Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-10-15 · Civilinė byla Nr. 2-1386-835/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-15
Bylos Nr.
2-1386-835/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00784-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Dudzinskienė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
V. J.
Išvadą teikia
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2-1386-835/2014(Proceso Nr. 2-13-3-00784-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija (S) 74.1; 78; 78.2.1; 95.2; 96.1; 96.7; 99.3; 99.5; 99.7; 99.9; 106.1; 111.1; 113.1; 114; 114.9.1; 114.9.3;114.11; 116.1;
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 15 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Daivai Benedikienei, dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovui advokatui S. Š., atsakovei V. J., jos atstovui advokatui A. P., institucijos atstovei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei V. J., institucija teikianti išvadą byloje - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo pasikeitus aplinkybėms,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį patvirtinti taikos sutartį tarp jo ir V. J. dėl dukters išlaikymo sumos (450,00 Lt) mokėjimo ir nustatyti dukters L. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki dukrai L. sueis pilnametystė.

Ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2013 m. vasario 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai L. J. po 450,00 Lt kas mėnesį. Po teismo nutarties iš esmės pasikeitė jo gyvenimo aplinkybės ir priteistas išlaikymo dukrai dydis jam tapo nepakeliamas finansiškai. Jis jokio turto neturi, gyvena motinai priklausančiame bute, moka komunalinius mokesčius, serga stuburo ir kraujo ligomis, todėl nedirba, jo gaunama socialinė pašalpa nuo 350,00 Lt sumažėjo iki 280,00 Lt, kitų pajamų negauna.

Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis nuo išlaikymo priteisimo dienos nepagerėjo, ji nedirba dėl sveikatos problemų, gauna 630,00 Lt invalidumo pašalpą, moka paskolą bankui. Iš giminaičių gavo dovanų du žemės sklypus, kuriuos visaip stengėsi parduoti, bet jų niekas nepirko ir dabar dar už juos turi mokėti mokesčius, todėl teikti didesnės išlaikymo dalies dukrai neišgali. Dukrai augant jos poreikiai tik didėja, ji mokosi gimnazijos antroje klasėje, jos poreikiai kaip suaugusio žmogaus, o bendravimas tarp bendraamžių sudėtingas ir išsiskirti ji negali. Ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo, nes turėtą nekilnojamąjį turtą padovanojo savo sūnui. Gal jis kažkuo ir serga, tačiau invalidumo neturi ir dirbti gali, ką jis ir darbo neoficialiai remontuodamas buitinę techniką, todėl jis turi papildomų pajamų.

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Institucijos atstovė nurodė, kad netikslinga keisti išlaikymo dydį, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje patvirtinta A. J. ir V. J. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią A. J. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei L. J. periodinėmis išmokomis po 450,00 Lt per mėnesį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki jos pilnametystės (b. l. 3).

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 str.), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti.

CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų galimybių. Šioje įstatymo nuostatoje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 3.3 str., 1.5 str.) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Vienas jų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to reikalinga nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialines teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra nurodęs, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas. Byloje atsakovės pateikti paaiškinimai patvirtina, kad dukros minimaliems kasdieniams poreikiams, siekiant užtikrinti bent būtinus poreikius maistui, drabužiams, ugdymo priemonėms, higienos priemonėms, sveikatos apsaugai (vaistai, vitaminai), padengti jos daliai tenkančius komunalinius mokesčius, sumokėti už mokyklos reikmenis ir kt. per mėnesį išleidžiama mažiausia suma yra 900,00 Lt. Nors ieškovas nurodė, kad dukros poreikiams tenkinti pakanka ir 600,00 Lt, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kad šie poreikiai galėtų būti patenkinti, skiriant mažesnio dydžio išlaikymą. Kad atsakovės skiriama suma dukros išlaikymui yra reali patvirtina ir ieškovo teiginiai, jog dukrai išlaikymą jis teiktų po 450,00 Lt jei ne jo finansinės problemos, kad už jo siūlomus 300,00 Lt vaikui būtų svarbiausia maistas ir apranga. Atsakovė iki 2014 m. gegužės 9 d. dirbo ir gaudavo apie 1000,00 Lt atlyginimą, dabar nedirba dėl profesinio susirgimo, jai nustatyta 55 procentų darbingumas ir paskirta 630,00 Lt invalidumo pašalpa, turi automobilį ir nekilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų bankui (b. l. 28-29, 49-60, 70). Atsakovės giminaičiai siekė jai padėti padovanodami du žemės sklypus, kad juos pardavus gautų papildomų pajamų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį yra pagrįstos ir realios, o atsakovė jų tenkinti didesne dalimi nėra pajėgi.

