- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- I-3169-739/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00067-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3) nurodė, kad jis nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje (toliau – ir 1-as sektorius) netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad 4-to, 12-to, 7-to, 9-to, 2-io būrio gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto norma. Dėl gyvenamojo ploto trūkumo nuolat kildavo konfliktinės situacijos, didžiąją laiko dalį jam teko praleisti gulint arba sėdint lovoje. Gyvenamojoje patalpoje apšvietimas buvo labai blogas, mažesnis nei 200 lx, mirguliuodavo, dėl to jis negalėjo normaliai skaityti ir rašyti, nuolat skaudėjo akis ir galvą, pablogėjo regėjimas. Be to, visiškai nebuvo naktinio apšvietimo, dėl to jis ne kartą buvo kažkur užkliuvęs, atsitrenkęs ar nukritęs. 4-tame, 12-tame, 7-tame, 9-ame, 2-ame būriuose nebuvo poilsio kambario. Patalpoje išoriniai langai buvo nesandarūs, langų rėmai išpuvę, su didelėmis skylėmis, todėl šaltuoju metų laiku vėjui pučiant ar šąlant, gyvenamojoje patalpoje reikėdavo būti apsirengus. Nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo. Dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pareiškėjas prašė priteisti jam 100 000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimą. Atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą (b. l. 37–38) pareiškėjas prašė teismą netaikyti ieškinio senaties termino, nes tik po kurio laiko suprato, kad buvo pažeistos jo teisės, be to, atsakovės atstovas teigė, kad jis (pareiškėjas) atvyko į pataisos namus 2016 m. birželio 1 d., dėl to jam (pareiškėjui) negali būti taikomas senaties terminas. Teigė, kad atsakovės atstovas nenurodė, kiek asmenų gyveno gyvenamosiose patalpose, nurodė ne sekcijos gyvenamąjį plotą, o viso būrio plotą. Teigė, kad atsakovės atstovo nurodyti duomenys apie 5-to būrio 4-ą gyvenamąją patalpą (60,29 kv. m, 16 vietų) neatitinka realybės. Teigė, kad nebuvo jokių bibliotekų ir poilsio kambarių. 5-tame, 6-tame, 7-tame, 9-tame, 12-tame būriuose nebuvo poilsio kambarių. Pabrėžė, kad šviestuvų gaubtai buvo surūdiję. Teigė, kad nors ir buvo užtikrinta šiluma, tačiau langai buvo kiauri, pro juos pūtė vėjas, todėl visą laiką žiemą buvo šalta, tekdavo būti su striuke, nes temperatūra nesiekė 15 °C. Dėl evakuacinių išėjimų nurodė, kad jeigu kiltų gaisras, tai jis ir kiti nuteistieji neturėtų kur dingti.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į skundą (b. l. 9–14) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikė duomenis, kokiose gyvenamosiose patalpose buvo laikomas pareiškėjas, koks buvo šių patalpų plotas, kiek jose įrengta miegamųjų vietų. Paaiškino, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Nurodė, kad įstaiga užtikrina bendrą dirbtinę apšvietą, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Poilsio kambariai yra įrengti visuose būriuose, kuriuose savo bausmės atlikimo metu gyveno pareiškėjas. Teigė, kad įstaiga užtikrina tinkamą langų būklę. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Teigė, kad būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas, yra centralizuotas šildymas, įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą. Teigė, kad pataisos įstaiga, siekdama užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, yra parengusi ir suderinusi personalo veiksmų planą kilus gaisrui, įstaigoje parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos, įstaiga apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurie yra laikomi kontrolės ir praleidimo punktuose bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete. 2019 m. balandžio 30 d. rašte Nr. S-9822 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 1-ą sektorių atvyko 2016 m. birželio 1 d. Nurodė, kad 1-o sektoriaus gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, įstaiga užtikrina tinkamą apšvietimą. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pataisos įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalos. Teigė, kad nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kybartų PN-AK veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje, atlyginimo. Neturtinę žalą pareiškėjas nurodė patyręs laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.
