Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-502-657/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-23
Bylos Nr.: e2A-502-657/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19429-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Ieškovas: E. R.
Atsakovas: J. M., A. K.
Trečiasis asmuo: notarė Rasa Ona Inokaitienė
Advokatai: Liudas Paltanavičius

Civilinė byla Nr. e2A-502-657/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19429-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.3.; 2.4.2.5.; 2.4.2.13.; 2.6.11.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovams J. M. ir A. K. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo notarė Rasa Ona Inokaitienė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. R. kreipėsi į teismą prašydama perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2021 m. birželio 7 d. atsakovų J. M. ir A. K. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. K. buvo parduota 261/783 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ji yra 7,8300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 17 d. sužinojo, kad žemės sklypo bendraturtis J. M. jam priklausančią žemės sklypo dalį, nepranešęs ieškovei, 2021 m. birželio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido A. K.. Atsakovas J. M., nežiūrint, kad ieškovė sutiko pirkti jo žemės sklypo dalį už pareiškime nurodytą 3 900 Eur sumą, neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos pranešti žemės sklypo bendraturtei – ieškovei apie savo sprendimą parduoti žemės sklypą už didesnę kainą bei jo pardavimo sąlygas registruotu laišku. Tokiu būdu pažeidė ieškovės pirmenybės teisę pirkti žemę. Ji atsakovo žemės sklypo dalį būtų pirkusi ir už 10 000 Eur, tačiau jai niekas to nesiūlė, nors notarė turėjo ieškovės elektroninio pašto adresą, telefono numerį ir adresą (duomenys neskelbtini). Įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas nėra praleistas, kadangi ji apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik VĮ Registrų centrui 2021 m. rugsėjo 17 d. atsiuntus atsakovų 2021 m. birželio 7 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį.

3. Atsakovas J. M. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio mėnesį per notarę Rasą Inokaitienę sklypo bendrasavininkei E. R. pateikė pareiškimą apie ketinamą parduoti jam priklausančią žemės sklypo dalį už 3 900 Eur. Vėliau atsakovas išsiaiškino, kad parduodamos žemės rinkos kaina yra didesnė, todėl jis per notarę ieškovei pateikė naują pareiškimą, siūlydamas parduodamą žemės sklypo dalį įsigyti už 8 000 Eur. Atsakovo ieškovei 2021 m. vasario 3 d. siųstas pareiškimas dėl nežinomų priežasčių per Kauno m. 17-ojo notarų biurą neįsiteikė, todėl jis apie savo pasikeitusį ketinimą ieškovę informavo per antstolį Rimantą Vižainiškį, pareiškimą ieškovei išsiuntus jos sūnaus advokato V. R. elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini), kuris veikė kaip ieškovės įgaliotinis. Jis atsakovui atsiuntė paruoštą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį parduodamą sklypo dalį įsigyti už 3 900 Eur, kurią pasirašyti atsakovas nesutiko. Pranešimo apie ketinimą parduoti žemės sklypo dalį už didesnę kainą išsiuntimas ieškovės sūnaus elektroninio pašto adresu yra tinkamas pranešimas bendraturčiui apie galimybę pasinaudoti pirmumo teise. Tokia bendravimo forma tarp šalių buvo susiformavusi ir ankstesniuose derybų etapuose. Be to, apie žemės sklypo pardavimą buvo paskelbta ir spaudoje. Šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl ieškovė nepagrįstai remiasi Žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalimi.

5. Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti.

6. Nurodė, kad 2021 m. birželio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš atsakovo J. M. nupirko jam priklausiusią dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo suteikta informacija, kad ieškovei, kaip žemės sklypo bendraturtei, buvo pasiūlyta pasinaudoti jos pirmumo teise įsigyti parduodamą sklypo dalį už 8 000 Eur. Pasiūlymas pasinaudoti pirmumo teise buvo siunčiamas tiek pačiai ieškovei, tiek ją atstovavusiam sūnui. Ieškovei šia teise nepasinaudojus per vieną mėnesį, pardavėjas įgijo teisę parduoti žemės sklypo dalį kitam asmeniui. Atsižvelgus, kad ieškovės sūnus yra advokatas ir jam buvo siunčiamas pranešimas apie pardavėjo ketinimą parduoti žemės sklypo dalį už 8 000 Eur, mažai tikėtina, kad ieškovė apie sudarytą sandorį sužinojo tik 2021 metų rugsėjo 17 d.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo notarė Rasa Ona Inokaitienė prašė ieškinį atmesti.

8. Nurodė, kad sudarant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, ji užtikrino jo teisėtumą, atliko visus būtinus veiksmus, jog jis atitiktų įstatymo reikalavimus. Ieškovei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2021 m. vasario 3 d. registruotu laišku buvo išsiųstas pranešimas, tačiau per siuntos saugojimo terminą ieškovė pašto korespondencijos neatsiėmė. Atsakovas J. M., siekdamas maksimaliai išnaudoti galimybes informuoti ieškovę apie parduodamą žemės sklypo dalį, kreipėsi į antstolį Rimantą Vižainiškį 2021 m. vasario 3 d. pareiškimą įteikti E. R. sūnui advokatui V. R. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškimas V. R. buvo išsiųstas 2021 m. kovo 4 d. Be to, atsakovas ieškovę informavo 2021 m. balandžio 30 d. Valstiečių laikraštyje ir „Kaišiadorių aidai“ viešo paskelbimo būdu. Nebuvo jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti pirkimo – pardavimo sandorį.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės E. R. bylinėjimosi išlaidas – atsakovui J. M. 1 780 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui A. K. – 2 190 Eur, notarei Rasai Onai Inokaitienei – 2 010 Eur, bei valstybei 13,44 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

10. Teismas nurodė, kad nors ieškovė tuo metu gyveno užsienyje, jai buvo žinoma apie J. M. ketinimą parduoti jam priklausančią žemės sklypo dalį už 3 900 Eur. Po pirmo pasiūlymo ieškovei pateikimo J. M. jos kainą padidino iki 8 000 Eur. J. M. 2021 m. vasario 3 d. kreipėsi į Kauno miesto 17-ąjį notarų biurą persiųsti ieškovei E. R., gyvenančiai adresu: (duomenys neskelbtini), pareiškimą, kad parduoda jam priklausančią turto dalį už 8 000 Eur. Pareiškime buvo prašoma, kad ieškovė ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio pareiškimo gavimo dienos Kauno miesto 17-ajam notarų biurui pareikštų savo norą ar atsisakymą pirkti nurodytą turto dalį, tačiau registruotas laiškas buvo grąžintas notarei ieškovei neįteiktas.

