- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- e2S-160-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00282-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- Marijonų
Civilinės bylos Nr. e2S-160-755/2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00282-2022-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2; 3.3.2.4. (S)
2022 m. kovo 8 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo M. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1123-400/2022 pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei Marijonų g. 31-ojo ir 31a-ojo namų savininkų bendrijai dėl priskaitytų mokesčių neteisėtumo, įpareigojimo priimti mokesčius ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. I. M. J. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti atsakovės (duomenys neskelbtini) g. 31-ojo ir 31a-ojo namų savininkų bendrijos (toliau – ir atsakovė) priskaitytus mokesčius ieškovui neteisėtais - 289,04 Eur, skaičiuojamus dėl savavališkos šildymo rekonstrukcijos ieškovo bute, taip pat 205,74 Eur už šilumos sistemos sutrikimo šalinimą, taip pat 26,62 Eur už daugiabučio namo šildymo sistemos techninio prižiūrėtojo techninės informacijos, susijusios su savavališkos statybos ieškovo bute padariniais, pateikimu; 2) pripažinus atsakovės priskaitytus mokesčius neteisėtais, įpareigoti atsakovę iš ieškovo priimti jo butui paskaičiuotus komunalinius mokesčius bei mokesčius už jam tenkančią renovacijos kredito dalį; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 300,00 Eur nuostolių; 4) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimą pripažinti atsakovės priskaitytus mokesčius ieškovui neteisėtais kildina iš atsakovės 2021 m. liepos 31 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. spalio 31 d. išrašytų sąskaitų, pagal kurias pasak ieškovo atsakovė nepagrįstai reikalauja ieškovą sumokėti 289,04 Eur įmoką už nuostolio (žalos) atlyginimą, kurį neva patyrė dėl savavališkos šildymo sistemos fragmento konstrukcijos ieškovo bute, sąlygojusios daugiabučio namo šildymo sistemos sutrikimų šalinimą: 87,22 Eur už dujų katilo sutrikimo šalinimą dėl oro kamščių (2021 m. balandžio 20 d.), 145,20 Eur už termofikato dearavimą – degazavimą (2021 m. gegužės 7 d.), taip pat 51,82 Eur fragmento techninę apžiūrą (2021 m. liepos 5 d.), 4,80 Eur už nuskaitymo (skenavimo) paslaugas. Taip pat 205,74 Eur mokestį už daugiabučio namo šilumos sistemos sutrikimo šalinimą, kuris neva susijęs su ieškovo bute atlikta savavališka šildymo sistemos fragmento rekonstrukcija, 26,62 Eur už daugiabučio namo šildymo sistemos techninio prižiūrėtojo techninės informacijos, susijusios su savavališkos statybos ieškovo bute padariniais, pateikimą. Ieškovas nurodo, kad, nesutikdamas su atsakovės reikalavimu atlyginti nuostolius (žalą), atsakovei sumokėjo tik jo butui tenkančius komunalinius mokesčius, tačiau ši dalinio mokėjimo nepriėmė ir tokį mokėjimą grąžino ieškovui. Esant nurodytai situacijai, ieškovas lieka įsiskolinęs atsakovei ir už komunalinius paslaugas, o bankui už kreditą, kuris suteiktas renovavus (modernizavus) daugiabutį namą, kuriame yra ieškovo butas.
4. Konstatavo, kad ieškovas reiškia byloje prevencinį ieškinį, kurio tikslas uždrausti atsakovės neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovui ateityje gali atsirasti žalos, t. y. ieškovui nemokant atsakovės nepagrįstai skaičiuojamų patirtų išlaidų, o bendrijai pusę metų nepriimant jokių ieškovo mokamų mokesčių už komunalines paslaugas ir ieškovo butui tenkančios periodinės įmokos už daugiabučio namo renovacijai paimtą kreditą, bendrija ir bankas gali skaičiuoti netesybas (delspinigius), taip pat bankas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, vėliau skolą gali būti išieškoma iš ieškovo turto, reikalauti bylinėjimo išlaidų atlyginimo, jei banko ieškinys būtų patenkintas.
