Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja, bendradarbiaudama su Mokesčių administratoriumi ir siekdama savitarpio supratimo, 2024-05-08 kreipėsi į Klaipėdos VMI informuodamas, jog dėl susiklosčiusių objektyvių ir nuo Mokesčių mokėtojos nepriklausančių aplinkybių neturi jokių galimybių pateikti Klaipėdos AVMI prašomų dokumentų. Pareiškėja atskleidė aplinkybes, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – FNTT) pareigūnams, vykdant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00012-23, 2024-02-27 buvo atlikta krata Mokesčių mokėtojos gyvenamosiose patalpose. Kratos metu buvo paimti dokumentai, elektronikos prietaisai, kuriuose kaupiama informacija (laikmenos, kompiuteriai). Dokumentai ir kita įranga buvo paimta visa, kuri tuo metu buvo randama kratomose patalpose, nekategorizuojant ir neišskiriant jų pagal vykdomo ikiteisminio tyrimo apimtį. Tarp kurių pateko ir dokumentai, kurių Pranešimu pateikti paprašė Klaipėdos AVMI, šią aplinkybę pagrindžia atliktos kratos poėmio aktas, pagal kurį matosi, jog kratos metu buvo paimti tokie dokumentai ir daiktai, kaip: kompiuterinės laikmenos, segtuvas su jame esančiomis paskolų ir kitais dokumentais, aplankai su įvairiais dokumentais, užrašų knygutės, o taip pat ir nešiojamieji kompiuteriai, kuriuos paėmus Mokesčių mokėtoja liko iš esmės be dokumentų jokia, net elektronine, forma.

Šiam nagrinėjamam atvejui svarbios materialinės nuostatos, įtvirtintos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 36 str. 5 – 6 punktuose, reglamentuojančios mokesčių mokėtojo teisę kontrolės metu teikti paaiškinimus, dokumentus bei atsikirtimus dėl mokesčių administratoriaus priimtų išvadų. Pagal MAĮ 26 str. 1 d. 7 punktą kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai – yra viena pagrindinių funkcijų, kurias atlieka mokesčių administratorius. Tuo metu, kai mokesčių administratorius vykdo jam pavestas funkcijas, MAĮ 32 str. 2 punktas įpareigoja mokesčių administratorių nepažeisti mokesčių mokėtojų teisių.

Nurodo, kad mokesčių mokėtojos teisė teikti paaiškinimus, dokumentus bei atsikirtimus dėl mokesčių administratoriaus priimtų išvadų, privalo būti užtikrinama, o tuo pasirūpinti įstatymas įpareigoja mokesčių administratorių, kuris ir vykdo kontrolės procedūrą. Klaipėdos AVMI pagal išsirašytą pavedimą atlikti mokestinį tyrimą suplanavo pradėti vykdyti pareiškėjos kontrolės procedūrą. Apie tai ji buvo informuota Pranešimu, kuriuo tuo pačiu iš jos buvo pareikalauta pateikti eilę duomenų bei dokumentų apie visus kada vykdytus sandorius, smulkiai aprašant jų aplinkybes, gautas pajamas ir patirtas išlaidas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais už laikotarpį nuo pat 2016 metų (detaliau šio skundo 2 punkte). Pareiškėja, gavusi tokį Klaipėdos AVMI pranešimą, ir aiškiai suvokdama, jog dėl 2024-02-27 kratos metu paimtų dokumentų bei elektronikos prietaisų su informacija FNTT pareigūnams vykdant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00012-23, neturi jokių objektyvių galimybių pateikti prašomų duomenų, o taip pat ir paaiškinimų dėl aplinkybių disponuojant grynaisiais pinigais vykdant sandorius, patiriant išlaidas ir pan. – kitaip tariant, pradėtos kontrolės procedūros metu, objektyviai negalės pasinaudoti savo MAĮ 36 str. 5 – 6 punktuose numatytomis teisėmis, dėl ko kreipėsi į mokesčių administratorių savitarpio pagalbos, kuris ir yra atsakingas už mokesčių mokėtojų teisių įgyvendinimo užtikrinimą. Pareiškėjos prašymas objektyvus – stabdyti kontrolės veiksmus iki kol pasibaigs jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00012-23 ir jai bus grąžinti 2024-02-27 kratos metu paimti dokumentai bei elektronikos prietaisais su jais t. y. iki kada pareiškėja atgaus teisę disponuoti duomenimis, reikalingais kontrolės procedūrai, ir turės galimybę efektyviai pasinaudoti MAĮ 36 str. įtvirtintomis mokesčių mokėtojų teisėmis kontrolės metu pilnavertiškai dalyvauti kontrolės procese, teikti paaiškinimu, dokumentus, o taip pat ir atsikirtimus į formuojamas išvadas.

Nurodo, kad, nepaisant MAĮ 32 str. 2 punkte įtvirtintos mokesčių administratoriaus pareigos užtikrinti mokesčių mokėtojos teises, Klaipėdos AVMI atsisakė stabdyti kontrolės procedūrą tokį savo neveikimą grįsdamas vien formalia aplinkybe, jog kontrolės procedūros stabdymo galimybės nenumato lydimasis teisės aktas – Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklės, ir nurodė, jog pareiškėjai negalint pateikti prašomų duomenų (kuriuos tarp kitko pats įvardija kaip būtinus kontrolės procedūrai atlikti) kontrolės procedūra bus vykdoma pagal iš trečiųjų asmenų surinktus duomenis.

