Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr. 1A-1113/2010

2010 m. lapkričio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. gynėjo Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu.

J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. bei 187 str. 3 d. išteisintas, nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios šių nusikalstamų veikų požymių.

Iš dalies tenkintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir I. S. iš J. K. priteista 500 Lt (penki šimtai litų).

Pripažinta I. S. teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą. Klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo perduotas spręsti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.).

Iš J. K. priteista I. S. 500 Lt (penki šimtai litų) turėtoms atstovo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:

2008-10-26 (duomenys neskelbtini) mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme konflikto metu smogė koja į I. S. dešinį kelį, jam nugriuvus ant dešinio šono, J. K. užšoko ant I. S. ir, prispaudęs pastarąjį prie žemės, ranka laikė jam už galvos akių srityje. Tęsdamas savo veiksmus, J. K. dešinės kojos keliu stipriai trenkė I. S. į kairės ausies sritį, nuo ko jis galva trenkėsi į betoninį grindinį. J. K., toliau laikydamas I. S. prispaudęs prie žemės įrėmus kairę koją jam į krūtinę, sudavė dar kelis smūgius I. S. į galvos sritį bei krūtinę. Tokiais veiksmais J. K. padarė I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą – ­odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje ir kairiame kelyje, nubrozdinimą su muštine žaizda už kairės ausies, odos įdrėskimus krūtinėje.

J. K. taip pat buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad savo veiksmais kaltinamasis siekė ne pažeminti nukentėjusįjį, bet sulaikyti jį nuo balsavimo biuletenio išnešimo iš balsavimo patalpų, vėliau supyko dėl to, kad balsavimo biuletenis buvo suplėšytas. Kaltinamojo veiksmuose teismas neįžvelgė bandymo pažeminti žmogų, todėl išteisino J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. nustatęs, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusysis I. S., kreipdamasis į teismą, nurodė, kad muštynių metu buvo sugadintas jo turtas, todėl prašė patraukti J. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. bei atlyginti jo patirtą 240 Lt turtinę žalą, o teisiamojo posėdžio metu patikslino sumą – 230 Lt. Teismas pažymėjo, kad nurodydamas jam padarytos turtinės žalos dydį, t. y. 230 Lt, I. S. nepateikė nei vieno jį pagrindžiančio įrodymo. Skunde ir teisiamajame posėdyje nukentėjusysis skirtingai vertino sugadintus daiktus. Pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl I. S. sugadinto turto vertės. Teismas kilusias abejones vertino kaltinamojo naudai ir J. K. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., nustačius, kad nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių. Teismas konstatavo, jog neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, negalima tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiojo I. S. pareikšto civilinio ieškinio dėl jo patirtos turtinės žalos atlyginimo, todėl pripažino I. S. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio nustatymo perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo I. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo apylinkės teismas tenkino iš dalies ir konstatavo, jog 500 Lt suma yra pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėta, kad rinkimų biuleteniai yra griežtos atskaitomybės dokumentai, o rinkimų komisijos pirmininkas prižiūri bei privalo garantuoti rinkimų vykdymo tvarką. J. K. skubiai ėmėsi veiksmų siekdamas užkirsti kelią I. S. atlikti veiksmus, keliančius pavojų rinkimų teisėtumui. Taip pat J. K., būdamas rinkimų komisijos pirmininku, žinojo, kad I. S. išsinešus ir pardavus biuletenį, jis, kaip komisijos pirmininkas, turės atsakyti už šį pažeidimą. Taigi, J. K. buvo įsitikinęs, kad sulaiko nusikaltimą padariusį asmenį, kadangi žinojo, kad Lietuvos Respublikos BK numato baudžiamąją atsakomybę už biuletenio sunaikinimą, sugadinimą, kas turi reikšmingos įtakos rinkimų rezultatams. Gynėjas taip pat pažymi, jog J. K. galėjo klysti, kad I. S. daro nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 175 str. įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra materiali), kadangi šio nusikaltimo padariniai galėjo ir neatsirasti, tačiau šis suklydimas buvo sąžiningas, todėl egzistuoja sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 29 str. 1 d.

