Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1978 m. lapkričio 22 d., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, dirbantis UAB „Telšių vandenys“, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-344/2008 Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, jam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (650 Lt , t. y. 188,25 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją iki 2008 m. liepos 1 d. sumokėti į LR teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. liepos 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. vengė atlikti šią Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 2 straipsnio 4 dalyje. Dėl to negalima traukti asmens baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis nepadarė nusikalstamos veikos turinčios nusikaltimo požymių.

BK 243 straipsnyje nustatytų baudžiamųjų nusižengimų sudėtys – formaliosios, todėl jie laikomi baigtais, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą formaliosios sudėties nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Pažymėtina, kad vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą - paprastai pripažįstami atvejai, kai kaltininkas turimomis santaupomis, turtu ar gaunamomis pajamomis turi galimybę ją sumokėti, tačiau sąmoningai to nedaro, kai be pateisinamų priežasčių nedirba arba dirba nelegaliai sąmoningai siekdamas nuslėpti pajamas, kai be pateisinamų priežasčių nesiekia įsidarbinti, kad gautų pajamas ir galėtų įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, ir pan. Be to, pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vengimu reikėtų pripažinti tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-332/2017)

Bylą nagrinėjančio teismo nuomone, byloje nėra įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad kaltinamasis vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat byloje nėra duomenų, kad M. B. buvo tinkamai išaiškinta baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – prasmė, jis nebuvo įspėtas apie gresiančią atsakomybę už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija vykdomąją raštą dėl kaltinamojo pateikė vykdyti praktiškai praėjus dvejiems metams po termino, kai ši priemonė turėjo būti įvykdyta. Kaip matyti antstolis tik priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti beveik po dviejų metų nuo vykdomojo rašto išdavimo atliko aktyvius veiksmus išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą, sumokėti vykdymo išlaidas bei areštavo sąskaitas, vėliau apsiribojo metuose kartą tik užklausomis apie apdraustųjų valstybiniu draudimu, o lėšų turimose sąskaitose paieška tęsė tik iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad siųsti dokumentai grįžo su įteikimo pažyma ir kaltinamasis buvo informuotas apie pradėtą išieškojimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis nuo 2011 m. gegužės 4 d. dirbo pagal verslo liudijimą, o vėliau dirbo pagal individualią veiklą (b. l. 58). Dėl to vienareikšmiškai teigti, kad asmuo turėjo pakankamai lėšų sąskaitose ir taip vengė įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, negalima. Be to, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, liudytoju apklaustas antstolis, jis administruoja 18 vykdomųjų bylų susijusių su kaltinamuoju, per visus antstolius yra apie 32 bylas, todėl labai tikėtina, kad kaltinamasis ir nesigilino iš kokios bylos gauti tie dokumentai. Dėl to šiuo atveju pagrįsta kaltinamojo pozicija, kad jis baudžiamojo poveikio priemonės galėjo ir nesuprasti, nes su nukentėjusiuoju susitaikė. Laiškų iš antstolio neskaitydavo, nes jie eidavo už praskolintą butą, mama juos gaudavo, o kur ji padėdavo, jis nežino. Be to, kaip minėta daugiau nei devynerius metus iki priimant patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo nuo jo priėmimo vykdyti, antstolis jokių raginimų kaltinamajam nesiuntė ir aktyvių vykdymo veiksmų nesiėmė, nors kaltinamasis pastaruoju metu dirba ne pagal individualią veiklą ir jo buvimo vietą buvo galima nustatyti paprasčiau bei informuoti apie vykdomą išieškojimą.

Šių aplinkybių visuma eliminuoja kaltinamojo tiesioginės tyčios būvimą dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, kaltės elementą kaip vieną iš baudžiamosios atsakomybės sudedamųjų požymių eliminuoja ir faktas, kad kaltinamasis būtų įvykdęs baudžiamojo poveikio priemonę, jeigu būtų supratęs ir jam tinkamai būtų išaiškinti įvykdymo aspektai ir pasekmės, nes kai jį pakvietė policijos pareigūnė į apklausą ir paaiškino dėl ko yra kviečiamas, baudžiamojo poveikio priemonę įvykdė – sumokėjo įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (b. l. 99).

Esant nurodytų aplinkybių visetui kaltinamasis išteisintinas pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jo veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendė:

M. B. kaltintą pagal BK 243 straipsnį išteisinti nepadarius veikos turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. B. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu skirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.