- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- A-812-442/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01635-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Virginija Volskienė, Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatorius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. sausio 3 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) kameroje Nr. 304, kadangi visą laiką buvo užrakintas, išvedant jį tik į procedūras, paskambinti ar pasivaikščioti – tokiu būdu nepagrįstai sugriežtinta bausmė. Pareiškėjas taip pat negalėjo susipažinti su iškabintomis tvarkomis bei informacija. Pažymėjo, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat sanitarinis mazgas buvo nepritaikytas neįgaliesiems (be rankenų, atramų). Nurodė, jog kameroje nebuvo užtikrintas privatumas, duryse įrengtas langelis buvo praviras. Teigė, kad dušo patalpoje buvo šalta, o vanduo bėgo vos šiltas, be to 2017 m. gruodžio 25 d. bei 2018 m. sausio 1 d. jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše. Nurodė, kad ne visada buvo keičiama patalynė bei pižama, taip pat nebuvo išduodamos higienos priemonės. Teigė, kad kameroje nebuvo užtikrintas dirbtinis apšvietimas, nebuvo stalo, virdulio, maistas į kamerą buvo tiekiamas atšalęs, netinkamas, indai buvo plaunami pačių nuteistųjų, tačiau priemonės jiems plauti nebuvo išduodamos, todėl teko valgyti iš nehigieniškų indų. Pažymėjo, kad kratos metu leidžiami turėti teisės aktais daiktai buvo sudedami į plastikinius maišelius, paimant nuteistojo rankinę, kuprinę ar lagaminą ir padedant į sandėlį. Pareiškėjo nuomone, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo įrengti netinkamai, kalinimo įstaigos administracijos nebuvo atsakyta į pareiškėjo teiktus skundus, prašymus, pareiškimus. Akcentavo, jog dėl netinkamų sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta, kilo emocinė depresija. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė, neįrengdama stalo bei virdulio, kamerų tipo patalpose nepažeidė teisės aktuose nustatyto patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, be to pareiškėjas gydymosi ligoninėje laikotarpiu dėl trūkstamo kietojo inventoriaus į administraciją nesikreipė. Įstaigoje apšvietimas yra įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V- 82, kurios numato, kad natūralus apšvietimas yra užtikrinamas per kamerų tipo patalpose esantį langą arba langus. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai”, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai 2018 m. sausio 17 d. atliko valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu buvo užfiksuotas pažeidimas dėl dirbtinio apšvietimo Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 304 ir kuris buvo nedelsiant pašalintas.
5. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad ligoninėje yra įrengta centralizuota karšto vandens sistema ir karštas vanduo yra tiekiams, tai patvirtina ir įstaigai išduotas higienos pasas. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas skundžiasi, jog 2017 m. gruodžio 25 d. ligoninės pareigūnai neišvedė į dušą, tačiau jis tai daryti atsisakė pats. Teigė, jog kamerų tipo patalpoje, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo vieta įrengta atsižvelgiant į Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, t. y. sanitarinių mazgų kabinose įrengti klozetai. Pabrėžė, kad nuteistieji, atliekantys ūkio darbus pagal nuteistųjų (suimtųjų) prašymus, esant poreikiui padeda jiems atlikti asmens higienos procedūras, o negalios pobūdis nėra galimybė neįgaliam asmeniui piktnaudžiauti nustatytu neįgalimu (sveikatos, socialinių paslaugų ir kt. srityse), įgyti išimtines teises, siekiant asmeninių interesų.
