Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Kaltinamasis S. G. dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2012 m. gruodžio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įkūrė 2009 m. gegužės mėn., o 2009 m. birželio mėn. visas akcijas pardavė Vokietijos Respublikoje registruotai įmonių grupei „(duomenys neskelbtini)“, bet akcininkai paliko jį direktoriumi. Nuo 2009 m. liepos mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ subnuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu nuomojosi patalpas, (duomenys neskelbtini) jos nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo areštuotos visos sąskaitos, atėjęs jos direktorius A. U. paprašė nemokėti laikinai nuomos, kol viskas susitvarkys. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo lėšų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi tas patalpas pagal subnuomos sutartį, todėl bankroto administratorius ir išieškojo lėšas iš įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašiusi laidavimo sutartį ir prisiėmusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pripažįsta tokiu būdu iššvaistęs UAB (duomenys neskelbtini)“ 55807,62 Lt vertės įmonės turtą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atliekų utilizavimo veiklą, pagrindinė užduotis buvo įkurti Lietuvoje atliekų naikinimo įmonę. Vokiečiai finansavo įmonės veiklą tol, kol mirė pagrindinis akcininkas, kurio sūnus nusprendė toliau nebevykdyti veiklos, išpardavinėjo grupės įmones. Jie bandė patys vykdyti veiklą, bet kreditoriai padavė į teismą, buvo areštuotos sąskaitos. Įmonės veikla strigo, pradėjo ieškoti, kas galėtų nupirkti įmonės akcijas, kreipėsi į partnerius Latvijoje. Po to A. M. surado investuotoją A. S., kurio įmonė sutiko investuoti, padengti skolas. 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas paliko jį direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 16 milijonų vertės kontraktą, vykdė veiklą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai įmonė nelaimėjo konkurso Vilniuje, A. S. nusprendė nebefinansuoti tos veiklos, nors (duomenys neskelbtini) jau buvo įkurta durpių perdirbimo gamyba. Tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo T. P. ir jo dukra S. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pagal sutartį 84733,48 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo išankstiniai mokėjimai už dumblo pervežimą, priekabų remontą, buvo išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra įtrauktos į buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga 52244,20 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktą naftos produktų pervežimą, pagal pasirašytą sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra minėtos sumos ir pateikta apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaita buvo įtraukta į buhalterinėje apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtos sąskaitos neapmokėjo, buvo išsiųstas priminimas, kad susimokėtų už suteiktas paslaugas, ir buvo išsiųstas skolų suderinimo aktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų 84 000 litų nesugrąžino įmonei. Jis Vokietijoje pasiskolino iš įmonės akcininko K. H. B. pinigų, kadangi buvo areštuotos kitos įmonės sąskaitos. Buvo susitarta žodžiu, kad jis paskolintus pinigus grąžins UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip fizinis asmuo. Jis asmeniškai skolinosi pinigus, iš Vokietijos jam pervedė 6000 €, kitas lėšas davė grynaisiais pinigais. Kadangi pinigus skolinosi iš pagrindinio akcininko, tai susitarė, kad pinigus pasiims iš įmonės, nes jie buvo skirti įmonės veiklai vystyti. Kai 2011 metų pabaigoje mirė pagrindinis akcininkas, tada akcininko sūnus prašė pasirašyti sutartį, kad buvo pasiskolinęs pinigus. Todėl ir atsirado sutartis, kad jis, kaip fizinis asmuo, yra skolingas įmonei. Jis asmeniškai pasiskolino pinigus, o kaip tai įforminta buhalteriniuose dokumentuose, negali pasakyti. Jam 50 000 litų buvo išmokėta grynaisiais pinigais Vokietijoje, kiti buvo pervesti, o iš viso skolinosi 76 000 litų. Jis pripažįsta, kad iššvaistė įmonės pinigus. Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo jis savo kaltę pripažįsta. Buhalterė S. M. neįtraukė į apskaitą kelių, jis tinkamai nekontroliavo jos darbo. Kai buhalterė buvo atleista, dokumentai buvo perduoti apskaitos įmonei, pavadinimo nepamena, vėliau visus dokumentus perdavė bankroto administratoriui. Dėl pinigų iššvaistymo savo kaltę pripažįsta ir dėl to įmonei grėsė bankrotas. Pasiekti susitarimo su kreditoriais nepavyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ toliau vykdė veiklą. Tuo metu atrodė, kad teisingai elgiasi, norėjo ištraukti įmonę iš keblios situacijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolininkų, kurie neatsiskaitė. Iš jo priteista civilinių ieškinių už 120 000 litų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 42 000 litų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 90 000 litų, šiuo metu išieškota 26 000 litų.

