- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- I3-508-583/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02059-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- J. M. Z.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2022 m. sausio 18 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. Z. skundą bei patikslintą skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. M. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) į teismą prašydama:
1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 2D-15744 „Dėl jūsų skundo“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. spalio 7 d. skundą.
Pareiškėja nurodo, jog jos sūnus R. Z., veikiantis pagal 2018 m. birželio 7 d. įgaliojimą, 2020 m. spalio 7 d. pateikė Departamentui skundą dėl statybos darbais sukelto grunto ir tvoros įrengimo gretutiniuose žemės sklypuose. 2021 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjos sūnui buvo įteiktas Sprendimas, kuriame nurodyta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir atsakovė, Inspekcija) neturi pagrindo imtis veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 ar 14 straipsniuose, nes atlikus tyrimą teisės aktų pažeidimų nenustatyta.
Pareiškėja teigia, jog gretimų žemės sklypų savininkai ant jos valdomo žemės sklypo ribos, be jos sutikimo, susikėlė gruntą bei įsirengė nepermatomą tvorą. Taip pat tarp profilinių vamzdžių sumontavo šaligatvinius bortelius, panaudojant sukeltą gruntą sustiprino įsirengtą tvorą. Inspekcija atlikusi tyrimą nepagrįstai konstatavo, jog teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Pareiškėjos nuomone Sprendimas ir jame pateikti argumentai yra nelogiški, neteisingi, todėl jis privalo būti panaikintas.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog skundas Departamentui buvo pateiktas 2020 m. spalio 7 d., o Sprendimas buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 20 d., t. y. praėjus beveik 12 mėnesių. Teisės aktai nustato, jog skundai teritorijų planavimo ir statybos srityse privalo būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo Inspekcijoje. Jeigu atsakymo pateikimas gali užtrukti ilgiau nei 20 darbo dienų, Inspekcijos viršininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus terminą, apie jo pratęsimą informuojama teisės aktų nustatyta tvarka. Iš Sprendimo turinio aišku, jog Inspekcija faktinį duomenų patikrinimą pareiškėjos ir gretimuose žemės sklypuose atliko dar 2020 m. lapkričio 17 d. Pareiškėjos nuomone akivaizdu, jog Inspekcija pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir vilkino skundo nagrinėjimą.
Pareiškėja pažymi, jog nagrinėjamu atveju Inspekcija užfiksavo pažeidimus, tačiau motyvuodama aplinkybe, kad statybos darbai dar nėra baigti, neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų ir statytojams nesurašė privalomųjų nurodymų, kurie privalėjo pasiekti projektinę žemės paviršiaus altitudę. Tai pat Sprendime yra nepasisakyta apie skunde pateiktas pastabas apie statytojų įsirengtą virš 2 m. aukštesnę tvorą, nors miesto teritorijoje norint statyti aukštesnę nei 2 m. aukščio tvorą yra privaloma iš savivaldybės administracijos gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Nurodo, kad kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m. aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, jog tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Norint miesto teritorijoje statyti aukštesnę nei 1 m. atraminę sienutę yra būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tvoros su cokoliais privalo nekliudyti paviršiniam vandeniui nutekėti nuo gretimo žemės sklypo. Jei yra tokia kliūtis, statytojas privalo, susitaręs su gretimo sklypo savininku bei gavęs jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą.
Pareiškėja pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju statytojai statant tvorą nesilaikė teisės aktų reikalavimų, jos sutikimo negavo, tačiau inspekcija sprendime apie tai nepasisakė ir nepagrįstai nepastebėjo esminių statybos trūkumų, todėl yra teisinis pagrindas naikinti priimtą Sprendimą ir įpareigoti Departamentą atlikti naują tyrimą 2020 m. spalio 7 d. skundo pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, jog 2020 m. spalio 7 d. Departamente buvo gautas pareiškėjos atstovo skundas dėl statybos darbų metu sukelto grunto ir tvoros įrengimo (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, jog gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), savininkai ant sklypų ribų, be pareiškėjos sutikimo, sukėlė gruntą ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), savininkai įsirengė nepermatomą tvorą.