6. Teigė, kad ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje suimtiesiems (nuteistiesiems) daroma asmens krata ir daiktų patikrinimas, kurios metu suimtajam (nuteistajam) išduodama Atmintinė ir yra supažindinamas su ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, taip pat surašomas suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas. Taip pat nuteistųjų dienotvarkė bei bendro pobūdžio informacija apie bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas patalpinami kiekvieno korpuso koridoriuose esančiuose informaciniuose stenduose ir prie taksofono bei yra laisvai prieinami kiekvienam nuteistajam. Nurodė, jog pagal teisinį reglamentavimą LAVL laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai. Pacientų asmeniniai drabužiai (išskyrus drabužiai, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) yra saugomi ligoninės daiktų sandėlyje. Pareiškėjas buvimo ligoninėje metu dėl asmeninių drabužių į administraciją nesikreipė. Paaiškino, kad pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo yra kreipęsis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri atliko neplaninę kontrolę, tačiau pažeidimų nenustatė. Nurodė, kad karštas vanduo maistui yra pateikiamas gydomojo skyriaus tvarkinio, prižiūrimo budinčios priežiūros pamainos pareigūnų kiekvieną dieną, dienotvarkėje numatytu maitinimo metu. Teigė, jog valgyklos darbuotojai surenka nešvarius indus ir išneša juos plauti į valgyklos indų plovyklą. Nurodė, kad ligoninėje pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti, pagal Eksploatavimo taisykles. Atsakovo atstovo vertinimu, apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma, todėl skundas atmestinas.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo V. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo pažeista.
Šalies argumentai
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jis buvo išvedamas į procedūras, pasivaikščioti, paskambinti, tačiau neįvardino, kokios jo turimos bendrosios ar specialiosios teisės buvo apribotos, išskyrus tai, kad negalėjo susipažinti su teisine informacija, kuri buvo iškabinta koridoriuje. Dėl pastarųjų pareiškėjo argumentų, teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų įrodymų, t. y., iš 2017 m. gruodžio 7 d. LAVL suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. PS-16277, matyti, kad pareiškėjas parašu patvirtino, jog atmintinę gavo ir su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis susipažino. Iš atsakovo atstovo pateiktos informacijos teismas nustatė, kad nuteistųjų dienotvarkė bei bendro pobūdžio informacija apie bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas patalpinami kiekvieno korpuso koridoriuose esančiuose informaciniuose stenduose ir prie taksofono bei laisvai prieinami kiekvienam nuteistajam, kuris vedamas pasivaikščioti ar prie taksofono. Bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir Pataisos įstaigų taisyklės, todėl norint susipažinti su šiais teisės aktais išsamiau, nuteistasis turi teisę su prašymu kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą. Byloje nėra duomenų pagrindžiančių, jog pareiškėjas LAVL administracijos būtų aktyviai prašęs perkelti jį į kito skyriaus (kitokio režimo) palatą ar, kad būtų aktyviais veiksmais siekęs susipažinti su teisine informacija ir kad tokie jo prašymai nebūtų tenkinti. Bylos duomenimis nėra nustatyta teisės aktų pažeidimų dėl atsakovo atstovo netinkamo naudojimosi diskrecijos teise pareiškėjo atžvilgiu, skiriant jį į kamerą-palatą, taigi nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus kaip juos apibrėžia ir numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pati laisvės atėmimo bausmė pasižymi specifika, t. y. judėjimo apribojimu ir tam tikrais atvejais nuteistųjų laikymu kamerose, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėją laikant LAVL buvo pažeisti Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimai, pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.
9. Pareiškėjas teigė, jog naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi atliekant gamtinius reikalus durys buvo praviros, taip pat sanitarinis mazgas buvo nepritaikytas neįgaliesiems. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5. punkto reikalavimus, visose kamerų tipo patalpose sanitarinių mazgų kabinose buvo įrengti klozetai. Pastarųjų atsakovo atstovo teiginių neneigė ir pats pareiškėjas, tik nurodė, kad durys neužsidarė dėl privažiavusio prie durų neįgaliojo vežimėlio. Iš į bylą pareiškėjo pateikto LAVL gydytojo Dariaus Krivicko medicinos dokumento, t. y. 2018 m. sausio 19 d. išrašo, teismas nustatė, kad pareiškėjas palatos ribose alkūninių ramentų pagalba judėti gali, todėl, atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad atsakovo atstovas neturėjo jokio pagrindo pareiškėją skirti į palatą, kurioje sanitarinio mazgo kabina būtų įrengta ir pritaikyta pacientams, kurie juda išimtinai tik neįgaliojo vežimėlio pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas galėjo į sanitarinį mazgą patekti alkūninių ramentų pagalba, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas atėjęs į sanitarinį mazgą su ramentais bei pasidėjęs juos šalia, galėjo užsidaryti sanitarinio mazgo duris, taip išvengdamas kitų asmenų dėmesio. Teismas vertino, kad byloje nustačius, jog kamerų tipo patalpoje Nr. 304, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, buvo įrengta sanitarinio mazgo kabina su durimis (tai patvirtino pats pareiškėjas) bei klozetas, tinkamas naudotis neįgaliam pacientui sėdint, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo atstovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, dėl kurių galėjo kilti neturtinė žala, todėl pareiškėjo šie argumentai teismo atmesti kaip nepagrįsti.