Liudytojas P. P. parodė, kad 2012 m. spalio 29 d. teisme buvo iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo S. G.. Dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios skola – 35 000 litų ar 10 000 eurų susidarė, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laidavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo paskirtas bankroto administratoriumi, teikė kreditoriams ataskaitas ir buvo įpareigotas kreiptis dėl tyčinio bankroto, nes skola kreditoriams buvo apie 1,5 milijono, be pagrindo buvo pervesti pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat asmeniškai S. G. buvo paėmęs apie 70 000 litų. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, turto neturėjo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų neatgavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ viena iš akcininkių buvo S. G., šios įmonės įsiskolinimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 190 000 litų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas A. S. turėjo nusipirkęs įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, bet jų nebuvo įregistravęs. Vykdant bankroto procedūras, jis bendravo su A. S., nes kviesdavo kreditorius į susirinkimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaudavo kreditorių susirinkimuose. Jis žinojo, kad A. S. buvo investavęs į įmonę 1 200 000 litų, palikęs direktoriumi S. G.. Po to atlikus auditą A. S. pamatė, kad vadovas kaltas dėl įmonės bankroto, nes skolintas lėšas naudodavo ne įmonės veiklai, o savo asmeniniams interesams. 2012 m. spalio 29 d. iškėlus bankroto bylą buvo nutrauktos visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutartys, kas jas perėmė, jis nesidomėjo. S. G. perdavė įmonės turtą, tai buvo du automobiliai ir kitas kilnojamasis turtas, trūko tik piniginių lėšų. Buhalterinius dokumentus direktorius taip pat perdavė. Turtas buvo parduotas, iš gautų lėšų patenkinti darbuotojų reikalavimai – apie 100 000 litų. Iš S. G. civilinėse bylose buvo priteista skola apie 68 000 ar 70 000 litų ir 10 000 litų, tačiau išieškota buvo tik apie 10 000 litų.

Liudytoja J. L. parodė, kad 2012 metų birželio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirba buhaltere, sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos vedimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo S. G., o buhalterė S. M., kuriai labai trūko žinių, nes nepildė registrų, taršos mokesčio visai neskaičiavo, nes tokio net nežinojo. Dokumentai buvo perduodami dalimis, buhalterinės apskaitos dokumentus jai dažniausiai atveždavo S. M., bet nebuvo daugumos sutarčių. Į balansą buvo įtrauktos pinigų sumos, tačiau nebuvo aišku, kokiu pagrindu. Pagal balansą turėjo būti pirminiai dokumentai, todėl ji prašė šių dokumentų, nes reikėjo viską patikrinti, ar tikrai atitinka sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos praktiškai nebevykdė, buvo parduotas ilgalaikis turtas ir taip sumažintas kreditinis reikalavimas. Po to lapkričio mėnesį visus dokumentus perdavė bankroto administratoriui.

Liudytojas T. P. parodė, kad 2012–2013 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buvo pasirašęs pervežimų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo S. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveždavo dumblą iš (duomenys neskelbtini) valymo įrenginių. Jis nepamena, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansinius mokėjimus už dumblo pervežimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priekabomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo 2014 metų pradžioje ir liko skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 180 000 litų. Nors pagal jo įmonės buhalterinius dokumentus buvo likusi 37 000 litų skola, bet padavė į teismą dėl 189 000 litų skolos, atsirado sąskaitų, kurių jis nebuvo matęs. Jis nežino, ar ant sąskaitų buvo jo parašai, nes jis tų sąskaitų nematė. Tos skolos jis negrąžino, bankroto administratorius pasakė, kad įmonė bankrutavo ir viskas. Jis pamena, kad 2011 metų pabaigoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervestos 4 nemažos pinigų sumos. Taip buvo dengiama skola ir dar buvo atliekami mokėjimai, nes jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ remontavo priekabas. PVM sąskaitų faktūrų jie negavo, visos tos sąskaitos buvo pasirašytos vėliau.