Departamentas, vadovaudamasis Priežiūros įstatyme nustatyta tvarka, 2020 m. lapkričio 17 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Faktinės aplinkybės vietoje užfiksuotos 2021 m. sausio 25 d. faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-86. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu adresu duomenys neskelbtini), žemės sklypo paviršių aukščių altitudžių nustatyti nebuvo galimybės, nes patikrinimo metu nebuvo pateikti žemės sklypų aukščių geodezinių matavimų dokumentai, o Inspekcija tokių matavimų neatlieka. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog neypatingosios kategorijos gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statyba yra baigta ir nuo 2020 m. gruodžio 1 d. statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2020 m. rugsėjo 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, jog remiantis Priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, Inspekcija su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tais atvejais, kai sklypo reljefas pertvarkomas vykdant statinių statybą t. y. kai žemės formavimo darbai priskirtini statybos darbams, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo imtis veiksmų, numatytų Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, kadangi gyvenamojo namo statyba yra užbaigta. Patikrinimo metu statybos darbai, kuriais keičiamas sklype žemės paviršiaus reljefas vykdomi nebuvo.
Atsakovė pažymėjo, jog analogiška situacija yra ir žemės sklypuose adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų savininkams Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra išdavusi leidimus statyti naujus statinius, statyba yra neužbaigta, todėl žemės sklypų sutvarkymo darbai yra neatlikti.
Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad tarp žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam adresas nesuteiktas, pastatyta medinė tvora, kurios aukštis apie 1.80 m. Taip pat užfiksuota, jog tarp žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kadastro Nr. . (duomenys neskelbtini), kuriam adresas nesuteiktas, pradėta statyti tvora, išlietas pamatas, įtvirtinti atraminiai stulpeliai, kurių aukštis apie 1.80 m.
Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis įvairios užtvaros, kurių aukštis yra iki 2 m. yra priskiriami I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Paaiškino, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos): jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°); jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės nustato, kad skundai yra nenagrinėjami kai jie pateikti dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų. Minėtose taisyklėse nurodyta, jog mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi teisės aktų pažeidimai, padaryti vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą. Atsižvelgiant į tai, kad I grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – tvoros statybai neprivalomas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, todėl šio statinio statyba laikytina mažareikšmiu teisės aktų pažeidimu.
Atsakovė neneigia, jog 2020 m. spalio 7 d. skundo tyrimas užtruko, tačiau akcentuoja, kad jis užtruko dėl objektyvių priežasčių - tyrimas buvo atliekamas didele apimtimi – buvo tiriama galimai savavališka statyba keturiuose sklypuose, buvo surinkta daug informacijos bei duomenų ir tam, kad duomenys būtų ištirti kruopščiai ir išsamiai reikėjo pakankamai daug laiko sąnaudų. Be to, kaip matyti iš nurodytų duomenų, siekiant išsamiai ištirti skundą ir pateikti pagrįstą išvadą dėl galimų pažeidimų Inspekcija išleido daug administracinių aktų. Akivaizdu, jog skundo nagrinėjimo procesas nebuvo vilkinamas sąmoningai. Inspekcija laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės įrodo, jog pareiškėjos atstovo skundas buvo išnagrinėtas visapusiškai ir išsamiai, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo panaikinti Sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 2D-15744 „Dėl jūsų skundo“ (1 t., b. l. 25-29) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2020 m. spalio 7 d. pareiškėjos įgaliotas atstovas kreipėsi į Inspekciją su skundu (1 t., b. l. 47). Skunde nurodoma, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-2031-5400, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žemės sklypo gretimybėje esančių žemės sklypų adresais (duomenys neskelbtini), savininkai ant pareiškėjos žemės sklypo ribos sukėlė gruntą, o žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), savininkai vietoje atraminės sienutės bei drenažo įrengė nepermatomą tvorą. Skunde pabrėžiama, jog dėl minėtų gretimybėje esančių sklypų savininkų veiksmų yra apribota pareiškėjos teisė naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, brangsta žemės sklypo tvarkymo darbų kaina, todėl prašoma ištirti skunde nurodytas aplinkybes ir imtis atitinkamų priemonių.