10. Nors pareiškėjas nurodė, jog kameros duryse buvo stebėjimo langelis, kuris nuolat praviras ir pareigūnai galėjo stebėti jį bet kuriuo metu, o asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų, todėl tokiu būdu buvo pažeidžiama jo teisė į privatumą, tačiau, kaip nurodė teismas, pagal Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalį nuteistųjų nuolatinė priežiūra ir izoliavimas yra vieni iš pagrindinių pataisos įstaigų režimo reikalavimų. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie netinkamą pareigūnų elgesį ir pareiškėjo nepertraukiamą stebėjimą pro pravertą durų langelį, todėl nesant pagrįstų įrodymų dėl netinkamo pareigūnų elgesio, minėtus pareiškėjo argumentus teismas atmetė.
11. Pareiškėjas skundėsi netinkama temperatūra dušo patalpose, taip pat netinkama vandens temperatūra 2017 m. gruodžio 11 d. bei, kad 2017 m. gruodžio 25 d. ir 2018 m. sausio 1 d. jis nebuvo išvestas į dušą nusiprausti. Iš į bylą pateiktų įrodymų, t. y. 2017 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Leidimo-Higienos paso Nr. LHP.2-694 (16.7.1.2.11), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Ūkio komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymų teismas nustatė, kad LAVL yra įrengta centralizuota karšto vandens sistema ir karštas vanduo yra tiekiamas. LAVL Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. 8-1860 patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 11 d. jokių šildymo ar karšto vandens tiekimo sutrikimų nebuvo. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, pareiškėjo argumentus dėl 2017 m. gruodžio 11 d. duše buvusios netinkamos temperatūros bei vos šilto vandens teismas atmetė.
Atsiliepimas
12. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas 2017 m. gruodžio 25 d. nebuvo išvestas į dušą, kadangi atsisakė. Iš į bylą pateikto LAVL Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinio pranešimo apie budėjimą slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. duše prausėsi du asmenys (tarp jų pareiškėjo pavardė neįvardinta). Tarnybiniame pranešime nėra pažymėta, kad pareiškėjas eiti į dušą būtų atsisakęs, todėl, teismas priėjo išvadą, jog pareiškėjas minėtą dieną į dušą išvestas nebuvo, tuo atsakovo atstovui pažeidžiant pareiškėjo teisę kartą savaitėje nusiprausti duše. Atsakovo atstovas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jis 2018 m. sausio 1 d. nebuvo išvestas į dušą nepasisakė, todėl šis pareiškėjo tvirtinimas, teismo vertinimu, lieka nepaneigtas.
13. Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl to, kad nebuvo keičiama patalynė, pižama. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Ūkio komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažyma, kaip nurodė teismas, patvirtina, kad LAVL patalynė skalbiama centralizuotai. Pareiškėjas tik nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl patalynės ir pižamos nekeitimo pažeidė jo teises, tačiau minėtų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad 2017 m. gruodžio 30 d. teikė LAVL administracijai skundą dėl nepakeistos patalynės, tačiau į bylą tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, t. y. nepateikė minėto skundo. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas atsakovo atstovui raštu būtų reiškęs pretenzijas dėl nekeičiamos patalynės ir pižamos. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno specialistai 2017 m. kovo 16 d. LVAL atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu buvo nustatyta, kad nuteistieji yra aprūpinami apatiniais drabužiais ir pižamomis, kurie keičiami pagal įstaigos nustatytą tvarką ir grafiką bei skalbiami centralizuotai.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjas nurodė, kad LAVL neišdavė tualetinio popieriaus, muilo, dantų pastos, dantų šepetuko, dezodoranto, švaros priemonių indams plauti. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog pareiškėjas skunde teigė patirdavęs didelius nepatogumus dėl higienos priemonių neišdavimo, bei įvardino dėl ko jis skundėsi LAVL administracijai, tačiau nei viename iš išvardintų skundų nėra išreikštos pretenzijos dėl higienos priemonių neišdavimo. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo mokus. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo teiginius vertino kritiškai, kadangi pareiškėjas jokių kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo deklaratyvius teiginius, nepateikė, teismas neturėjo pagrindo netikėti LAVL paaiškinimais bei pateiktais įrodymais ir konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.