Liudytojas M. V. parodė, kad 2010 metais dirbo vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje jis ieškodavo klientų išvežti pavojingas ir nepavojingas atliekas, taip dirbo iki 2011 metų pavasario. Vėliau jam perdavė automobilį, kurį siųsdavo pas klientus, tvarkydavo visus užsakymus. Jis nepamena, su kokiomis įmonėmis bendradarbiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tik vieną kartą važiavo kartu su direktoriumi, buhaltere į (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“, suderinti sąskaitų. Jis arba direktorius pasirašydavo sąskaitas ir atiduodavo buhalterei. Jiems sąskaitas dažniausiai atsiųsdavo paštu arba elektroniniu paštu, o jie siųsdavo sąskaitas elektroniniu paštu ir dar išsiųsdavo registruotu laišku. Sąskaitas išrašydavo buhalterė, taip pat ir administratorius R. B. išrašinėjo sąskaitas. Sąskaitos buvo perduodamos S. M., kuri atvažiuodavo į biurą ir pasiimdavo sąskaitas, o jei neatvažiuodavo, tai savaitės pabaigoje jis pats jai nuveždavo. Jis nepamena, kad kada nors būtų dingusi kokia nors sąskaita. Darbo užmokestį gaudavo ne visada, nes būdavo užblokuotos sąskaitos, uždėti areštai. Įmonė vykdė veiklą, kuri buvo pelninga, bet reikėdavo atsiskaityti su antstoliais, buvo skolų. Kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nesutarė dėl tarpusavio suderinimo aktų.

Liudytoja I. V. parodė, kad nuo 2011 metų spalio iki 2012 metų kovo mėnesio dirbo technologe įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Buvo atsakinga už nuotekų valymo tyrimus bei susitikimus su įmonės vadovais. 2011 metais gruodžio mėnesį atsirado naujas savininkas, o direktoriumi visą laiką buvo S. G., buhaltere buvo S. M., o vėliau buhalterijos dokumentus perėmė tvarkyti įmonė. Ji direktoriui sakė, kad negerai, kai pavaduotoju dirba vyras, o žmona buhaltere. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, kol jos nenupirko kitas savininkas. Planavo (duomenys neskelbtini) vykdyti veiklą, buvo susitikę su meru, vandentiekio atstovais, bet po teismo viskas pasikeitė. Vėliau savininkas A. apribojo sutarčių sudarymą ir kovo mėnesį nemokėjo atlyginimų, atsiuntė auditą, pažeidimų nenustatė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ viena įmonė buvo skolinga 300 000 litų, buvo surinkti visi dokumentai tą įmonę paduoti į teismą, bet savininkas į teismą nepadavė, sakė, kad nebenori investuoti daugiau pinigų. Vėliau pasakė, kad pradės įmonės bankroto procedūras, nors įmonė turėjo daug priekabų ir galėjo vykdyti veiklą. Jai buvo keista, nes tokioje srityje dirbanti įmonė turėjo labai didelių galimybių, nes problema su dumblu iki šiol nėra išspręsta. Ji nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kam nors skolinga, nes su buhalteriniais dokumentais nedirbo. Žino, kad buvo kažkoks susitarimas tarp direktoriaus ir buhalterės dėl neužpajamuotų kažkokių pinigų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veždavo dumblą, remontuodavo priekabas.

