- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-266-332/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Danutė Matiukienė, Vytautas Kursevičius
- Nuteistasis
- M. S.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-332/2008
Teisėja: Lionė Užubalienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.22.1., 1.1.8.10.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. rugsėjo 10 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-06-09 nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 d., 2008-06-09 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2005-08-03 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta neatlikta bausme – 3 MGL (375 Lt) bauda ir paskirta galutinė bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas ir 3 MGL (375 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. nuteistas už tai, kad 2002 m. balandžio mėnesį, nenustatytą dieną, po patėvio A. T. mirties 2002-04-01, iš ūkinio pastato, esančio M. S. gyvenamojoje sodyboje, Raseinių rajono (duomenys neskelbtini), pasiėmė ir tokiu būdu įgijo A. T. priklausiusį šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos (gamintojas – Tūlos ginklų gamykla, Rusija), 5,6 mm kalibro šautuvą „TOZ-8m" (rus. „T03-8 M), skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, su vietoje apsodo pritvirtinta savadarbe pistoletine rankena, o vietoje taikiklio – optiniu taikikliu ir ant ginklo uokso bei užrakto esančiais skirtingais numeriais (atitinkamai „9723" ir „50702"), kas rodo, kad minėtos dalys yra to paties modelio, bet skirtingų ginklų egzempliorių, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra ilgasis vienašūvis graižtvinis šaunamasis ginklas ir yra priskiriamas C kategorijos ginklams, bei keturis nenustatytos rūšies ir kalibro šovinius, t.y. šaudmenis. Minėtą šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, neturėdamas leidimo, M. S. neteisėtai laikė toje pačioje sodyboje esančiame ūkiniame pastate, o 2007-05-27 atsinešė juos į Raseinių rajono Šiluvos seniūnijos Siaulelių kaime esančią A. K. sodybą, kur turėtus šovinius iššovė, o šaunamąjį ginklą tą pačią dieną iš jo paėmė Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai. Ši jo nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., prašo 2008-06-09 Raseinių rajono aplinkybės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę – 60 parų areštą pakeisti laisvės apribojimo bausme. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir neteisingas dėl paskirtos bausmės rūšies ir griežtumo. Teismas neatkreipė dėmesio į Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. nenurodytas aplinkybes, kurios teismo gali būti pripažįstamos lengvinančiomis, bei į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Jis 2007-11-17 vedė, 2008-05-07 gimė dukra, dirba statybininku, turi verslo liudijimą. Šiuo metu žmona niekur nedirba, augina dukrą. Šeimos materialinė padėtis sunki, jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas ir rūpintojas, kitų pajamų šaltinių nėra. 2007-11-08 paėmė 1600 Lt vartojimo kredito paskolą, o 2008-03-21 lizingu įsigijo lovą. Kiekvieną mėnesį turi mokėti palūkanas už paimtus kreditus, todėl darbas M. S. yra būtinas. Nurodo, kad jo izoliavimas dviems mėnesiams nuo darbo ir šeimos labai atsilieptų apelianto darbiniams santykiams, šeimos gerbūviui: paskyrus arešto bausmę, apeliantas prarastų darbo objektus, praeitų statybų darbams tinkamas laikas, būtų sutrukdytas mokesčių mokėjimas, padidėtų palūkanos kredito įstaigoms, pablogėtų šeimos materialinė padėtis. Teismas nevertino padarytos veikos pavojingumo laipsnio, neatkreipė dėmesio į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nenustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nurodytą klasifikaciją M. S. turėtas šaunamasis ginklas ir šoviniai priskiriami mažiau pavojingų ginklų kategorijai. Be to, jis ginklu ir šoviniais disponavo labai trumpą laiką, jie nebuvo panaudoti nusikalstamiems ar kitokiems neteisėtiems tikslams įgyvendinti, ir byloje duomenų apie tokius apelianto ketinimus nėra.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo M. S. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., be to, nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tik prašo pakeisti jam paskirtą bausmę į kitos rūšies bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Baudžiamasis įstatymas M. S. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai, apylinkės teismas paskyrė bausmę, vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija (Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. sankcija numato areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų) ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad yra Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – M. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nuamtytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir paties M. S. asmenybę (teisiamas antrą kartą, charakterizuojamas patenkinamai, dirba pagal verslo liudijimą, padarė apysunkį nusikaltimą, su žmona augina mažametį vaiką, ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bauda nesumokėta). Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas M. S. paskyrė minimalią Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę.
Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. įstatymų leidėjas numatė tik arešto ir laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmes. Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d. numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto. Apylinkės teismas M. S. paskyrė nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę – 60 parų areštą, t.y. švelniausią iš įstatymo sankcijoje numatytų bausmių, šiek tiek didesnę negu arešto bausmės vidurkis. Paskirta bausmė už nusikalstamą veiką nėra aiškiai per griežta.
Apeliantas teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes ir padaręs išvadą, jog kaltininkui straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali skirti švelnesnę negu sankcijoje numatytą bausmę. Teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas, turi nustatyti ir sprendime nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas minėtam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-13 nutartis Nr. 2K-500/2006). Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje išimtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą šią teisės normą taikyti, nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apelianto skunde nurodytos jo šeimos aplinkybės, t.y., kad M. S. yra vienintelis šeimos išlaikytojas ir rūpintojas, žmona niekur nedirba, augina dukrą, šeimos materialinė padėtis sunki, moka palūkanas už paimtas paskolas, nerodo, kad M. S. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir nėra pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatą ir skirti M. S. švelnesnę bausmės rūšį, nes šios aplinkybės apylinkės teismo jau buvo įvertintos. Taigi švelninti M. S. paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Nuosprendžio priėmimo dieną – 2008-06-09 – M. S. 2005-08-03 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 3 MGL (375 Lt) baudos nebuvo sumokėjęs, todėl 2008-06-09 nuosprendžiu bausmės subendrintos teisingai.
Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos BPK 327-329 str.), apeliacinis skundas atmestinas, o apylinkės teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.