15. Pareiškėjas nurodė, jog LAVL kameroje Nr. 304 nebuvo stalo, kad būtų galima kokybiškai pavalgyti, be to maistas buvo tiekiamas atšalęs ir netinkamos kokybės, nebuvo esant poreikiui tiekiamas karštas vanduo. Teismas nustatė, jog bylos duomenys patvirtina, kad LAVL yra sudariusi Nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo pardavimo 2016 m. sausio 28 d. sutartį Nr. 57-7 (toliau – Sutartis)), pagal kurią paslaugos teikėjas nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo paslaugą teikia Sutarties Nr. l „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ priede (toliau – Sutarties priedas Nr. L nurodytais terminais ir pagrindais (Sutarties 2.3. p.). Iš į bylą pateiktų duomenų taip pat teismas nusatatė, kad LAVL nuteistųjų ir suimtųjų maitinimas yra organizuojamas pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) patvirtintą Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. gegužės 4 d. Nr. V-90 įsakymu „Dėl geros higienos praktikos taisyklių taikymo“. Pateikti į bylą LAVL Pagaminto maisto kokybės įvertinimo registro žurnalas bei LAVL Maisto žaliavų ir produktų priėmimo apskaitos žurnalas patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu atsakingi darbuotojai juos pildė, taip pat matyti, jog juose pažeidimų, kuriuos skunde įvardino pareiškėjas nėra užfiksuota.
16. Nors pareiškėjas savo teiginiams dėl atšalusio maisto tiekimo pagrįsti pateikė Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. balandžio 25 d. raštą Nr. 31B6-(31.5)-168, kuriame nurodyta, kad 2017 m. balandžio 13 d. VMVT Kaišiadorių VMVT atliko planinį pagal pranešimą patikrinimą LVAL maisto tvarkymo skyriuje ir stebėjo maisto dalinimą ligoninės 12 korpuse ir nustatė, jog grikių košės temperatūra mažesnė, nei 68 ⁰C, tačiau teismas pažymėjo, kad minėtas pažeidimas buvo nustatytas ginčui neaktualiu laikotarpiu, todėl teismas juo nesirėmė. Ginčui aktualus ir vertintinas dokumentas yra pareiškėjo į bylą pateiktas Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. sausio 9 d. raštas Nr. 31B6-(31.5)-9, kuriame nurodoma, jog atlikus neplaninio patikrinimo medžiagą nustatyta, kad patiekalai pagaminti pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius ir patiekalų kokybė atitiko jiems būdingas savybes, be to papildomai kiekvieną dieną įvertinęs jusliškai maistą pasirašo už tai atsakingas LAVL darbuotojas. Taip pat konstatavo, kad atvežtas maistas perkeliamas į pašildytus termosus ir išdalinimo metu būna šiltas ir patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto tiekimo yra neįrodyti, todėl atmestini.
17. Atsakovo atstovas patvirtino aplinkybę, kad karštas vanduo maistui yra pateikiamas kiekvieną dieną, LAVL dienotvarkėje numatytu maitinimo metu ir karštą vandenį pateikia gydomojo skyriaus tvarkinys, prižiūrint budinčios priežiūros pamainos pareigūnams, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo metu. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl karšto vandens trūkumo, ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į LAVL administraciją.
18. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl to, kad LAVL maistas buvo dedamas į nešvarius indus, kadangi jų tinkamai negalėjo išsiplauti nuteistieji dėl neišduodamų indų plovimui skirtų priemonių. Iš byloje esančio LAVL Aprašo 11 punkto matyti, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems pavalgius, valgyklos darbuotojai surenka nešvarius indus ir išneša juos plauti į valgyklos indų plovyklą. Pareiškėjas skunde nenurodo konkrečių atvejų, kada iš jo nebuvo paimti nešvarūs indai išplauti ir kada jam teko indus plauti be plovimo priemonių pačiam, nenurodo ar dėl to kreipėsi į LAVL administraciją, todėl neaišku, kokias konkrečiai aplinkybes teismas turi aiškintis ir vertinti. Pareiškėjui nenurodžius su jo tariamu teisių pažeidimu susijusių aplinkybių, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus LAVL veiksmus.