5. Ieškovas iš atsakovės gavo 2021 m. liepos 31 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. spalio 31 d. išrašytas sąskaitas bei pretenziją (raginimą) jas sumokėti. Jis, reikšdamas prevencinį ieškinį, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovės konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovės požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant ir pan. Pažymėjo, kad sąskaitų ar raginimo (įspėjimo) pateikimas pats savaime iš esmės nesukelia asmeniui, neapmokėjusiam tam tikrų sumų, teisinių pasekmių (nepažeidžia asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų) ir nekeičia šio asmens teisinio statuso (t. y. teisių ir pareigų apimties).
6. Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas privalo mokėti teisėtai nustatytus mokesčius DNSB, o pagrįstai manydamas, kad nėra skolingas atsakovei, turi teisę ignoruoti gaunamas sąskaitas ir jų neapmokėti, tačiau tai negali būti laikoma žala ar realiu pavojumi jai kilti. Bendrijos buhalteris mokestinius pranešimus formuoja vadovaudamasis bendrijos biudžetu ir bendrijos pirmininko ar valdybos nurodymais, todėl dėl mokesčių paskaičiavimo ir mokėjimo ieškovas turi teisę raštu kreiptis į bendrijos pirmininką ir prašyti pagrįsti kokiu pagrindu skaičiuojami vienokie ar kitokie mokesčiai, tame tarpe ir ieškovo ginčijamos sumos. Bendrijos pirmininkas sutinkamai su DNSBĮ 14 straipsnio 7 dalimi, turi pareigą per 10 darbo dienų raštu ieškovui detaliai paaiškinti ir atsakyti į paklausimą.
7. Kadangi ieškovas reikalavimą reiškė kaip buto savininkas, o jo reikalavimas grindžiamas aplinkybėmis, kurios gali būti kvalifikuojamos, kaip turinčios netinkamo mokesčių administravimo požymių, bet ne realiai keliančios grėsmę kilti žalai, tai ieškinys šiuo atveju negali būti kvalifikuotas kaip prevencinis. Teisės į teisminę gynybą absoliutumas nesuteikia teisės patalpų savininkui kreiptis į teismą su bet kokio pobūdžio ieškiniais. Pirmosios instancijos teismas kostatavoo, kad buto savininkas kreipėsi į teismą teisių gynimo įstatyme nenurodytais būdais, tai sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme.
Šalies argumentai
8. Ieškovas taip pat prašo pripažinus atsakovės priskaitytus mokesčius neteisėtais, įpareigoti atsakovę priimti jo butui, paskaičiuotus komunalinius mokesčius bei mokesčius už jam tenkančią renovacijos kredito dalį bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 300 Eur nuostolių, susijusių su jo (atsakovo) civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas), kuriuos patyrė užsakęs specialisto tyrimą dėl ieškovo bute atliktų šildymo vamzdynų pertvarkymo darbų teisėtumo ir ar atliktais darbais nebuvo padaryta žalos atsakovei. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo reikalavimas įpareigoti ieškovę priimti jo butui paskaičiuotus mokesčius ir priteisti nuostolius yra neatsiejamai susijęs su ieškovo pirmuoju reikalavimu, kuris yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, pripažinta, jog išvestiniai reikalavimai taip pat yra nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III.Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 18 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Prieš bylos nagrinėjimą pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus – sąskaitą faktūrą, kurią prašė prijungti prie bylos. Atskirojo skundo motyvai:
10. ieškovas nemoka atsakovės nepagrįstai skaičiuojamų patirtų išlaidų, todėl atsakovė iš ieškovo nepriima mokamų mokesčių už komunalines paslaugas ir ieškovui tenkančios periodinės įmokos už daugiabučio namo renovacijai paimtą kreditą, kurios mokamos bankui. Šiuo metu ieškovui atsakovės veiksmai dar nėra sukėlę žalos, tačiau gali būti padaryta žala ateityje, nes atsakovė ieškovui gali skaičiuoti netesybas ir palūkanas, taip pat kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo;
11. ieškovas siekia uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus dėl kurių gali atsirasti žala, pateikė įrodymus, patvirtinančius galimos žalos grėsmę. Ieškovas ginčija patį atsakovės reikalaujamų nuostolių (žalos) teisėtumą ir ,tam pasitvirtinus, atsakovės teisėtas pagrindas nepriimti ieškovo mokėtų mokesčių pagal CK 6.54 straipsnį išnyktų;
12. ieškovas nori vykdyti savo pareigą mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus ir įmokas bankui, tačiau to negali padaryti dėl atsakovės veiksmų, nes atsakovė sąskaitų neišskaido, todėl ieškovas neturi galimybės apmokėti tik sąskaitų su kuriomis sutinka;
13. ieškovui ir atsakovei ginčo išspręsti ikiteismine tvarka nepavyko išspręsti, todėl ieškovas kreipiasi į teismą;