11. Ieškovė ir liudytojas V. R. teismo posėdyje neneigė, kad minėtas pranešimas buvo išsiųstas tinkamu E. R. gyvenamosios vietos adresu, nors nuo 2000 m. ji gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name. Valstybinėms įstaigoms žinoma tik ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta. Prieš išvažiuodama į užsienį, ji sūnaus neprašė tikrinti pašto dėžutės, sūnaus šeima tai daro savo iniciatyva. Tokie ieškovės paaiškinimai rodo, kad sūnus V. R. jai perduodavo visą jos vardu gaunamą korespondenciją, todėl laikytina nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovas J. M. raštu per notarą išsiuntė bendraturtei E. R. pranešimą, atitinkantį CK 4.79 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriame buvo nurodyta ir turto pardavimo kaina, ir terminas, per kurį bendraturtė galėjo pareikšti savo valią pasinaudoti pirmumo teise. Nei ieškovė, nei liudytojas V. R. nepateikė jokių įtikinamų ir logiškų argumentų, kodėl ieškovei nebuvo įteiktas ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu atsakovo per notarą išsiųstas pranešimas. Liudytojas V. R. pripažino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jis, tačiau tuo metu buvo pandemijos laikotarpis, todėl jis su šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Nors, pasak liudytojo, bute lankydavosi retai, tačiau jis turėjo galimybę patikrinti, ar pašto dėžutėje nėra motinai skirtos korespondencijos. Juo labiau, kad AB ,,Lietuvos paštas“ darbuotojai pašto dėžutėje paliko pranešimą apie gautą siuntą. Pati ieškovė neneigė, kad tuo metu buvo ne Lietuvoje, todėl jai skirtą korespondenciją tikrindavo sūnus su šeima. Teismui nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių abejoti, kad AB „Lietuvos paštas“ darbuotoja, nurodytu adresu neradusi ieškovės namie, pašto dėžutėje nepaliko pranešimo apie saugomą registruotą pašto siuntą pašte.

12. Nustatyta, kad tuo metu, kai pašte buvo saugomas ieškovei skirtas 2021 m. vasario 3 d. pranešimas, liudytojas V. R. ne kartą telefonu bendravo su atsakovu J. M.. Liudytojas teismo posėdyje patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog J. M. prašyta 3 900 Eur suma už siūlomą turto dalį jo netenkina, yra per maža. Nors liudytojas negalėjo prisiminti, ar 2021 m. vasario pabaigoje su J. M. vyko pokalbis dėl pasiūlymo įsigyti žemės sklypo dalį už 8 000 Eur, tačiau neneigė, kad vasario mėnesį bendravo su atsakovu telefonu. Be to, liudytojas paaiškino, kad apie motinai išsiųstą 2020 m. gruodžio 18 d. pranešimą jis sužinojo iš paties J. M., jiems kalbant telefonu, dėl ko jis nuvyko į paštą pasidomėti, ar negauta iš notarės biuro pašto siunta. Tokie liudytojo paaiškinimai, įvertinus, kad jam buvo žinoma apie kito pirkėjo buvimą ir J. M. buvo suinteresuotas parduoti savo turto dalį, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad J. M. jam telefonu pranešė ir apie antrą pasiūlymą įsigyti žemės sklypo dalį už 8 000 Eur bei pareiškimo išsiuntimą. E. R., turinčiai aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir daktaro laipsnį, liudytojui V. R., turinčiam aukštąjį teisinį išsilavinimą bei patirtį, yra/ turi būti gerai žinomos ne tik ieškovės, kaip daikto bendraturtės, teisės ir pareigos, bet ir pareiga priimti siunčiamą korespondenciją. Byloje nesant įrodymų, kad liudytojas V. R., jo motinai nesant Lietuvoje, objektyviai negalėjo atsiimti ieškovei siųsto pranešimo, negalima ir išvada, kad jis galėjo nesuprasti tokios korespondencijos neatsiėmimo pagal pašto įstaigos paliktą pranešimą padarinių. Konstatuotina, kad pats liudytojas V. R. nebuvo suinteresuotas priimti motinai siunčiamą pranešimą ir tinkamai įgyvendinti jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, pareigas, todėl pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą būti atidžiam ir rūpestingam, o taip pat daikto bendraturčių teisėtų interesų ir lūkesčių pusiausvyros principus. Byloje taip pat yra duomenų, kad ieškovei atitinkamus dokumentus notarei ir J. M. paruošė advokatas L. P., todėl labiau tikėtina, kad jis taip pat turėjo informaciją ir kontaktus su notare ir dėl parduodamos, taigi, ieškovė apie turto dalies pardavimo sąlygas turėjo galimybę sužinoti ir iš savo advokato.

13. Ieškovei tinkamai nepranešus apie parduodamą turto dalį, gali būti vadovaujamasi Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 34 patvirtinta konsultacija „Dėl pranešimo bendraturčiui dėl pirmumo teisės įsigyti parduodamą dalį nekilnojamojo daikto“ ir pranešama kitais joje nurodytais būdais. Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 3 d. pranešimas apie atsakovo J. M. parduodamą turto dalį ieškovei buvo išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o taip pat per antstolį ar pranešimą paskelbiant viešai spaudoje.

14. Antstolis Rimantas Vižainiškis 2021 m. kovo 4 d. į E. R. sūnaus V. R. elektroninį paštą adresu: (duomenys neskelbtini) išsiuntė J. M. 2021 m. vasario 3 d. pareiškimą.

15. Nustatyta, kad V. R. yra ieškovės sūnus, kuris atliko tarpininko tarp savo motinos ir J. M. veiksmus. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad žodžiu ji sūnui buvo leidusi bendrauti su J. M. dėl sklypo dalies pirkimo, rašyti jam elektroninius laiškus, pakviesti J. M. pas notarą sudaryti sandorį. Tai, kad V. R. asmeniškai pats ar motinos prašymu iš savo elektroninio pašto adreso siuntė atsakovui J. M. atitinkamus pranešimus /raštus, šalys neginčija. Ieškovės sūnus V. R. 2021 m. vasario 12 d. elektroniniu paštu J. M. ir notarei R. O. Inokaitienei išsiuntė E. R. 2021 m. vasario 12 d. kvietimą atvykti į notarų biurą pirkimo – pardavimo sandorio įforminimui (2020 m. gruodžio 18 d. J. M. pareiškimo pagrindu). Minėtame kvietime ieškovė tiek atsakovui, tiek notarei pateikė informaciją, kad visą informaciją siųstų jos sūnui V. R.. Nepaisant to, kad ieškovės atstovas ir liudytojas teismo posėdyje teigė, kad ieškovė E. R. veikė pati asmeniškai, o ne per savo sūnų, kaip atstovą, dėl ko antstolis neturėjo teisinio pagrindo ieškovės atstovui išsiųsti J. M. pareiškimo, tačiau aukščiau nurodyti įrodymai liudija, kad V. R. atliekami veiksmai atsakovui J. M. galėjo sudaryti įspūdį apie jo tarpininkavimą motinai, bei kreiptis į antstolį dėl pareiškimo išsiuntimo ieškovės sūnui. Todėl labiau tikėtina, kad ieškovė buvo susipažinusi su minėtu atsakovo laišku ir jo turiniu, žinojo apie parduodamą J. M. turto dalį, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovės paaiškinimai, kad laiško negavo, nežinojo jo turinio yra neįtikinami ir nelogiški.

16. Be to, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. dienraščiuose „Valstiečių laikraštis“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Kaišiadorių aidai“ būdu buvo išspausdintas J. M. skelbimai E. R. apie bendraturčio parduodamą turto dalį. Tokie skelbimai pagal įstatymą nebuvo privalomi bendraturčiui, jie atliko papildomo informavimo funkciją, o jų turinys leido identifikuoti tiek patį sklypą, tiek jo pardavimo sąlygas.

17. Teismas atmetė teiginius dėl atsakovų nesąžiningumo. Iš atsakovų ir jų atstovių pozicijos teisme matyti, kad kreipimosi į antstolį dėl informacijos persiuntimo ieškovės sūnui ir skelbimų patalpinimo spaudoje poreikis buvo siejamas su atsakovų noru nepažeisti bendraturčių pirmenybės teisės. Įstatymų leidėjas neįtvirtina ribojimo, kad bendraturčiams apie parduodamo bendro daikto dalies kainą privalu pranešti, dar neradus asmens, kuris turi realių ketinimų pirkti tą daiktą. Neturint realaus pirkėjo, sutinkančio mokėti konkrečią kainą, nėra galimybės nustatyti tikrąją daikto rinkos vertę ir tikslią pardavimo kainą nurodyti bendraturčiui.