Šalies argumentai
19. Pareiškėjas nurodė, jog kameroje Nr. 304 nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas, nebuvo kabyklos nei spintos drabužiams susidėti, taip pat nebuvo virdulio. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktą gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pareiškėjo teiginius dėl netinkamo apšvietimo, kabyklos, drabužių spintos nebuvimo iš dalies patvirtina į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. sausio 24 d. raštas Nr. (2-22 4.80)2-2441, kuriame konstatuota, jog 13 korpuso kameroje Nr. 304, kurioje buvo gydomas ginčo laikotarpiu pareiškėjas, dirbtinis apšvietimas buvo 153 lx, gyvenamojoje patalpoje nebuvo kabyklos ar drabužių spintos, todėl buvo pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 8 ir 14 punktai bei Lietuvos higienos normos HN 47:2011 21 punktas, kur nurodyta, kad gyvenamojoje patalpoje turi būti drabužių spinta (jos dali ar kabykla). Remiantis išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje Nr. 304 nebuvo užtikrintas dirbtinis apšvietimas, taip pat pareiškėjui nebuvo suteikta drabužių spinta ar kabykla. Įvardinti teisės aktai nenumato kalinimo įstaigai aprūpinti nuteistuosius kamerų tipo patalpose virduliais, todėl šie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais ir atmestini.
20. Pareiškėjas teigė, jog pasivaikščiojimo kiemeliai buvo įrengti netinkamai: sienos iš banguotos skardos lakštų, nebuvo apsauginio stogelio nuo kritulių, lietaus nuvedimo sistemos. Kadangi atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl pasivaikščiojimo kiemelių galbūt netinkamo įrengimo (neįrengto apsauginio stogelio nuo kritulių, neįrengto vandens nuolydžio), teismas pažymėjo, kad minėtos aplinkybės galėtų būti vertinamos pareiškėjo naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1963-822/2018), tačiau šiuo aspektu teismas akcentavo, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokią konkrečią neturtinę žalą dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelio įrengimo jis patyrė. Todėl vien ta aplinkybė, jog nustatytas tam tikras neatitikimas teisės aktų reikalavimams, nesuponuoja išvados, jog yra pagrindas atsakovės atstovo civilinei atsakomybei kilti.
21. Pareiškėjas akcentavo, kad LAVL neteisėtai kratos metu teisės aktų leidžiamus turėti daiktus paima iš nuteistųjų ir sudeda juos į plastikinius maišelius, paimdami nuteistojo kuprinę, rankinę ar lagaminą. Pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Teismas vertino, kad pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kratos atlikimo netinkamas sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė.
22. Pareiškėjas taip pat teigė, kad kratas jo kameroje atliko savarankiškai vienas pareigūnas tuo pažeisdamas instrukciją, kur nurodoma, kad vienas pareigūnas negali įeiti į kamerą, taip pat jis neteisėtai paėmė skutimosi putas bei sulaužė inhaliatorių. Iš į bylą pateiktų LAVL Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. planinės-neplaninės kratos protokolo Nr. PS-16389 teismas nustatė, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje trys pareigūnai atliko kratą ir rado 65 g tabako. Minėtame protokole pareiškėjas pasirašė, kad pretenzijų dėl kratos metu atliktų veiksmų neturi. Taip pat LAVL Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. gruodžio 10 d. planinės-neplaninės kratos protokolai Nr. PS-16440 ir Nr. PS-16441 patvirtina, kad kratas atliko 2017 m. gruodžio 10 d. du pareigūnai bei, kad pareiškėjas pretenzijų dėl jų nereiškė. Taigi, teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog kratas atliko vienas pareigūnas (minėtų įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas), ar, kad būtų buvę paimti iš pareiškėjo kokie nors leistini turėti daiktai, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl netinkamo pareigūnų elgesio atliekamų kratų metu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde konkrečiai neįvardino pareigūno, kuris su juo galimai netinkamai elgėsi atlikdamas kratą. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų.
