- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-2295-614/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“
- Trečiasis asmuo
- Ergo Insurance SE Lietuvos filialas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-653-1150/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 073,48 Eur turtinės žalos atlyginimo, 16,59 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. sausio 31 d. dėl vandens prasiskverbimo per daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), bendrąsias konstrukcijas buvo padaryta žala butui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Įvykio metu Butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Butas buvo sugadintas dėl vandens prasiskverbimo per bendrąsias Namo konstrukcijas – namo sieną, dėl jos nesandarumo. Namo administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji yra atsakinga už viso Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti jo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Tad ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau – ir atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2021 m. sausio gale dėl gausaus nepertraukiamo dvi paras trukusio snygio ant namo stogo kaupėsi sniegas. Tirpstant sniegui esama lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema negalėjo surinkti ir pašalinti tirpstančio vandens, todėl vanduo veržėsi per atsiradusius nesandarumus, pateko ant namo konstrukcijų, bėgo per mūrinę parapeto konstrukciją bei fasado sienas. Namas yra 1961 m. statybos, natūraliai nusidėvėjęs, todėl realu, kad tiek pamūryti stogo parapetai, tiek fasado gelžbetonio plokštės turi įvairių konstrukcinių defektų ir smulkių įtrūkimų, pro kuriuos drėgmė pateko į Butą. Atsakovė pašalino ledo sankaupas iš lietlovių ir lietvamzdžių – lietvamzdžiai buvo kaitinami, o akivaizdžiai pažeistos dalys pakeistos naujomis be namo gyventojų sutikimo. Bendrovė skubiai įrengė elektrinį lietvamzdžių ir latakų šildymą nuo užšalimo. Nors namas buvo ruošiamas renovacijai, atsakovė neatidėliodama ėmėsi veiksmų namo būklei gerinti šalino pastebimus siūlių įtrūkimus, tačiau dėl seno namo natūralaus susidėvėjimo ar kitų priežasčių įvyko vandens prasiskverbimas į Butą. Jokių atsakovės (ne)veikimo faktų ieškovė nepateikė, todėl atsakovės civilinė atsakomybė negalima.
3. Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo sutinka su atsakovės išdėstytais argumentais dėl atsakovės civilinės atsakomybės nebuvimo. Papildomai pažymi, jog Butas nėra naujas, todėl turėtų būti taikoma bent 30 procentų dydžio nusidėvėjimo išskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį atmesti.
5. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė gali būti pripažinta namo valdytoja ir ar jos atžvilgiu yra taikytina statinių savininko (valdytojo) atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį dėl draudiminio įvykio metu atsiradusios žalos.
6. Teismo vertinimu, atsakovė negali būti pripažinta namo valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir jai civilinė atsakomybė dėl butui draudiminio įvykio metu padarytos žalos neiškyla.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė yra daugiabučių namų administratorė Elektrėnų savivaldybėje, paskirta 2002 m. spalio 9 d. Elektrėnų savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 02.VS128 „Dėl Elektrėnų savivaldybės daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo ir administratoriaus paskyrimo“. Duomenų, kad name būtų įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, nėra. 2021 m. sausio 31 d. dėl vandens prasiskverbimo per daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąsias konstrukcijas buvo padaryta žala butui Nr. (duomenys neskelbtini). Draudiminio įvykio metu atsakovė turėjo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, statusą, kaip šis statusas suprantamas pagal CK 4.84 straipsnio, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 4.236–4.252 straipsnių ir kitų materialiosios teisės normų nuostatas.
8. Nurodė, kad pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Vienintelę minėtos taisyklės išimtį įtvirtina Nuostatų 7.7. punktas, kuris nustato, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai)).
9. Teismas nurodė, kad dėl administratoriaus atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, turi būti tiriama, ar jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013), taip pat – ar bendrojo naudojimo objektų būklė kėlė grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.
10. Spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės CK 6.266 straipsnio prasme, teismas nustatė 2021 m. sausio gale dėl gausaus nepertraukiamo dvi paras trukusio snygio ant Namo stogo kaupėsi sniegas. Tirpstant sniegui lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema negalėjo surinkti ir pašalinti tirpstančio vandens, todėl vanduo veržėsi per atsiradusius nesandarumus, pateko ant Namo konstrukcijų, bėgo per mūrinę parapeto konstrukciją bei fasado sienas. Šis vandens prasiskverbimas pro Namo sienos nesandarumus yra draudiminio įvykio metu, 2021 m. sausio 31 d., butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos priežastis. Atsakovė pašalino ledo sankaupas, atsiradusias dėl minėto snygio, iš namo lietlovių ir lietvamzdžių – geležiniai lietvamzdžiai buvo kaitinami, o akivaizdžiai pažeistos dalys pakeistos naujomis be namo gyventojų sutikimo. Atsakovė priėmė sprendimą įrengti (ir įrengė) elektrinį lietvamzdžių ir latakų šildymą nuo užšalimo. Atsakovė, atlikdama kasmetines namo apžiūras (2018–2020 m.), apžiūrėjo ir įvertino Namo būklę: pamatus, sienas, stogą, laiptinę, elektros įrangą, vamzdynus, šildymo sistemą. Namo techninės priežiūros žurnalo įrašai patvirtina, kad nuo 2016 m. buvo periodiškai atliekami namo būklės stebėjimai. Nurodytu laikotarpiu vykdant namo apžiūras ir (ar) techninės būklės stebėjimus neužfiksuoti jokie esminiai bendrosios inžinerinės įrangos defektai ar kitas jos neatitikimas privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams, kritinė būklė ar galima avarijos grėsmė. Per paskutinius dvejus metus iki draudiminio įvykio panašių įvykių nebuvo, gyventojų nusiskundimų neužfiksuota. 2017 m. Namo apžiūros akte rekomenduojama nedelsiant atstatyti Namo sienines konstrukcijas iki jų projektinių reikalavimų. 2018 m. ir 2019 m. Namo apžiūros aktų skiltyse „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ ties grafomis „Sienos“ nurodyta, kad yra rekomenduojama atlikti tarpblokinių siūlių hermetizavimą, o ties grafomis „Stogas“ – rekomenduojama pakeisti latakus. 2020 m. Namo apžiūros akte skiltyje „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ ties grafa „Sienos“ nurodyta, kad yra rekomenduojama atlikti tarpblokinių siūlių hermetizavimą, o ties grafa „Stogas“ – pakeisti lietvamzdžių alkūnes, sutvarkyti parapetų skardų sujungimus. 2017 m. spalį atsakovė vykdė Namo siūlių tarp gelžbetoninių konstrukcijų hermetizavimo darbus, o 2020 m. rugsėjį – Namo defektų šalinimo darbus, apimančius Namo tarpblokinių sandūrų remontą. Atsakovė namo butų savininkams siūlė dalyvauti namo atnaujinimo programoje, jį renovuoti. Butų savininkai pateikė prašymą dalyvauti atnaujinimo (modernizavimo) programoje, rengti investicijų planą. Atsakovė 2020 m. raštu kreipėsi į Būsto energijos taupymo agentūrą dėl Valstybės pramos sutarties pasirašymo termino pratęsimo, organizavo lėšų skolinimosi daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti ir finansuotojo pasirinkimo pakartotinis balsavimas raštu, tačiau gyventojai nebuvo aktyvūs, todėl balsavimas laikomas neįvykusiu, sprendimas nepriimtas. Dėl šios priežasties 2020 m. rugpjūčio 20 d. Būsto energijos taupymo agentūra raštu pranešė, kad daugiabučio gyvenamojo (duomenys neskelbtini) projektas išbraukiamas iš finansuojamų projektų sąrašo.
11. Įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal Reglamento nuostatas. Pastebėjo, kad iki draudiminio įvykio butų savininkai nesikreipė į atsakovę dėl Namo tarpblokinių siūlių hermetizavimo, latakų ir lietvamzdžių pakeitimo ir (ar) remonto, taip pat šiais klausimais nešaukė bendraturčių susirinkimo ir jokie butų savininkų sprendimai šiais klausimais nebuvo priimti. Atkreipė dėmesį į tai, kad iki draudiminio įvykio namo stogo, įskaitant latakus ir lietvamzdžius, ir (ar) sienų būklė specialistų nebuvo pripažinta esant avarine, o tarpblokinių siūlių hermetizavimas, latakų ir lietvamzdžių pakeitimas ir (ar) remontas nevertintini kaip defektai, kuriuos Namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad tarpblokinių siūlių, latakų ir (ar) lietvamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Šis nusidėvėjimas netrukdė naudoti inžinerinių sistemų po to, kai buvo nustatyti atitinkami Namo defektai. Disponuodami informacija, susijusia su šiais defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį tokią pareigą turėjo. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovė nelaikytina už padarytą žalą atsakingu asmeniu ir šiuo pagrindu teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-653-1150/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