Atsižvelgdami į gautą pareiškėjos atstovo 2020 m. spalio 7 d. skundą Departamento specialistai 2020 m. lapkričio 17 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje. Taip pat Departamento specialistai atliko dokumentinį tyrimą. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės buvo pateiktos 2021 m. sausio 25 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-86 (toliau – ir FAK-86) (1 t., b. l. 58-63), 2021 m. sausio 25 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-88 (toliau – ir FAK-88) (1 t., b. l. 90-95), 2021 m. sausio 28 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-115 (toliau – ir FAK-115) (1 t., b. l. 128-134), 2021 m. sausio 29 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-117 (toliau – ir FAK-117) (1 t., b. l. 178-184), 2021 m. balandžio 2 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-483 (toliau – ir FAK-483) (1 t., b. l. 122-127), 2021 m. rugsėjo 17 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1815 (toliau – ir FAK-1815) (1 t., b. l. 160-165) ir 2021 m. rugsėjo 21 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1817 (toliau – ir FAK-1817) (2 t., b. l. 20-26).
FAK-88 nurodoma, jog tikrinamas objektas yra žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), bei statinis, esantis adresu (duomenys neskelbtini). FAK-86 ir FAK-115 nurodoma, kad tikrinamas objektas yra žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), bei statinis, esantis adresu (duomenys neskelbtini). FAK-1815 nurodoma, jog tyrimo objektas yra žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), ir statinis, esantis adresu (duomenys neskelbtini),. FAK-117 ir FAK-1817 yra nurodoma, kad tikrinimas objektas yra žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), bei statinis, esantis adresu (duomenys neskelbtini),.
Departamentas įvertinęs anksčiau minėtuose Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose užfiksuotas aplinkybes priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, jog tyrimo metu teisės aktų nuostatų pažeidimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo imtis veiksmų, reglamentuotų Priežiūros įstatymo 11 ar 14 straipsniuose.
Iš Sprendimo turinį matyti, kad atlikus faktinių aplinkybių bei dokumentinį tyrimą nustatyta, jog žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra vykdomi statybos darbai. Statybos darbai atliekami turint Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotus leidimus statyti naujus statinius, turint statybos techninius darbo projektus. Visuose minėtuose žemės sklypuose esančių statinių statybos darbai nėra baigti, statinių baigtumas – 85 proc. Sprendime teigiama, jog buvo analizuojami statytojų pateikti ir geodezininkų parengti žemės aukščių altitudžių planai ir pareiškėjos pateikto žemės aukščių plano duomenis.
Sprendime nurodoma, jog vietoje kur ribojasi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos žemės sklypas projektuojama paviršiaus altitudė 19.40, o pagal pareiškėjos pateiktą žemės aukščių planą žemės paviršiaus altitudė siekia 19.45, konstatuojama, jog esamos žemės paviršiaus altitudė žemesnė 5 cm nei projektuojama. Remiantis turimais dokumentais buvo nustatyta, jog vietoje kur ribojasi žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos žemės sklypas žemės paviršiaus altitudė kinta nuo 19.51, 19.25 iki 18.97. FAK-1815 užfiksuota, kad projektuojamų žemės paviršiaus altitudžių ir esamų vietoje skirtumai: 19.51 – 19.20 = -0,31 m; 19.25 – 19.20 = -0,05 m.; 19.20 – 18.97 = -0.23 m., t. y. pagal atliktą statybos darbų mastą esamos vietoje žemės paviršiaus altitudės žemesnės nei projektuojamos žemės paviršiaus altitudės. Departamentas įvertinęs žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini), dokumentus nustatė, kad vietoje kur minėtas žemės sklypas ribojasi su pareiškėjos žemės sklypu žemės paviršiaus altitudė kinta nuo 18.97, 18.69 iki 18.41. FAK-1817 užfiksuota, jog projektuojamų žemės paviršiaus altitudžių ir esamų vietoje skirtumai: 18.97 – 19.10 = -0.13 m.; 18.69 – 19.10 = 0.41 m.; 18.41 – 19.10 = -0.69 m. t. y. pagal atliktą statybos darbų mastą esamos vietoje žemės paviršiaus altitudės žemesnės nei projektuojamos žemės paviršiaus altitudės.
