- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-30
- Bylos Nr.
- e2YT-9430-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00958-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- B. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybė
- Advokatai
- Jolanta Žukauskienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“ ir D. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja B. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė jo sesuo B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis palikėjas A. A.. A. A. testamento sudaręs nebuvo. Dėl A. A. palikimo priėmimo niekas nesikreipė į notarų biurą, testamentų registre palikimo priėmimo faktas neregistruotas. Palikėjas buvo kilęs iš keturių vaikų šeimos, t. y. pats palikėjas, brolis ir dvi seserys (tame tarpe ir pareiškėja). Palikėjo tėvai, sesuo A. ir brolis S. palikimo atsiradimo dieną buvo mirę. Mama A. A. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas A. A. – (duomenys neskelbtini), brolis S. A. – (duomenys neskelbtini), sesuo A. L. mirė – (duomenys neskelbtini). Iš visos šeimos liko tik pareiškėja. Palikėjas brolis A. buvo susituokęs su D. A., santuokos sudarymo datos pareiškėja tiksliai nurodyti negali, nes neatsimena, santuoka galėjo būti sudaryta (duomenys neskelbtini) metais. Kiek pareiškėja pamena, brolis su D. kartu gyveno apie 2 metus laiko, vėliau jie išsiskyrė ir kartu nebegyveno. Ar jų santuoka buvo nutraukta, pareiškėja nežino. Pareiškėjai taip pat nėra žinoma D. gimimo data, kontaktai ir gyvenamoji vieta. Mirus broliui A., pareiškėja net nežinojo, kur ir kaip pranešti D. apie brolio mirtį. Pareiškėja pasirūpino brolio A. laidotuvėmis, savo lėšomis jį palaidojo. Laidotuvėse buvusi žmona D. nedalyvavo. Brolis A. vaikų neturėjo. Po brolio A. mirties liko jo turėtas nekilnojamasis turtas – ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis minėto žemės sklypo priklausė pareiškėjos ir palikėjo seseriai A. L., kuri (duomenys neskelbtini) mirė, o jos palikimą priėmė pareiškėja B. G.. Sesuo A. ir brolis A. po ½ dalį nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijo 2003 m. spalio 24 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės. Sesuo A. nuosavybės teisę įregistravo nekilnojamojo turto registre. A. nesikreipė į „Registrų centrą“ ir nuosavybės teisės nebuvo įregistravęs. Mirus broliui A., jam priklausančią žemės sklypo dalį pradėjo valdyti pareiškėja B. G.. Kadangi pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), o paveldimas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja pati asmeniškai sklypu nesinaudojo, bet būtent jos valia ir apsisprendimu buvo leista sklypu naudotis kaimynui M. M., kuris ir šiuo metu juo naudojasi. Pareiškėja leido naudotis M. M. žemės sklypu, kad jis neliktų be priežiūros ir nebūtų apleistas. Pareiškėja reguliariai nuvyksta apžiūrėti žemės sklypo, ar jis yra tinkamai prižiūrimas. Pareiškėjos valia žemės sklypas yra naudojamas ir prižiūrėtas. 2021, 2022 metais brolio A. ir sesers A. žemės sklypo dalis savo vardu deklaravo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, kaip žemės naudmenų plotus, kuriais pareiškėja naudojasi.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. VĮ „Turto bankas“ prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo D. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja B. G. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad brolį A. A. palaidojo viena, po jo mirties neliko jokio turto, išskyrus 53 arus žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Po brolio mirties žemę davė naudotis M. M..
Šalies argumentai
5. Pareiškėjos atstovė advokatė Jolanta Žukauskienė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad ir apklaustas liudytojas M. M. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, kad faktiškai turtą valdė B. G., kas rodo, kad ji šį turtą laikė savo turtu. B. G. leido turtu naudotis M. M., jis pareiškėją laiko sklypo dalies savininke.
6. Suinteresuotas asmuo D. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
7. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ (jo atstovas) į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
8. Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad žemę, esančią (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti dar (duomenys neskelbtini) m., kai buvo gyvas A. A.. Po jo mirties bendravo su B. G., tačiau plotas mažas, ji pati sklypo netvarkė, leido naudotis jam. Mano, kad sklypas šiuo metu priklauso B. G., kita dalis A..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
10. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei jos paaiškinimai, liudytojo parodytos aplinkybės patvirtina, kad palikėjas A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja B. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra palikėjo sesuo. Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, A. A. mirė santuokoje, sutuoktinė – D. A., duomenų apie vaikus nėra. Sutuoktinė D. A. byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu, pretenzijų dėl palikėjo turto nepateikė, prieštaravimų neišreiškė. Palikėjo tėvai yra mirę, pareiškėjos brolis S. A. mirė (duomenys neskelbtini), sesuo A. L. – (duomenys neskelbtini). 2003 m. spalio 24 d. Kauno apskrities viršininko įsakyme Nr. 02-08-6827 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę, mišką, vandens telkinį) atkūrimo ((duomenys neskelbtini))“ nurodyta, kad A. A. atkuriama nuosavybės teisė į 0,54 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog A. A. yra naudotojas (daiktinės teisės neįregistruotos) ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2003 m. spalio 24 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-08-6827.
12. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjo mirties perėmė ir valdo likusį A. A. priklausantį žemės sklypą, sklypu leido naudotis kaimynui, 2021-2022 metais minėtą sklypą savo vardu deklaravo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kaip žemės naudmenų plotą, kuriuo pareiškėja naudojasi (tai patvirtina ir paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos), tai yra palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad A. A. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis). 2022 m. liepos 15 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.
13. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.
14. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog B. G., mirusio A. A. sesuo, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti, nes pareiškėja B. G. yra mirusio A. A. sesuo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo brolio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.