12.1. pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas pažeidus proceso ir materialinės teisės normas ir šie pažeidimai turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl sprendimas naikintinas. Teismas, priimdamas sprendimą, vertino, ar atsakovei, kaip namo administratorei, kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, tačiau ieškovė šiuo atveju atsakovės civilinę atsakomybę kildino iš CK 6.263 straipsnio, t. y. jai, kaip namo administratoriui, nustatytų pareigų nevykdymo;
12.2. iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau tekste - reglamentas), kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri privaloma ir bendrojo naudojimo objektų administratoriui, matyti, kad namo administratorius turi atlikti lietaus nuotekų sistemos priežiūrą, tikrinti jų pralaidumą, sandarumą bei atlikti profilaktinius valymus. Skundžiamame sprendime pasisakyta tik tuo aspektu, kad atsakovė apžiūras atlikdavo ir tai patvirtina į bylą pateikti dokumentai, tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad byloje nėra duomenų, jog lietaus kanalizacijos sistemos buvo tinkamai prižiūrimos, t. y. tikrinamas jų pralaidumas, jos profilaktiškai valomos. Pats teismas sprendime akcentavo tai, kad atsakovė nustatė, jog tirpstant sniegui lietaus kanalizacijos sistema nesurinko vandens, dėl ko jis pradėjo tekėti per namo konstrukcijas ir vanduo prasisunkė į ieškovės apdraustą butą. Teismas nustatė, kad lietaus kanalizacijos sistemos pralaidumas buvo sumažėjęs, t. y. juose buvo ledo sankaupų;
12.3. ginčijamame sprendime akcentuojamas atsakovės elgesys po įvykio, t. y. kad iš karto po draudiminio įvykio atsakovė be gyventojų sutikimo ėmėsi avarijos šalinimo darbų – pašalino ledo sankaupas, įrengė elektrinį lietvamzdžių ir latakų šildymą nuo užšalimo, tačiau, ieškovės nuomone, atsakovės veiksmai po įvykio nėra teisiškai reikšmingi. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad profilaktiškai valant lietaus kanalizacijos sistemą ledo sankaupų ten nebūtų atsiradę. Teismas apskritai nevertino aplinkybės, kad lietvamzdžiai nebuvo tinkamai prižiūrimi tikrinant jų pralaidumą, juos profilaktiškai pravalant, tik akcentavo, kad šios sistemos keitimas ar remontas nevertintinas kaip defektas, kurį atsakovė, kaip namo administratorius, turėjo pareigą šalinti be bendraturčių sutikimo. Lietaus kanalizacijos sistemos priežiūra tikrinant jos sandarumą ir pralaidumą, profilaktinis valymas nėra defektų šalinimas, tai yra nuolatinės namo administratoriaus funkcijos, kurios jam yra pavesto teisės aktų ir kurias jis turi atlikti be atskiro kitų asmenų pavedimo ar sutikimo. Būtent šios pareigos nevykdymas ir sąlygojo žalos atsiradimą – jeigu lietaus kanalizacijos sistema būtų funkcionavusi tinkamai, tokiu atveju tirpstančio sniego vanduo būtų surinktas ir nebūtų nutekėjęs per bendrąsias namo konstrukcijas. Šių aplinkybių teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nenagrinėjo ir jų nevertino, nors jos yra esminės ir tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala.
Atsiliepimas
13. Atsakovė UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė akcentuoja, kad namo administratorius turi atlikti lietaus nuotekų sistemos priežiūrą, tikrinti jų pralaidumą, sandarumą bei atlikti profilaktinius valymus. Nurodė, kad atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė atlikinėjo lietaus kanalizacijos latakų ir lietvamzdžių valymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pakankamai pagrįstas, todėl negali būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui: 2020 m. lapkričio 24 d., 2021 m. sausio 21 d. darbų paskyrų–užduočių ataskaitas Nr. 19454, Nr. 22175 (II t., b. l. 4-5), pažymėjo, kad name esančiame (duomenys neskelbtini) buvo atliekami lietvamzdžių valymo darbai nuo ledo. Atsakovė nenurodė, kad naujus įrodymus teikia siekdama atsikirsti į apeliantės skundo argumentus, naujai teikiamų įrodymų apimtis yra itin nedidelė, jų teikimas neapsunkins bylos nagrinėjimo.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip matyti iš atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų darbų ataskaitos, atsakovė siekia pagrįsti namo priežiūros darbų 2021 m. sausio 21 d. atlikimą name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas priima 2021 m. sausio 21 d. darbų paskyros–užduoties ataskaitą Nr. 22175, nes ji susijusi su nagrinėjamu ginčo dalyku ir vertins jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. 2020 m. lapkričio 24 d. darbų paskyros–užduoties ataskaitą Nr. 19454 apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir prijungti prie bylos, kadangi ji pateikta dėl darbų atsakovės atliktų kitame name (lietvamzdžių išvalymo darbai atlikti name, kurio adresas (duomenys neskelbtini)).
18. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo.
19. Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 31 d. dėl vandens prasiskverbimo per daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrąsias konstrukcijas buvo padaryta žala šiame name esančiam ieškovės apdraustam butui Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir pareiškė reikalavimą atsakovei atlyginti žalą. Ginčo dėl žalos dydžio ir dėl žalos atsiradimo priežasties tarp šalių nekilo - tiek ieškovė, tiek atsakovė nurodė, jog žala atsirado 2021 m. sausio gale dėl gausaus nepertraukiamo dvi paras trukusio snygio ant namo stogo susikaupusiam sniegui tirpstant lietaus surinkimo ir nuvedimo sistemai negalint surinkti ir pašalinti tirpstančio vandens, dėl šios priežasties vanduo veržėsi per atsiradusius nesandarumus, pateko ant namo konstrukcijų, bėgo per mūrinę parapeto konstrukciją bei fasado sienas. Ginčo šalys sutarė, kad šis vandens prasiskverbimas pro namo sienos nesandarumus yra draudiminio įvykio metu 2021 m. sausio 31 d. butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos priežastis. Ieškovė nurodė, jog atsakovė netinkamai atliko savo pareigas – tinkamai neprižiūrėjo ir nevalė lietaus nuotekų sistemos, priešingu atveju ledo sankaupų nebūtų atsiradę, todėl atsakovės netinkamas funkcijų atlikimas yra žalos atsiradimo priežastis. Atsakovė tvirtino tinkamai atlikusi savo pareigas, nuolat periodiškai namą ir jo bendrąsias konstrukcijas, o taip pat ir lietaus nuotekų sistemą tikrino, valė.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, jog atsakovė neturi atsakyti pagal ieškinį, kadangi iki įvykio namo stogo, latakus ir lietvamzdžių bei sienų būklė specialistų nebuvo pripažinta esant avarine, tarpblokinių siūlių hermetizavimas, latakų ir lietvamzdžių pakeitimas ir (ar) remonto teismas nevertintino kaip defektų, kuriuos namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, kadangi tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams atsakovei kaip namo administratorei, todėl administratorės atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį nekyla. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju namo (tarpblokinių siūlių, latakų ir / ar lietvamzdžių) nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, nelaikytinas avarine būkle (defektu), dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio atsakovė nedelsiant turėjo imtis veiksmų be butų savininkų sprendimo. Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad teismas neįvertino civilinės atsakomybės sąlygų, nors ieškinys buvo grindžiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu.
21. Nagrinėdamas apeliantės skundo argumentus ir atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.246 straipsnio 1 – 2 dalys nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, <...> privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ši teisės norma - specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma, įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Teismų praktikoje nurodoma, jog deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021 26 punktas). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019 20 punktas). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 20 punktas).
22. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės skundžiamame sprendime tiesiogiai nepasisakė dėl CK 6.263 straipsnio taikymo sąlygų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstu bylos įrodymo viseto išnagrinėjimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai, todėl naikinti teismo sprendimą apeliantės skundo argumentais nėra pagrindo. Minėta, jog būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, o atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalos išvengimui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad iki draudiminio įvykio namo stogo, įskaitant latakus ir lietvamzdžius, ir (ar) sienų būklė specialistų nebuvo pripažinta esant avarine, tokių duomenų byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vykdydama namo priežiūros darbus atsakovė jau 2018 m. rekomendavo pakeisti namo latakus, inicijavo namo renovavimo darbus ir paramos gavimą, tačiau gyventojai buvo pasyvūs ir reikiamų sprendimų nepriėmė. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė paaiškinimus, kad jos darbuotojai pašalino ledo sankaupas iš lietlovių ir lietvamzdžių. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje, atsakovės atstovė paaiškino, kad iki įvykio dienos keletą parų visoje Lietuvoje buvo styginis sniegas. Vėliau, sniegui pradėjus tirpti, užsipildė geležinės konstrukcijos, o naktys buvo labai šaltos, todėl dieną šviečiant saulei per vieną dieną galėjo užsikišti visos išorinės lietaus vandens nuvedimo sistemos, nors jos ir buvo valomos. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės pateikta 2021 m. sausio 21 d. darbų paskyros–užduoties ataskaita Nr. 22175 patvirtina, kad lietvamzdžiai name buvo išvalyti 2021 m. sausio 21 d., t. y. dešimt dienų iki įvykio. Šie duomenys paneigia apeliantės skundo argumentus dėl neteisėto atsakovės neveikimo, atitinkamai ir dėl priežastinio ryšio atsiradus žalai, todėl, nesant konstatuotų visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys negalėjo būti tenkinamas.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, proceso teisės normų nepažeidė ir priėmė teisėtą ir iš esmės pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Dėl kitų bylos šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
25. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme; atsakovė nepateikė duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų būtų patyrusi (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.