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį, jog I. S., suplėšydamas biuletenį, padarė nusikaltimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos BK 303 str., t. y. sunaikino oficialų dokumentą. Taip pat I. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., kadangi pasipriešino oficialius įgaliojimus turinčiam rinkimų komisijos pirmininkui. Nenuginčijama ir tai, kad I. S. veiksmuose yra taip pat viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtis, įtvirtinta Lietuvos Respublikos BK 284 str., kadangi I. S. savo įžūliais veiksmais pademonstravo nepagarbą ne tik J. K., bet ir visiems rinkėjams, rinkimų tvarkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, už ką jam turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė visus prašymus pradėti ikiteisminį tyrimą.

Gynėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę, ir J. K. yra nekaltas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymo, privataus kaitintojo pareikštas civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. K. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

J. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, J. K. gynėjo teiginys, kad nuteistojo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., sudėties, vertintinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. įtvirtina, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nukentėjusysis I. S. teismo posėdyje parodė, kad 2008 m. rudenį, rinkimų dieną, jis atėjo į balsavimo vietą, paėmė savo balsavimo biuletenį ir, nesitikėdamas nieko gero iš balsavimo, išėjo su šiuo dokumentu. Lauke jis išgirdo reikalavimą sustoti. Jam sustojus, J. K., apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, reikalavo atiduoti balsavimo biuletenį. I. S. nepaklusus ir suplėšius biuletenį, nuteistasis pradėjo siautėti. Nukentėjusysis pakėlė rankas ir pasakė, jog nenori su niekuo muštis, tačiau J. K. pradėjo jį tampyti po visą kiemą. Nuteistasis spyrė I. S. į kojas, kairio kelio sritį, po ko jis nugriuvo ant žemės. J. K. užšoko ant jo įrėmęs savo kelį į jo krūtinę, viena ranka laikė jį už galvos, o kita ranka – už atlapų. I. S. pasukus galvą, J. K. trenkė su koja nukentėjusiajam į kairę ausį. Vėliau kažkas J. K. atitraukė nuo jo (t. 2, b. l. 71).

Liudytojai A. K. ir A. G. teismo posėdyje patvirtino, kad J. K. naudojo fizinę prievartą I. S. atžvilgiu. Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis, būdamas balkone, betarpiškai matė, kaip 30 metrų atstumu nuo įėjimo į mokyklą J. K. tampė už rūbų I. S., po to pargriovė jį ant žemės ir iš viršaus kojos keliu prispaudė jam krūtinę. Nuteistasis keletą kartų kumščiu ar delnu trenkė gulinčiam I. S. per galvą, o keliu – per krūtinę (t. 1, b. l. 53-54). A. K. teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes (t. 2, b. l. 71-72).

Liudytoja A. G. teismo posėdyje parodė, jog I. S. suplėšius balsavimo biuletenį, J. K. pradėjo tąsyti nukentėjusįjį už atlapų. I. S. iš pradžių bandė gintis, tačiau jai paprašius nesimušti, jis ištiesė rankas į šonus, o J. K. tęsė savo veiksmus, t. y. pargriovęs nukentėjusįjį, užsilipo ant viršaus ir keliu prispaudė jį. Nors liudytoja A. G. nestebėjo, kur nuteistasis smūgiavo I. S., tačiau ji nurodė vėliau mačiusi kraujuojantį I. S. veidą (t. 2, b. l. 72).

Liudytojas (policijos pareigūnas) A. N. teismo posėdyje parodė, kad atvykęs į įvykio vietą, jis nustatė, jog I. S. teigė, kad J. K. primušė jį, o pirmininkas rašė pareiškimą dėl suplėšyto balsavimo biuletenio. A. N. patvirtino, kad I. S. buvo sumuštas, sumušimai matėsi ant veido, be to, buvo prakirsta jo lūpa (t. 2, b. l. 72).

