Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1.; 1.2.19.3.2.; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8.

2024 m. birželio 21 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

1. S. R. 2024 m. birželio 2 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel Zafira“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0396, nustatytas 2,68 promilės neblaivumas.

2. Be to, siekdamas papirkti valstybės tarnautoją, davė didesnės negu 1 MGL vertės kyšį, siekdamas jo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent: 2024 m. birželio 2 d., apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus tarnybiniame automobilyje, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą – transporto priemonės vairavimą neblaiviam, davė 90 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistui R. Š. už tai, kad jis neatliktų savo pareigų dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Kaltinamasis S. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl nusikalstamų veikų gailėjosi ir paaiškino, kad 2024 m. birželio 1 d., šeštadienį, sode išgėrė alaus – 6 skardines. Sekančią dieną, sekmadienį, 2024 m. birželio 2 d., išgėrė dar 3 skardines alaus. Jautėsi apsvaigęs. Žmona paskambino, kad grįžtų. Vairavo automobilį „Opel Zafira“, kuris priklauso jam, tada (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policija, įpūtė 2,68 promiles. Tada jis davė 90 Eur policijos pareigūnui, nes tikėjosi, kad sušvelnins atsakomybę už vairavimą girtam. Pareigūnas įspėjo dėl kyšio davimo, bet jis nepasiėmė tų duotų pinigų policijos automobilyje. Gailisi, problemų dėl alkoholio neturi. Žmonos sveikatos būklė (duomenys neskelbtini), jis ja rūpinasi, perka maistą, vaistus. Šeimos pajamas sudaro tik jo pinigai. Sodas pirktas su paskola, todėl žmonos neįgalumo išmoka naudojama paskolai.

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta viena nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir viena nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

5. Liudytojas L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-06-02 buvo darbo diena. (duomenys neskelbtini), po viaduku, kur driekiasi kelias (duomenys neskelbtini), su kolegomis vykdė tikslinę policinę priemonę – vairuotojų blaivumo patikra. Stabdė transporto priemones važiuojančias kryptimi nuo kelio (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu tikrino sustabdytų transporto priemonių vairuotojus. Buvo šviesus paros laikas, apie 17.00 val. Dirbo trys ekipažai, viso - 7 policijos pareigūnai. Netoli liudytojo dirbo kolega R. Š.. Matė, kad R. sustabdė patikrinimui automobilį „Opel Zafira“, valstybinių numerių neįsidėmėjo, mėlynos spalvos. Tuo metu buvo intensyvus transporto priemonių judėjimo srautas, todėl nestebėjo nuosekliai kolegos darbo. Negali tiksliai pasakyti, kas sėdėjo už automobilio „Opel Zafira“ vairo. Matė, kad pastarojo automobilio vairuotojas buvo tikrintas kontakčiu alkoholio kiekio matuokliu, o paskui R. Š. dar laukė tam tikrą laiko atkarpą, to paties automobilio vairuotojas buvo patikrintas antrą kartą prietaisu. Matė, kad prie automobilio „Opel Zafira“ stovėjo vyras apie 55-60 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo. Apie ką R. su vairuotoju kalbėjosi, tikrai negirdėjo, nes tarp jų atstumas buvo, galimai, apie dvidešimt metrų. Didelis triukšmas buvo dėl pravažiuojančio transporto. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo, tačiau sustabdė automobilį, kurio vairuotoją patikrinus bekontančiu alkoholio kiekio matuokliu, prietaisas parodė galimą alkoholio vartojimo faktą. Reikėjo nueiti iki tarnybinio automobilio ir paimti kitą alkotesterį. Priėjo prie policijos skiriamaisiais ženklais žymėto tarnybinio automobilio „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kurio bagažinės dangtis buvo pakeltas. Šalia tarnybinio automobilio stovėjo tik automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas ir R. Š.. Pamatė, kad tarnybinio automobilio bagažinės kairėje pusėje, ant dugno pinigines kupiūras. Nustebęs pasisuko link Ryčio, o jis jam pasakė, kad neliestų. R. davė suprasti, kad automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas paliko pinigus policijos automobilio bagažinėje. Paėmęs alkotesterį sugrįžo prie automobilio, kurį buvo sustabdęs, patikrino pastarojo automobilio vairuotojo blaivumą - blaivas - ir tada vėl sugrįžo prie tarnybinio automobilio. Aiškiai matė, kad automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas yra labai neramus, vaikštinėjo šalimais. Su juo bendravo tik R.. Matė, kaip vyras antrą kartą buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, kuris parodė gerokai virš dviejų promilių girtumą. Į įvykio vietą buvo iškviestas papildomas policijos pareigūnų ekipažas, kurie pradėjo tyrimą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje. Vėliau, bendraujant su Ryčiu, sužinojo, kad automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas į jų policijos tarnybinio automobilio bagažinę padėjo pinigines kupiūras, nors ir buvo kelis kartus įspėtas to nedaryti. Automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas nėra pažįstamas, jį tą dieną matė pirmą kartą. Į įvykio vietą atvykę Reagavimo valdybos pareigūnai automobilio „Opel Zafra“ vairuotoją palydėjo iki savo tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos, kur vyras ir buvo pasodintas. (b.l. 67-68)

6. Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 2 d. buvo darbo diena. (duomenys neskelbtini) kartu su kolegomis vykdė tikslinę policinę priemonę – vairuotojų blaivumo patikra. Stabdė transporto priemones važiuojančias kryptimi nuo kelio (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Buvo šviesus paros laikas, apie 16.50 val. Sustabdė mėlynos spalvos automobilį „Opel Zafira“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vidutinio amžiaus vyras. Be vairuotojo daugiau žmonių automobilio salone nebuvo. Vairuotojas patikrintas bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu. Prietaisas parodė galimą alkoholio vartojimo faktą. Vairuotojo paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonę patraukti į kelkraštį. Vyras pateikė vairuotojo pažymėjimą. Liudytojas pasakė, kad reiks eiti iki policijos tarnybinio automobilio, kur bus atliekamas blaivumo patikrinimas kitu prietaisu. Nustatyta vairuotojo asmenybė – S. R.. Pasiteiravo vairuotojo, kada paskutinį kartą jis vartojo alkoholį. Vyras atsakė, kad vakar. Priėjo prie policijos skiriamaisiais ženklais žymėto tarnybinio automobilio „Audi“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), galinės dalies. Pakėlė tarnybinio automobilio bagažinės dangtį. Paėmė alkotesterį „Alcotest 6810, Nr. ARFM-0396“. Pirmu pūtimu S. R. nustatytas sunkus girtumas. Bendravo su vairuotoju, kai jis ištiesė ranką ir padėjo penkiasdešimties nominalo vertės vieną piniginę kupiūrą į tarnybinio automobilio bagažinę. Vyrui kelis kartus liepė pasiimti pinigus klausdamas, už ką jis čia deda pinigus. Vyras atsakė „prezentui“. Kelis kartus paaiškino, kad už šį veiksmą gresia baudžiamoji atsakomybė. Pasiteiravo ar vyras jį suprato. Jis pasakė, kad supranta. Liepė pasiimti pinigus kelis kartus, tačiau vyras vėliau iš piniginės išsiėmė dar pinigų – dvi popierinės dešimties eurų vertės ir viena dvidešimties eurų vertės kupiūras – padėjo šalia jau prieš tai padėto penkiasdešimties eurų. S. R. neklausė liudytojo liepimo pasiimti pinigus. Apie tai, kad už tokius veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė jis suprato, buvo perspėtas kelis kartus. Apie tokius vairuotojo neteisėtus veiksmus buvo pranešta budėtojui radijo ryšio priemonėmis. Antrą kartą vairuotoją patikrino alkotesteriu. Vyrui nustatytas sunkus girtumas, nors prietaisas parodė šiek tiek mažesnius skaičius. Į įvykio vietą atvyko Reagavimo valdybos pareigūnai, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padarytų S. R. nusikalstamų veikų – transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, bei kyšio dalyvavimas valstybės tarnautojui. Automobilio „Opel Zafira“ vairuotoją S. R. matė tą dieną pirmą kartą, jis jam nėra pažįstamas. (b.l. 70-71)

7. Įvykio vietos apžiūros protokolu, sudaryta fotolentele, apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis „Opel Zafira“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). (b.l. 15-29)