Liudytojas A. S. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, dar turi vieną savo įmonę Norvegijoje, turėjo lėšų, galvojo investuoti Lietuvoje. A. M. supažindino su S. G.. A. M. pasakė, kad turi įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklauso vokiečiams, turi gerų sutarčių ir ieško naujo investuotojo. S. G. paaiškino, kad turi pasirašytą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini), dėl atliekų pervežimo, kad reikia pirkti priekabos, reikia investuoti šiek tiek pinigų. Įmonę pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. G., 100 procentų akcijų už 90 000 eurų, buvo skolų apie 700 000 litų. Daugiausiai skolų buvo patiems vokiečiams, kurie patys investavo pinigus. Pradėję dirbti, pervedė 50–60 000 eurų, po to antrą kartą pervedė pinigus priekabų pirkimui. Direktorius S. G. tuos pinigus išleido, bet nupirko tik vieną priekabą už 12 000 eurų. Po to dar reikėjo pinigų, įmonė dirbo, kol duodavo pinigų, nesuprasdami, kad investoriai neturi mokėti algų. Direktorius nuolat darė susirinkimus, siųsdavo laiškus, kad investuotojai privalo mokėti algas. Jis matė, kad buvo pasirašyta daug nenaudingų įmonei sutarčių. 2012 metais parašė akcininkų reikalavimą sustabdyti visas panaudos sutartis, apribojo sudaromas sutartis, jos negalėjo viršyti 1000 litų. Sutartims, kurios viršijo 1000 litų, reikėjo akcininkų leidimo, bet ir to direktorius nesilaikė, skundėsi, kad akcininkai neduoda pinigų. Pagrindinis atliekų pervežimas vyko vasarą, pavasarį ir rudenį, o žiemą negalėjo dirbti. Tačiau vasarą, pavasarį visi atostogaudavo, o žiemą ir taip nedirbdavo, tik prašydavo pinigų. Kai areštavo sąskaitas, pamatė, kad nėra prasmės daugiau duoti pinigų, nes pajamų nebuvo, o išlaidų nuolat buvo. Nusprendė įmonėje atlikti auditą, nes kuro išlaidos buvo labai didelės, daug pervežimų, bet nebuvo oficialių pajamų. Paaiškėjo, kad S. G. iš įmonės pats sau pasiėmė paskolą apie 170 000 litų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominiai santykiai tęsėsi ilgai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašiusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pervežimų į Latviją. Paaiškėjo, kad viena sutartis pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kita sutartis dėl to paties darbo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akcininkai S. G. prašė paruošti visus dokumentus ir laukė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, nes darbas buvo padarytas, bet pinigus gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors jie sumokėjo avansu apie 90 000 litų už kurą, kad vilkikai galėtų važiuoti, mokėjo už licencijas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pinigus ir pinigai dingo. Sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso S. G. dukrai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirktos 6 priekabos. S. G. iš jam pervestų 100 000 eurų nupirko vieną priekabą už 10 500 eurų, viena priekaba kainavo 7000 eurų. Jis klausė S. G., kur panaudoti kiti pinigai, direktorius pasakė, kad reikėjo sumokėti skolas, reikėjo sumokėti atsiskaitymus, turėjo mokėti algas. Tada akcininkai patys pirko 3 priekabas už 60 000 svarų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė pinigų priekabų įsigijimui, o kai jis buvo susitikęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tai šis sakė, kad 150 000 Lt pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai nebuvo avansas, o buvo paskola priekaboms pirkti. Paskola buvo duota UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi S. G. gavo iš akcininkų pinigus priekaboms pirkti ir gavo paskolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akcininkai sužinojo tik po teismo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo laiduotojas už UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai buvo areštuota sąskaita.

Liudytojas A. M. parodė, kad nuo 2012 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju. Įmonės direktorius buvo S. G., akcininkas A. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo atliekų tvarkymas, asinizacinės mašinų paslaugos, vandens valymo paslaugų suteikimas. Į jo, kaip komercijos direktoriaus, pareigas įėjo fizinių ir juridinių klientų paieška, techninė užsakymų atlikimo priežiūra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas buvo direktorius S. G., o buhalterinę apskaitą tvarkė S. M., vėliau buvo pasirašyta sutartis su įmone. Jis tuo pačiu metu, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, abi įmonės patalpas nuomojosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo vokiečiai, kurie planavo vystyti veiklą Lenkijoje ir Lietuvoje, pasiūlė S. G. dirbti. Po to akcininkai nusprendė įmonę parduoti. Jis pasiūlė pirkti akcijas A. S., kuris susidomėjo, pakalbėjo su vadovu S. G. ir nusprendė įmonę pirkti. Prieš tai įmonėje buvo atliktas auditas. Kai A. S. pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės padėtis nebuvo bloga, nors buvo skolų „Sodrai“. Įmonės veiklą finansuodavo akcininkas, pirkdavo įrengimus, buvo specialios pervežimo priekabos, bet prieš tai suderindavo kainas. Įmonė jokių paskolų niekam neteikdavo. Apie įmonės veiklos specifiką bandė kalbėti su akcininku, kad turi būti rinkoje, nes tas darbas yra ne vieneriems metams. Bandė ieškoti užsakovų Vilniaus regione, Kaune, bet tuo metu buvo krizė. Jo darbas buvo paruošti sutartis, padaryti sąmatas numatytiems darbams, nuvežti žmones, atlikti darbus. Įmonė bankrutavo, nes buvo įsiskolinimų, buvo problemų su pervežimais. Pasirašant sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nedalyvavo.

