Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės D. P. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2100-767/2016, kuria netenkintas prašymas išaiškinti teisės akto normą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė D. P. kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti, kaip turi būti taikomas sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) 5 punktas, t. y. išaiškinti, ar SVI 5 punktas turi būti taikomas atsižvelgiant į visas skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, ar tik to paties antstolio vykdomas vykdomąsias bylas.

2. Nurodė, kad antstolių kontoroje gautas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-06-17 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-421-632/2015 dėl 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės A. J. išieškotojos valstybės naudai. Užvedus vykdomąją bylą paaiškėjo, kad išieškojimą iš skolininkės A. J. vykdo ir kiti antstoliai: T. U. ir E. R.. Jeigu skirtingi antstoliai vykdo išieškojimą pagal keletą vykdomųjų bylų iš to paties skolininko, kyla klausimas, kodėl skolininko, kurio vardu užvestos dvi vykdomosios bylos pas du skirtingus antstolius, padėtis turėtų būti geresnė nei skolininko, kurio atžvilgiu vykdomas išieškojimas pagal dvi vykdomąsias bylas pas tą patį antstolį. Toks normos traktavimas neatitiktų teisingumo principo, o pati norma turėtų būti pripažinta diskriminacine.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi antstolės D. P. prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad įstatyme numatyta antstolio procesinė teisė kreiptis dėl įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad antstolis, būdamas valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), privalo pats savarankiškai spręsti klausimus, kurie yra antstolio kompetencijoje, tame tarpe ir dėl antstolės pareiškime teismui keliamo klausimo. Teismas sprendė, kad antstolės prašymas neatitinka įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų bei peržengia aiškinimo ribas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja antstolė D. P. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išaiškinti, kaip turi būti taikoma teisės norma vykdymo procese – kaip turi būti suprantamas ir taikomas sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktas, t. y. išaiškinti, ar SVI 5 p. turi būti taikomas atsižvelgiant į visas skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, ar tik to paties antstolio vykdomas bylas. Nurodo, jog 2016-08-26 nutartyje nurodyti argumentai yra nepagrįsti, nes antstolė vykdo teismo sprendimą, kurio vykdymo eigoje prašo išaiškinti teisės normos taikymą, įstatymų leidėjas deleguoja antstoliui tokią teisę, kuria jis ir pasinaudoja. Visiškai nesuprantamas teismo atsisakymas vykdymo procese aiškinti teisės normą. Teismas nutartyje teigia, kad pagal CPK 589 str. 1 d. antstolis gali kreiptis į teismą tik teismo procesinio sprendimo vykdymo metu. Tik priėmus vykdymui vykdomąjį dokumentą ir surašius patvarkymą, iš karto prasidėjo vykdymo procesas. Neaišku, kodėl teismas traktuoja, kad vykdymo procesas dar neprasidėjęs ir antstolis negali kreiptis į teismą CPK 589 str. 1 d. pagrindais. Antstolė nori pasielgti teisingai, tačiau išaiškinimo, kaip jai elgtis, negauna.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 278 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, išaiškinti savo sprendimą nekeisdamas jo turinio. Vykdymo tvarkos išaiškinimą reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Šį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013). Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CPK 589 straipsnio 1 dalis skirta teismo sprendimo trūkumams pašalinti, kai teismo sprendimas yra vykdytinas, ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007). Antstolis gali prašyti išaiškinti procesinio sprendimo vykdymo tvarką ir/ar teisės normą tuo atveju, jei tai iš tikrųjų neaišku ir tai trukdo antstoliui atlikti tam tikrus veiksmus, o ne tada, kai jam faktiškai žinoma, kaip jis turėtų elgtis, tačiau savo elgesio modelį papildomai siekiama patvirtinti teismo išaiškinimu.