Pareiškėjos teisė aktyviai dalyvauti kontrolės procedūroje pateikiant dokumentus, išsamius paaiškinimus, pagrįstus objektyviais įrodymais (o ne tik padrikais prisiminimais kas vyko prieš 8 metus ir daugiau), yra apribota ir kol nebus atgauti duomenys iš FNTT, ji neturės galimybių šiomis teisėmis naudotis. Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju vyrauja ne tik MAĮ 36 str. teisių neužtikrinimas ir pažeidimas, bet egzistuoja ir tokio pažeidimo sunkios pasekmės, kurios turi tiesioginę neigiamą įtaką ir paties mokesčio administratoriaus įstatyme numatytų pareigų įvykdymui. Pareiškėja paaiškina, kad kai kalbama apie mokesčių mokėtojo teisių, įtvirtintų MAĮ 36 str. 5 – 6 punktuose, įgyvendinimą kontrolės metu, t. y. mokesčių administratoriui atliekant patikrinimą ar tyrimą, šios teisės neatsiejamai yra susijusios ir su mokesčių mokėtojo įstatyme įtvirtintomis pareigomis, bei jų įvykdymu. MAĮ 40 str. 2 punkte numatyta, jog mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. To paties straipsnio 8 punkte įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją, o pagal MAĮ 67 str. 2 dalie nuostatas mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos AVMI, viešojo administravimo subjektas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas bei pareigas, privalo savo veiksmus/sprendimus atlikti/priimti taikydamas įstatymo viršenybės principą bei objektyviai laikytis visuotino viešosios teisės principo, kad subjektui leidžiama tik tai, kas yra konkrečiai reglamentuota teisės aktuose. Klaipėdos AVMI laikosi pozicijos, kad tinkamai užtikrino pareiškėjos teises, aktyviai bendradarbiavo su pareiškėja, motyvavo savo prašymus ir/ar atsakymus, vadovaudamasi privalomų teisės aktų nuostatomis, tačiau neturėjo teisinio pagrindo patenkinti jos prašymą stabdyti mokestinį tyrimą bei priėmė pagrįstą sprendimą skundžiamame Rašte.

Klaipėdos AVMI laikosi pozicijos, kad tinkamai įgyvendino jai suteiktas teises mokesčių administravimo srityje, kai tuo tarpu pareiškėja galimai siekia suklaidinti teismą bei vilkinti procesą, nurodydama subjektyvius teisės aktų nuostatomis nepagrįstus motyvus.

Pažymi, kad nurodytą Klaipėdos AVMI poziciją patvirtina skundžiamo Rašto turinys, kuriame nurodoma, kad Taisyklės, reglamentuojančios mokestinio tyrimo atlikimo tvarką, nenumato mokestinio tyrimo sustabdymo procedūros, todėl mokestinis tyrimas negali būti stabdomas, t. y. Klaipėdos AVMI neturi teisinių priemonių stabdyti mokestinį tyrimą, nes savo vykdomoje veikloje vadovaujasi privalomais teisės aktais. Rašte nurodoma, kad pagal Taisyklių 26 p. nuostatas, mokestinio tyrimo metu papildomi duomenys apie mokesčių mokėtoją, reikalingi trūkumams ir/ar prieštaravimams nustatyti, surenkami/gaunami iš tiriamojo mokėtojo; iš kitų mokėtojų; iš kitų valstybės įstaigų ir institucijų; kitų informacijos šaltinių. Rašte taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja dėl prašyme nurodytų aplinkybių negali pateikti mokestinio tyrimo atlikimui reikalingų duomenų/ dokumentų, mokesčių administratorius, neturėdamas visos informacijos ir siekdamas visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertinti A. S. gautų pajamų bei patirtų išlaidų dydį bei padaryti atitinkamas išvadas, vadovaujantis MAĮ 30 str., 33 str. bei Taisyklių 26 p. nuostatomis, kreipsis ir į kitus asmenis dėl reikalingų duomenų gavimo. Priešingai nei nurodo pareiškėja, Rašto turinys patvirtina, kad Klaipėdos AVMI užtikrina jos teises bei tinkamai ir pagrįstai savo funkcijoms atlikti vadovaujasi privalomais teisės aktais. Mokesčių administratorius privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, todėl siekia mokestinį tyrimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį, kas taip pat nesukelia jokių tiesioginių neigiamų pasekmių pareiškėjai, o atvirkščiai palengvina jos padėtį.

LVAT ne kartą yra nurodęs, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų (veiksmų), priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-74-629/2019). Esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui ar jų grupei. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Nurodo, kad naikinti skundžiamą Raštą nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjai pagrįstai atsakyta bendro pobūdžio informaciniu Raštu dėl mokestinio tyrimo stabdymo galimybės ir duomenų gavimo iš kitų asmenų.