Liudytoja S. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere, įmonės direktorius buvo S. G., direktoriaus pavaduotojas buvo jos vyras A. M.. Įmonė įsteigta 2009 metais, pradžioje akcininkas buvo Vokiečių kompanija, po to įmonę nupirko A. S.. Įmonėje dirbo technologai, vairuotojai, kas daugiau, neatsimena, kasininkas buvo direktorius. Ji teikdavo ataskaitas, deklaracijas, rašydavo sąskaitas, bankinius pavedimus. Įmonės biuras buvo (duomenys neskelbtini). Direktoriaus nurodymu išrašydavo sąskaitas, apmokėdavo sąskaitas taip pat tik direktoriaus nurodymu. Skolų įmonė visą laiką turėjo, ji tai matė darydama metines ataskaitas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. G. buvo suteiktos dvi paskolos, viena buvo apie 20 000 litų, suteikta įmonės veiklos pradžioje, o kita 50 000 litų, suteikta vėliau. Dalis paskolos buvo grąžinta, bet kiek buvo grąžinta, nepamena. Jai buvo kilęs įtarimas, kad pinigai 10 000–20 000 litų buvo pervedami negavus sąskaitų, galėjo būti 4 pervedimai nuo 40 000 iki 60 000 litų, tikslios sumos neprisimena. Tos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos, jai nebuvo pateiktos. Ji žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ remontavo priekabą. Dokumentus vairuotojai jai pateikdavo pirmadieniais, mėnesio pabaigoje visi sunešdavo dokumentus, padėdavo ant stalo. Kas buvo padėta ant stalo, viską tvarkydavo. Naujasis akcininkas A. S. liepė direktoriui mažinti išlaidas, jai buvo pasiūlyta 200 litų atlyginimas, ji nesutiko dirbti. Buhalterinius dokumentus perdavė įmonei, su kuria sudaryta sutartis dėl buhalterinės apskaitos vedimo, buhalterei I. K.. Buvo surašytas perdavimo aktas. Įmonė bankrutavo, nes pajamų nebuvo, o išlaidų buvo daug, jos nuomone, vadovui trūko kompetencijos, išsilavinimo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-10-07 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-12-31 buvo sunkios finansinės būklės ir nemoki, tai yra:

2010-12-31, 2011-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui, ir negalėjo įvykdyti trumpalaikių įsipareigojimų;

2010-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai greitai realizuojamo trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui, ir negalėjo įvykdyti trumpalaikių įsipareigojimų;

2010-12-31, 2011-12-31 pradedant nuo 2010-12-31 įsipareigojimai viršijo visą turtą 2010-12-31.

2012-10-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, nes pradelsti įsipareigojimai sudarė 304956,12 Lt (iš visų 1 078 752,00 Lt įsipareigojimų sumos), ir 74 071,12 Lt viršijo pusę (230 885,00 Lt) į 2012 m. spalio 17 dienos balansą įrašyto turto vertės.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, sutartis) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant sunkiai finansinei būklei ir nemokiai laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-010-26 buhalterinėje apskaitoje užregistravo ūkines operacijas, iš jų:

2011-01-03 fiziniam asmeniui S. G. suteiktą paskolą – 50000,00 Lt; 2011-01-03 paskolos palūkanos – 2250,00 Lt;

laikotarpiu nuo 201110-17 iki 2011-11-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinius mokėjimus iš viso 84733,48 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“;

laikotarpiu nuo 2011-01-31 iki 2011-12-30 5 PVM sąskaitas faktūras iš viso 98377,84 Lt (iš jų paslaugų vertė 81304,00 Lt, PVM 17073,84 Lt), kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė priekabos nuomos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei užregistravo mokėjimo duomenis, tai yra 977,68 Lt apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;

laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-10-22 piniginių lėšų pervedimus antstoliui A. S. pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 45830,37 Lt skolos išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), iš viso 55807,62 Lt (t. 4, b. l. 73).

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė S. M.) laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-01-31 buhalterinės apskaitos registre „Žiniaraštis sąskaitai – 243551 S. G.“ 2011-01-01 užregistravo atskaitingo asmens direktoriaus S. G. įsiskolinimą – 56263,24 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė S. M.) laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-01-31 buhalterinės apskaitos registre „Žiniaraštis sąskaitai – 243551 S. G.“ 2011-01-03 užregistravo atskaitingo asmens direktoriaus S. G. skolos – 50000 Lt sumažėjimą (Paskolos sutartis 2011-01-03 Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius S. G.) 2011-01-03 paskolos S. G. suteikimo dieną kasoje ir banko sąskaitose dokumentinis piniginių lėšų likutis buvo 12338,30 Lt ( 368,11 Lt+11970,19 Lt), todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-01-03 neturėjo finansinių galimybių suteikti 50000 Lt paskolą S. G. (t. 4, b. l. 74–75).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius S. G.) 2010-02-01 Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo metu kasoje ir banko sąskaitose dokumentinis piniginių lėšų likutis buvo 2617,344 Lt (2015,94 Lt+ 601,40 Lt), todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-02-01 neturėjo finansinių galimybių perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-02-01 pasirašytą laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (prievolės suma – 33877,74 Lt).

