Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)sav., nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

D. A. 2024-05-28, apie 12.55 val., (duomenys neskelbtini) prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-12-20 nutarimo Nr. 982 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 114 punkto (Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams) reikalavimus ir, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, ir, važiuodamas atbulas, partrenkė S. A., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis D. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo prisipažino, nurodė, kad dėl kilusių pasekmių prisiima atsakomybę. Paaiškino, kad įvykio dieną automobilį buvo palikęs parkavimo aikštelėje, grįžo iki automobilio, buvo labai karšta diena, todėl atidarė langus, užstatė vėjelį maksimaliu režimu ir išvažiavo iš parkavimo vietos. Privažiavo prie automobilių sangrūdos. Kadangi automobiliai nejudėjo, galvojo, kad būtų logiška pavažiuoti atbulomis, prisiparkuoti, nestovėti ant saulės ir suvalgyti maistą, kurį turėjo. Apsižvalgė į visus veidrodžius, pažiūrėjo, kad kairėje pusėje ėjo vaikinas su mergina palei mašinas, į (duomenys neskelbtini) pusę, per kitus veidrodėlius jokių žmonių daugiau nematė. Pradėjo judėti atbulas, dešinėje pusėje paliko dviejų metrų atstumą nuo priparkuotų mašinų, kad jei kas iššoks ar kažkas nutiks ir stebėjo tą porelę, kurie paskui tapo liudininkais, kad jų neužkabintų. Bevažiuojant pajuto duslų bumbtelėjimą, smūgį, sustojo, išlipo ir suprato, kad partrenkė nukentėjusiąją. Pradėjo rinkti pagalbos numerį 112, bet liudininkai pasakė, kad jau skambina. Atsiprašinėjo labai, bet nukentėjusioji jį ignoravo. Buvo labai karšta, pasiūlė jai vandens, nes buvo ką tik nusipirkęs parduotuvėje, bet ji taip pat atsisakė. Tada paprašė vieno iš liudininkų, jauno vaikinuko, kad jis iš netoliese buvusios mašinos atneštų jai atsigerti vandens. Paskui atvažiavo policija, greitoji, nukentėjusiąją išsivežė. Po to jis galvojo daug, kaip galėjo būti, kad jis nematė žmogaus. Truputėlį padėjo informacija, foto lentelėje. Nukentėjusioji ėjo labiau kaire puse, kaip matosi, ji praėjo pro jo automobilį ir ėjo ta puse ir kažkuriuo metu matyt pasuko įstrižai link savo automobilio į dešinę. Spėja, kad tuo metu, kai jis žiūrėjo per veidrodį, ji atsidūrė už jo galinio statramsčio, kuris yra platus, tai galimai tada jis nukentėjusiosios ir nepastebėjo, į mašiną jam niekas nebarškino. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jokio barškinimo negali būti įvykę, nes ta porelė buvo dar toli nuo mašinos, daugiau negu 1 metro atstumu, kai jis partrenkė į nukentėjusiąją. Atrodo, kad matė žmones kairėje pusėje, matė, kad gale nieko nėra, dešinėje pusėje du metrai atstumas, važiavo ne greitai, atrodė, kad darė viską, rūpinosi, kad nebūtų tos žalos, bet nutiko kaip nutiko. Po įvykio jis dar paskui dviem dienom pasiliko Klaipėdoje, bendravo su tyrėja. Prašė jos duoti nukentėjusiosios numerį, kad pasiteirautų kaip sekasi, gal padėt kažkuo ar pan., bet nukentėjusioji atsisakė. Buvo lyg ir užsiminusi, kad reikės bendrauti su sūnumi, nes sūnus iš jo krašto, iš rytinės Lietuvos, bet sūnaus numerio irgi niekas nenorėjo duoti. Kol dar buvo Klaipėdoje, jis pabandė per „Facebook“ susirasti šiuos žmones, parašė tokį diskretiška laišką, kad nutiko tokia situacija, kad jis yra tas kaltininkas, norėtų pašnekėti ar bent jau pasiaiškinti, bet niekas su juo nebendravo. Bandė su nukentėjusiąja pakalbėti ir prieš teismo posėdį bei jos atsiprašyti ir teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nori labai atsiprašyti už tai, kas nutiko, bet prieš teismo posėdį nukentėjusioji kategoriškai atsisakė bendrauti. Susipažino su civiliniu ieškiniu ir patikslintu civiliniu ieškiniu, matė draudimo bendrovės atsiliepimą. Neturėjo galimybės atlyginti kažkokios žalos dalies, nes su juo niekas nebendrauja.

Asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoju, B. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad D. A. pažįsta daugiau negu 11 metų, jie kartu gyvena daugiau negu 11 metų, turi 3 metų dukrą, neseniai įsigijo savo namus ir yra šeima. Žino apie įvykį, apie jį jai papasakojo vyras. Supranta, kad jos prašoma būti laiduotoja. Suvokia atsakomybę. Įsivaizduoja, kad jos pareiga turėtų būti tarsi pasirūpinti. Jos nuomone, visa ši situacija nutiko dar ir dėl to, kad jos vyras labai daug dirba ir tą dieną jis galėjo būti pavargęs truputėlį. Tai jos kaip laiduotojos pareiga būtų pasirūpinti kažkokiu gal didesniu poilsiu. Kartu keliaujant, važiuojant labiau nori priminti, kad būtų atsargesnis, pasižvalgytų, sustotų, jeigu reikia ir panašiai. Ji mato, kad D. yra labai atsargus ir jai sako „tu sustok, geriau pasižiūrėk, geriau neskubėk“. Ji lygiai taip pat dabar irgi sako ir sakydavo anksčiau, kad tu neskubėk, pasižiūrėk. Tai mano, kad ir toliau turėtų būti jos toks darbas ir pareiga. Nėra teista ar bausta administracine tvarka. Prašo skirti laidavimą be užstato. Jos pajamos yra apie 1000 eurų, vyro 2500-3000 eurų per mėnesį, moka būsto paskolos įmokas.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamo akto paskelbimo prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio, 291 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:

Nukentėjusioji S. A. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024-05-28, apie 13 val. ji išėjo iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir ėjo automobilių stovėjimo aikštele link automobilio. Nepriėjus prie automobilio, netikėtai pajuto smūgį į nugarą ir nugriuvo. Negirdėjo, kad iš galo važiuoja automobilis, aikštelėje buvo triukšmas nuo kitų važiuojančių automobilių. Nesitikėjo, kad į ją iš galo gali atsitrenkti automobilis. Automobilis trenkėsi galu į ją, ji nugriuvo. Išgirdo, kaip šaukia jam, kad stotų, vaikinas ir mergina, kurių ji nepažįsta, nes vairuotojas automobilio nesustabdė. Jai atrodo, tie žmonės (vaikinas ar mergina) dar ir į ją partrenkusį automobilį padaužė, nes jis ją partrenkęs iš karto nesustabdė. Nuo smūgio ji nebeatsikėlė iki kol neatvyko greitosios pagalbos darbuotojai. Ją partrenkė iš galo automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėti du asmenys, kurie šaukė „stok“ ir paskambino 112. Su ją partrenkusiu vairuotoju nebendravo, nenori su juo bendrauti. Iki šiol dar gydosi (1 tomas, b. l. 37-40).

Liudytoja O. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dienos nepamena, gali būti jai nurodyta data 2024-05-28, dienos metu, ji ėjo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštele, link prekybos centro įėjimo, o tuo pačiu keliu aikštele tarp sustatytų automobilių iš prekybos centro ėjo jai nepažįstama moteris. Eidama ji su moterimi prasilenkė ir pamatė, kad atbulas važiuoja automobilis, kurio modelio nepamena. Suprato, kad gali įpulti į tą moterį ir ji pradėjo šaukti, kad vairuotojas sustotų, bet jis jos negirdėjo. Ir tą akimirką minimo automobilio vairuotojas galu trenkėsi į einančią moterį ir ji pargriuvo ant žemės. Ji priėjo prie moters, kad jai padėtų. Iš automobilio išlipo ir vairuotojas. Moteris pradėjo šaukti ant vairuotojo, ką tiksliai sakė jam, nepamena. Ji pradėjo skambinti 112, kad iškviestų medikus. Vairuotojas buvo tikrai pasimetęs, atsiprašinėjo partrenktos automobiliu moters, sakė, kad nepamatė. Automobilio partrenkta moteris buvo pikta, nelabai priėmė jai išsakomus atsiprašymus. Su ja kartu buvęs draugas, dar iš tos moters automobilio jos prašymu atnešė jai vandens. Tos moters automobilis netoli stovėjo. Netrukus atvyko GMP, policija (1 tomas, b. l. 146-148).

