Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. K. atskirąją skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 30 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus Danske Bank A/S pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

skolininkas V. K. užtikrindamas iki 2038-03-10 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060006666, 2006-03-24 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, su vėlesniu pakeitimu, AB Sampo bankui (teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą) įkeitė nekilnojamąjį turtą: 485/2500 dalis 0,25 ha ploto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) sav., nuosavybės teises priklausančias V. K.; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklausantį V. K..

To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti V. K. hipotekos lakštu Nr. 01120070002042, 2007-01-25 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kreditoriui įkeitė nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. 1096-7014-1014:0099, esantį Žemaitės g. 7-61, Vilniuje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį V. K. ir A. K..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

CPK 544 str. nustatyta, kad nurodytame skyriuje bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto sąlygos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Plėtodamas hipotekos teisėjo kompetenciją nustatančių normų aiškinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo naujojoje teisminėje jurisprudencijoje pasisakė, kad teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus ir, kad ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (nagrinėjamoje byloje – sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

2006 m. kovo 10 d. kredito sutartis (su visais pakeitimais) sudaryta tarp AB SAMPO bankas (pavadinimas pakeistas į Danske Bank A/S Lietuvos filialas) ir V. K.. Įvertinus kredito paskirtį (būsto su žemės sklypo dalimi pirkimas ir kredito gavėjo investuotų nuosavų lėšų į būsto apdailos darbus refinansavimas), pripažintina vartojimo sutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kyla pareiga išeiti už atskirojo skundo ribų ir patikrinti, ar kreditorius tinkamai įvykdė vienašališko kredito sutarties nutraukimo procedūrą, o hipotekos teisėjas tinkamai atliko hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūras.

Iš kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimo dėl turto arešto matyti, kad kaip pagrindą nutraukti 2006 m. kovo 10 d. kredito sutartį (su visais pakeitimais) nurodė kredito sutarties 50 p. Kredito sutarties 50 p. įtvirtinta, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusį kreditą kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis, jeigu kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų ir nepašalina pažeidimo per 30 kalendorinių dienų nuo banko raštiško pareikalavimo išsiuntimo dienos. Atlikdama šios kredito sutarties nuostatos sąžiningumo kontrolę (CK 6.188 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad kredito grąžinimo terminas nustatytas iki 2038 m. kovo 10 d., kreditas yra grąžinamas sutartomis dalimis kas mėnesį, todėl tokios sutarties sąlygos, kai kreditoriui yra suteikiama teisė vienašališkai nutraukti kredito sutartį, jeigu kredito gavėjas laiku negrąžina bent vienos kredito dalies, ir pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusį kreditą kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis, negali būti laikomos sąžiningomis vartotojo atžvilgiu, nes iš esmės pažeidžia sutarties šalių pusiausvyrą bei suteikia neproporcingą pranašumą stipresniajai sutarties šaliai. Todėl minėtos 2006 m. kovo 10 d. kredito sutarties nuostatos pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK CK 6.188 str. 7 d.).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentine nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, pripažinus 2006 m. kovo 10 d. kredito sutarties nuostatas, kurių pagrindu vienašališkai buvo nutraukta kredito sutartis, nesąžiningomis ir negaliojančiomis, apeliacinės instancijos teismui tenka pareiga patikrinti, ar kreditorius, nutraukdamas 2006 m. kovo 10 d. kredito sutartį, laikėsi įstatyme nustatytos vienašališkos sutarčių nutraukimo tvarkos (CK 6.209 str., 6.217 str.).

Byloje nustatyta, kad kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2010 m. gruodžio 3 d. pranešime dėl kredito sutarties nutraukimo nustatė apeliantui V. K. terminą iki 2011 m. sausio 5 d. padengti 2 057,19 EUR įsiskolinimą, ir pažymėjo, kad apeliantui šios skolos nepadengus iki minėto termino, kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta 2011 m. sausio 5 d. 2010 m. gruodžio 3 d. kreditoriaus pranešimas yra vertinamas CK 6.209 str. 3 ir 4 d. kontekste. Pagal CK 6.209 str. 3 d. nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą. Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 str. 4 d.). Kaip matyti iš 2010 m. gruodžio 3 d. pranešimo, pagrindą vienašališkai nutraukti 2006 m. kovo 10 d. kredito sutartį kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas nurodė 2 057,19 EUR įsiskolinimą, t.y. sumą, kuri sudaro ~1,17 proc. negrąžinto kredito sumos (241 027,90 EUR). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą, konstatuoja, jog nutraukiant 2006 m. kovo 10 d. kredito sutartį CK 6.209 str. 3 d. negalėjo būti taikoma, kadangi neįvykdytos prievolės dalis 2011 m. sausio 5 d. sudarė itin mažą pagrindinės prievolės dalį. Kadangi kartu su prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditorius nepateikė hipotekos teisėjui duomenų apie tai, kad kreditavimo sutartį prieš terminą nutraukė laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, hipotekos teisėjas negalėjo pradėti priverstinio išieškojimo procedūros, bet privalėjo kreditoriaus prašymą atmesti (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko V. K. ir įkeisto turto savininkų V. K., A. K. (CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti.

Kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko V. K. bei įkeisto turto savininkų V. K. ir A. K., atmesti.