- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-13
- Bylos Nr.
- 2K-500/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Gintaras Goda, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- K. Š.
- Kategorijos
- 1.2.4.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 1.1.8.6.8Veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas (BK 59 str. 1 d. 8 p.)
- 2.3.7.4Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Gintaro Godos ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo
A. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Nuosprendžiu iš A. L. buvo priteisti 4415 Lt Valstybinei ligonių kasai, o nukentėjusiajam K. Š. buvo pripažinta teisė į ieškinių patenkinimą, jų dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. A. L. šiuo nuosprendžiu pagal BK 144 straipsnį išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, kuria pakeista Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio: iš A. L. nukentėjuiajam K. Š. priteista 1345,30 Lt materialinei žalai atlyginti, 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt advokato išlaidoms padengti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. buvo nuteistas už tai, kad 2003 m. gegužės 31 d., apie 21 val. 30 min., miške, esančiame Prienų r., Zajų k., šaudamas ne mažiau kaip penkis kartus iš legaliai laikomo šaunamojo ginklo KO-44 ir paskutiniu šūviu pataikydamas nuo jo bėgančiam K. Š. į dešinės kojos kelį, padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus, dalyje, kurioje jis nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, jo veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą nutraukti BK 29 straipsnio pagrindu, nes veiką padarė, siekdamas sulaikyti nusikaltimą padariusius asmenis, kurie aktyviai bandė išvengti sulaikymo. Kasatorius taip pat prašo, nesant galimybės baudžiamąją bylą nutraukti, pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis 62 ir 75 straipsnių nuostatomis, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nurodo, kad BK 135 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už tyčinę veiką. Byloje nėra įrodymų, išskyrus nukentėjusiojo parodymus, patvirtinančių, kad kasatorius nukentėjusįjį sužalojo tyčia. A. L. nurodo, kad negali paaiškinti, kaip įvyko lemtingas šūvis, jis gailisi dėl padarytų pasekmių, tačiau tai neleidžia teigti, kad veikė tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 “Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte yra išaiškinta, kad nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nutarimo 3.1.5 punkte akcentuojama, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (Nutarimo 3.1.8 punktas). Kasatorius mano, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui tam, kad būtų pašalinti byloje esantys prieštaravimai ir abejonės. Nors apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą, tačiau to nepakako tam, kad būtų pašalinti byloje esantys neaiškumai, nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartyje. A. L. nurodo, kad byloje buvo atliktos kelios ekspertizės, kuriomis siekta nustatyti K. Š. padaryto sužalojimo mechanizmą, tačiau visuose ekspertizių aktuose buvo konstatuota, kad nustatyti, kokioje pozoje buvo nukentėjusysis, kokiame aukštyje ir kokiu atstumu nuo jo buvo ginklas, nėra galimybės. Aktuose nurodyta, kad kulkos judėjimo kryptis atitinka šautinio sužalojimo kanalo kryptį, kuri yra iš dešinės blauzdos užpakalinės dalies į priekį, iš vidinio paviršiaus link išorinio, nežymiai iš apačios į viršų. Kasatorius pažymi, kad teismai teisingai konstatavo, jog šūvio metu nukentėjusysis buvo nugara atsisukęs į kasatorių, kuris šovė stovėdamas. A. L. mano, kad būnant tokioje pozoje, tyčia sužaloti K. Š. buvo neįmanoma. Norėdamas nusitaikyti į nukentėjusįjį, kasatorius turėjo laikyti šautuvą prie veido. Žinant, kad A. L. ūgis yra 190 cm, šautuvas turėjo būti 180 cm aukštyje. Norint pataikyti nukentėjusiajam į pakinklį, t. y. maždaug 40 cm virš žemės, šautuvas turėjo būti nuleistas žemyn. Taip laikant ginklą, kulka negalėjo judėti iš apačios į viršų. Šis, kasatoriaus manymu, akivaizdus prieštaravimas, apeliacinės instancijos teismo neanalizuotas ir neaptartas nutartyje. Skunde taip pat teigiama, kad teismas vadovavosi eksperto E. Vaitkevičiaus parodymais, nes jais galima buvo pagrįsti išvadą, kad K. Š. buvo sužalotas tyčia. Gi kito eksperto – V. Žuromsko – parodymai, kurie patvirtino kasatoriaus gynybinę versiją, kad šautuvas iššovė, nuleistukui užkliuvus už kurios nors vartų dalies, nemotyvuotai atmesti, pavadinant teoriniais pamąstymais. Nuteistajam neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas vieno eksperto teoriniais paaiškinimais remiasi, o kito parodymus