18. Atsakovas J. M. ėmėsi visų jam prieinamų priemonių informuoti bendraturtę apie ketinimus parduoti jam priklausančią žemės sklypo dalį ir atliko CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus. Atsakovo J. M. nerūpestingumą ar nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Šios teismo išvados nepaneigia ir tai, kad, ieškovės nuomone, nebuvo išnaudoti visi dokumentų jai įteikimo būdai.

19. Byloje atsakovas A. K. ir atsakovų atstovės prašė taikyti ieškinio senatį.

20. Nenustačius CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo pažeidimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad turto dalis parduota, pažeidžiant ieškovės pirmenybės teisę ją pirkti. Todėl ieškovė neįgijo teisės per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jai būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

21. Nustatyta, kad ieškovė yra išsilavinusi ir, būdama vyresnio amžiaus, turi gyvenimiškos patirties. Ieškovei būnant užsienyje, jos interesus atstovavo ne tik sūnus V. R., kuris yra advokatas, bet ir advokatas L. P.. Pati ieškovė posėdyje nurodė, kad jau 2021 m. balandžio mėnesio pabaigoje, kai grįžo į Lietuvą, ji kreipėsi į advokatą L. P. dėl jos atstovavimo ir prašė pasidomėti dėl situacijos su J. M.. Ieškovė pripažino, kad tam tikri dokumentai, kurie jos vardu dar vasario mėnesį buvo teikiami notarei, buvo paruošti to paties advokato L. P.. Tokių įrodymų visetas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė, atstovaujama sūnaus, kvalifikuoto teisininko, taip pat kito kvalifikuoto teisininko (advokato), pati, pasiūlius sūnui ar kitam advokatui, ar jos sūnus, ar įgaliotasis atstovas (advokatas) turėjo realią galimybę kreiptis į notarę raštu dėl atitinkamos informacijos suteikimo arba galėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl informacijos suteikimo dar sandorio sudarymo mėnesį (2021 m. birželio mėn.) ar iškart po to, o nelaukti rugsėjo mėnesio. Todėl ieškovė žinojo ar turėjo realią galimybę sužinoti, jog J. M. A. K. pardavė jam priklausančio turto dalį 2021 m. birželio 7 d. Atmestini kaip nelogiški ieškovės atstovo paaiškinimai, kad jis, ieškovei grįžus į Lietuvą, paskambino notarei ir įvardijo ieškovės pasiūlymą, tačiau notarė jį informavo, kad J. M. persigalvojo, sandoris nevyks ir daugiau jokios informacijos ji neteiks. Teismas laikė neįtikinamais ieškovės atstovo teiginius, kad advokatas nesikreipė į notarę raštu, nes neįžvelgė būsimo teisminio ginčo ir dėl kolegiškų santykių pasitikėjo gaunama informacija. Pats atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis turi prieigą prie Nekilnojamojo turto registro, jį tikrina. Į J. M. jis nesikreipė ir nesiaiškino, dėl kokių priežasčių jis atsisakė parduoti žemės sklypo dalį už 3 900 Eur. Ieškovė nesilaikė pareigos elgtis protingai ir sąžiningai, tinkamai nesidomėjo jai priklausančiomis teisėmis, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Apie galimai pažeistas savo teises ieškovei tapo žinoma anksčiau, nei ji nurodo. Ieškinys teisme gautas 2021 m. gruodžio 9 d. ir šis terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2021 m. birželio 7 d., kada ieškovė, būdama kaip bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje, turėjo išsiaiškinti, jog jos teisė yra pažeista, o ne oficialiai gavus duomenis iš VĮ Registrų centro apie turto dalies pardavimą. Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą.

Šalies argumentai

22. Ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tačiau jokių argumentų nenurodė. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Terminas ieškiniui paduoti buvo praleistas nežymiai, o tarp šalių susiklostę santykiai nėra geri. Ieškovė ir atstovas yra giminaičiai, ieškovė ilgą laiką buvo užsienyje ir jos interesus atstovavo sūnus V. R., kuris galimai suklaidino ieškovę dėl pagrįstų lūkesčių. Nors ieškovė turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ji neturi teisinių žinių, kuriai tolimesnių galimų veiksmų, nepateikus savo atsisakymo pasinaudoti pirmumo teise, jos sūnus ir/ ar atstovas (advokatas) nepaaiškino, todėl pagrįstai galėjo tikėtis, kad turto dalies įsigijimo klausimas bus pakartotinai sprendžiamas. Esant aplinkybėms, kurios atitinka teisingumo principą, ieškinio senaties terminas atnaujintinas.

Žemesnės instancijos teismas

23. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos. Atsakovų ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, jas grindžia suteiktų teisinių paslaugų paskaičiavimu ir pinigų priėmimo kvitais, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės E. R. atsakovui J. M. priteistina 1 780 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsakovui A. K. – 2 190 Eur, trečiajam asmeniui notarei Rasai Onai Inokaitienei – 2 010 Eur.