7. Nagrinėjamu atveju antstolė D. P. vykdo išieškojimą pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-06-17 išduotą vykdomąjį raštą dėl 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės A. J. išieškotojos valstybės naudai. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad vykdomasis raštas Nr. 2-421-632/2015 dėl 41 Eur išieškojimo antstolės D. P. kontoroje buvo priimtas 2016 m. sausio 21 d. patvarkymu Nr. S.3.36-480 (vykd. byla, 4 b. l.). 2016 m. sausio 21 d. antstolė D. P. patvarkymu Nr. S.3.36-483 įpareigojo skolininkę A. J. raštu pateikti informaciją apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą bei lėšas kredito įstaigose, apie sudarytas vedybines (povedybines) sutartis, duomenis apie gaunamas lėšas bei turtą, į kuriuos negalima nukreipti išieškojimo, 2016 m. sausio 28 d. užklausė Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą apie A. J. draudžiamąsias pajamas ir periodus (vykd. byla, 7, 10 b. l.). 2016 m. vasario 4 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. K.3.38-683, antstolė D. P. piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodė priverstinai nurašyti A. J. atsiskaitomojoje sąskaitoje esančias 123,04 Eur dydžio pinigines lėšas (vykd. byla, 13 b. l.). Taigi, anksčiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad antstolė D. P., vadovaudamasi sprendimų vykdymo instrukcijos 5 p. 1 d. nuostata, 41 Eur išieškojimą iš A. J. nukreipė į skolininkės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

8. Antstolė prašo išaiškinti sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktą, kuriame nurodyta, kad išieškojimuose iki 57 eurų antstolis įsiskolinimo, būtinų vykdymo išlaidų ir pašto (kurjerių) išlaidų išieškojimą nukreipia į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, o jeigu per 30 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti įsiskolinimą, būtinas vykdymo išlaidas ir pašto (kurjerių) išlaidas iš skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų pateikimo į piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą dienos įsiskolinimas, būtinos vykdymo išlaidos ir pašto (kurjerių) išlaidos neišieškomos, antstolis gali taikyti kitas CPK 624 straipsnio 2 dalyje nurodytas priverstinio vykdymo priemones. Iš minėtos teisės normos matyti, kad priverstinio vykdymo priemones, numatytas CPK 624 straipsnio 2 dalyje, antstolis gali taikyti po 30 dienų tuo atveju, jeigu įsiskolinimas iš skolininko banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų yra neišieškotas. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė D. P. priverstinio vykdymo veiksmus pradėjo tik priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, t. y. 2016 m. sausio 21 d., įpareigodama skolininkę A. J. informuoti apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, sudarytas vedybines (povedybines) sutartis, užklausė Lietuvos Respublikos gyventojų registrą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą apie skolininkės darbovietę ir gaunamas pajamas. Priverstinio vykdymo priemones antstolė D. P. skolininkės A. J. atžvilgiu taikė jau 2016 m. sausio – vasario mėnesiais, tuo tarpu į teismą dėl teisės normos išaiškinimo kreipėsi tik praėjus daugiau nei pusei metų – 2016-08-08, kai buvo taikytos priverstinio vykdymo priemonės. Įvertinus tai, kad vykdomojoje byloje priverstinio vykdymo priemonės skolininkės A. J. atžvilgiu jau yra pritaikytos, todėl antstolės prašymas išaiškinti, ar šioje vykdomojoje byloje turi būti taikomas priverstinis išieškojimas, kaip turi būti taikomas sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktas, yra netikslingas ir neturintis teisinės reikšmės. Pastebėtina ir tai, kad antstolė nepagrįstai nurodo, kad šioje vykdomojoje byloje išieškoma suma neviršija 57 Eur, nes 2016-02-04 nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. K.3.38-683 nurodyta, jog priverstinai nurašomų lėšų suma yra 123,04 Eur (vykd. byla, 13 b. l.).

9. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įstatyme numatyta antstolio procesinė teisė kreiptis dėl įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis pats sprendžia, kokie konkretūs vykdymo veiksmai turi būti atliekami, ir tai atlieka vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą.

10. Įvertinus tai, kad vykdomojoje byloje priverstinio vykdymo priemonės skolininkės A. J. atžvilgiu pritaikytos dar 2016 m. sausio - vasario mėnesiais, tai, kad prašomi išaiškinti klausimai yra antstolio kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolės D. P. prašymo išaiškinti sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkto taikymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, antstolės D. P. atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.