2011-11-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, priėmė sprendimą už akių priteisti solidariai iš atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 31719,40 Lt skolą, 12950,04 Lt baudą, 116093 Lt delspinigius (sprendimas įsiteisėjo 2011-12-27), tai yra priteista suma iš viso 45830,37 Lt.

Laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-10-22 sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL, esančios AB SEB banke, išrašais 55 atvejais pagrindė piniginių lėšų pervedimus antstoliui A. S. pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 45830,37 Lt skolos išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai) iš viso 55807,62 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė S. M., laikotarpiu nuo 2009-05-15 iki 2012-05-31, buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė UAB „Apskaitos strategija“ (direktorė I. K.-A., laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-10-26) laikotarpio nuo 2012-02-01 iki 2012-10-22 buhalterinės apskaitos registruose užregistravo piniginių lėšų pervedimus antstoliui A. S. pagal vykdomąją raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) iš viso 55807,12 Lt.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, (direktorius S. G.) laikotarpiu nuo 2009-06-04 iki 2010-02-05 nuomos ir komunalinių paslaugų įsigijimui pagrįsti panaudojo 12 PVM sąskaitų faktūrų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 13069,91 Lt (t. 4, b. l. 75).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė S. M.) laikotarpiu nuo 2011-10-17 iki 2011-11-22 buhalterinės apskaitos registruose „Žiniaraštis sąskaitai-2710 Sąskaita banke litais“, „Žiniaraštis sąskaitai-2021 Išankstiniai mokėjimai tiekėjams“ užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinių mokėjimų iš viso 84733,46 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ (priedai 23.94, 23.95, 23.96).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktas 2012-05-31 dokumentas „UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėti išankstiniai mokėjimai“ pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės S. M., jame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola – 84733,48 Lt. Sandoris neįvyko, tačiau mokėjimai negrąžinti“ ( priedas 23.91) (t. 4, b. l. 67).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius S. G.) laikotarpiu nuo 2010-09-20 iki 2011-12-30 9 PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė priekabų nuomos paslaugų suteikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 103392,39 Lt (iš jų paslaugos vertė – 85448,26 Lt, PVM 17944,13 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius S. G.) laikotarpiu nuo 2010-07-31 iki 2011-12-30 17 PVM sąskaitų faktūrų pagrindė prekių ir paslaugų įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 147 690 Lt (iš jų paslaugų ir prekių vertė – 122058,03 Lt PVM – 25632,19 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė S. M.) laikotarpiu nuo 2010-01-11 iki 2010-12-31 buhalterinės apskaitos registre „Atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraštyje“ užregistravo laikotarpiu nuo 2010-09-20 iki 2010-12-31 4 PVM sąskaitų faktūrų iš viso 5014,55 Lt (iš jų paslaugų vertė – 4144,26 Lt (duomenys neskelbtini)29 Lt) duomenis, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė priekabos nuomos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei užregistravo mokėjimų duomenis, tai yra 5014,55 Lt apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ūkines operacijas, 2010-12-31 užregistruotas įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 0 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė S. M.) laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 buhalterinės apskaitos registre „Atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraštyje užregistravo laikotarpiu nuo 2011-01-31 iki 2011-12-31 5 PVM sąskaitų faktūrų iš viso 98377,84 Lt (iš jų paslaugų vertė – 81304,00 Lt PVM 17073,84 Lt) duomenis, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė priekabos nuomos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei užregistravo mokėjimų duomenis, tai yra 977,68 Lt apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ūkines operacijas, 2011-12-31 užregistruotas įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 97400,16 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, (vyr. buhalterė S. M.) laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 buhalterinės apskaitos registre „Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštyje“ užregistravo laikotarpiu nuo 2010-07-31 iki 2010-12-22 13 PVM sąskaitų faktūrų iš viso 94334,63 Lt (iš jų paslaugų vertė – 77962,50 Lt PVM 16372,13 Lt) duomenis, kuriomis pagrindė transporto paslaugų įsigijimą bei užregistravo mokėjimų duomenis, tai yra 42090,43 Lt apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ūkines operacijas, 2010-12-31 užregistruotas įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 52244,20 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė S. M.) laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 buhalterinės apskaitos registre „Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštyje“ užregistravo mokėjimų duomenis, tai yra 52244,20 Lt apmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas, 2011-12-31 užregistruotas įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 0 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė S. M.) laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 buhalterinės apskaitos registre „Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštyje“, „Žiniaraštis sąskaitai-443 Skolos tiekėjams“ neužregistravo laikotarpiu nuo 2011-09-30 iki 2011-12-30 4 PVM sąskaitų faktūrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 53355,59 Lt duomenų, kuriomis pagrindė prekių ir paslaugų įsigijimą (iš jų paslaugų ir prekių vertė – 44095,53 Lt, PVM 9260,06 Lt).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė I. K.-A.) 2012-09-30 buhalterinės apskaitos registre „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 97400,16 Lt.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius S. G.) laikotarpiu nuo 2011-10-17 iki 2011-11-22 sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašais 5 atvejais pagrindė iš viso 84733,48 Lt piniginių lėšų mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jų: 2011-10-17 – 30000 Lt (5266,25 už paslaugas; 24733,48 Lt išankstinis mokėjimas), 2011-10-26 – 10000 Lt (išankstinis mokėjimas); 2011-11-08 – 20000 Lt (išankstinis mokėjimas); 2011-11-15 –5000 Lt (išankstinis mokėjimas); 2011-11-22 – 25000 Lt (išankstinis mokėjimas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė S. M.) laikotarpiu nuo 2011-10-17 iki 2011-11-22 buhalterinės apskaitos registruose užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinių mokėjimų iš viso 84733,48 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 76).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė S. M.) laikotarpiu nuo 2011-09-30 iki 2011-12-30 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kur nurodyta: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tai yra laikotarpiu nuo 2011-09-30 iki 2012-12-30 buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo 4 PVM sąskaitų faktūrų: 2011-09-30 serija TOS Nr. 00028, 2011-10-31 serija TOOS Nr. 00029, 2011-10-30 serija TOS Nr. 00030, 2011-12-30 serija TOS Nr. 0031, iš viso 53 355,59 Lt, duomenų, jomis pagrindė prekių ir paslaugų įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl negalima laikotarpiu nuo 2011-09-30 iki 2011-12-30 iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio įsipareigojimų dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal 21 straipsnio 2 dalį „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, tiriamuoju laikotarpiu 2009-05-06–2012-10-29) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsakė direktorius S. G. (t. 4 b. l. 79).