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

24. Apeliaciniame skunde ieškovė E. R. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; jeigu šis prašymas būtų atmestas, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų atsakovo J. M. ir atsakovo A. K. bei trečiojo asmens, notarės Rasos Onos Inokaitienės, advokatų pagalbai apmokėti priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – sumažinti atsakovui J. M. priteisto bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį iki 500 Eur, sumažinti atsakovui A. K. priteisto bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį iki 500 Eur, o trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, notarės R. O. Inokaitienės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atmesti; priteisti ieškovei iš atsakovų 871,20 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės ir dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Dėl 2021 m. vasario 3 d. pareiškimo įteikimo teismas ieškovei priskyrė neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo naštą ir faktiškai įpareigojo įrodyti aplinkybes, kurių ieškovė objektyviai negali įrodyti, ir tuo pažeidė ieškovės teisę į teisingą teismą. Teismas, netinkamai vertindamas ieškovės bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus ir kitus įrodymus, netinkamai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes. Siunčiant pranešimus ieškovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, atsakovui J. M. bei notarei buvo žinoma, kad ieškovės nėra Lietuvoje. Atsakovai dar iki pirmo pareiškimo siuntimo ieškovei buvo sutarę dėl J. M. žemės sklypo dalies pardavimo A. K.. Teismas nevertino antstolio Rimanto Vižainiškio 2022 m. gegužės 3 d. rašto, kuriame konstatuota, kad antstolis nevykdė dokumento įteikimo funkcijos ir neturi duomenų apie J. M. pranešimo faktinį įteikimą V. R.. Toks antrojo pareiškimo siuntimas pagal savo esmę prilygsta neregistruotos pašto siuntos siuntimui. Teismas nevertino, kad liudytojas V. R. nurodė, jog antstolio siųsto elektroninio laiško nėra gavęs, o rėmėsi tik tais įrodymais, kurie pagrindžia atsakovų poziciją. Teismas įrodymus vertino, neatsižvelgdamas į CK 4.79 straipsnio teisės normos tikslą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ją taikant ir aiškinant, neįvertindamas nustatytų aplinkybių, kad pagrindinis atsakovų tikslas buvo sudaryti sandorį, apeinant ieškovės, kaip bendraturtės, pirmenybės teisę įsigyti žemę. Teismas nepagrįstai sąžiningumo aspektu vertino tik ieškovės ir, dėl nesuprantamų priežasčių, liudytojo V. R. elgesį. Ieškovei buvo taikytas akivaizdžiai per griežtas atsakingo, rūpestingo ir protingo elgesio standartas, nors nei atsakovams, nei notarei – profesionaliai šaliai, šie standartai nebuvo taikyti. Teismas nevertino nustatytų aplinkybių, jog tiek ieškovė, tiek liudytojas ne kartą akcentavo, kad ieškovė deklaruotos gyvenamosios vietos adresu antrojo pareiškimo teikimo metu negyveno, o atsakovui J. M. ir notarei neabejotinai buvo žinomi visi aktualūs ieškovės kontaktiniai duomenys, kuriais buvo galima jai realiai įteikti pareiškimą. Teismas pažeidė CK 2.17 straipsnio 1 dalį, jos netaikydamas byloje. Pranešimo siuntimas bendraturčiui reglamentuojamas ne prievolių teisę, o daiktinę teisę reglamentuojančių teisės normų, todėl teismas nepagrįstai taikė CK 6.166 straipsnyje įtvirtintą žinojimo prezumpciją. Teismas negalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2006 išaiškinimais, kadangi bylų faktinės aplinkybės nėra labai panašios ir/ar tapačios. Be to, teismas šią normą taikė netinkamai ir nevertino, kad minėta prezumpcija buvo paneigta. Tinkamo bendraturtės informavimo faktą, vadovaujantis CK 4.79 straipsniu, turėjo įrodyti atsakovai, kurie tokį sandorį sudarė, nepranešę ieškovei. Teismas neįvertino eilės byloje nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, dėl kurių atsakovas J. M. turėjo motyvą sąmoningai nutylėti apie antrojo pareiškimo išsiuntimą. Nesuprantama, kokią reikšmę šiuo atveju gali turėti ieškovės išsilavinimas, o liudytojas V. R. nėra šios bylos proceso dalyvis, žemės sklypo bendraturtis ar ieškovės atstovas. Perdėtos atidumo ir rūpestingumo pareigos nustatymas bendraturtės giminaičiui yra visiškai nepagrįstas. Sūnaus pagalba motinai negali būti aiškinama, kaip sukelianti atstovavimo santykius. Šiomis aplinkybėmis teismas negalėjo grįsti ieškinio atmetimo motyvų. Neaišku, kokiais įrodymais remdamasis, teismas sprendė, kad V. R. galėtų nebūti suinteresuotas priimti motinai siunčiamo pranešimo bei kad sklypo dalies pardavimo sąlygos galėjo būti žinomos ir advokatui Liudui Paltanavičiui, nors teisinių paslaugų sutartis su ieškove buvo sudaryta 2021 m. rugsėjo 15 d., o informacija iš VĮ „Registrų centras“ apie atsakovų sudarytą sandorį gauta 2021 m. rugsėjo 17 d. Pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatas bendraturčio pranešimas turi būti teikiamas per notarą, o ne per antstolį, advokatą, bendraturčio sūnų ir/ar kitus asmenis. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 3.4 patvirtinta konsultacija „Dėl pranešimo bendraturčiui dėl pirmumo teisės įsigyti parduodamą dalį nekilnojamojo daikto“, kadangi tiek atsakovui, tiek notarei buvo žinomi visi adresai, kuriais ieškovę būtų galima tinkamai informuoti. Atsakovas ne tik nesiėmė jokių veiksmų nustatyti ieškovės gyvenamąją vietą, bet net nesinaudojo trečiojo asmens turima informacija apie jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Teismas, netinkamai įvertinęs įrodymų visumą, liudytoją V. R. laikė ieškovės atstovu, netinkamai taikė CK 2.133 straipsnį ir kitas atstovavimą reglamentuojančias teisės normas. Pripažinęs ieškovės sūnų jos tarpininku, nepagrįstai nustatė buvus numanomo atstovavimo teisinius santykius. Šiuo atveju CK 2.133 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės neegzistuoja. Šiuo atveju, sudaryti nekilnojamojo turto sandorį ieškovės vardu, buvo būtinas notarinės formos įgaliojimas (CK 2.138 str. 1 d. 1 p.), o atsiimti korespondenciją – rašytinės formos įgaliojimas (CK 2.139 str. 1 d.). Teismas pažeidė šias teisės normas, jų netaikydamas. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovė veikė pati asmeniškai, o ne per atstovą. Teismas neįvertino, kad viešo paskelbimo spaudoje metu atsakovams bei notarei neabejotinai buvo žinoma, kad ieškovė yra išvykusi iš Lietuvos, kad ši informacija ieškovės tikrai nepasieks. Teismas nevertino aplinkybių, kad A. K. 2020 m. sumokėjus J. M. 900 Eur avansą, A. K. pasirūpino informacijos apie parduodamą turtą išviešinimu spaudoje, nors vieno mėnesio terminas, per kurį turėjo paaiškėti bendraturtės apsisprendimas pirkti ar ne parduodamą dalį žemės, dar nebuvo suėjęs, kas rodo akivaizdų atsakovų suinteresuotumą sudaryti sandorį, apeinant ieškovės pirmumo teisę. Teismas turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą ieškovės reikalavimų atžvilgiu.

1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovės sūnaus pagalba savo mamai, nustačius, jog ieškovė nebuvo jo įgaliojusi ją atstovauti santykiuose su atsakovu J. M. ar sudariusi teisinių paslaugų sutarties su juo, kaip su advokatu, negali būti aiškinama kaip sukurianti teises ir/ar pareigas ieškovės sūnui. Teismas negalėjo šiomis aplinkybėmis grįsti senaties termino praleidimą. Teismas neįvertino, kad 2021 m. balandžio mėnesį ieškovės atstovas VĮ „Registrų centras“ bazėje duomenų apie sklypo savininkų pasikeitimus ar užsakytas pažymas sandoriui nenustatė. Atsakovų sandoris buvo sudarytas 2021 m. birželio mėnesį, tačiau jo sudarymo metu tokios aplinkybės nei ieškovei, nei jos atstovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės atstovas turėjo kreiptis į notarę raštu. Teisės aktai nenumato pareigos sandorį sudaryti būtent pas tą notarą, per kurį buvo siunčiamas pareiškimas apie ketinimą parduoti bendro turto dalį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turėjo didesnes atidumo ir rūpestingumo pareigas. Teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovė laiku atsakovui J. M. per notaro biurą buvo pateikusi pranešimą apie ketinimą pasinaudoti savo pirmenybės teise parduodamą sklypo dalį įsigyti už nurodytą 3 900 Eur kainą. Liudytojas notarės buvo patikintas, kad ieškovė apie visus planuojamus atlikti veiksmus bus informuota iš anksto. Negavusi jokios informacijos, ieškovė 2021 m. vasario 12 d. raštu informavo atsakovą J. M. ir notarę Rasą Oną Inokaitienę, kad šį sandorį pageidauja sudaryti Vilniaus miesto 9-ajame notaro biure, tačiau atsakovas neatvyko. Atsakovas ilgą laikotarpį nesiėmė jokių konkrečių veiksmų parduoti savo žemės sklypo dalį ieškovei, todėl ji turėjo pagrįstą priežastį manyti, kad jis eilinį kartą persigalvojo dėl pardavimo. Apie savo teisių pažeidimą ieškovė objektyviai galėjo sužinoti tik 2021 m. rugsėjo 17 d., kai jos atstovui buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2021 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. S-109639. Nei notarė, tvirtinusi atsakovų sandorį, nei atsakovai apie sudarytą sandorį jokia forma ieškovės neinformavo.

