Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, Rasitai Milei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam K. A., jo gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, šeimyninė padėtis – nevedęs, išsilavinimas – 8 klasės, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-12-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; 2) 2006-08-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., taikant BK 63 str. laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams. 2007-11-07 pritaikius Lietuvos Respublikos BVK 157 str. paleistas lygtinai neatlikus aštuonių mėnesių ir devyniolikos dienų laisvės atėmimo bausmės; 3) 2008-07-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 138 str. 1 d., 178 str. 2 d., 159 str. taikant BK 63 str. ir BK 64 str., laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 4) Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-04-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., 27 p. areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. Bausmės subendrintos ir prie Šakių rajono apylinkės teismo 2008-07-25 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (1 m. 3 mėn. 22 d.) pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn. 15 d.; 5) Šakių rajono apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.; teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 245 str. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. 2014 m. vasario 4 d. apie 1 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia tarpusavio konflikto metu, motinos Z. A. sugyventiniui A. N., smogdamas peiliu paimtu nuo spintelės, į nugaros sritį padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę nugaros dešinės pusės žaizdą su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje, poodyje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, K. A. buvo kaltinamas tuo, kad pasirašytinai susipažinęs su 2014-02-04 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00047-14 išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, ir nesiartinti prie smurtą patyrusio A. N., nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo, nevykdė teismo nutarties, nuo 2014-02-06 iki 2014-03-26 lankėsi namuose, esančiuose Dariaus (duomenys neskelbtini) bei bendravo su smurtą patyrusiu asmeniu A. N..

Kaltinamasis K. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su mama parėjo namo, buvo išgėrę. Atsigulė miegoti, paskui jis su nukentėjusiuoju susiginčijo. N. pradėjo šaukti ant mamos, tai jis stojo ginti. Jis sudavė, paskui pamatė ant spintelės padėtą peilį ir jam smogė. Jis tuo tarpu nesuprato, kad gali sužaloti, jis buvo labai girtas. Jis norėjo tik pagąsdinti. Jis buvo įpareigotas išsikelti iš gyvenamosios vietos, bet tuo metu N.gulėjo ligoninėje, tai dar kelias dienas buvo pas mamą. Paskui jis išsikėlė pas draugę gyventi. Policijos pareigūnai nebuvo atvykę patikrinti, ar vykdo teismo įpareigojimus. Mama paėmė peilį iš jo rankų, ir jis išėjo į koridorių, paskui vėl kilo konfliktas, tada jis pasiėmė kitą peilį. Jis galvojo tik pagąsdinti bet nužudyti negalvojo. Civilinį ieškinį pripažįsta, sutinku atlyginti. Nukentėjusiojo atsiprašė. Po įvykio buvau sulaikytas. Gyveno jau po teismo įpareigojimų, gal dvi ar tris naktis pernakvojo. Kai sugrįžo N. jis iš karto išėjo. Buvo atėjęs tik prie namų, bet į tuos namus jis nebuvo įėjęs. Dėl teismo įpareigojimų - neprisipažįsta. Jis nuo kovo pradžios gyvena pas draugę. Po įvykio miegodavo pas draugus. Jis ateidavo į kiemą pašnekėti su mama, tai kieme būdavo patėvis, jie tik praeinant pamatydavo vienas kitą.

Nukentėjusysis A. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra kaltinamojo patėvis, jį užaugino nuo 5 metukų. Atsisakė duoti parodymus.

Liudytoja S. R. nurodė, kad apie įvykį sužinojo tik kitą dieną. Apie tai sužinojo iš paties Kęstučio. Įvykio metu buvo pas savo mamą. Kartu gyvena nuo kovo mėnesio. Iki įvykio, kiek žino gyveno pas mamą, o kartais būdavo pas draugus, kartais būdavo pas jos mamą. Jų vaikas turėtų gimti gruodžio mėnesį, vaiko tėvas A.. Ryte kaltinamasis jam paskambino ir pasakė, kad sulaikytas dviem parom. Po to įvykio jis būdavo pas jį ir pas draugus. Ar būdavo pas mamą, jis nežino. Žino, kad K. slapstėsi nuo pareigūnų. Tą dieną, kai buvo posėdis, tai jis išvažiavo, bet kodėl nepasiekė teismo, ji nežino. Jie gyvena kartu nuo kovo mėnesio. K. labai pergyveno. Jie kalbėjome apie tai, kad reikia atsiprašyti.

Motyvuojamoji dalis

K. A. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 135 str. patvirtina šie byloje esantys duomenys:

Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad gautas pranešimas apie A. N. padarytus sužalojimus (t. 1, b.l. 1).

Išrašas iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodoma, kad A. N. padaryta durta krūtinės žaizda. (t. 1, b.l. 6).

Protokolas – pareiškimas, kuriuo A. N. pranešė apie įvykio aplinkybes (t. 1, b.l. 7).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ir nufotografuota nusikaltimo padarymo vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 8-15).