Atsakovei atstovaujantys Pravieniškių PN-AK byloje prašė pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. sausio 7 d. (t. y. iki kreipimosi į teismą dienos) taikyti ieškinio senatį (b. l. 10). Atsakovės atstovas 2019 m. balandžio 30 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 46) patikslino, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 1-ą sektorių atvyko 2016 m. birželio 1 d., ir nebuvo laikomas 1-ame sektoriuje laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Kiti bylos duomenys (atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 10), Pravieniškių PN-AK laikinai einančio 1-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigas 2019 m. vasario 12 d. pažymoje (b. l. 18), išrašuose iš asmens bylos (b. l. 15, 48) esantys duomenys) patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas 1-ame sektoriuje laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. Kadangi bylos duomenimis buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas 1-ame sektoriuje laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d., nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. sausio 7 d. (nes pareiškėjas nebuvo 1-ame sektoriuje šiuo laikotarpiu).
Byloje esant tokiems duomenims apie pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje datas, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. (toliau – ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto norma (b. l. 2); atsikirtime teigė, kad atsakovės atstovas nenurodė, kiek asmenų gyveno gyvenamosiose patalpose, nurodė ne sekcijos gyvenamąjį plotą, o viso būrio plotą, teigė, kad atsakovės atstovo nurodyti duomenys apie 5-to būrio 4-ą gyvenamąją patalpą (60,29 kv. m, 16 vietų) neatitinka realybės (b. l. 37).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“ nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2 papunktis). Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas).
Atsakovės atstovas duomenis apie pareiškėjo gyvenamąsias patalpas, jų plotą ir miegamųjų vietų skaičių pateikė atsiliepime (b. l. 10–11), prie atsiliepimo pridėjo Pravieniškių PN-AK laikinai einančio 1-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigas 2019 m. vasario 12 d. pažymą (b. l. 18), Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistės 2019 m. vasario 12 d. pažymą (b. l. 19), kuriose irgi pateikti duomenys apie gyvenamųjų patalpų plotą ir miegamųjų vietų skaičių. Tuo tarpu pareiškėjas, nors ir teigė, kad atsakovės atstovas nurodė ne sekcijos gyvenamąjį plotą, o viso būrio plotą, kad atsakovės atstovo nurodyti duomenys apie 5-to būrio 4-ą gyvenamąją patalpą (60,29 kv. m, 16 vietų) neatitinka realybės, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų abejoti atsakovės atstovo atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK darbuotojų pažymose nurodytais duomenimis. Todėl teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovaujasi atsakovės atstovo, o ne pareiškėjo nurodytais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotą ir jose buvusį miegamųjų vietų.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 9-to būrio 8-tos gyvenamosios patalpos plotas yra 34,40 kv. m (b. l. 10), tačiau Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 12 d. pažymoje nurodė, kad minėtos gyvenamosios patalpos plotas yra 35,40 kv. m (b. l. 19). Teismas vadovaujasi atsakovės atstovo atsiliepime nurodytais duomenimis, jog minėtos gyvenamosios patalpos plotas yra 34,40 kv. m., nes šis plotas yra mažesnis.
Nors atsakovės atstovas nepateikė į bylą tikslaus gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičiaus, teismas pažymi, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), kai nėra žinomas tikslus gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičius, pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas gali būti apskaičiuojamas gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus. Todėl šiuo atveju pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas ir skaičiuojamas tokiu būdu, t. y. gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus.
Taigi, remiantis minėtais atsakovės atstovo nurodytais duomenimis (b. l. 10–11, 18–19), nurodytais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje buvo laikomas: nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 7 d. – karantino patalpoje, kurios plotas 36,43 kv. m, kurioje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,64 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. birželio 9 d. – 5-to būrio 4-toje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 60,29 kv. m, kurioje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,77 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2017 m. vasario 14 d. – 4-to būrio 4-toje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 59,90 kv. m, kurioje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,74 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. – 12-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 55,08 kv. m, kurioje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,44 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. sausio 23 d. – 7-to būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 57,96 kv. m, kurioje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,62 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. – 7-to būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 56,99 kv. m, kurioje buvo įrengta 18 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,17 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. – 9-to būrio 8-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 34,40 kv. m, kurioje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,44 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. – 9-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 24,73 kv. m, kurioje buvo įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,53 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. – 2-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 30,11 kv. m, kurioje buvo įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 5,02 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. – 2-o būrio 6-toje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 22,08 kv. m, kurioje buvo įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,68 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. liepos 1 d. – 2-o būrio 7-toje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 30,65 kv. m, kurioje buvo įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,41 kv. m gyvenamojo ploto.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (b. l. 11). Iš aukščiau nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas ir karantino patalpoje. Prie atsiliepimo yra pridėta Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-145 (b. l. 20) patvirtinta Nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas ir patalpintų karantino patalpose, dienotvarkė (b. l. 33). Kadangi ši dienotvarkė yra bendra nuteistiesiems, laikomiems karantine ir perkeltiems į kamerų tipo patalpas, darytina išvada, kad karantino patalpa buvo kamerų tipo, o ne bendrabučio tipo. Iš aukščiau nurodytų duomenų daroma išvada, kad gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigų kamerų tipo patalpoms (3,6 kv. m vienam asmeniui, Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 papunktis) karantino patalpoje nebuvo pažeista, nes pareiškėjui karantino patalpoje teko 3,64 kv. m gyvenamojo ploto. Iš aukščiau nurodytų duomenų daroma išvada, kad gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpoms (3,1 kv. m vienam asmeniui, Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktis) nebuvo pažeista, nes pareiškėjui bendrabučio tipo patalpose teko 3,17–5,02 kv. m gyvenamojo ploto. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017), pažymėtina, kad pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje (b. l. 11).
Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai, tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje apšvietimas buvo labai blogas, mažesnis nei 200 lx, mirguliuodavo, dėl to jis negalėjo normaliai skaityti ir rašyti, nuolat skaudėjo akis ir galvą, pablogėjo regėjimas; be to, visiškai nebuvo naktinio apšvietimo, dėl to jis ne kartą buvo kažkur užkliuvęs, atsitrenkęs ar nukritęs (b. l. 2); atsikirtime teigė, kad kad šviestuvų gaubtai buvo surūdiję (b. l. 37).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Ši higienos norma neišskiria reikalavimų atskirai dieninei ir naktinei apšvietai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 11 punkto, reglamentuojančio lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus, 11.6 papunktis nustato, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Analogiškos normos yra Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.8 ir 16.7 papunkčiuose (reglamentuojančiuose drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių bei kamerų įrengimo reikalavimus).
Atsakovės atstovas 2019 m. balandžio 30 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 47) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 24 d. pažymoje (b. l. 49) nurodė, kad ginčo laikotarpiu 1-o sektoriaus gyvenamosios patalpos, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, nebuvo tikrintos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų. Byloje nėra tokių duomenų, jog, pareiškėjui informavus apie patalpų trūkumus Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, šis neragavo į pareiškėjo skundą ir netikrino patalpų būklės atitikties Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams. Į bylą nėra pateikti patalpų būklės patikrinimų aktai, tačiau teismas šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).
Atsakovės atstovas 2019 m. balandžio 30 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 46) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 24 d. pažymoje (b. l. 49) patvirtino, kad vadovaujantis minėtomis Higienos normos HN 134:2015 bei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatomis, 1-o sektoriaus gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šiais atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, todėl sprendžia, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Atsakovės atstovas minėtame rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 46) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 24 d. pažymoje (b. l. 49) taip pat nurodė, kad gavus informaciją apie neveikiantį apšvietimą, jis nedelsiant yra tvarkomas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę informuoti Pravieniškių PN-AK administraciją, jeigu manė, jog patalpoje yra netinkamas apšvietimas, o ši tokiu atveju būtų taisiusi šį trūkumą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui informavus apie administraciją, ši nesiėmė priemonių trūkumus ištaisyti. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 12) nurodė, kad visi šviestuvai yra su gaubtais, taip pat nurodė, kad gavus informaciją apie trūkumus, jie yra šalinami. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad šviestuvų gaubtai buvo geros būklės. Be to, bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad dėl netinkamo apšvietimo jam skaudėjo akis ir galvą ir pablogėjo regėjimas (b. l. 2). Medicininiame pažymėjime (b. l. 16) yra nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos ginčo laikotarpio duomenis, nerasta tokių duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl pablogėjusio regėjimo. Šiame pažymėjime yra nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į medikus kreipėsi dėl galvos skausmų, tačiau nėra duomenų, kad sveikatos sutrikimus galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, ir atmeta kaip nepagrįstą šiuos pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo ir gaubtų būklės.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 4-tame, 12-tame, 7-tame, 9-ame, 2-ame būriuose nebuvo poilsio kambario (b. l. 2).