1.3. Teismas netinkamai taikė CPK 88 ir 98 straipsnių nuostatas bei Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nemotyvuotas. Atsakovams ir trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro po ketvirtadalį ginčo sumos, o skaičiuojant bendrai, beveik siekia ginčo sumą. Teismas neįvertino Rekomendacijose nurodytų kriterijų, byla nėra sudėtinga. Įvertinus byloje atsakovams ir trečiajam asmeniui atstovavusių advokatų pateiktus dokumentus, grindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, advokatų darbo laiko sąnaudos nebuvo didelės. Trečiasis asmuo yra aukštos kvalifikacijos teisininkė, o šis ginčas tiesiogiai susijęs su jos vykdoma profesine veikla. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, kadangi ji, neturėdama pareigos teikti procesinius dokumentus byloje nei dalyvauti teismo posėdyje, šiuos veiksmus galėjo atlikti savarankiškai ar su savo biuro darbuotojų pagalba. Notarė, vengdama teikti teismo reikalautus dokumentus, prisidėjo prie didesnių bylinėjimosi išlaidų patyrimo. Be to, teismas turėjo atsižvelgti ir į aplinkybę, kad ieškovė yra pensininkė ir jos vieninteles pajamas sudaro senatvės pensija.

Atsiliepimas

25. Atsakovas J. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Teismas nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, vertino visus byloje surinktus įrodymus, nustatydamas faktines aplinkybes, Teismas vadovavosi įrodymų patikimumo principu, logikos dėsniais. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo įrodymų vertinimu, nepatvirtina, kad teismas pažeidė jų vertinimą reglamentuojančias normas. Teismo išvada, jog ieškovė apie antrą notaro siųstą pareiškimą iš tikrųjų žinojo, yra pagrįstos. Atsakovas J. M. nebendravo su ieškove, todėl negalėjo žinoti, kur ieškovė gyvena. Apeliantė pati elgėsi nesąžiningai. Antstolio R. Vižainiškio 2022 m. gegužės 3 d. rašte nėra nurodyta, kad elektroninis laiškas grįžo neįteiktas, kas patvirtina, kad šį laišką liudytojas V. R. gavo. Ieškovei nurodžius kontaktuoti su jos sūnumi V. R., pareiškimas pagrįstai buvo įteikiamas jos nurodytam atstovui. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas J. M. ieškovei kaip bendraturtei apie savo ketinimą parduoti jam priklausančią žemės sklypo dalį pranešė, nepažeisdamas CK 4.79 straipsnio nuostatų. Ieškovė visuose raštuose ir procesiniuose dokumentuose savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), todėl šiuo adresu buvo siunčiamas pareiškimas. Ieškovė turi prisiimti nurodyto adreso pateikimo teisines pasekmes. Byloje nei vienas įrodymas nepatvirtina, kad atsakovui J. M. buvo žinoma kita ieškovės gyvenamoji vieta. Teismas pagrįstai taikė CK 6.166 straipsnio nuostatas. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su ofertos priėmimu ir su akcepto sukeliamomis pasekmėmis, nenagrinėti, kadangi šiomis aplinkybėmis ieškovė negrindė ieškinio. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės išsilavinimą, darė pagrįstas išvadas, kad ieškovei turėjo būti žinomos korespondencijos nepriėmimo teisinės pasekmės. Teismo išvados, kad liudytojas V. R. veikė kaip atstovas ir kad ieškovė tai davė suprasti atsakovui J. M., yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Teismas tinkamai taikė atstovavimą reglamentuojančias teisės normas.

2.2. Teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, išvadas dėl šio termino praleidimo darė, įvertinęs visus įrodymus.

2.3. Teismas nepažeidė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančių teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Priteisdamas atsakovui J. M. bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė teisės normas, kuriomis vadovavosi, įvertino suteiktų paslaugų paskaičiavimą. Ieškovės atstovui prašant priteisti 1 800 Eur atstovavimo išlaidas, ginčydama atsakovo prašomas priteisti 1 780 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. CPK 98 straipsnio nuostatos nenumato, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgti į šalies turtinę padėtį.

26. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Teismas kruopščiai ištyrė ir pagrįstai vertino aplinkybes, dėl kokių priežasčių 2021 metų vasario 3 d. pasiūlymas liko neįteiktas. Pačiai ieškovei jos parengtame dokumente nurodžius, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ir šiai vietai sutapus su Gyventojų registre nurodyta deklaruota gyvenamąja vieta, notarė pagrįstai antrą pranešimą ieškovei siuntė šiuo adresu, taip įvykdydama CK 4.79 straipsnio reikalavimą. Teismas tinkamai vertino įrodymus dėl ieškovės paaiškinimų, kad sūnus tikrina pašto dėžutę adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas pagrįstai taikė CK 6.166 straipsnio normą ir darė išvadas atitinkančias suformuotą teismų praktiką. CK 4.79 straipsnis nereglamentuoja pranešimo per notarą neįteikimo pasekmių, todėl teismas pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį gali taikyti panašius teisinius santykius reglamentuojančią teisės normą. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis privalo būti notarinės formos, todėl ieškovės sutikimas su pirmu J. M. pasiūlymu neatitinka akceptui keliamų formos reikalavimų, apeliantės teiginiai apie sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį yra teisiškai nepagrįsti. Teismas neapsiribojo CK 6.166 straipsnyje nurodyta žinojimo prezumpcija, tačiau sprendė ir dėl kitų pranešimo ieškovei įteikimo būdų pagrįstumo. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad pranešimo išsiuntimas per antstolį elektroniniu laišku V. R. buvo tinkamas ieškovės informavimo būdas ir kad ieškovė buvo įgaliojusi savo sūnų veikti jos vardu derybose su J. M.. Ieškovei ir jos sūnui buvo žinoma, kad J. M. pakeitė savo poziciją dėl kainos. Ieškovės elgesys, sąmoningai neatsiimant pašto siuntos, ignoruojant antstolio R. Vižainiškio elektroninį laišką, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. Nustatyta, kad J. M. ėmėsi visų įmanomų priemonių tinkamai informuoti ieškovę apie pardavimą, todėl jo elgesys buvo sąžiningas. A. K. pagal 2021 m. birželio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį už žemės sklypo dalį J. M. sumokėjo 8 000 Eur, todėl ieškinio tenkinimas reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą atsakovo A. K. sąskaita.

3.2. Teismas darė pagrįstas išvadas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Veikdama tiek per savo sūnų V. R., tiek per advokatą L. P., ji galėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą anksčiau, nei 2021 m. rugsėjo mėnesį. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė tinkamai nesidomėjo savo teisėmis, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.

3.3. Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė neteisingai suskaičiavo atsakovo A. K. advokatės pateiktose sąskaitose nurodytą laiką. Advokatės Karinos Račkauskienės byloje sugaištas laikas – 13 val. atitiko protingumo ir teisingumo kriterijų. Atsakovo A. K. bylinėjimosi išlaidos byloje buvo aiškiai mažesnės nei maksimalūs rekomenduojami dydžiai, atitiko bylos sudėtingumą, teismo posėdžių trukmę, todėl jų mažinimas iki apeliantės nurodytų 500 Eur prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Tai, kad byla buvo pakankamai sudėtinga dėl fakto nustatymo klausimų, patvirtina teismo sprendimo ir apeliacinio skundo apimtis. Pati apeliantė prašo jai atlyginti 1 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti vertinamos kaip per didelės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė E. R. ir atsakovas J. M. buvo 7,8300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). bendraturčiai. E. R. nuosavybės teise priklauso 522/783 dalys minėto žemės sklypo, įgytos pagal 2014 m. liepos 23 d. paveldėjimo teisės pagrindu (paveldėjimo pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), o J. M. nuosavybės teise priklausė 261/783 dalys žemės sklypo, įgytos 1997 m. spalio 28 d. dovanojimo sutarties (Nr. 4VJ-2-2227) pagrindu.

