylos 2 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje
VI. Dėl atstovavimo išlaidų
14. Nagrinėjant bylą kaltinamajam R. N. buvo skirta gynėja – advokatė Sofija Kručienė. Byloje gauta 2022-04-21 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 241,60 eurų (2 t., b. l. 80). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamasis dirba, yra jauno, darbingo amžiaus, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina 241,60 eurų kaltinamojo gynybos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297–298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš R. N. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 448 (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis) eurus, T. N. gydymo išlaidų atlyginimo išieškojimą vykdant pagal 2022 m. sausio 6 d. sutartį, sudarytą tarp R. N. ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos.
Priteisti iš R. N. valstybės naudai 241,60 (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 60 centų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ginant kaltinamąjį.
Daiktinius įrodymus – peilį, saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o kompaktinį diską, 1 vnt., su nukentėjusiojo T. N. ir įtariamojo R. N. parodymų patikrinimų vietoje įrašais ir kompaktinį diską, 1 vnt., su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, prisegtus prie bylos 2 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.