- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-394-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03177-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir kredito sutarties nutraukimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 10d. AB Sampo bankas (kurio teises perėmė Danske BAnk A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą) ir V. K. pasirašytos kredito sutarties Nr. BP1132060142 50 punkto sąlygą : ,,Bankas turi teisę nutraukti sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusį kreditą kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis, jeigu Kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų ir nepašalina pažeidimo per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo Banko raštiško pareikalavimo išsiuntimo dienos“, bei pripažinti negaliojančiu atsakovo Danske Bank A/S veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą 2011 m. sausio 5 d. įvykdytą vienašalį 2006 m. kovo 10 d. kredito sutarties Nr. BP 1132060142 nutraukimą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-5). Ieškovas nurodė, kad 2006 m. kovo 10 d. buvo sudaręs su AB Sampo bankas (kurio teises ir pareigas perėmė atsakovas) kredito sutartį Nr. BP 1132060142, tai patvirtina sutarties pridedamas nuorašas. Ieškovas hipotekos raštu užtikrino iki 2038 m. kovo 10 d. suteikto kredito grąžinimą. 2007 m. sausio 10 d. buvo tarp šalių pasirašytas susitarimas Nr. BP1132060142-P-1 dėl kredito sutarties dalinių sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo kreditorius padidino bendrą kredito sumą (susitarimo nuorašas pridedamas). Susitarime numatyto kredito įvykdymui ieškovas hipotekos lakštu kreditoriui įkeitė butą Žemaitės g. 7-61. 2010 gruodžio 26 d. atsakovo raštu ieškovas buvo informuotas, kad bankas vienašališkai nutraukia sutartį dėl esminio sutarčių pažeidimo, kadangi ieškovo skola sudarė 2057,19 EUR. Minėtas pranešimas ieškovui nebuvo tinkamai įteiktas. Atsakovas kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigos filialą prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo ir areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą. Ieškovas 2011 08 10 d. arešto nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2011 spalio 12 nutartimi tenkino atskirąjį skundą, konstatavo, kad nutraukdamas sutartį atsakovas nesilaikė imperatyvių įstatymo reikalavimų. Vienašalis sutarties nutraukimas yra vienašalis sandoris. Pagal CK 1.80 str. 1 d. imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl prašomas panaikinti sandoris dėl kredito sutarties nutraukimo yra niekinis ir negaliojantis (CK 6.209str., 6.217str., 6.218str., 6.889 str.). Pagal kredito sutarties paskirtį (buto ir žemės sklypo pirkimas, investuotų asmeninių lėšų į būsto apdailos darbus refinansavimas) matyti, kad kredito sutartis yra vartojimo sutartis. CK 6.889 str. nustatyta, kad kreditorius turi teisę nutraukti sutartį, jeigu mokėjimas uždelstas daugiau kaip 1 mėnesį ir jo suma ne mažesnė kaip 10 procentų bendros kredito sumos, ir jei nebuvo sumokėta per 2 savaites nuo papildomo pranešimo įteikimo dienos kredito gavėjui, tai speciali imperatyvi norma. Remiantis CK 6.889 str. papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymas yra privalomas, tik šiam terminui pasibaigus gali būti nutraukta sutartis. Pagal CK 6.218 str. 1d. privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai apie sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas-prieš 30 dienų. Iš atsakovo pranešimo matyti, kad negrąžinta suma sudaro tik 1,17 proc. negrąžinto kredito sumos. Sutarties 50 p. sąlyga yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu, tai konstatuota 2011 10 12 Vilniaus apygardos teismo nutartyje c.b. Nr. 2S-2110-345/2011. Šio punkto nuostatos yra niekinės, nes prieštarauja imperatyvioms CK 6.209str., 2d., 6.218str. 1d. ir 6.889str. normoms. Atsakovas pasirinko netinkamą informacijos pateikimo būdą ir adresą, ieškovas ne dėl savo kaltės negalėjo gauti atsakovo pranešimo. Pranešime nurodoma, kad sutartis nutraukiama nuo tos pačios 2011 01 05 d.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-18 sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančia 2006 m. kovo 10 d. kredito sutarties Nr.BP1132060142 tarp ieškovo V. K. ir AB Sampo bankas, kurio teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, 50 punkto sąlygą negaliojančia; pripažino atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank Lietuvos filialą kredito sutarties 2006 m. kovo 10 d. Nr.BP1132060142 2011 m. sausio 5 d. įvykdytą vienašališką nutraukimą negaliojančiu nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2013 m. kovo 18 d. (b.l. 100-103). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vilniaus apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis 2011-11-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo nurodyta, kad šalių kredito sutarties 50 p. sąlygos yra nesąžiningos, ir jo pagrindu kredito sutarties vienašališkam nutraukimui neteisingai buvo pritaikyta CK 6.209 str. 3 dalis. Teismas pasirėmė šiomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais ir tenkino ieškovo ieškinį, pripažindamas sutarties nutraukimą neteisėtu nuo sprendimo priėmimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas V. K. apeliaciniu skundu (b.l. 106-108) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2012-05-16 pranešimu įpareigojo ieškovą pateikti dubliką. Dublike apeliantas nurodė prašymus, jog teismas įpareigotų atsakovą pateikti į bylą ataskaitą apie ieškovo V. K. sumokėtų lėšų įskaitymą, o taip pat visų ieškovo kredito sutarčių ir jų priedų originalus. Ši informacija ir dokumentai buvo reikalingi tam, kad būtų galima nustatyti atsakovo vykdomus ieškovo mokėjimų užskaitymus po kredito sutarties nutraukimo, nes apeliantas teigė, jog atsakovas jo sumokamas sumas įskaitydavo ne pagal kredito sutarties sąlygas, o kaip delspinigius. Atsakovas 2011-11-18 d. rašte pateikė duomenis, jog ieškovas nėra skolingas už kreditą, bet privalo mokėti kažkokias netesybas. Ieškovui iki šiol nėra aiškus įmokų įskaitymo ir netesybų priskaičiavimo mechanizmas ir tvarka. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl informacijos suteikimo, tačiau atsakymo negavo. Apeliantas nurodo, jog nors visi išvardinti ieškovo prašymai buvo pateikti teismui su dubliku, teismas dėl jų nutarties nepriėmė. Šiuos prašymus teismas netenkino ir apie tai informavo ieškovą teismo posėdyje. Tokiais veiksmais teismas užkirto kelią ieškovui sužinoti tikslią informaciją apie faktinę lėšų užskaitymo padėtį, be to, ieškovas negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis prašyti skirti byloje buhalterinę ekspertizę, tikslinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu (b.l. 117-118) į apeliacinį skundą atsakovas Danske Bank A/S prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad ieškovas pareikštu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia kredito sutarties 50 punkto sąlygą ir tuo pačiu banko vienašalį kredito sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu. Teismas tokius ieškovo reikalavimus tenkino. Ieškovo prašymus teismas išsprendė proceso eigoje – juos atmetė. Ieškovo apeliaciniame skunde išvardinti prašymai buvo išspręsti teismo protokoline nutartimi, vadovaujantis CPK 245 str. 2, 3 dalimis. Nurodo, jog klausimas dėl prašymų buvo sprendžiamas jau bylą nagrinėjant teismo posėdyje, todėl ieškovas tikslinti ieškinio jau nebegalėjo. Nurodo, jog apeliaciniame skunde nėra nurodytų jokių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Priešingai, teismas patenkino ieškovo reikalavimus, todėl nesuprantamas apeliacinio skundo padavimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsprendė jo procesiniame dokumente – dublike - nurodytų prašymų ir tuo pažeidė jo procesines teises (prašyti byloje skirti ekspertizę, tikslinti ieškinio reikalavimus).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas skyrė pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu (b.l. 49, 71). Dublike ieškovas buvo išdėstęs prašymus dėl įrodymų išreikalavimo (b.l. 54-60). 2012-08-31 nutartimi pirmosios instancijos teismas paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nors nutartyje teismas nesprendė ieškovo pateiktų prašymų (b.l. 78), tačiau kaip matyti iš 2012-11-13 teismo posėdžio protokolo, ieškovo prašymai buvo išspręsti teismo posėdžio metu, išklausius šalių, priimant protokolinę nutartį (b.l. 85-86). Todėl kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė byloje dalyvaujančių asmenų prašymus ir CPK 245 str. nepažeidė. Kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu vėlesniuose teismo posėdžiuose ieškovas prašymų nebereiškė (b.l. 88, 94-99). Be to, kolegija nurodo, jog nagrinėjamos bylos ribas apsprendžia ieškinio dalykas ir pagrindas (CPK 135 str.). Ieškovo pareikšti reikalavimai byloje buvo susiję su šalių sudarytos kredito sutarties 50 p. sąlygos pripažinimo negaliojančia ir vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovo dublike išdėstyti prašymai turėjo ryšį su nagrinėjama byla (CPK 180 str.). Taip pat kolegija nurodo, jog nepagrįsti apelianto argumentai, jog buvo suvaržytos jo procesinės teisės reikšti prašymą dėl buhalterinės ekspertizės paskyrimo ir ieškinio tikslinimo. Byloje nėra duomenų, jog tokius prašymus ieškovas buvo reiškęs ar ketinęs reikšti byloje. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas kelia abejones dėl jo sumokėtų įmokų įskaitymo pagal kredito sutartį, tačiau ieškovas šioje byloje reikalavimų dėl to nebuvo pareiškęs. Todėl šios aplinkybės negalėjo būti nagrinėjamos byloje. Kolegija nurodo, jog apeliantas, manydamas esant pažeistas jo teises atsakovui įskaitant jo sumokėtas sumas pagal kredito sutartį, turi teisę kreiptis bendra tvarka į teismą (CPK 5 str.).
Pažymėtina, jog apeliantas skunde nenurodė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčijamas teismo sprendimas turėtų būti panaikinamas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo. Todėl dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.