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktas nustato, kokios patalpos turi būti įrengiamos pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, ir 5.8 papunktyje yra nurodytas laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui). Šis 5 punktas taikomas pareiškėjo atveju, kadangi pareiškėjas buvo laikomas jo paminėtuose būriuose buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, o ne kameroje (pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, drausmės grupei priskirti nuteistieji (o ne paprastajai ar lengvajai grupei priskirti nuteistieji) yra laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus). Tad laisvalaikio kambarys minėtuose būriuose turi būti įrengiamas. Pagal šių taisyklių 6 punktą, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti laisvalaikio kambarį kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiamos dviem būriams. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 12) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 12 d. pažymoje (b. l. 19) patvirtino, kad poilsio kambariai yra įrengti visuose būriuose, kuriuose savo bausmės atlikimo metu gyveno pareiškėjas. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šiais atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, todėl sprendžia, kad poilsio kambariai buvo įrengti visuose būriuose, kuriuose ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, ir atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą dėl poilsio kambario nebuvimo būriuose.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpoje išoriniai langai buvo nesandarūs, langų rėmai išpuvę, su didelėmis skylėmis, todėl šaltuoju metų laiku vėjui pučiant ar šąlant, gyvenamojoje patalpoje reikėdavo būti apsirengus (b. l. 2).
Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 12) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 12 d. pažymoje (b. l. 19) patvirtino, kad įstaiga užtikrina tinkamą langų būklę. Nurodė, kad gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad buvo užtikrinama tinkama langų būklė. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę informuoti Pravieniškių PN-AK administraciją, jeigu manė, jog langų būklė yra netinkama. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui apie tai informavus administraciją, ši nesiėmė priemonių trūkumus ištaisyti.
Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis (reglamentuojantis lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus) nustato, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Analogiškos normos yra Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.12 ir 16.10 papunkčiuose (reglamentuojančiuose drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių bei kamerų įrengimo reikalavimus). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 12) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 12 d. pažymoje (b. l. 19) nurodė, kad 1-o sektoriaus būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas, yra centralizuotas šildymas, ir kad įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis prašė Pravieniškių PN-AK namų pareigūnus duoti jam elektrinį oro šildytuvą (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8, 13.12, 16.10 papunkčiai), nes dėl nesandarių langų jam buvo šalta, o pareigūnai atsisakė tenkinti tokį jo prašymą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, ir atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamos langų būklės ir netinkamos temperatūros gyvenamosiose patalpose.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo (b. l. 2); atsikirtime pareiškėjas nurodė, kad jeigu kiltų gaisras, tai jis ir kiti nuteistieji neturėtų kur dingti (b. l. 38).
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 12) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 12 d. pažymoje (b. l. 19) nurodė, kad pataisos įstaiga, siekdama užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, yra parengusi ir suderinusi su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Nurodė, kad pataisos įstaigoje parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Taip pat nurodė, kad Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais, pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjo saugumu (dėl galimai kilsiančio gaisro pasekmių) buvo tinkamai pasirūpinta. Be to, pareiškėjas nors ir teigė, kad jis bijo galimai kilsiančio gaisro pasekmių, tačiau nenurodė, kad ginčo laikotarpiu 1-ame sektoriuje buvo kilęs gaisras, kurio metu jo saugumui buvo kilusi grėsmė, nenurodė, kad jam buvo kilęs poreikis pasinaudoti tam tikromis priešgaisrinėmis priemonėmis, tačiau to padaryti jis negalėjo dėl minėtų priemonių buvimo ar nebuvimo. Taigi, pareiškėjas nepagrindė, kaip buvo pažeistos jo teisės dėl tam tikrų priemonių, įrenginių buvimo ar nebuvimo, ir kaip tai galėjo padaryti įtaką neturtinės žalos atsiradimui. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, ir atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.
Byloje nenustatytas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovės Pravieniškių PN-AK ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų Pravieniškių PN-AK ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Be to, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK medikus dėl pablogėjusios sveikatos, kurią galėjo lemti netinkamos kalinimo sąlygos, ir kad jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. vasario 11 d. medicininiame pažymėjime (b. l. 16) yra nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos ginčo laikotarpio duomenis, nerasta tokių duomenų, kad pareiškėjui buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, kurių atsiradimą galėjo blogos gyvenimo sąlygos. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijoje (b. l. 50–58) tokių duomenų taip pat nėra. Taigi, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo dėl netinkamų laikymo sąlygų. Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas.
Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.