14. DNSBĮ 23 straipsnis numato, kad ikiteismine ir teismine tvarka nagrinėtini visi ginčai, kylantys tarp bendrijos narių ir bendrijos, įskaitant ir klausimus dėl netinkamo mokesčių administravimo. Ieškovas buvo pateikęs duomenis, kad pas atsakovę nėra ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens, todėl ginčas tarp ieškovo ir atsakovės turėjo būti nagrinėtinas teisme, nepaisant to, ar tai būtų prevencinis ieškinys, ar ne;
15. panašus ginčas su atsakove ir su fiziniu asmeniu, kuris net nebuvo bendrijos nariu, jau buvo nagrinėjamas teismuose ir teismai nekonstatavo, kad jis nenagrinėtinas teisme, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo paisyti precedentų;
16. pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodė, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį, todėl ieškovui neaišku kaip jis turėtų apginti savo teises. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, taip pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
18. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi, naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
19. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs apelianto pateiktų įrodymų– turinį, teismas sprendžia, jog apelianto pateikti nauji įrodymai priimami ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
21. Civilinis procesas vyksta pagal įstatymų nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio reikalavimų, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas turi atitikti civilinio proceso principus: šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (bendradarbiavimo) (CPK 8 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.
22. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas).
23. Ieškovas pareiškė ieškinį, kurio pagrindinis reikalavimas yra pripažinti atsakovės priskaitytus mokesčius ieškovui neteisėtais, pripažinus, taikyti iš to išplaukiančius reikalavimus.
24. Pagal DGNSBĮ 23 straipsnį, bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (1 dalis); jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DNSBĮ 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu bendrijoje yra šimtas ar mažiau narių, diskrecija nuspręsti išrinkti (sudaryti) tokį organą palikta bendrijai. Tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka nesudaryti (neišrinkti) Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, minėtų neigiamų teisinių padarinių. Tačiau tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka išrinkti (sudaryti) ginčus nagrinėjantį organą (ginčus nagrinėjantį asmenį arbą komisiją) ir savo įstatuose atitinkamai tai įtvirtina, DNSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020).
26. Ieškovas kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad jis nesutinka su jam priskaičiuotais mokesčiai (išskyrus už komunalinius mokesčius ir paskolą bankui), todėl jų nemoka. Atsakovė dalinai mokamų mokesčių iš ieškovo nepriima, taigi ieškovui ir atsakovui ginčo nepavyko išspręsti.
27. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad bendrijoje yra daugiau nei 100 narių nėra, atsakovė neturėjo pareigos sudaryti ginčų nagrinėjimo komisiją arba išrinkti ginčus nagrinėjantį asmenį, atsakovės įstatuose nėra numatyta bendrijos ir jos narių ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl daroma išvada, kad ieškovui įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje neprivaloma ir jos nesilaikymas negali sukelti asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, neigiamų pasekmių, taigi ieškovas pagrįstai iškilus ginčui dėl bendrijos priskaičiuotų mokesčių kreipėsi į teismą.
28. Pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs ieškovo ieškinio ir nutartyje nurodęs, kad ieškovas, nesutikdamas su atsakovės paskaičiuotais mokesčiais, turėtų jų nemokėti, iš esmės nurodė, kad ieškovas turėtų situaciją palikti neišspręstą, kas ateityje , tikėtina, gali sukelti ieškovui neigiamų pasekmių, taigi nepagrįstai apribojo ieškovo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą bei neužtikrino vieno pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šis siekis (tikslas) laikytinas įgyvendintu, kai teismas priima procesinį sprendimą, kuriuo išsprendžia teisinį konfliktą, nesutarimą, ginčą ir pan., dėl kurio išsprendimo asmenys ir kreipėsi į teismą.
29. Teismas turi pareigą apginti asmens pažeistas teises tuo atveju, jeigu besikreipiantis į teismą asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Ieškovas aiškiai suformulavo savo reikalavimą – pripažinti atsakovės priskaitytus mokesčius ieškovui neteisėtais, taigi pateikė ieškinį, kurį pagal procesinį tikslą, galima priskirti į ieškinį dėl pripažinimo, nurodė faktines aplinkybes bei pridėjo tai patvirtinančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
30. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nes netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.