29. Atsakovai J. M. ir A. K. 2021 m. birželio 7 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (Nr. IR-4078), pagal kurią atsakovas J. M. pardavė atsakovui A. K. jam nuosavybės teise priklausiusią žemės sklypo dalį (2,6100 ha) už 8 000 Eur.

30. Apeliaciniame skunde ieškovė kelia klausimus, susijusius su bendraturčio pirmenybės teise pirkti parduodamą dalį nekilnojamojo daikto, esančio bendrąja nuosavybe. Ieškovė neginčija, kad toks turtas gali ir turi būti parduodamas specialiajame įstatyme nustatytu būdu, tačiau nurodo, kad turi būti paisoma CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendraturčio pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį tomis sąlygomis ir ta kaina, kuria ji parduodama.

Dėl bendraturčio pirmumo teisės

31. Savininko teisių turinys, apibrėžtas CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, nustato savininko teisių įgyvendinimo ribas ir principus, taigi, savininkas įgyvendina savo nuosavybės teisę valdydamas, naudodamas jam priklausantį nuosavybės teisės objektą bei disponuodamas juo savo nuožiūra, tačiau šie veiksmai neturi pažeisti įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vadinasi, nuosavybės teisė nėra absoliuti, ir ją įgyvendindamas savininkas turi paisyti tam tikrų draudimų, todėl savininko teisių įgyvendinimas neturėtų būti suvokiamas vien kaip valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimas, nes savininkas, šias teises įgyvendindamas, įgyja ir tam tikrų pareigų.

32. CK 4.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis. Bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimai gali būti tiek įstatymų nustatyti, tiek priklausantys nuo bendraturčių valios. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendraturtis parduoda savo dalį, tai kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę ją pirkti ta kaina, kuria ji parduodama.

33. Tiek Žemės įstatyme, tiek Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (toliau – ŽŪPŽĮĮ) apribojimų ir sąlygų įsigyti žemę prigimtis yra analogiška. Įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau, nei visi kiti tretieji asmenys, ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginę įtaką, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymo suteikta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/611/2016).

34. Nuo atsakovo 2020 m. gruodžio 18 d. pranešimo ieškovei apie parduodamą sklypo dalį iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo 2021 m. birželio 7 d. galiojusioje ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 3 d.) nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant CK 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu ar kita organizacija (toliau – juridinis asmuo), pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.

35. Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmenybės teisės instituto tikslus, nurodė, kad CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama, jog tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007). Bendraturčio pirmenybės teisės tinkamu įgyvendinimu sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių arba pakeisti nuosavybės teisės rūšį. Dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį kitam bendraturčiui, daikto valdymas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir patogesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008). Taigi, pirmenybės teisė įsigyti parduodamą dalį yra vienas iš būdų spręsti pagrindinę bendrosios nuosavybės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinimo klausimą, mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę. Įgyvendinus pirmenybės teisę ir bendraturčiui įsigijus parduodamas dalis, bendraturčių skaičius mažėja. Dėl to parduodančio savo dalį bendraturčio pareiga atsižvelgti į kitų bendraturčių pirmenybės teises galioja tik tada, kai daiktas parduodamas trečiajam asmeniui.

36. Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005). Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

37. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad ieškovė E. R., gavusi atsakovo J. M. 2020 m. gruodžio 18 d. pareiškimą dėl parduodamos žemės sklypo dalies, 2021 m. sausio 22 d. išsiuntė pranešimą apie ketinimą pirmumo teise įsigyti parduodamą 261/783 žemės sklypo dalį už pardavimo kainą 3 900 Eur. Pranešimas gautas Kauno miesto 17-ąjį notarų biure 2021 m. sausio 25 d. Pranešime E. R. nurodė savo kontaktinius duomenis – gyvenamosios vietos adresą, mobiliojo telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. vasario mėnesį raštu Nr. 6STŽ- (14.6.142 E.) išreiškė sutikimą, kad ieškovė įsigytų atsakovo J. M. parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 2,6100 ha, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovės sūnus V. R. 2021 m. vasario 12 d. elektroniniais laiškais J. M. ir notarei R. O. Inokaitienei išsiuntė E. R. 2021 m. vasario 12 d. kvietimą 2021 m. kovo 5 d. 11 val. atvykti į Vilniaus miesto 9-ąjį notarų biurą pirkimo – pardavimo sandorio sudarymui, kartu nurodant dėl sandorio sudarymo aplinkybių kontaktuoti su ieškovės sūnumi V. R.. Taigi, ieškovė per įstatyme numatytą ir notarės pranešime nurodytą terminą pateikė pareiškimą notarei, taip tinkamai išreikšdama savo valią įsigyti parduodamą turtą, tačiau pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl bendraturčio, ketinančio parduoti savo dalį, pareigos pranešti apie tai kitiems bendraturčiams, kartu nurodant parduodamos dalies kainą ir kitas pardavimo sąlygas, skirtos apsaugoti kitų bendrosios nuosavybės teisės dalyvių interesus, siekiant, jog bendrosios nuosavybės dalis nebūtų parduota kitam asmeniui, nepasiūlius įsigyti ją pirmiausiai bendraturčiams, taip pat siekiant apsaugoti juos nuo nesąžiningų savo dalį parduodančio bendraturčio veiksmų, kai ši dalis parduodama mažesne kaina ir (ar) kitomis pirkėjui geresnėmis sąlygomis, negu buvo pasiūlytos bendraturčiams pirmenybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007).

39. Atsakovas 2021 m. vasario 3 d. kreipėsi į Kauno miesto 17-ąjį notarų biurą prašydamas persiųsti ieškovei E. R. pareiškimą, kad parduoda jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį už 8 000 Eur. Pareiškime buvo prašoma, kad ieškovė ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio pareiškimo gavimo dienos pareikštų Kauno miesto 17-ajam notarų biurui savo norą ar atsisakymą pirkti nurodytą žemės sklypo dalį. Pranešimas registruotu laišku 2021 m. vasario 3 d. buvo išsiųstas ieškovei, tačiau buvo grąžintas notarų biurui neįteiktas. Antstolis Rimantas Vižainiškis 2021 m. kovo 4 d. elektroniniu paštu ieškovės E. R. sūnui V. R. išsiuntė J. M. 2021 m. vasario 3 d. pareiškimą, prašydamas patvirtinti šio dokumento gavimą, tačiau byloje įrodymų, kad dokumentas buvo gautas, atsakovai nepateikė.

40. Nustatyta, kad apie turto pardavimą viešai buvo paskelbta (duomenys neskelbtini) d. dienraščiuose „Valstiečių laikraštis“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Kaišiadorių aidai“ viešo paskelbimo būdu buvo išspausdintas J. M. pranešimas bendraturtei E. R. apie parduodamą žemės sklypo dalį, nurodant turto buvimo adresą, unikalų numerį bei pardavimo kainą.

