- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- e2S-1814-661/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- G. Č., V. Č.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. Č. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų G. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovei E. J. dėl tėvo ir artimųjų giminaičių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucijos, teikiančios išvadas byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai G. Č. ir V. Č. kreipėsi į teismą bei prašo: 1) pakeisti Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu patvirtintą Vaiko priežiūros sutarties 2 skyriaus bendravimo su šalių nepilnamete dukterimi E. C., gimusia 2011 m. liepos 1 d., tvarką ieškovo G. Č. nurodytu būdu; 2) nustatyti ieškovės V. Č. (vaiko senelės) bendravimo su nepilnamete vaikaite tvarką; 3) priteisti iš atsakovės ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Su ieškiniu ieškovas G. Č. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną jo (tėvo) bendravimo su nepilnamete dukterimi E. C. tvarką, pagal kurią iš esmės ieškovas su dukterimi bendrautų kas antrą mėnesio savaitgalį, atostogų metu – 30 kalendorinių dienų per metus, taip pat nustatyti bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką švenčių dienomis. Ieškovo teigimu, atsakovė E. J. jau ilgą laiką geranoriškai neleidžia ieškovui bendrauti su šalių nepilnamete dukterimi.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-20 nutartimi iš dalies tenkino ieškovo G. Č. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nustatyti laikiną ieškovo G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, Baltų pr. 57-78) ir nepilnamečio vaiko E. C., gimusios 2011 m. liepos 1 d., bendravimo tvarką.Teismas nurodė, kad iš šalių procesiniuose dokumentuose šiuo klausimų nurodytų aplinkybių matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos, jos reguliarumo. Remiantis nurodyta aplinkybe, siekiant laikinai sureguliuoti situaciją ir užtikrinti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, išvengti šalių konfliktinių situacijų, galinčių neigiamai veikti vaiko emocinę būklę, taip pat užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime, teismas daro išvadą, jog yra būtina nustatyti laikiną konkrečią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką. Byloje nėra pateikta įrodymų ir išvadą teikiančios institucijos nurodė, kad neturi duomenų, jog ieškovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią vaikui.Teismas nurodė, kad konkrečios ir apibrėžtos bendravimo tvarkos (dienos, laiko) nustatymas geriau atitinka nepilnamečio vaiko interesus (CPK 12, 176, 185 str.). Tokią išvadą darė atsižvelgiant į šalių dukters amžių, į institucijų, teikiančių išvadas byloje, išvadas. Nurodė, kad šioje proceso stadijoje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmę išvadą, kad šiuo metu galiojančiu sprendimu nustatytas tėvo bendravimas su dukra turėtų būti ribojamas, o konkrečios tvarkos nustatymas vaikui būtų žalingas, kad vaikas bijo tėvo (ieškovo) dėl tėvo galimai netinkamo elgesio su vaiku. Tokios aplinkybės nenurodytos ir išvadą teikiančių institucijų išvadose. Be kita ko, teismo patvirtintos Vaiko priežiūros sutartyje yra šalių susitarta dėl to, kad vaikas gali likti nakvynei pas ieškovą.Teismas taip pat nurodė, kad kritiškai vertintinas atsakovės argumentas, kad tėvas su dukra bendrautų tik dalyvaujant atsakovei, nes, minėta, šalis sieja įtempti santykiai, jos tarpusavyje konfliktuoja, o atsakovės pateiktame 2018-02-20 rašte, įvardytame „Psichologo konsultacijos aprašas“, pateiktas tik galimas manymas, „kad mergaitės poreikius labiau atitiktų palaipsnis tėvo ir vaiko ryšio stiprinimas, kuomet vaiko ir tėvo susitikimuose dalyvautų ir vaiko mama“. Atsakovė E. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-20 nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad kitokia bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku galės būti nustatyta tik šią bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, bei atsižvelgus į specialistų išvadas.Atsakovė skundą grindžia aplinkybe, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta konkrečių faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad nenustačius laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos bus pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir interesai. Priešingai – teismui yra pateikti pakankami įrodymai, kad būtina atkurti Ieškovo ryšį su dukra, kuris prarastas dėl Ieškovo kaltės (Psicholgo išvada, Vilniaus miesto VTAS buities tyrimo aktas, atsakovės pareiškimas policijai, teikiami duomenys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą). Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad 2017-02-24 d. įvykis traumavęs vaiką yra realus.Nurodo, kad teismas turėjo vadovautis prie atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pridėtu psichologės L. K. „Psichologo konsultacijos aprašu“, kuriame aiškiai nurodyta, kad rekomenduojama šiuo metu vaiko ir tėvo susitikime nepalikti mergaitės vienos su tėvu.Nurodo, kad ieškovas nuolat gyvena ir dirba JAV, į Lietuvą grįžta nereguliariai, keliems mėnesiams per metus, dėl šios priežasties jis neturi objektyvios galimybės matytis su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Paprastai kelionės ir išvykos yra planuojamos iš anksto, o ne nuo einamosios savaitės trečiadienio. Nurodo, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančia bendravimo tvarka E. J. ir dukra apie tėvo planus atvykti į Lietuvą turi sužinoti metų pradžioje ir prieš 4 savaites iki atvykimo papildomai gauti konkretų pranešimą apie buvimo Lietuvoje laiką.Nurodo, kad yra nesuprantama bendravimo tvarkos sąlyga, kad „Jeigu ieškovas G. Č. ar atsakovė E. J. nurodytu bendravimo tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti dukters E. C., jie turi pareigą apie tai nedelsiant informuoti kitą iš tėvų“. Atsakovės nuomone, ši teismo nustatyta sąlyga turėtų būti patikslinta, kadangi yra neįvykdoma – dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiima ir į jos gyvenamąją vietą grąžina tik G. Č..Nurodo, kad pasinaudodamas teismo nutartimi ieškovas dukrą gali išvežti į JAV be jokių apribojimų. Ieškovas yra JAV pilietis ir turi JAV piliečio pasą, todėl gali laisvai bet kada išvykti į JAV.Ieškovas G. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeista. Nurodo, kad šeimos teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs galimybę pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą, be kita ko, dėl teismo sprendimu išspręstų klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, keitimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nustačius bendravimo tvarką teismo sprendimu, šalys turi teisę, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, pareikšdamos pakartotinį ieškinį. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Be kita ko, ieškovas G. Č. kreipiantis į teismą su ieškiniu turi įstatyminę teisę prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo net ir esant nustatytai bendravimo su Nepilnamete dukra tvarkai, o teismas tokį prašymą esant pagrindui tenkinti.Nurodo, kad atsakovė įsipareigojo pagal sutartį dėti visas pastangas ir skatinti vaiko pagarbą, meilę ir prisirišimą prie tėvo, bendradarbiauti kuriant santykius su vaiku, kurie vaikui suteiktų saugumo jausmą. Tačiau šiai dienai dėl Atsakovės priešingų Nepilnametės dukros interesams veiksmų yra rezultatas, kad Nepilnametė dukra tėvu vadina visai kitą asmenį – Atsakovės sugyventinį bei nurodo, kad Ieškovas G. Č. anksčiau buvo jos tėtis, o dabar jau ne – tėtis yra “Donatas”.Nurodo, kad atsakovė nutyli tikruosius 2017-02-24 įvykius ir kad tų įvykių sudedamoji dalis yra jos pačios neteisėti veiksmai, kurie iš esmės ir traumavo vaiką, t.y., Atsakovė neįspėjusi atvyko ir įsiveržė į ieškovo G. Č. namus esančius Kaune, kuriuose buvo Nepilnametė dukra ir jos akivaizdoje sukėlė konfliktinę situaciją dėl to, kad ieškovas atsisakė nuvežti ją į Atsakovės tėvų namus, nes buvo suplanavę vykti pramogauti, ko pasėkoje, dėl kilusio konflikto vaikas patyrė neigiamus išgyvenimus, pasimetė, pradėjo verkti, nes dar prieš 10 min ji turėjo su tėčiu vykti į čiuožyklą pramogauti, o jau dabar dėl nesuprantamų jai priežasčių važiuoja namo. Iš pačio pareiškimo turinio yra matyti, kad įvykis vyko pirmoje dienos pusėje, tačiau pats pareiškimas, kuriame Ieškovas G. Č. yra įvardijamas kaip galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, yra pateiktas 18.00 val., elektroniniu būdu. Įvertinus kyla klausimas, jeigu ieškovas G. Č. padarė galimai neteisėtus veiksmus ir buvo toks grėsmingas Atsakovės atžvilgiu, veikė priešingai Nepilnametės dukros interesais, kodėl Atsakovė pareigūnų nekvietė į įvykio vietą; kodėl Atsakovė išėjusi iš ieškovo G. Č. gyvenamosios vietos tiesiai nevyko į policiją, o tik praėjus visai dienai pateikė pareiškimą elektroniniu būdu, pagal kurį beje ikiteisminis tyrimas ieškovo žiniomis nebuvo pradėtas.Nurodo, kad tokios išvados nebūtų be Atsakovės įsikišimo - psichologui išvadoje minimų Atsakovės išgalvotų aplinkybių. Remiantis tuo, kad ši psichologo išvada yra neobjektyvi, teismas pagrįstai nesivadovavo ja spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nutartyje nurodė, jog šioje proceso stadijoje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmę išvadą, kad šiuo metu galiojančiu sprendimu nustatytas tėvo bendravimas su dukra turėtų būti ribojamas, o konkrečios tvarkos nustatymas vaikui būtų žalingas, kad vaikas bijo tėvo (ieškovo) dėl tėvo galimai netinkamo elgesio su vaiku. Apskritai visi Atsakovės į bylą pateikti dokumentai, kuriais ji grindžia grėsmę Nepilnamečiui vaikui, yra suformuoti remiantis jos nurodytomis aplinkybėmis, o ne objektyviais duomenimis.Nurodo, kad ieškovas šiuo metu gerokai didesnę laiko dalį praleidžia Lietuvoje, o jeigu ir išvyksta į JAV tai trumpesniais laikotarpiais nei būdavo anksčiau. Be kita ko, artimiausiu metu ieškovo G. Č. nuolatinė gyvenamoji vieta bus išimtinai Lietuvoje, todėl nustatytas bendravimo laikas nuo penktadienio iki sekmadienio visapusiškai atitinka Nepilnametės dukros interesus siekiant palaikyti su ieškovu G. Č. kaip su tėvu, turiningai praleisti savaitgalius, beje kaip ir pati Atsakovė to pageidauja. Svarbu pažymėti tai, kad Atsakovė deda maksimalias pastangas, jog būtų ribotos ieškovui G. Č. atvykti į Lietuvą pasimatyti su Nepilnamete dukra bei palaikyti su juo