8. Kitų objektų apžiūros protokolu, fotolentele, apžiūrėta policijos tarnybinio automobilio bagažinė. (b.l. 30-39)

9. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sustabdžius transporto priemonės Opel Zafira, valst.nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją S. R. jam nustatytas pirmu pūtimu 2,75 promilių, antru pūtimu – 2,68 promilių neblaivumas. Atlikus pirmą alkoholio matavimą, vairuotojas norėjo susitarti kitaip ir į tarnybinio automobilio bagažinę padėjo 50 Eur. Vairuotojas buvo perspėtas, kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, šis atsakė, kad viską supranta. Vėliau S.R. padėjo dar 40 Eur , kad jis būtų draugiškas ir leistų jam važiuoti toliau, nes gyvena netoli (duomenys neskelbtini). Vairuotojas buvo kelis kartus perspėtas, kad už šiuos veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė, šis atsakė, kad apie tai žino ir viską supranta. Apie šį įvykį informuotas Kauno AVPK OVS budėtojas. Įvykis užfiksuotas su tarnybiniu automobiliu AUDI A6, vals.nr. (duomenys neskelbtini) ir BODY (b.l. 40)..

10. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. birželio 2 d. S. R. 16:51 val. nustatytas 2,75 promilės, o 17:07 val. nustatytas 2,68 promilės neblaivumas (b.l. 42-44).

11. Apžiūros protokole aprašyti policijos pareigūnų kūno kamera užfiksuoti vaizdo įrašai, sudaryta fotolentelė (b.l. 57-59, 61-65).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

12. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

13. Byloje pačio kaltinamojo S. R. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, vaizdo medžiaga, aprašyta kitų objektų apžiūros protokolu, alkotesterio rodmenimis ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas S. R. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino, t. y. jis 2024 m. birželio 2 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel Zafira“, valstybiniu numeriu GFK682, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0396, nustatytas 2,68 promilės neblaivumas. S. R. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

14. BK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-105/2014). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, Nr. 2K-541/2014). Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, vykdant įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Neteisėtas neveikimas kyšininkavimo atveju teismų praktikoje suprantamas kaip sąmoningas susilaikymas nuo veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus, o neteisėtas veikimas – kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir pan.). (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-390/2014, 2K-566/2014 ir kt.). Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia ne tik įvertinti tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016, 2K-140-788/2017).???

15. Nagrinėjamu atveju pačio kaltinamojo S. R. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, vaizdo medžiaga, aprašyta kitų objektų apžiūros protokolu, ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamasis S. R. tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui (policijos pareigūnui) ir taip siekė, kad valstybės tarnautojas neatliktų savo pareigų dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo siektas policijos pareigūnų pareigų neatlikimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, vertintinas kaip neteisėtas neveikimas. Asmuo, kuriam davė kyšį yra valstybės tarnautojas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistas – R. Š.. Kaltinamojo atliktų veiksmų seka: supratęs, kad už vairavimą išgėrus, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, gresia baudžiamoji atsakomybė, į tarnybinio automobilio bagažinę padėjo 50 Eur kupiūrą, pareigūnui paklausus už ką čia jis deda pinigus, S. R. nurodė, jog pinigai „prezentui“, pareigūnui liepus pasiimti pinigus S. R. jų nepasiėmė. Pažymėtina, kad policijos pareigūnui pakartotinai nurodžius pasiimti pinigus ir paklausus kaltinamojo ar jis supranta, kad už šiuos veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė, S. R. nurodė, jog supranta ir papildomai į tarnybinio automobilio bagažinę įdėjo dar dvi popierines dešimties eurų vertės ir vieną dvidešimties eurų vertės kupiūras, kas akivaizdžiai patvirtina ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją siekiant, kad pastarasis neatliktų savo pareigų dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo spręsti, kad kaltinamojo kyšio siūlymas buvo išsakytas nerimtai, kad tai buvo tik emociškai pasakyti žodžiai ar bendro pobūdžio samprotavimai. Kyšio siūlymo realumą neabejotinai patvirtina kaltinamojo atliktų veiksmų seka, kuomet ne tik siūlė, policijos tarnybiniame automobilyje, jo bagažinėje įdėjo 50 Eur kyšį, tačiau net ir vėliau ne kartą pareigūnui paraginus pasiimti atgal pinigus, įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis pinigų nepasiėmė, bet papildomai įdėjo 40 Eur. Dėl šių aplinkybių nekyla abejonių, kad veika padaryta tiesiogine tyčia, kuomet kaltinamasis, atlikdamas inkriminuojamus veiksmus, suvokė jų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamojo S. R. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, požymiai, t. y. byloje įrodyta, kad jis siekdamas papirkti valstybės tarnautoją, davė didesnės negu 1 MGL vertės kyšį, siekdamas jo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent: 2024 m. birželio 2 d., apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus tarnybiniame automobilyje, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą – transporto priemonės vairavimą neblaiviam, davė 90 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistui R. Š. už tai, kad jis neatliktų savo pareigų dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais

IV. Bausmės skyrimo motyvai

16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

17. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo S. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

18. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas ir vienas apysunkis tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka penkių metų laikotarpyje, dirbantis sukirpėju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, darbo pajamos nedidelės, gyvena kartu su sutuoktine, kuriai nustatytas neįgalumas ir ribotas darbingumas, psichiatrijos ir priklausomybės įskaitose neregistruotas.

19. Įvertinus aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nebuvimą, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės buvimą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nėra linkęs sistemingai ir piktybiškai pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, dėl ko galėtų būti skiriama švelniausia bausmės rūšis – bauda. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog kaltinamojo sunki turtinė ir šeiminė padėtis, jis rūpinasi neįgalia sutuoktine, jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, kadangi sutuoktinei nustatytas ribotas darbingumas, dėl kurio ji gauna tik netekto darbingumo išmoką, kurią kaip nurodė kaltinamasis jų šeima skiria paskolos dengimui, todėl kaltinamojo šeima gyvena iš jo vienintelių darbo pajamų, kurios nėra didelės, todėl skirti sankcijose numatytą švelniausios rūšies bausmę – baudą būtų netikslinga, kadangi kaltinamasis tikėtina negalėtų sumokėti už nesunkų ir apysunkį nusikaltimą numatytų net ir minimalių baudos sumų. Atsižvelgiant į tai, siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, turi būti skirtina straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas, jos dydį nustatant, įvertinus ir kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikių priemonių kontekste, kadangi bausmės paskirtis (BK 41straipsnis) įgyvendinama paskyrus tiek bausmę, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonę(es) (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas, 5 dalis, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Bausmės, esant realiai nusikaltimų sutapčiai, bendrinamos dalinio sudėjimo būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

20. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta pagreitintu procesu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

21. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas įvertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, bus prarastas ryšys su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

22. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas apysunkis nusikaltimas, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų, padarytas veikas pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dirba, rūpinasi neįgalia žmona, todėl siekiant išlaikyti S. R. teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių terminui, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant bausmės atidėjimo metu: tęsti darbą, o jį praradus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos S. R. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

23. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

24. S. R., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo (2,68 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Dėl kaltinamojo padaryto šios bylos KET pažeidimo niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Pats šios veikos KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas sunkaus neblaivumo būsenos asmens, kai kraujyje nustatyta 2,68 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nėra pažeidęs kelių eismo taisyklių, nėra teistas, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

25. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

26. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas-savininkas yra pats kaltinamasis S. R.. Nors minėtas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Opel Zafira“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis kaltinamajam, konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi.

27. Pažymėtina, kad tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

28. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

29. 2024 m. birželio 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui ,,Opel Zafira“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, paliktinas iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

30. Civilinis ieškinys nepareikštas.

31. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

32. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

33. Teismui pripažinus S. R. kaltu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad šio kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, kadangi byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso būdu, yra pagrindas spręsti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo klausimą.

34. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam S. R. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 133,33 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

35. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, tačiau darbo užmokestis nedidelis, iš jo vienintelių darbo pajamų išlaiko šeimą, rūpinasi neįgalia sutuoktine, turimas nekilnojamas turtas pirktas su paskola, kuri šiai dienai yra vis dar mokama, be to šiuo nuosprendžiu yra konfiskuojamas jam priklausantis turtas, į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 133,33 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti S. R. 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. R. galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, S. R. paskirtos 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti šešių mėnesių terminui, be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) per visą bausmės vykdymo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 3 dalimi paskirti S. R. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis ir įgyti specialią teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 4 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti S. R. priklausantį automobilį „Opel Zafira“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jo užvedimo raktais, saugomais uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. R. nepriteisti.

S. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Opel Zafira“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintini. Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“;

– Įvykio vietoje paimtus pinigus, perduotus į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti;

– Skaitmeninę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje, kaip bylos medžiagą;

– Automobilį „Opel Zafira“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jo užvedimo raktais, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdysiančiai įmonei.

Išaiškinti S. R., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsniu, jis kaip probuojamasis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.