atmeta. Kasatorius taip pat pažymi, kad teismai, nagrinėję šią bylą, konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog A. L. bandė sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kasatoriaus tyčia buvo nukreipta sulaikyti brakonierius. Pagal BK 29 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Esant šioms aplinkybėms, baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta. BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę tuo atveju, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaujantis bausmės paskirtimi, motyvuotai skirti švelnesnę bausmę. Tuo atveju, jei teismas padarytų išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorius K. Š. sužalojo neatsargiai, nuteistasis prašo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis 62 ir 75 straipsnių nuostatomis, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kadangi akivaizdu, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neatėmus jam laisvės. Kasatorius prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad nusikalto, bandydamas atlikti savo pilietinę pareigą, siekdamas sulaikyti asmenis, kurie galimai įvykdė nusikalstamą veiką. A. L. niekuomet nėra nusikaltęs, charakterizuojamas teigiamai, augina du vaikus.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl nenagrinėtų skundo argumentų
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados dėl tyčinio nukentėjusiojo sužalojimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nurodoma, jog nukentėjusysis K. Š. buvo sužalotas dėl savaiminio šūvio, šaunamojo ginklo nuleistukui užkliuvus už vielinės tvoros vartų dalies. Savo teiginį kasatorius argumentuoja nuorodomis į ekspertų išvadas. Kolegija pažymi, kad neatsargaus šūvio versija teismams buvo žinoma. Ji buvo kruopščiai patikrinta ir, remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, motyvuotai paneigta. Nesutikdamas su tokia teismų išvada, kasatorius skunde vėl pateikia argumentus, į kuriuos atsakant reikėtų tirti faktines bylos aplinkybes ir vertinti įrodymus. Kasacinės instancijos teismas, kaip nustatyta BPK 376 straipsnio 1 dalyje, nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad faktinės bylos aplinkybės kasaciniame procese netikrinamos, įrodymai iš naujo nevertinami. Kasacinio skundo argumentai, reikalaujantys pasisakyti faktų klausimu, nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, todėl paliekami nenagrinėti.
Dėl BPK 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio taikymo
Nuosprendžio išvados dėl tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo padarytos, remiantis ne spėjimais, ar prielaidomis, kaip teigiama kasaciniame skunde, bet teismo išnagrinėtais įrodymais, kurie nuodugniai išanalizuoti, atskleistas jų turinys, patikrintos nuteistojo gynybinės versijos. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, pateikti motyvai, paaiškinantys, kodėl teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Nusikaltimo aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį, atspindi veikos sudėties elementus ir visa tai, kas reikšminga juridiniam veikos kvalifikavimui. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino ir apsvarstė pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimo teisėtumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinį skundą išnagrinėjo, laikydamasis BPK normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliaciniame teisme tvarką (BPK 320, 324 straipsnis). Skunde minimos aplinkybės, susijusios su veikos kvalifikacija ir įrodymų tyrimu, apeliacinio teismo detaliai išanalizuotos, dėl esminių apelianto argumentų pasisakyta. Nuteistojo A. L. teiginiai, kad teismas nesiaiškino nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, šūvio priežasties, nepagrįsti. Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas išsiaiškino, papildomai ištyręs įrodymus (BPK 324 straipsnio 6 dalis), įvertinęs jų visetą, atskleidęs tarpusavio ryšį, išaiškinęs esančius prieštaravimus bei juos pašalinęs. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nuteistojo kaltė dėl tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo grindžiama ne prieštaringais nukentėjusiojo K. Š. bei liudytojo S. K. parodymais, bet tais jų parodymais, kurie atitinka teismo medicinos, balistinės ir kompleksinės ekspertizių išvadas, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, kitus įrodymus. Pagal tas faktines aplinkybes, kurias nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis kaltės klausimus, nusikalstamos veikos kvalifikaciją, pritaikytas tinkamai (BK 2 straipsnio 3 dalis). Teismo išvadas paneigiančių duomenų kolegija neturi. Apeliacinės nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus.