41. Byloje buvo įrodinėjama, jog tinkamu pranešimu bendraturtei apie parduodamą nekilnojamojo turto dalį laikytini antstolio elektroninis laiškas ieškovės sūnui ir skelbimai laikraščiuose, ir nuo viešo paskelbimo dienos skaičiuotinas mėnesio terminas.

42. Vertinant pranešimo viešo paskelbimo būdu galimybę, apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi tai, kad pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį, kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. CK 4.79 straipsnio 2 dalis nenumato konkretaus pranešimo būdo, tačiau kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojamas informavimas per notarą raštu apie ketinimą parduoti bei pardavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tam tikrais atvejais viešo paskelbimo būdas (kaip alternatyvus) galėtų taikomas, pranešant bendraturčiui apie turto pardavimą CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau turi būti nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių asmeniui negali būti pranešama įteikiant dokumentą (t. y. pranešama per notarą raštu). Teisėjų kolegijos vertinimu, bendraturčiui turi būti pranešama tokiu būdu, jog būtų galima tinkamai įsitikinti, jog pranešimas asmeniui tapo žinomas.

43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pašto siuntos neatsiėmimas yra pakankamas pagrindas, kad būtų naudojamasi alternatyviu informavimo būdu, todėl atsakovas ir notarė pagrįstai vadovavosi Notarų rūmų prezidiumo nutarime pateikta rekomendacija (konsultacija) dėl bendraturčio informavimo būdo, paskelbiant spaudoje po to, kai įteikti per paštą nepavyko. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Notarų rūmų prezidiumo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 34 nėra paskelbtas Teisės aktų registre ir nėra privalomos galios teisės aktas, o tik pagalbinė, rekomendacinė priemonė notarams, realiai atsiradus tokio pobūdžio pranešimų įteikimo kliūčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-118-464/2018). Taigi, tiek notaras, tiek turto pardavėjai turi teisę (ir pareigą) imtis ir kitų, alternatyvių veiksmų, siekdami informuoti bendraturtį apie ketinimus parduoti turtą, atsiradus notaro pranešimo įteikimo kliūčių. Tačiau šiuo konkrečiu atveju jokių kliūčių pranešimui įteikti nebuvo.

44. Sprendžiant dėl registruoto laiško neįteikimo aplinkybių, pirmosios instancijos teismas išsamiai aprašė ieškovės sūnaus V. R. veiksmus, pareigą tikrinti pašto dėžutę, tačiau nei ieškovė, nei jos sūnus V. R., nei kiti asmenys nėra įpareigoti tam tikru periodiškumu tikrinti pašto dėžutę, ar pirmu pareikalavimu atsiimti pašto siuntas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė, jos ar sūnaus šeima prenumeruotų nurodytus dienraščius.

45. Nagrinėjamu atveju, ieškovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą, kuri atsakovui J. M. yra žinoma. Be to, atsakovas tvirtino, kad bendravo su ieškovės sūnumi V. R. dėl sklypo kadastrinių matavimų, ir iš ieškovės 2021 m. vasario 12 d. kvietimo atvykti pas notarą sandorio sudarymui, turėjo žinoti, jog ieškovė nuo 2020 m. pabaigos iki 2021 m. pavasario bus išvykusi iš Lietuvos. Iškilus problemoms dėl įteikimo, atsakovas galėjo pats ar per antstolį įteikti pranešimą ieškovei, paskambinti jam ir notarei žinomu E. R. telefono numeriu, išsiųsti laišką elektroninio pašto adresu, kuris nurodytas E. R. sutikime pirkti bendraturčio parduodamą žemės sklypo dalį, ir pranešti, kad ieškovė kreiptųsi į paštą ar pas notarą.

46. Tiek atsakovai, tiek notarė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad ieškovei apie atsakovo J. M. ketinimą parduoti žemės sklypo dalį negalėjo būti nežinoma, nes ją atstovavo tiek sūnus, tiek ir advokatas, o ieškovė savo veiksmais (nepasiimdama registruotos siuntos, neatsakydama į 2021 m. vasario 3 d. pranešimą) atsisakė pirmumo teise įsigyti atsakovui priklausiusią turto dalį.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas yra įregistruotas kaip bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo J. M. (pardavėjo) nuosavybė. Ieškovė 2021 m. vasario 12 d. elektroniniame laiške, kuris buvo išsiųstas tiek J. M., tiek notarei R. O. Inokaitienei, bei 2021 m. vasario 12 d. kvietime 2021 m. kovo 5 d. atvykti pas notarą pirkimo – pardavimo sandorio sudarymui aiškiai išreiškė savo valią pirmenybės teise pirkti parduodamą bendro turto dalį. Šią išvadą taip pat pagrindžia tiek notarės R. O. Inokaitienės veiksmai, siunčiant pareiškimą bendraturtei apie pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendro turto dalį, tiek ir atsakovų veiksmai išspausdinant pranešimą spaudoje apie parduodamą turto dalį.

48. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad ieškovei iki 2021 m. rugsėjo 17 d. (duomenų iš VĮ Registro centras gavimo dienos) buvo žinoma parduodamos turto dalies kaina ir kitos konkrečios turto pardavimo sąlygos. Tai, kad ieškovė ir (ar) jos sūnus V. R. galbūt žinojo (galėjo ar turėjo žinoti) apie atsakovo (pardavėjo) J. M. ketinimus parduoti ginčo turtą, nepatvirtina, jog ieškovei buvo žinomos ir konkrečios pardavimo sandorio sąlygos (parduodamas objektas, kaina ir pan.). Nežinodama konkrečių pardavimo sąlygų, ieškovė negalėjo priimti sprendimo – pasinaudoti ar ne pirmenybės teise. Be to, pažymėtina ir tai, kad per tam tikrą laikotarpį gali pakisti tiek bendraturčio valia dėl bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdo (atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, pasinaudojimo pirmenybės teise įsigyti turto dalį, esančią bendrąja nuosavybe), tiek ir finansinės galimybės įsigyti turto dalį, esančią bendrąja nuosavybe.

49. Pažymėtina tai, kad atsakovas J. M. byloje neįrodinėjo, jog buvo asmeniškai informavęs ieškovę apie savo ketinimus parduoti ginčo turtą, konkrečias jo pardavimo sąlygas, tačiau teigė, kad apie turto pardavimą žinojo jos sūnus V. R.. Tačiau jau nurodyta, kad aplinkybė, ar ieškovės sūnus žinojo (galėjo ir turėjo žinoti) apie atsakovo (pardavėjo) J. M. ketinimus parduoti ginčo turtą už didesnę kainą, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl ieškovės pirmenybės teisės įsigyti turtą (ne)pažeidimo. Galimas ieškovės sūnaus žinojimas apie ginčo turto pardavimą nepatvirtina, kad ieškovei buvo žinomos konkrečios pardavimo sandorio sąlygos.