Sprendime pareiškėjai paaiškinama, jog remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 49 punktu projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą konstatuotina, jog Inspekcija tyrimo metu nustatė, kad yra neatitikimų tarp turimuose dokumentuose pareiškėjai priklausančio žemės sklypo žemės paviršiaus altitudės ir su juo besiribojančių žemės sklypų žemės paviršiaus altitudės, tačiau žemės sklypuose statybos darbai nėra baigti, pabaigus statybos darbus ir atlikus žemės sklypų tvarkymo darbus žemės sklypų paviršių altitudė galimai pasieks projektinę paviršiau altitudę, todėl nėra pagrindo imtis veiksmų, numatytų Priežiūros įstatymo 11 ar 14 straipsniuose.
Dėl galimo skundo nagrinėjimo termino pažeidimo
Pareiškėja skunde (1 t., b. l. 15-18) nurodo, jog Departamentas vilkino 2020 m. spalio 7 d. skundo nagrinėjimą, nesilaikė teisės aktuose nustatytų skundo išnagrinėjimo terminų.
Priežiūros įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2021-07-01) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija o 2 dalyje įtvirtinta, kad statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.
Inspekcija statybos patikrinimus atlieka: 1) pagal Inspekcijos metinius veiklos planus; 2) savo iniciatyva tikrindama statybą 3) viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu; 4) vykdydama teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų pavedimus; 5) kitais teisės aktų nustatytais atvejais (Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog į Inspekcijos kompetenciją patenka statybos valstybinės priežiūros funkcija. Vienas iš pagrindų Inspekcijai vykdyti konkrečios statybos valstybinės priežiūros funkciją yra fizinio asmens pateiktas skundas arba pranešimas apie galimai pažeistas statybą reglamentuojančias teisės normas.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog tiek Priežiūros įstatyme, tiek Inspekcijos taisyklėse yra aiškiai nurodyta, kad Inspekcijoje gauti skundai ar pranešimai privalo būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos. Inspekcijos viršininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šš terminą papildomoms 20 darbo dienų, tačiau skundą ar pranešimą pateikęs asmuo apie tai privalo būti informuotas raštu.
Pareiškėjos įgaliotas asmuo skundą atsakovei pateikė 2020 m. spalio 7 d., o Sprendimas buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 20 d., t. y. praėjus daugiau nei 11 mėnesių nuo skundo gavimo dienos. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad Inspekcijos viršininkas ar jo įgaliotas asmuo priėmė sprendimą pratęsti 2020 m. spalio 7 d. skundo nagrinėjimo terminą ir apie tai pareiškėja būtų buvusi informuota raštu. Akivaizdu, jog skundas buvo išnagrinėtas nesilaikant Priežiūros įstatyme bei Inspekcijos taisyklėse nustatytų skundų nagrinėjimo terminų.
Vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad procedūriniai terminai sprendimui priimti yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (žr., pvz., 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-110/2012; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012 ir kt.).
Įvertinus minėtą teisminę praktiką akivaizdu, jog vien teisės aktuose nustatyto procedūrinio termino pažeidimo faktas nėra teisinis pagrindas konstatuoti, kad viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas yra nepagrįstas ar neteisėtas, tai tik suteikia teise asmeniui ginti savo teises kreipiantis į teismą su skundu dėl galimo institucijos neveikimo ar vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.
Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėja skunde laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra neišsamus bei nepagrįstas, jame nebuvo pasisakyta apie gretimų žemės sklypų savininkų galimai neteisėtai įsirengtas tvoras.
Vertinant tai, ar Inspekcija tinkamai reagavo į pareiškėjos prašymą ir pateikė išsamų ir argumentuotą atsakymą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad turi būti nustatyta, ar konkrečiu atveju viešojo administravimo subjekto priimtais aktais, veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Kaip ir anksčiau minėta, Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-09-01 iki 2020-11-01) įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra konstatuota, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d., administracinėje byloje Nr. A- 336/2011 taip pat konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (šiais aspektais žr. 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015 ir kt.).
Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. taip pat ir asmens teisė.
Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, taip pat ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).
Pareiškėjos įgaliotas atstovas 2020 m. spalio 7 d. skundu prašė Inspekcijos įvertinti ar žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai sukeldami savo žemės sklypų paviršiaus reljefą ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ant pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos įsirengdami nepermatomas tvoras nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Nustačius pažeidimus, Inspekcijos buvo prašoma imtis priemonių ir pašalinti teisės pažeidimus.