Pagal BK 29 straipsnį asmuo neatsako už padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Nagrinėjamoje byloje nėra vienos iš šiame straipsnyje numatytų esminių sąlygų. Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad A. L. padarė ne neatsargų, o tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sužalojimą, todėl kasatoriaus prašymas nutraukti baudžiamąją bylą negali būti patenkintas.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 62, 75 straipsnių ir taikymo
Kasatorius nepagrįstai prašo atidėti jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnį bausmės vykdymo atidėjimas taikomas asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu už nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, kai egzistuoja ir kitos šio straipsnio taikymo sąlygos. A. L. nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Tokiais atvejais baudžiamasis įstatymas nenumato bausmės vykdymo atidėjimo.
Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį, asmuo teisiamas, sankcijoje. BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, nei įstatymo numatyta, bausmė, t. y. jei teismas nustatys, kad bausmės paskirtis bus pasiekta, paskyrus kaltininkui švelnesnę bausmę. Tokiu atveju turi būti atsižvelgta į tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės ar padarytos veikos pavojingumą. Iš šios bylos duomenų matyti, kad nė vienos iš paminėtų BK 62 straipsnyje sąlygų nėra.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes ir padaręs išvadą, jog kaltininkui straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nustatyti ir sprendime nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas minėtam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kolegijos nuomone nagrinėjamoje byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą šią teisės normą taikyti. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos ribos plačios. Straipsnio sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai. Trumpesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui ši bausmės rūšis negali būti paskirta (BK 50 straipsnio 2 dalis).
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad nuteistasis A. L. norėjo sulaikyti nukentėjusįjį K. Š., turėdamas realų pagrindą įtarti, kad pastarasis brakonieriavo, t. y. uždraustu laiku neteisėtai sumedžiojo taurųjį elnią. K. Š., bandydamas pabėgti, aktyviais veiksmais bandė išvengti sulaikymo. Tokia aplinkybė, kai kaltininkas nusikaltimą padaro dėl pozityvių ar neutralių motyvų (pavyzdžiui, neleisdamas ištrūkti aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui), kurie leidžia teismui manyti, kad kaltininko asmenybė nėra labai pavojinga, BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra numatyta, kaip atsakomybę lengvinanti. Šio straipsnio 8 punktas gali būti taikomas tais atvejais, kai žala padaroma aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam arba įtariamam jos padarymu asmeniui, o sulaikytasis buvo įsitikinęs, kad asmuo, kurį jis siekia sulaikyti, yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nusikalstamo įvykio metu A. L. buvo įsitikinęs, jog sulaikomasis K. Š. padarė didelę žalą gyvūnijai, o jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 272 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į paminėtus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės nuteistojo atsakomybę lengvinančia. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punkto – taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pripažįstant A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog veika padaryta, pažeidžiant įtariamo padarius nusikalstamą veiką asmens sulaikymo teisėtumo sąlygas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsižvelgdama į BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatą ir pirmosios instancijos teismo nurodytus bausmės skyrimo motyvus, parenka nuteistajam mažesnį bausmės dydį, t. y. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 25 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį pakeisti.
A. L. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki dvejų metų.
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.