Kauno apygardos teismo nutartis

2012-07-23 · Civilinė byla Nr. 2A-1236-510/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-23
Bylos Nr.
2A-1236-510/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15477-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Ramūnas Mitkus, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
E. Z.
Ieškovas
I. M. R.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto 4-ojo notarų biuro
Civilinė byla Nr. 2A-1236-510/2012;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15477-2011-8;
35.3.6.; 35.5.; 63.1.; 42.11.2.; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Leono Jachimavičiaus ir Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2074-877/2012 pagal ieškovės I. M. R. ieškinį atsakovui E. Z. dėl sutarties sąlygų modifikavimo, trečiasis asmuo Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė Virginija Jarienė,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. M. R. ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas atsakovas E. Z. 2010 m. vasario 23 d. sudarė paskolos sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-jo notaro biuro notarės Virginijos Jarienės, reg. Nr.4VJ-1921, pagal kurią ieškovė iš atsakovo pasiskolino 13033 eurus, ekvivalentas litais – 45000,34 Lt. Prievolės užtikrinimui ieškovė įkeitė savo gyvenamąjį namą-butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Paskolos sutarties 3 punktas numato, kad laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkas privalo mokėti kreditoriui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos. Pagal paskolos sutarties 1 punktą pasiskolintą sumą ieškovė turėjo grąžinti per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo, t. y. iki 2010 m. gegužės 23 d. Pasiskolintos sumos ieškovė negrąžino, nes dėl nenumatytų aplinkybių pritrūko lėšų. Šiuo metu ji yra bedarbė. Atsakovas paskolos sudarymo dieną paprašė grąžinti dalį paskolos, t. y. po 900 Lt už tris mėnesius, iš viso 2700 Lt. Dalį pinigų ieškovė grąžino. Atsakovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010 m. spalio 28 d. nutartimi uždėjo areštą įkeistam turtui, o 2011 m. kovo 24 d. nutartimi nutarė priverstinai išieškoti iš ieškovės 24 881 eurą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 24881 euro sumos, skaičiuojant nuo 2011 m kovo 24 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo. Teismas priteisė 11848 eurų delspinigius. Iš viso ieškovė atsakovui yra grąžinusi 13500 Lt. Paskolos sutartimi nustatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną yra neprotingai dideli, nes civilinė atsakomybė kyla iš paskolos sutarties. Šioje sutartyje silpnesnioji šalis yra paskolos gavėjas. Sudariusi paskolos sutartį, ieškovė nesitikėjo ir negalėjo numatyti, kad jos turtinė padėtis pasidarys bloga. Sutartį galima laikyti vartojamosios paskolos analogu. Delspinigių procentinė išraiška turėtų būti sumažinta nuo 0,5 proc. iki 0,02 proc. Delspinigių suma per 182 dienas sudarytų 1638 Lt, kas atitiktų protingumo ir sąžiningumo principą. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2010 m. vasario 23 d. paskolos sutarties 3 punkto nuostatą, kuria nustatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojama 0,5 proc. delspinigių, ir sumažinti delspinigių procentinę išraišką iki 0,02 proc.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas sprendime nurodė, kad sudarydamos sutartį, šalys laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Paskolos sutartį ieškovė ir atsakovas sudarė laisva valia. Ieškovė patvirtino, kad suprato, jog skolinasi didelius pinigus ir kad juos reikės grąžinti. Ieškovė iki Kauno miesto apylinkės teisme buvo gautas E. Z. pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, nesikreipė nei į atsakovą, nei į Kauno miesto apylinkės teismą dėl 0,5 proc. dydžio palūkanų sumažinimo. 0,5 proc. dydžio delspinigiai ieškovę tenkino ir neatrodė jai per dideli. Šalių sulygtos netesybos nėra aiškiai per didelės ar neprotingai didelės, todėl jų mažinti nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė I. M. R. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Kauno miesto apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino faktinių aplinkybių visumos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismas turėjo atsižvelgti į šalių turtinę padėtį ir pasekmės po visiško nuostolių atlyginimo. Ta aplinkybė, kad ieškovė suvokė delspinigių dydį ir sutiko pasirašyti sutartį, neįrodo, kad delspinigių dydis nėra nepagrįstai didelis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo metu ieškovei buvo ypač reikalinga finansinė pagalba, kurią atsakovas ir suteikė. CK normos dėl delspinigių dydžio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika neįpareigoja teismo, jam sprendžiant delspinigių mažinimo klausimą, atsižvelgti į tai, ar viena iš šalių suvokė sutarties nuostatas. 2010 metais, kai atsakovas kreipėsi dėl turto arešto, ieškovė neturėjo kvalifikuotos teisinės pagalbos, nes esant lėšų stygiui, negalėjo kreiptis į advokatus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai anksčiau minėtas aplinkybes vertino kaip sutikimą su paskolos sutartimi nustatytu delspinigių dydžiu. Teismas neanalizavo, kokias pasekmes ieškovei sukels ne tik skolos grąžinimas, bet ir netesybų sumokėjimas. Ieškovės ir taip sunki turtinė padėtis taps žemesnė negu skurdo riba.