Iš Sprendimo turinio akivaizdu, jog Departamento specialistai atlikdami tyrimą atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje bei analizavo dokumentaciją susijusią su pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), projektuojamu žemės sklypo paviršiaus altitudę ir faktiškai esamą žemės paviršiaus altitudę. Taip pat Sprendime plačiai pasisakoma apie adresu (duomenys neskelbtini), vykdomų statybų teisėtumą.
Vertinant atlikto tyrimo apimtį ir teikiamas išvadas akivaizdu, kad Sprendime nebuvo atsakyta į visus 2020 m. spalio 7 d. skunde keliamus klausimus, o būtent, Sprendime nėra pasisakoma apie atliktą tyrimą, susijusį su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nors pareiškėjos įgaliotas atstovas skunde aiškiai nurodė, kad minėto sklypo savininkas taip pat galimai neteisėtai sukėlė žemės sklypo paviršių. Sprendime taip pat nėra pateiktas teisinis vertinimas dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų įsirengtų nepermatomų tvorų teisėtumo. Akivaizdu, kad atlikto tyrimo apimtis ir pateiktas teisinis vertinimas neatitinka 2020 m. spalio 7 d. skundo reikalavimų turinio, kadangi juo nebuvo atsakyta į visus skunde keliamus klausimus.
Pažymėtina, kad Sprendime iš esmės yra pateikiamos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau jos nėra susiejamos su aktualiomis teisės normomis. Sprendime yra tik abstrakčiai nurodoma, kad skundas buvo išnagrinėtas Inspekcijos taisyklėse nustatyta tvarka, paaiškinama, jog statybos projektą parengęs projektuotojas atsako už viso projekto kokybę ir pareiškėja yra informuojama, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymas įpareigoja žemės sklypų savininkus juose veiklą vykdyti taip, kad nebūtų pažeistos gretimų sklypų savininkų teisės bei teisėti interesai.
Aiškindamas VAĮ tuo metu aktualios redakcijos 8 straipsnį LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14; ir kt.).
Pažymėtina, kad atsakovė apie skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes plačiau pasisakė atsiliepime į pareiškėjos skundą (1 t., b. l. 37-46). Atsakovė atsiliepime nurodė, jog statinio adresu (duomenys neskelbtini), statyba yra užbaigta ir Inspekcijoje patvirtinta 2020 m. rugsėjo 23 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Akcentavo, kad Inspekcija klausimus susijusius su žemės paviršiaus reljefo keitimu nagrinėja tik tais atvejais, kai reljefas pertvarkomas vykdant statinių statybą t. y. iki statinių statybos užbaigimo procedūros pabaigos. Pažymėjo, jog skunde minima tvora yra priskirtina I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kuriems įrengti nereikia rengti statinio projekto bei gauti statybą leidžiančio dokumento. Atsakovė atsiliepime laikėsi pozicijos, kad I grupės nesudėtingųjų statinių statybos darbų pažeidimai yra laikytini mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais ir pagal Inspekcijos taisykles dėl jų skundai nėra nagrinėjami.
Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu, tame tarpe ir atsiliepime į skundą, neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.). Todėl papildomi atsakovo argumentai dėl ginčijamo sprendimo pagrindimo neturi būti vertinami.
Tik esant konkretiems skundžiamo administracinio akto priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam vertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4631-968/2019).
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, kad Inspekcijos teismui pateiktas atsiliepimas į skundą, kuriame detaliau išdėstomos 2020 m. spalio 7 d. skundo nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir Sprendimo priėmimo teisinė argumentacija, nekeičia fakto, jog ginčijamo Sprendimo turinys neatitinka 2020 m. spalio 7 d. skundo turinio ir aukščiau šiame sprendime jau cituoto teisinio reglamentavimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vadovaujantis anksčiau išdėstytu konstatuojama, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 2D-15744 „Dėl jūsų skundo“ neatitinka gero viešojo administravimo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, todėl pareiškėjos J. M. Z. skundas bei patikslintas skundas tenkintinas ir Sprendimas naikintinas.
Teisėjui kolegijai įvertinus ginčijamo akto teisėtumą jame nurodytais pagrindais ir jį panaikinus kaip neteisėtą, administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos įgalioto atstovo 2020 m. spalio 7 d. skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. M. Z. skundą ir patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 2D-15744 „Dėl jūsų skundo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.