50. Nagrinėjamu atveju, vertintina ir tai, kad byloje pateiktas 2020 m. lapkričio 27 d. atsakovo J. M. el. laiškas „Re: sutartis“, išsiųstas ieškovės sūnui V. R., kuriame nurodoma, ūkininko A. telefono numeris, priklausantis atsakovui A. K.. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. sausio 22 d. pažymoje Nr. 16-(14.6.142) išreiškė sutikimą, kad atsakovas A. K. įsigytų parduodamą 7,8300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo J. M. 2021 m. balandžio 8 d. pranešimo Nacionalinei žemės tarnybai matyti, jog ketinama parduoti žemės sklypo dalį už 8 000 Eur. Pranešime nenurodytas nei žemės sklypo naudotojai, nei galimas sklypo pirkėjas, nei duomenys apie bendraturtės pirmenybės teisę įsigyti parduodamą žemės sklypo dalį, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. gegužės 12 d. pažymoje Nr. 6PAŽ-262(14.6.33) išreiškė sutikimą, kad atsakovas A. K. įsigytų parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 2,6100 ha, nors (duomenys neskelbtini) d. skelbimuose laikraščiuose nurodytas vieno mėnesio terminas dar nebuvo pasibaigęs (skelbime nurodyto vieno mėnesio termino pabaiga – (duomenys neskelbtini)d.). Be to, kaip matyti iš UAB „Kaišiadorių aidai“ 2022 m. gegužės 9 d. rašto („Atsakymas į paklausimą“) skelbimas laikraštyje buvo užsakytas el. paštu (duomenys neskelbtini), ir už skelbimą sumokėjo A. K..

51. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai, siekdami išvengti sklypo dalies pardavimo bendraturtei E. R., o ginčo turtas A. K. buvo parduotas nepranešus ieškovei apie pasikeitusias turto pardavimo sąlygas (konkrečiai didesnę kainą), kas pažeidė CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ieškovės, kaip bendraturtės, pirmenybės teisę pirkti parduodamą turtą.

Dėl senaties termino

52. Apeliantės teigimu, nors pirmosios instancijos teismas atnaujino senaties terminą, tačiau neteisingai nustatė ieškinio senaties pradžios terminą, ir nepagrįstai sprendė, jog jis buvo praleistas, kadangi ieškovė buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), todėl apie sudarytą sandorį galėjo sužinoti žymiai anksčiau (nuo 2021 m. birželio mėnesio).

53. Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str. 1 d.). ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

54. Ieškinio senaties instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, antra, užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

55. Ieškinys teisme gautas 2021 m. gruodžio 9 d. Ieškovė E. R. ieškinyje nurodė, jog apie sudarytą sandorį sužinojo tik 2021 m. rugsėjo 17 d., gavusi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie ginčo žemės sklypą, todėl į teismą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo kreipėsi nepraleidusi įstatyme numatyto 3 mėnesių kreipimosi į teismą termino. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė, būdama kaip bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje, nuo 2021 m. birželio 7 d., o ne oficialiai 2021 m. rugsėjo 17 d. gavus duomenis iš Registrų centro, turėjo išsiaiškinti, jog jos teisė yra pažeista, todėl yra praleidusi 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, juolab, kad ją atstovavo kvalifikuoti teisininkai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškinio senaties termino pradžios, t. y., kad apie sudarytą ginčo turto pardavimo sandorį, pažeidžiantį ieškovės teises, ji sužinojo (turėjo sužinoti) 2021 m. birželio 7 d.

56. Aptariamu aspektu pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė žinojo apie tai, jog atsakovas, žemės sklypo bendraturtis, J. M. ketina parduoti jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį. Ieškovė, atsakydama į atsakovo 2020 m. gruodžio 18 d. pranešimą, išreiškė pageidavimą ją įsigyti, apie tai pranešdama atsakovui. Be to, 2021 m. vasario 9 d. ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo įsigyti bendraturčio parduodamą žemės sklypo dalį, o 2021 m. vasario 12 d. pakvietė atsakovą 2021 m. kovo 5 d. atvykti pas notarą sandorio sudarymui, tačiau atsakovas pas notarą nurodytu laiku neatvyko, apie neatvykimo priežastis ieškovei nepranešė, ir kartu neinformavo ieškovės apie pasikeitusias pardavimo sąlygas – didesnę parduodamos žemės sklypo dalies kainą.

57. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas ieškinio padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu (šiuo atveju pranešimo apie pasikeitusias pardavimo sąlygas, sutarties, kt. įteikimu), bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie sandorį, ne tik kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio sandorio turinį sudarančius elementus, t. y. apie sandorio šalis, sudarymo datą, sandoriu nustatomas teises ar pareigas, tačiau ir apie savo teisių pažeidimą.

58. Byloje nėra paneigtos apeliantės nurodytos aplinkybės, jog advokatas L. P. 2021 m. balandžio mėnesį domėjosi žemės sklypu VĮ Registrų centras, tačiau duomenų apie savininkų pasikeitimus ar užsakytas pažymas sandoriui nebuvo, ką patvirtina byloje pateikta VĮ „Registrų centras“ 2021 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra. Neginčijamų duomenų, kad ieškovė ar jos šeimos nariai, advokatai buvo informuoti apie sudarytą sandorį, byloje nėra pateikta.

59. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien sutarties įregistravimas savaime negali būti laikomas data, kada ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti) apie sutarties sudarymą, nes tai neatitiktų teismų praktikoje pateikto išaiškinimo. Be to, laikantis tokios pozicijos, asmenys būtų įpareigojami periodiškai tikrinti VĮ Registrų centro duomenis, o tai neatitiktų nei protingumo, nei proporcingumo reikalavimų. Sprendžiant dėl teisių pagal sutartį perkėlimo yra svarbu sužinojimas ne tik apie sutarties sudarymą, bet ir sutarties sąlygas, kadangi teisių pažeidimas atsiranda tik tada, kai asmuo sužino, jog jis galėjo pirmumo teise įsigyti turtą konkrečiomis sąlygomis. Atsakovai jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės sužinojimo apie ginčo sutartį faktą anksčiau nei 2021 m. rugsėjo 17 d. gavusi pirkimo – pardavimo sutarties nuorašą, nepateikė (CPK 178 str., 185 str.). Ieškinys paduotas 2021 m. gruodžio 9 d., taigi nepraleidus trijų mėnesių ieškinio senaties termino, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė yra praleidusi šį terminą, tačiau yra pagrindas jį atnaujinti.

Dėl bylos baigties

60. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, įvertinusi teisės aktų reikalavimus bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, neobjektyviai įvertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 str. 1 d. 1 p.) perkeliant ieškovei E. R. visas pirkėjos teises ir pareigas pagal 2021 m. birželio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų J. M. ir A. K., ir priteisiant iš ieškovės atsakovui A. K. 8 000 Eur atlyginant pagal 2021 m. birželio 7 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtą nekilnojamojo turto įsigijimo kainą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinamas visiškai, atsakovų J. M., A. K. ir trečiojo asmens notarės R. Inokaitienės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

62. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos CPK 93 straipsnio pagrindu. Ieškovė pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme ji turėjo 1 885 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 85 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 800 Eur advokato pagalbos išlaidos, bei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad turėtos išlaidos neviršija nustatytų dydžių, jos priteistinos pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 105 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Iš viso ieškovė yra patyrusi 1 990 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų (po 995 Eur iš kiekvieno).

63. Valstybė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis po 6,72 Eur (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Perkelti E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visas pirkėjos teises ir pareigas pagal 2021 m. birželio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtintą Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės Rasos Onos Inokaitienės (notarinio registro Nr. RI-4078), kurios pagrindu atsakovas (pardavėjas) J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovui (pirkėjui) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 261/783 dalis (2,6100 ha) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7,8300 ha.

Priteisti iš E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) atlyginant atsakovui pagal 2021 m. birželio 7 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjui J. M. sumokėtą nekilnojamojo turto kainą.

Priteisti iš atsakovų J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 995 Eur (po devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) iš kiekvieno ieškovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovų J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 6,72 Eur (po šešis eurus 72 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos Žibutė BudžienėDiana LabokaitėRūta Palubinskaitė