Iš 2024-05-28 tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad jame nurodyta, jog 2024-05-28 patruliuojant nustatytame maršrute, apie 12:58 val., iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik PC „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje važiuodamas automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė moterį 61 m. amžiaus, sąmoninga, kvėpuoja, nekraujuoja, skauda koją. Praneša liudininkė, visi laukia vietoje. Info AVPK, GMP. 13:03 val. atvykus nurodytu adresu, pastebėtas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo, kaip vėliau nustatyta D. A. (nustatyta 0,00 prom. blaivumas), ir ant asfalto gulinti moteris, kaip vėliau nustatyta S. A., kuri paaiškino, kad ėjo prie mašinos ir iš galo partrenkė automobilis. Atvykę GMP medikai, S. A. išsivežė į ligoninę. Įvykio vietoje buvo liudininkė O. V.. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis, išsiųstas reikalavimas. Nubraižyta eismo įvykio vietos schema (1 tomas, b. l. 13).

Iš 2024-05-28 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota eismo įvykio vieta. 2024-05-28 13:03 val. atvykę pareigūnai adresu(duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, eilėje Nr. 4 su simboliu „Žuvis“, viduryje važiuojamosios kelio dalies užfiksavo stovintį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekine dalimi link pastato pagrindinio įėjimo. Nuo galinės ašies iki automobilių statymo vietos 1,97 m atstumas, nuo priekinės ašies 2,00 m. Nuo priekinės ašies iki eilės pabaigos 28,50 m atstumas. Apžiūrint minėtą transporto priemonę matomi apgadinimai: ant automobilio bagažinės dangčio įlenkimas ir apgadintas galinis automobilio valstybinių numerių rėmelis. Pavarų dėžė - mechaninė, padangos atitinka techninius reikalavimus. Transporto priemonė palikta saugoti jos valdytojui (1 tomas, b. l. 15-30).

Iš 2024-06-20 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta vaizdo įrašo 2024-05-28, kurio pradžia 12.52 val., apžiūra. Jos metu užfiksuota, kad matoma prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelė, 12.53 val. iš kairės pusės aikštelės automobilių stovėjimo vietos išvažiuoja automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pro šio stovinčio automobilio kairę pusę (vairuotojo pusė) praeina S. A.. 12.53.17 val. automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradeda važiuoti atbulas, tuo metu priekyje jo eina S. A.. Automobilis važiuodamas atbulas nestabdęs partrenkia galu S. A., kuri 12.53.26 val. nugriūva. Prie S. A. prieina pro šalį ėję mergina ir vaikinas, bei automobilį vairavęs D. A.. Matyti, kad priėję asmenys skambina telefonu. Šalia įvykio vietos galimai stovi S. A. automobilis, nes į jį nueina vaikinas, priėjęs prie S. A. po jos partrenkimo. S. A. sėdi toje pačioje vietoje, kur buvo partrenkta. 13.03 val. atvyksta policijos pareigūnai. 13.04 val. atvyksta greitosios med. tarnybos darbuotojai (1 tomas, b. l. 165-172).

Specialisto išvadoje Nr. G581/2024 konstatuota, kad S. A. nustatytas kairės kojos sužalojimas su odos nubrozdinimu kairės čiurnos priekiniame paviršiuje, abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiais be žymesnio poslinkio ir minkštųjų audinių sutinimu. Dėl lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 156-157).