Liudytoja D. T. teismo posėdyje parodė, kad išėjusi į mokyklos kiemą, ji pastebėjo, kaip J. K. laikė I. S. už peties, pastarajam už ausies buvo pradrėksta ir bėgo kraujas (t. 2, b. l. 85).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti apie įvykį klaidinančius parodymus, jie yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka byloje nustatytus faktus. Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadose Nr. G 5897/08 (01) ir Nr. G 5228/08 (01) konstatuota, kad I. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 19-20, 50-51). Šiose išvadose užfiksuoti sužalojimai atitinka J. K. suduotų smūgių lokalizaciją. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog I. S. sužalojimai buvo padaryti dar prieš konfliktą su J. K.. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. K., naudodamas fizinį smurtą I. S. atžvilgiu, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Pažymėtina, kad šios išvados nepaneigia liudytojos V. N. ir A. D.. V. N. teismo posėdyje parodė, kad ji stebėjo įvykį tik epizodiškai, t. y. ji matė, kaip I. S. išsinešė balsavimo biuletenį, tačiau nestebėjo nukentėjusiojo sulaikymo aplinkybių (t. 2, b. l. 72), o A. D. teismo posėdyje negalėjo parodyti jokių tikslių, konkrečių įvykio aplinkybių (t. 2, b. l. 85).

J. K. gynėjas taip pat teigia, kad J. K. neturėjo tyčios nežymiai sutrikdyti I. S. sveikatą, tačiau tai prieštarauja liudytojo A. K., betarpiškai stebėjusio įvykį, parodymams, kad nuteistojo, prispaudusio I. S., suduoti smūgiai buvo tikslingai nukreipti nukentėjusiojo atžvilgiu (t. 2, b. l. 72). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nustatytos aplinkybės, t. y. J. K., prispaudęs gulintį I. S. keliu, kelis kartus smogė pastarajam į veido ir krūtinės sritis, kai nebuvo jokio būtinumo ar neišvengiamumo naudoti fizinę prievartą, nagrinėjamu atveju neleidžia abejoti tuo, kad nuteistojo veiksmai buvo tyčiniai, t. y. kryptingai skirti sutrikdyti I. S. sveikatą ir tai J. K. suvokė, galėdamas numatyti tokių savo veiksmų pasekmes.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo J. K. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Priešingai nei nurodo J. K. gynėjas, nuteistojo veiksmai negali būti vertinti kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 29 str. Minėtas straipsnis įtvirtina, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.

Baudžiamosios teisės doktrinoje yra nurodoma, jog tam, kad žalos padarymas sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį nebūtų laikomas nusikalstama veika, jis turi atitikti įstatyme nustatytų sąlygų, reglamentuojančių sulaikymo teisėtumą ir pagrįstumą bei apibūdinančių sulaikomojo veiksmus, visumą: sulaikomas nusikalstamą veiką padaręs asmuo; tas asmuo vengia sulaikymo; įstatyme nurodyta žala proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui; įstatyme nurodyta žala padaryta tik sulaikomajam.

Visų pirma teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, jog I. S. buvo padaręs nusikalstamą veiką, t. y. dėl nukentėjusiojo suplėšyto balsavimo biuletenio nebuvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas pagal kurią nors baudžiamajame įstatyme įtvirtintą nusikalstamą veiką. I. S. galimai padarė balsavimo rinkimuose tvarkos pažeidimą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn. O pagal minėtą Lietuvos Respublikos BK straipsnį negalima daryti įstatymo leidžiamos žalos sulaikant asmenį, padariusį kitokį teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis Nr. 2K-558/2006). Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad I. S. veiksmai galimai atitinka nusikalstamas veikas, t. y. rinkimų dokumento sunaikinimą (Lietuvos Respublikos BK 175 str.), viešosios tvarkos pažeidimą (Lietuvos Respublikos BK 286 str.), dokumento sunaikinimą (Lietuvos Respublikos BK 303 str.) ir kt., vertintini tik kaip gynybos subjektyvi nuomonė, kuria siekiama pateisinti nuteistojo veiksmus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik dėl paties J. K. veiksmų, t. y. galimai padaryto I. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (t. 1, b. l. 7).