23. Pareiškėjas skunde įvardina eilę skundų, prašymų, pareiškimų į kuriuos negavo atsakymų. Atsakovo atstovas nurodė bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į LAVL administraciją su prašymais, skundais ar pareiškimas kreipėsi 8 kartus: 2017 m. gruodžio 12 d. (dėl pinigų pervedimo), 2017 m. gruodžio 14 d. (dėl kopijos gyd. Pulmonologo, dėl dokumentų kopijų, dėl asmens tapatybės kortelės kopijos darymo), 2017 m. gruodžio 15 d. (dėl prekių įsigijimo parduotuvėje), 2017 m. gruodžio 22 d. (dėl perkėlimo į kitą įstaigą ir dėl prekių įsigijimo parduotuvėje), 2017 m. gruodžio 27 d. (dėl perkėlimo į Alytaus pataisos namus). Iš į bylą pateiktos pažymos Nr. 19-684 matyti, kad visi pareiškėjo prašymai ir skundai buvo įteikti Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui ir užregistruoti tą pačią dieną. Nuteistųjų, suimtųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, adresuotų įstaigos direktoriui apskaitos žurnalas pareiškėjui pasirašymui buvo pateiktas, tačiau tokia teise nuteistasis nepasinaudojo. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, jog pareiškėjas gydymosi LAVL metu yra pateikęs pretenzijas žodžiu dėl laikymo sąlygų Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, tačiau trūkumai administracijos buvo pašalinti bei besikartojančių pretenzijų nuteistasis nereiškė, tai patvirtina ir pats pareiškėjas, savo skunde teigdamas, kad „į dalį mano prašymų buvo reaguojama“. Byloje nėra įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiškėjas teikė LAVL administracijai skunde įvardintus prašymus, skundus, pareiškimus, pareiškėjas taip pat nepateikė į bylą jo įvardintų dokumentų (skundų, pareiškimų, prašymų), kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie realiai LAVL pateiktus pareiškėjo dokumentus į kuriuos jis negavo atsakymų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas priėjo išvadą, kad šiuo atveju objektyvaus pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimui nėra.
24. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų kalinimo sąlygų analizę, teismas konstatavo, kad LAVL ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinusi tinkamo dirbtinio apšvietimo, buvo pažeista pareiškėjo teisė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, taip pat dėl drabužių spintos ar kabyklos nebuvimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 304, todėl sprendė, kad atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.
III.
25. Pareiškėjas V. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priteisti iš valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, neturtinės žalos atlyginimą.
26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, konstatuodamas, jog HN 47:2011 nenumato kameroje stalo, nesirėmė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, kurio 10.2 punkte numatytas stalas. Nesant stalo, pareiškėjui teko maistą dėti ant lovos. Pažymi, kad atsakovas nenurodė dokumentų, kuriais remiantis būtų galima įsitikinti, kad pareiškėjui buvo išduodamos higienos priemonės ir laiku bei tinkamai keičiama patalynė bei pižama. Be to, nagrinėjamu atveju vertintina tai, kad pareiškėjo neaprūpinus skunde nurodytomis higienos priemonėmis vien dėl to, kad Aprūpinimo higienos priemonėmis normos nenumatė tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, turėtų būti konstatuotas Konvencijos 3 ir 14 straipsnių pažeidimas.
27. Pareiškėjas dėl maisto kokybės ir rastos musės sriuboje, kreipėsi budintį pareigūną, kad iškviestų virtuvės vedėją. Neiškvietus virtuvės vedėjos, pareiškėjas raštu kreipėsi į LAVL direktorių ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministeriją. Pareiškėjo pareiškimas nebuvo užregistruotas apskaitos žurnale. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad yra gydytojo rekomendacijos 6-8 kartus per dieną gerti karštą vandenį, tačiau karštas vanduo nebuvo suteikiamas. LAVL pateiktuose dokumentuose nėra nurodomas laikas, kada maistas pagaminamas, matuojama temperatūra ir kokiu laiku išduodamas į kameras.
Šalies argumentai
28. Pareiškėjas nurodo, kad pirminės kratos metu leidžiami turėti daiktai buvo sudedami į sandėlį. Taip pat nurodo, kad kiti leidžiami turėti daiktai sudedami į plastikinius maišelius.
Atsiliepimas
29. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti.
30. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti 1 200 Eur neturtinės žalos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, neužtikrinant teisės aktais nustatytų laikymo sąlygų, atlyginimo.
32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad LAVL ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui tinkamo dirbtinio apšvietimo, buvo pažeista teisė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, kameroje Nr. 304 nebuvo drabužių spintos ir kabyklos, konstatavo, jog atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinio proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliacinio skundo ribas.
34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo prijungti prie bylos Seimo kontrolieriaus pažymą ir kitus nurodytus dokumentus, pažymi, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
35. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
36. Vertinant pareiškėjo prie apeliacinio skundo pridėtus dokumentus, akcentuotina, jog pareiškėjas nepagrindė, kodėl dokumentų pateikimo būtinybė kilo po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai, įvertinus tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias pridėtus prie apeliacinio skundo įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija prašymo dėl naujų dokumentų prijungimo netenkina.
37. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra viena iš laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų. Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 1 punkte įtvirtinta – Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą.
38. Taigi, Laisvės atėmimo vietų ligoninės dvejopa paskirtis, t. y. sveikatos priežiūros ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo, lemia, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi atitikti ir sveikatos priežiūros įstaigoms, ir laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1649-624/2020).
39. Vienas iš teisės aktų, nustatančių reikalavimus pataisos įstaigoms, yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Normos), įsigaliojusios 2017 m. birželio 8 d. Normų 10.2 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose įrengiamas stalas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Pagal atsakovo atstovo į bylą pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjas po Normų įsigaliojimo, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. sausio 3 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 304, kurioje nebuvo įrengtas stalas.
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. sausio 3 d. pareiškėją laikant kamerų tipo patalpoje, kurioje nebuvo įrengtas stalas, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas.
41. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo išduodamos asmeninės higienos priemonės: tualetinis popierius, dantų pasta, dantų šepetukas, dezodorantas ir kitos priemonės, skirtos švarai palaikyti. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl aprūpinimo higienos reikmenimis, pirmiausia nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog laisvės atėmimo bausmę vykdanti įstaiga neturi pareigos suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai suteikti neribotą kiekį buitinių (higieninių) reikmenų. Suteikia tik tiek, kiek numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 09 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo tvarkos aprašas), o jų pritrūkus, kalinamam asmeniui sudaryta galimybė įsigyti higienos priemones už jo sąskaitoje esančias lėšas (žr., pvz., 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018).
42. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl to, jog jam Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nebuvo išduodamos higienos priemonės (tualetinis popierius, dezodorantas, dantų pasta, dantų šepetėlis, kitos higienos priemonės), nustatė, jog 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132 (toliau – ir Aprašas), 4–5 punktuose nustatyta, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi, o vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant jų prašymui. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 5 punktą drabužių, avalynės ir higienos reikmenų išdavimas siejamas su nuteistojo nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu, o pagal Aprašo 13 punktą nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai asmuo šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.
43. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo mokus bei neteikė rašytinių prašymų dėl higienos priemonių išdavimo. Pareiškėjas šioje byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, jog jis kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, taip pat pareiškėjas nepaneigė atsakovo atstovo pateiktų įrodymų, jog buvo mokus.
44. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, susijusiais su maisto kokybe, netinkamos kratos atlikimo sąlygomis ir karšto vandens pateikimu. Papildomai pažymėtina, kad gydytojo rekomendacija dėl šiltų skysčių (arbatos ar sultinio) vartojimo 6-8 kartus per parą yra išrašyta 2017 m. gruodžio 6 d. pareiškėjui būnant Alytaus pataisos namuose. Pažymėtina, kad iš Nuteistųjų maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties ir Pagaminto maisto kokybės įvertinimo registro matyti, jog LAVL arbata yra pateikiama kiekvieną dieną dienotvarkėje numatytu maitinimo metu, t. y. per pusryčius, pietus ir vakarienę. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, atvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, dėl šilto vandens nesuteikimo būtų kreipęsis į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją.
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir visumą nustatytų aplinkybių, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsižvelgusi į bylos faktinius duomenis, įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkama suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 100 Eur.
46. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisiant 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareis?ke?jo V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 (vieną šimtą) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo V. V. skundo dalį atmesti“.
Nutartis neskundžiama.