Tokiu būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis D. A. 2024-05-28, apie 12.55 val., (duomenys neskelbtini) prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, ir, važiuodamas atbulas, partrenkė S. A., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamasis D. A. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jį laiduotojos B. B. atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodė, kad gyvena kartu su ja 11 metų, augina kartu trijų metų dukrą. B. B. dirba leidinių grupės „(duomenys neskelbtini)“ kalbos redaktore, savo darbe ir gyvenime laikosi aukštų etikos ir moralės standartų, turi aukštąjį išsilavinimą, yra neteista ir verta teismo pasitikėjimo. B. B. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji teismui nurodė, jog gyvena kartu su D. A. daugiau kaip 11 metų, kartu augina dukrą, pasiruošusi laiduoti už jį ir daryti jam gerą įtaką. Prašo užstato neskirti, atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį ir turimus finansinius įsipareigojimus mokant būsto paskolą.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog B. B. neteista (1 tomas, b. l. 82), nurodė, kad yra nebausta administracine tvarka, dirbanti ir darbe charakterizuojama teigiamai (1 tomas, b. l. 79). Įvertinęs pateiktus B. B. charakterizuojančius duomenis, išklausęs jos paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad laiduotoja B. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką D. A..

Byloje nustatyta, kad D. A. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 tomas, b. l. 12). Kaltinamasis nėra baustas administracine tvarka (2 tomas, b. l. 10). D. A. visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 tomas, b. l. 81). Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad D. A. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio standartų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta neatsargi nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos B. B. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad laidavimas gali būti skiriamas su užstatu ar be jo. Laiduotoja B. B. prašė skirti laidavimą be užstato, nurodė, kad gauna apie 1000,00 Eur darbo užmokestį, kartu su D. A. turi būsto paskolą (2 tomas, b. l. 120-138) ir moka apie 600 Eur įmokas kas mėnesį. Todėl įvertinus aptartas aplinkybes, reikšmingas vertinant B. B. finansinę padėtį ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, laidavimas skiriamas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis D. A. teisiamas pirmą kartą, neatsargią nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, anksčiau nėra baustas administracine tvarka už jokius administracinius nusižengimus, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad D. A. yra linkęs pažeidinėti kelių eismo taisykles. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad šis kelių eismo taisyklių pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Dėl to skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę netikslinga.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje saugoma skaitmeninė laikmena CD su vaizdo įrašu, 1 vnt, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. A. buvo pareiškusi patikslintą civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo ir kaltinamojo bei civilinio atsakovo D. A. 8298,75 Eur (5380 Eur neturtinės ir 2918,75 Eur turtinės) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio įvykdymo dienos ir advokato atstovavimo išlaidas – 700,00 Eur (2 tomas, b. l. 143-145). Byloje pateikta 2024 m. gruodžio 4 d. taikos sutartis, pagal kurią (duomenys neskelbtini) filialas atlygino S. A. 2580,00 Eur turtinę ir neturtinę žalą ir S. A. patvirtino, kad ateityje nereikš jokių pretenzijų nei civiliniam atsakovui, nei kaltinamajam. Nukentėjusiosios atstovas advokatas V. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad civilinio ieškinio nukentėjusioji atsisako, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 1 dalis, CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios S. A. atstovas advokatas V. K. pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo D. A. nukentėjusiajai S. A. 700,00 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro atstovavimas ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu (1 tomas, b. l. 109).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018).

Atsižvelgdamas į rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti, taip pat į bylos sudėtingumą ir apimtį, teisminio nagrinėjimo trukmę (baudžiamoji byla išnagrinėta per keletą teismo posėdžių, nors ir atlikus sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau buvo sprendžiamas civilinio ieškinio atlyginimo klausimas), pateiktas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo tikslinamas, teikiami papildomi duomenys, susiję su nukentėjusiosios sveikatos būkle, duomenys, pagrindžiantys turtinės žalos dydį, negautas pajamas, nukentėjusioji po bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje sudarė susitarimą su draudimo bendrove dėl nukentėjusiąją tenkinančios sumos atlyginimo, todėl teismo nuomone, prašoma priteisti 700,00 Eur atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta. Kadangi kaltinamasis nukentėjusiajai nėra atlyginęs jos patirtų advokato išlaidų, nurodė, kad jeigu turi pareigą atlyginti šias išlaidas, tai jas atlygins, iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 700 Eur atstovavimo išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpį.

Baudžiamąją bylą D. A. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai B. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs D. A. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Išaiškinti D. A., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną CD su vaizdo įrašu, 1 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Priteisti nukentėjusiajai S. A. iš D. A. 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.