Taip pat pabrėžtina, kad I. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas tik dėl grasinimo nužudyti (Lietuvos Respublikos BK 145 str.), kai, pasak J. K., po įvykusio konflikto tą pačią dieną jis vėl buvo sutikęs I. S., kuris pasakė jam: „Aš tave užmušiu“. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius, jog I. S. padarė minėtą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 99-101).

Kita esminė Lietuvos Respublikos BK 29 straipsnio taikymo sąlyga yra sulaikančiojo įsitikinimas, kad asmuo, kurį jis sulaiko, yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-07 nutartis Nr. 2K-226/2006). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. K. buvo įsitikinęs, jog sulaiko Lietuvos Respublikos BK 175 str. numatytą nusikaltimą padariusį asmenį, tačiau kartu pažymima, jog nuteistasis galėjo taip pat klysti, kad biuletenio sunaikinimas atitinka minėtame straipsnyje įtvirtintą priešingą teisei veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei J. K., nei jo gynėjas pirmosios instancijos teismo procese neminėjo, jog nuteistasis sulaikė I. S. manydamas, kad pastarasis padarė kokią nors Lietuvos Respublikos BK įtvirtintą nusikalstamą veiką. J. K. teismo posėdyje tik laikėsi pozicijos, kad jis bandė sulaikyti rinkimų biuletenį išsinešusį, o vėliau ir jį suplėšiusį, I. S. bei perduoti galimai pažeidimą padariusį asmenį policijos pareigūnams (t. 2, b. l. 70-71). Todėl tik apeliaciniame skunde iškelta ši gynybos versija laikytina nepagrįsta.

Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos BK 29 straipsnį asmens atsakomybę šalinančia aplinkybe taip pat gali būti pripažinti tik tie atvejai, kai sulaikomas asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo. Byloje nenustatyta, kad I. S. naudojo smurtą ar atliko kitokius aktyvius veiksmus J. K. atžvilgiu siekdamas išvengti sulaikymo. Apeliaciniame skunde konstatuojama, kad I. S., bandydamas ištrūkti, spyrė J. K. į koją, tačiau toks teiginys neatitinka pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kadangi nei vienas iš teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų neparodė, jog I. S. spyrė J. K. į koją. Atkreiptinas dėmesys, kad pats nuteistasis teismo posėdyje taip pat neminėjo šios aplinkybės. Priešingai, J. K. nurodė kitą įvykio versiją, t. y. jis laikė I. S. už atlapų, kad šis nepabėgtų. I. S. tampė jį, o jis – nukentėjusįjį. Kai I. S. sukosi, jam užsikabino koja dėl tarpo tarp plytelių, todėl pastarasis ir nugriuvo, o J. K. ant jo (t. 2, b. l. 70).

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad J. K. veiksmai buvo neproporcingi, neadekvatūs I. S. atliktiems veiksmams. Nuteistasis, būdamas apylinkės rinkimų komisijos pirmininku, gavęs informacijos apie išsineštą rinkimų biuletenį, bei I. S. nevykdant reikalavimo grąžinti rinkimų biuletenį, galėjo pranešti apie galimai padarytą rinkimų tvarkos pažeidimą policijos pareigūnams nurodžius rinkėjų sąraše esančius asmens anketinius duomenis, o ne savo iniciatyva imtis fizinės prievartos nukentėjusiojo atžvilgiu. Be to, J. K. veiksmai, t. y. smūgių sudavimas gulinčiam prispaustam I. S. į galvą ir krūtinės sritis, negali būti vertintini kaip pateisinantys Lietuvos Respublikos BK 29 straipsnio prasme.

Nustačius, kad J. K. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nėra pagrindo palikti civilinį ieškinį nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo J. K. gynėjo Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą atmesti.