ryšį. Šias aplinkybes patvirtina Atsakovės pareikšimai migracijos tarnybai siekiant panaikinti ieškovo G. Č. Lietuvos pilietybę.Tiek apeliantė, tiek ieškovas į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus. Teismas susipažinęs su pateiktais rašytiniais paaiškinimais daro išvadą, kad šalių pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai vertintini kaip atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą papildymas. Pagal CPK 335 straipsnį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Nustačiusi, kad apeliantės atskirasis skundas buvo priimtas 2018 m. kovo 27 d., vadovaudamasi pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, teismas konstatuoja, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą papildymai pateikti praleidus įstatyme nustatytą terminą, todėl juos atsisakytina priimti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai. Kartu pažymėtina, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Kai pirmosios instancijos teismo nutartyje preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, gali būti pateikiamas pareikštų atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad kitokia bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku galės būti nustatyta tik šią bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, bei atsižvelgus į specialistų išvadas, o keisti šiuo metu nustatytos tvarkos nėra pagrindo. Tačiau kaip pagrįstai pažymėjo ir ieškovas, šeimos teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, o įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs galimybę pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą, be kita ko, dėl teismo sprendimu išspręstų klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, keitimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nustačius bendravimo tvarką teismo sprendimu, šalys turi teisę, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, pareikšdamos pakartotinį ieškinį. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Be kita ko, ieškovas G. Č. kreipiantis į teismą su ieškiniu turi įstatyminę teisę prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo net ir esant nustatytai bendravimo su Nepilnamete dukra tvarkai, o teismas tokį prašymą esant pagrindui tenkinti. Dėl ko, nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas priėmęs nagrinėjimui ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir laikinai nustatyti kitą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.Apeliantė, taip pat nurodo, kad teismas turėjo vadovautis prie atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pridėtu psichologės L. K. „Psichologo konsultacijos aprašu“. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktą dokumentą - psichologės L. K. „Psichologo konsultacijos aprašu“ nurodė, kad atsakovės pateiktame 2018-02-20 rašte, įvardytame „Psichologo konsultacijos aprašas“, pateiktas tik galimas manymas, „kad mergaitės poreikius labiau atitiktų palaipsnis tėvo ir vaiko ryšio stiprinimas, kuomet vaiko ir tėvo susitikimuose dalyvautų ir vaiko mama“. Tai gi, teismas motyvavo savo poziciją, dėl ko jis nesiremia šiuo dokumentu, taip kaip atsakovė norėtų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė atsakovė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai. Atsakovė, taip pat nurodo, kad skundžiamos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, antrame punkte nustatyta sąlyga yra neaiški. Šioje sąlygoje, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: ieškovas G. Č. pasirūpina dukters E. C. pasiėmimu ir grąžinimu. Dukters pasiėmimo vieta ir jos grąžinimo vieta yra jos gyvenamoji vieta ar kita su atsakove E. J. sutarta vieta. Jeigu ieškovas G. Č. ar atsakovė E. J. nurodytu bendravimo tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti dukters E. C., jie turi pareigą apie tai nedelsiant informuoti kitą iš tėvų; Išties, vertinant šios sąlygos formuluote, tampa neaišku, kokiu tikslu yra įtraukiama ir atsakovės E. J. galimybė nepasiimti dukters, kadangi dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiima ir į jos gyvenamąją vietą grąžina tik G. Č.. Dėl šio laikytina, kad šis teiginys „ar atsakovė E. J.“ yra perteklinis ir turi būti pašalintas iš teismo nutarties rezoliucinės dalies.Atsakovė taip pat nurodo, kad vien tik pasinaudodamas teismo nutartimi ieškovas dukrą gali išvežti į JAV be jokių apribojimų. Ieškovas yra JAV pilietis ir turi JAV piliečio pasą, todėl gali laisvai bet kada išvykti į JAV. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, apie bent kokius nors ieškovo planus išsivežti nepilnametę dukrą kartu gyventi į JAV visam laikui. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovė, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.). Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą. Pakeisti šios nutarties rezoliucinės dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) ieškovas G. Č. pasirūpina dukters E. C. pasiėmimu ir grąžinimu. Dukters pasiėmimo vieta ir jos grąžinimo vieta yra jos gyvenamoji vieta ar kita su atsakove E. J. sutarta vieta. Jeigu ieškovas G. Č. nurodytu bendravimo tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti dukters E. C., jis turi pareigą apie tai nedelsiant informuoti E. J..