Visais šiais įrodymais nustatyta, kad S. G. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės svetimą turtą, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą dėl savo sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iššvaistė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.

Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą arba turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalos turto savininkui. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo.

Kaltinamasis S. G. dėl pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino ir parodė, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi skolinosi iš akcininko lėšas, kurias turėjo grąžinti įmonei, bet negrąžino. Kaltinamasis pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė laidavimo sutartį už UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje tuo metu taip pat dirbo, ir pagal šią sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išieškoti pinigai. Kaltinamasis S. G. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus pagal išankstinį apmokėjimą, nors ši įmonė pati buvo jiems skolinga. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ viena iš akcininkių buvo jo dukra. S. G. pripažino tokiu būdu iššvaistęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Specialisto išvada patvirtina, kad S. G. pasirašė įmonei nenaudingą laidavimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, perimdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus – 9819,63 eurų – ir tuo pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išieškotos pinigines lėšos – 16 176,12 eurų.

Iš specialisto išvados matyti, kad be jokio teisinio pagrindo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pervestos piniginės lėšos – 24 560,42 eurai – į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Taigi S. G. žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-12-31 įsiskolinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15143,24 eurus, o 2011-12-31 įsiskolinusi 28231,93 euro, be jokio teisinio pagrindo pervedęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 24 560,42 euro į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą. Liudytojas T. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, patvirtino, kad jo vadovaujama įmonė buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervestos nemažos pinigų sumos. Liudytojas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir liko skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 180 000 litų.

Specialisto išvada patvirtina, kad S. G. 2011-01-03 pasirašė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos jo paties, ir fizinio asmens S. G., suteikdamas 14 492,75 eurų paskolą su 4,5 proc. metinių palūkanų, siekdamas sumažinti atskaitingo asmens direktoriaus S. G. skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą.