Byloje nustatyta, kad ieškovo gaunamos pajamos dabar yra 280,00 Lt socialinė pašalpa, kuri nuo 2014 m. liepos mėnesio sumažėjo (b. l. 56). Būtent 350,00 Lt socialinės pašalpos sumažėjimu iki 280,00 Lt ir sveikatos būklės pablogėjimu ieškovas grindžia pagrindą išlaikymo sumažinimui. Tačiau nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Ieškovas nurodė, kad jis gyvena motinai priklausančiame bute, moka komunalinius mokesčius, tačiau įrodymų nepateikė. Be to iš pateiktų sąskaitų matyti, kad jo motinai už komunalinius mokesčius dar skaičiuojamos kompensacijos ir mokesčiai už butą sudaro tik 80,00 Lt šildymo sezonu (b. l. 72-82). Ieškovas teigia, kad dėl sveikatos būklės negali nieko dirbti, tačiau iš pateiktų dviejų išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad jis lankėsi pas gydytojus 2013 m. balandžio, gegužės ir rugpjūčio mėnesiais, jam nustatyta stuburo tarpslankstelinio disko išvarža, konsultuotas akių ligų, endokrinologo, neurologo ir kitų gydytojų, pastovus gydymas nepaskirtas, nedarbingumo lygis nenustatytas (b. l. 4-5,13). Jo teiginio, kad gaunamus pinigus išleidžia vaistams, pateikti vaistinės kasos čekiai ir receptai, nepatvirtina, nes jie yra nevardiniai ir receptai išrašyti ligos kodui J11.9, kurio ieškovo ligos išrašuose nėra (b. l. 63-71). Darbo biržoje jis registruotas nuo 2012 m. birželio 13 d., nuo 2012 m. lapkričio mėnesio paskirta 350,00 Lt socialinė pašalpa, kuri nuo 2014 m. sumažėjo iki 280,00 Lt (b. l. 7, 56). Priežasčių kodėl socialinė pašalpa jam buvo sumažinta nepaaiškino, jokių dokumentų nepateikė. Ieškovas nurodė, kad jis turi pieno produktų technologo specialybę, kad 2013 metais remontuodamas buitinę techniką draugų rate gaudavo 1000,00 Lt pajamas. Iš prijungtoje byloje Nr. 2-230-652/2013 pateiktų verslo liudijimų matyti, kad ieškovas 2009-2011 metų teikė elektrinių buities reikmenų taisymo paslaugas epizodiškai įsigydamas verslo liudijimus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nepateikia tikrų duomenų apie gaunamas pajamas, nesiima visų galimų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas dukrai. Byloje įrodymų apie tai, kad ieškovas negali dirbti pagal įgytą išsilavinimą ir dėl sveikatos būklės nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 str., 178 str.). Taigi objektyviai vertinant ieškovas pajėgus dirbti pagal savo išsilavinimą ir gauti didesnes pajamas, kad būtų patenkinti ieškovo dukros bei jo poreikiai. Aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu nepakankamai turi pajamų, tačiau nesiima visų įmanomų priemonių savo materialinei padėčiai pagerinti, pati savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas perkelti šalių nepilnametės dukros išlaikymo naštą didesne dalimi atsakovei. Ieškovo argumentas, kad jis dėl sunkios finansinės padėties ir gaunamos 280,00 Lt socialinės pašalpos nepajėgus teikti priteisto išlaikymo, nepagrįstas, kadangi išlaikymo priteisimo metu, pačiam ieškovui sutikus mokėti po 450,00 Lt per mėnesį dukrai, ieškovas taip pat nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Jis turėjo nekilnojamojo turto - sodo sklypą su namu, kurį kaip pats nurodė, padovanojo savo sūnui, kuris yra jaunas, darbingas vyras, gaunantis pajamas, taip prisidėdamas prie pilnamečio vaiko gerovės ir ignoruodamas nepilnametės dukros poreikius bei pablogindamas savo turtinę padėtį. Kitų išlaikytinių ieškovas neturi. Kadangi šalių nepilnametė dukra faktiškai gyvena su atsakove, jai tenka ne tik prievolė išlaikyti vaiką, tačiau ir kasdieniniai rūpesčiai jį prižiūrint, auginant ir auklėjant, todėl ieškovas, kaip vaiko tėvas turėtų teikti dukrai priteistą išlaikymą, neperkeliant vaiko išlaikymo ir auklėjimo pareigų didesne dalimi vien atsakovei.

Įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovo turtinė padėtis po išlaikymo priteisimo nepablogėjo, o nepilnamečio vaiko poreikiai tik išaugo, todėl ieškinys atmestinas (CK 3.192 str., 3.200 str., 3.201 str.).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-P-4376-5558 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 14).

Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos 500,00 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą atsakovei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., b. l. 103-104).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. J. atsakovei V. J. 500,00 Lt (144,81 EUR) už advokato teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audra Dudzinskienė