Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-175/2012

2012 m. vasario 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam K. K., jo gynėjui advokatui Zigmui Pečiuliui, ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. nuteistas pagal BK 284 str. 1d. 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda.

Minėtu nuosprendžiu iš K. K. V. V. IĮ priteista 484 Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2011-04-22, apie 23.45 val., viešojoje vietoje – V. V. IĮ šašlykinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent necenzūriniais žodžiais išplūdo šašlykinės darbuotoją A. Z., grasindamas, kad padegs šašlykinę, nugriovė ir sulankstė lauke buvusias dvi kilnojamas šašlykines, tuo padarė V. V. IĮ 484 Lt turtinę žalą, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu K. K. neigė savo kaltę įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tačiau tokie jo parodymai, kuriais jis neigia savo kaltę yra prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams bei surinktai bylos medžiagai. Iš nukentėjusiojo A. Z. parodymų matyti, kad nurodytu laiku K. K. atėjo į šašlykinę ir stovėdamas tarpduryje šūkaliojo ir keikėsi, o jį kaip dirbantį barmeną išvadino necenzūriniais žodžiais. Po to K. K. nuėjo ir stumdamas rankomis nugriovė pastatomą šašlykinę, iš kurios išbyrėjo sukrautos malkos ir jas vėliau K. K. spardė. Kilnojamos šašlykinės K. K. nebandė pakelti. Vėliau K. K. grįžo į šašlykinę ir vėl vadindamas nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais kvietė išeiti į lauką. Po to nuvertė ir antrą pastatomą šašlykinę. Tuomet iš kavinės išėjo klientai norėdami pasižiūrėti kas darosi bei bijodami, kad bus apgadintos ir jų mašinos. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais pagrindo nėra, nes jie buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo metu ir juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, rašytinė bylos medžiaga. Apelianto nuomonė, kad A. Z. davė tokius parodymus tik todėl, kad priešingu atveju savo darbdavio V. V. būtų atleistas iš darbo, yra tik subjektyvus K. K. vertinimas, kuris neparemtas byloje esančiais įrodymais. Be to, A. Z. parodymai patvirtinti 2011-06-23 jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu. Liudytojas L. J. parodė, kad jo darbdavys K. K., sustojus prie šašlykinės, priėjo prie didžiosios pastatomos šašlykinės ir stovėdamas ant šaligatvio ją stūmė į aikštelės vidurį ir ją nuvertė, iš jos išbiro malkos, kurias K. K. paspardė. Po to K. K. paėmė mažesnę šašlykinę ir ją apvertė. Iš protokolo - pareiškimo matyti, kad V. V. 2011-04-28 kreipėsi į policiją nurodydamas, jog 2011-04-22, apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini) k., K. K. sugadino dvi V. V. IĮ priklausančias šašlykines. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir 2011-06-23 vaizdo įrašo apžiūros protokolas, t.y. patvirtina tai, kad K. K. į šašlykinės vidų nebuvo užėjęs, o atidaręs jos duris stovėjo tarpduryje, o jam išėjus, iš šašlykinės pastato išėjo du lankytojai, taip pat užfiksuota, kaip K. K. vieną kartą spiria į gulintį objektą (šašlykinę).

Iš civilinio ieškovo V. V. parodymų ir byloje esančio jo civilinio ieškinio matyti, kad abiejų šašlykinių remontas kainavo 484 Lt su V. J. nurodė nežinantis ar jau susigrąžintas 21 procentas PVM, tačiau jį įmonė turi tokią galimybę, tačiau nurodė, kad iš ieškinio sumos minusavus PVM, padaryta turtinė žala nemažėja, nes šašlykinėms nugabenti į taisyklą reikėjo priekabos, todėl papildomai kainavo šašlykinių transportavimo išlaidos. Tokie civilinio ieškovo parodymai abejonių nekelia, nes kaip matyti iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros, dviejų šašlykinių remontas be PVM kainavo 400 Lt. Įvertinus šių šašlykinių gabaritus ir tai, kad šašlykines remontavusi įmonė yra kitoje vietoje nei šašlykinės buvo laikomos, akivaizdu, kad jas reikėjo nugabenti iki vietos, kur jos buvo suremontuotos, kas rodo, jog buvo patirtos ir šašlykinių transportavimo išlaidos, kurias sudarė 84 Lt ir šios išlaidos nelaikomos akivaizdžiai per didelėmis. Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl K. K. veiksmais padarytos turtinės žalos pagrįstumo yra atmetami kaip nepagrįsti.

Aukščiau išdėstyti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, K. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. necenzūriniais žodžiais išplūdo šašlykinės darbuotoją A. Z., nugriovė ir sulankstė lauke buvusias dvi kilnojamas šašlykines, tuo padarė V. V. IĮ 484 Lt turtinę žalą, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nors K. K. teigia, kad jo veiksmai buvo nukreipti tik prieš V. V. ir jo neteisėtus veiksmus, tačiau būdamas suaugęs ir sąmoningas, K. K. turėjo ir privalėjo suprasti, kad necenzūrinių žodžių vartojimas kito žmogaus atžvilgiu ir šašlykinių nuvertimas, vienos jų ir išbyrėjusių malkų spardymas, viešoje vietoje, dėl ko kiti žmonės buvo priversti pasijusti nepatogiai, išeiti į lauką susirūpinus dėl jų pačių turto (lauke stovėjusių jų automobilių), yra visuomenės rimties ir tvarkos trikdymas, t.y. viešosios tvarkos pažeidimas. Todėl įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad K. K. pagrįstai nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos sutrikdymas). Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai, kuriais K. K. ginčija savo kaltę pagal BK 284 str. 1 d. yra atmetami kai prieštaraujantis bylos duomenims.

ATPK 9 str. 2 d. nurodyta, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytos teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kadangi K. K. veiksmai savo pobūdžiu atitinka BK 284 str. 1 d., todėl jo neteisėti veiksmai negali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 str. Apeliaciniu skundu K. K. taip pat prašo atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 ar 37 straipsnių pagrindais. BK 36 str. numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą, BK 37 str. numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Tačiau tokio savo prašymo apeliaciniame skunde K. K. nemotyvavo, o aplinkybių ir pagrindų, kurių pagrindu būtų galima tenkinti tokį jo deklaratyvų prašymą, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį taip kaip to prašoma apeliaciniame skunde pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.