S. G. sudarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenaudingus sandorius, pasirašęs laidavimo sutartį už UAB „(duomenys neskelbtini)“, be jokio teisinio pagrindo pervedęs bendrovei priklausančius pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, pats paėmęs ir negrąžinęs bendrovei paskolos, neteisėtai pasinaudojo jam suteiktais įgaliojimais tam turtui, kuris atiteko kitiems asmenims. Kaltinamasis jam patikėtą ir jo žinioje esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims. Nustatyta, kad S. G., būdamas visiškai ir besąlygiškai atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto išsaugojimą, perleido jam patikėtą turtą kitiems asmenims. Taip elgdamasis kaltinamasis suprato, jog dėl tokio veikimo atsiras žala turto savininkui, siekė, kad jam patikėtas turtas atitektų kitai bendrovei, laidavo už kitą bendrovę, kurioje pats dirbo, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra priešingas teisei (neteisėtas) elgesys, apsunkinantis galimybę kitai šaliai ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba kai tokių teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas. S. G. veiksmai negali būti kildinami iš civilinių teisinių santykių, o reiškia svetimo turto iššvaistymą. Nekyla jokių abejonių, kad turtas buvo iššvaistytas ir įmonei padaryta žala, tai patvirtina ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esanti informacija, bet objektyvių aplinkybių visuma, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realios žalos dėl kaltinamojo veiksmų. Įmonei buvo iškelta bankroto byla, turėjo įsiskolinimų.

S. G. pasirašęs įmonei nenaudingą laidavimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, perimdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės 16 176,12 eurų vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį.

S. G. be jokio teisinio pagrindo pervedęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 24 560,42 eurus – į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį.

S. G. pasirašęs paskolos sutartį, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos jo paties ir fizinio asmens S. G., suteikdamas 14 492,75 eurų paskolą su 4,5 proc. metinių palūkanų, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės 14 492,75 eurų vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį.

S. G. prisipažino, kad aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kad nepateikė dokumentų buhalterei. Liudytoja S. M. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhaltere, dokumentus, reikalingus buhalterinės apskaitos tvarkymui, jai pateikdavo direktorius ir kiti darbuotojai, dokumentus palikdavo ant stalo, kiek gaudavo dokumentų, tiek jų užregistruodavo, matė, kad trūksta išlaidas patvirtinančių dokumentų, ir apie tai sakė S. G., tačiau dokumentų negavo. Kaip matyti iš kitų liudytojų I. V., M. V., dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodymų, buhalterinius dokumentus darbuotojai palikdavo bendrovės patalpose, taigi įmonės direktorius S. G. ne tik nesirūpino tinkamu dokumentų saugojimu, bet ir pats nepateikdavo pirminių buhalterinių dokumentų buhalterei.

Kaltinamojo, liudytojų parodymais ir specialisto išvada nustatyta, kad S. G. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, elgdamasis neatsakingai, laikotarpiu nuo 2011-09-30 iki 2011-12-30 neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita būtų tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatomis, netinkamai organizavo įmonės apskaitos tvarkymą, nes neperdavė buhalterei 4 PVM sąskaitų faktūrų, neįtraukė jų į apskaitą, dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2011-09-30 iki 2011-12-30 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų dydžio. S. G. veika dėl aplaidaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.

BK 209 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams. BK 209 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sąžiningai ir atsakingai, laikantis Civilinio kodekso, Įmonių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslą.

Kaltinamasis S. G. pripažino iššvaistęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tačiau aiškindamas įmonės bankroto priežastis pažymėjo, kad įmonės akcininkas A. S. ribojo įmonės veiklą, trūko lėšų, negalėjo vykdyti veiklos, nors buvo sudarę pelningas sutartis. Liudytojas P. P. parodė, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi, kreipėsi dėl tyčinio bankroto, nes skola kreditoriams buvo apie 1,5 milijono litų, ji susidarė dėl S. G. kaltės, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ laidavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“, be jokio pagrindo buvo pervesti pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat asmeniškai S. G. buvo paėmęs apie 70 000 litų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas lėšas naudodavo ne įmonės veiklai, o savo asmeniniams interesams. Liudytojas A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, patvirtino, kad S. G. buvo pasirašęs daug nenaudingų įmonei sutarčių, akcininkų duotus pinigus priekabų pirkimui išleido savo nuožiūra, be jokio pagrindo pervedė pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė buvo S. G. dukra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo laiduotoja už UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, direktorius pats iš įmonės sau pasiėmė paskolą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendra kreditinių įsipareigojimų suma – 1 633 282,37 Lt (473 415,17 eurai): Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 58 725,83 Lt (17 021,97 eurai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 36 547,77 Lt (10 593,55 eurai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 306 756,44 Lt (378 769,90 eurai) ir kt.