Atsiliepimas

Atsakovas E. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nesutinka. Atsakovo teigimu, apeliantė nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis. Įvertinus visas aplinkybes, delspinigių dydis yra pagrįstas, nes apeliantei paskola buvo išduota be palūkanų. Delspinigiai iš apeliantės yra priteisiami už šešis mėnesius, kai apeliantė paskolos negrąžina jau beveik 2 metus. Viena iš netesybų atliekamų funkcijų yra skatinamoji – skolininkas skatinamas tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip išvengti neigiamų turtinių padarinių. Skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Prašomi sumažinti delspinigiai pilnai atitinka atsakovo galimus nuostolius dėl ieškovės netinkamai vykdytos prievolės. Atsakovo hipotekinis kreditorius, kuriam atsakovas nėra grąžinęs paskolos, taip pat reikalauja mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius. Dėl apeliantės nesąžiningumo atsakovas ateityje patirs nuostolius. Paskola buvo trumpalaikė - suteikta trims mėnesiams, tačiau apeliantė nevykdo savo prievolės grąžinti paskolą atsakovui jau beveik dvejus metus. Sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra labai ilgas, todėl delspinigių dydis nėra neprotingai didelis. Apeliantė nepateikė duomenų apie savo turimą nekilnojamąjį turtą, todėl darytina išvada, kad ji neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. M. R. ir atsakovas E. Z. 2010 m. vasario 23 d. sudarė paskolos sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-jo notaro biuro notarės Virginijos Jarienės, reg. Nr. 4VJ-1921 (1 t., b. l. 9), pagal kurią ieškovė iš atsakovo pasiskolino 13033 eurus, ekvivalentas litais – 45000,34 Lt. Prievolės užtikrinimui 2010 m. vasario 23 d. sutartinės hipotekos lakštu (1 t., b. l. 12-13) ieškovė įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Paskolos sutarties 3 punkte numatyta, kad laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkas privalo mokėti kreditoriui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos.

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. kovo 24 d. nutartimi (b. l. 11) nutarė priverstinai išieškoti iš ieškovės 24 881 eurą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 24881 euro, skaičiuojant nuo 2011 m kovo 24 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. kovo 24 d. nutartyje nurodyta, kad privertinai išieškomą 24 881 euro sumą sudaro 13033 eurų negrąžinta paskola ir 11848 eurų delspinigiai už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 23 d. iki 2010 m. gruodžio 22 d.

Ieškovė ir ieškinį, ir apeliacinį skundą grindė argumentais, jog tokia delspinigių suma yra neprotinga ir pažeidžia sąžiningumo principą. Jos manymu, delspinigių procentinė išraiška turėtų būti sumažinta nuo 0,5 proc. iki 0,02 proc. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neatsižvelgė į tai, kad ieškovei tuo metu buvo ypač reikalinga finansinė pagalba, neanalizavo, kokias pasekmes ieškovei sukels ne tik skolos grąžinimas, bet ir netesybų sumokėjimas.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas pilnai ir visapusiškai įvertimo bylos aplinkybes, teismo sprendimas pagrįstas išsamia teismų praktikos analize, teismo sprendimo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.

CK 6.73 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Vėliausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Nors nagrinėjamu atveju paskolos sutartis sudaryta tarp fizinių asmenų, 0,5 proc. delspinigiai, kolegijos vertinimu, nėra aiškiai per dideli. Sutarties 1 punkte numatyta, kad paskola turi būti grąžinta iki 2010 m. gegužės 23 d., tai yra per tris mėnesius nuo paskolos sutarties sudarymo. Taigi nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka jau praėjo daugiau kaip du metai. Sutarties 2 punktu šalys susitarė, jog paskola suteikiama be palūkanų. Įvertinus tai, kad paskola ieškovei suteikta be palūkanų, bei atsižvelgiant į ieškovės nevykdomų pagal paskolos sutartį įsipareigojimų trukmę, delspinigių dydžio sumažinimas pažeistų atsakovo teises. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji suvokė delspinigių dydį, tačiau teigė neįvertinusi jų piniginės išraiškos, nes tikėjosi grąžinti paskolą nustatytu laiku. Šie apeliantės teiginiai patvirtina tai, kad ji laisva valia pasirinko sutarties sąlygas. Sutarties 3 punkte aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkas privalo mokėti kreditoriui 0,5 % dydžio delspinigius, todėl apeliantė galėjo suprasti ir numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Apeliantės nurodytas motyvas, jog paskolos negrąžino pablogėjus jos turtinei padėčiai, negali pateisinti prievolės nevykdymo. Kaip minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių sulygtos netesybos nėra aiškiai per didelės ar neprotingai didelės.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo sprendimo išvadų, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliantė už paduotą apeliacinį skundą turėjo sumokėti 500 Lt žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 4 dalis). Apeliantė už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo 170 Lt žyminį mokestį, nuo likusios dalies sumokėjimo prašė atleisti (b. l. 96). Kauno miesto apylinkės teismas, neišsprendęs šio apeliantės prašymo, apeliacinį skundą priėmė. Remiantis CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso ekonomiškumo principu, šis prašymas išspręstinas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantės pateikti dokumentai (b. l. 98-101) patvirtina, kad ji yra bedarbė, banko sąskaitoje pinigų neturi. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies (330 Lt) sumokėjimo už paduotą apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atleisti apeliantę I. M. R. nuo likusios žyminio mokesčio dalies (330 Lt) sumokėjimo už paduotą apeliacinį skundą.

Teisėjai Raimondas BuzelisLeonas JachimavičiusRamūnas Mitkus