Apžiūros protokolu, kuriame aprašytas kompaktiniame diske įrašytas garso įrašas skambučio į bendrąjį pagalbos telefoną, kuriame užfiksuota K. A. pranešimas pie padarytus sužalojimus A. N. (t. 1, b.l. 19-23).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad iš VšĮ „Šakių ligoninės“ gydytojo R. S. paimtas balto metalo peilio geležtė, kuri po operacijos buvo išimta iš A. N. kūne esančios durtinės žaizdos. (t. 1, b.l. 29).

Specialisto išvadoje Nr. G64/14(10) nurodyta, kad A. N. padaryta kiauryminė durtinė – pjautinė nugaros dešinės pusės žaizda su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje poodyje. Žaizdos kanalo dugne rastas svetimkūnis (peilio geležtės dalis – medicinos dokumentuose jos forma, dydis ir kt., neaprašyti). Sužalojimas padarytas duriančiai – pjaunančiu įrankiu, pvz. peiliu ar pan., paveikus nugaros dešinę pusė ketvirto šonkaulio projekcijoje ir ties mentės vidinio krašto projekcija. Žaizdos kanalo kryptis, remiantis įrašais medicinos dokumentuose, iš apačios į viršų ir į vidų (tikėtina, link stuburo). Sužalojimas padarytas vieno smūgi pasekoje. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu laiku, būdu. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Kiauryminė durtinė – pjautinės nugaros dešinės pusės žaizda su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje, poodyje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse: stovėti, stovėti pasilenkus į priekį, sėdėti, būti judesyje, gulėti ant šonų, pilvo ir pan. Neatmetama, kad jis galėjo būti ir artimoje tai padėčiai, kuri nurodyta užduotyje. (t. 1, b.l. 40-41).

Informacija, gauta iš VšĮ „Šakių ligoninė“ apie A. N. taikytą gydymą. (t 1, b.l. 51-55).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame K. A. nurodė įvykio aplinkybes įvykio vietoje. (t. 2, b.l. 13-20).

Apžiūros protokolu, kuriame aprašytas nusikaltimo įrankis – peilis ir jo geležtė. (t. 2, b.l. 21-2).

2014 m. vasario 4 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria K. A. įpareigotas išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat įpareigotas nesiartinti prie smurtą patyrusio A. N., nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo. (t. 1, b.l. 75-80).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo įvykdyta veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, jo kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta visiškai tiek paties K. A. parodymais, tiek kita byloje esančia rašytine nurodyta bylos medžiaga.

BK 135 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. Sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas žmogų sužalojant, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidžiant mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Kaltinamasis K. A. nukentėjusiajam peiliu dūrė į nugaros sritį, tai yra fiziniu poveikiu pažeidė nukentėjusiojo žmogaus kūno audinius, ką patvirtino pats kaltinamasis. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Iš bylos duomenų matyti, kad K. A. įvykdė veiksmus, kuriais sukėlė A. N. sveikatos sutrikdymą. Šie kaltinamojo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas yra dėsningas, ne atsitiktinis kaltinamojo veikos padarinys. A. N. padaryto sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvada (t. I, b.l. 40-41). Šios išvados 6 d. nurodoma, kad A. N. padarytas kiauryminė durtinė – pjautinė nugaros dešinės pusės žaizda su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje, poodyje ir tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, kas atitinka BK 135 str. numatyto nusikaltimo požymius.

BK 135 str. numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų ir nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Atsižvelgiant į byloje apklaustų asmenų bei paties kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad K. A. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.), t. y. smogdamas A. N. peiliu, suprato tokių veiksmų pavojingumą ir nors padarytų sveikatos sutrikdymų neindividualizavo ir jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla už faktiškai padarytą žalą. Kaltinamasis K. A., durdamas peiliu į nugarą nukentėjusiajam, suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tačiau neįvertino galimų konkrečių padarinių ir dėl apsvaigimo būsenos jų nekonkretizavo, tai yra veikė neapibrėžta tyčia. Kadangi byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam padarytas sunkaus sveikatos sutrikdymas, tad K. A. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 str. 1 d.

Sunkaus sveikatos sutrikdymo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 14 metų amžiaus fizinis asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad K. A. yra sulaukęs nusikaltimo subjektui nustatyto amžiaus, o iš byloje esančios Šakių psichikos sveikatos centro pažymos matyti, kad gydytojo psichiatro ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, kas leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir visiškai valdyti savo veiksmus. (t. 1, b.l. 133).

Dėl BK 245 str.

Kaltinamajame akte K. A. pareikšti kaltinimai pagal BK 245 str., tai yra už tai, kad jis nevykdė teismo paskirto įpareigojimo išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2014 m. kovo 26 d. lankėsi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei bendravo su smurtą patyrusiu asmeniu A. N..

Teismas laiko, jog nėra byloje duomenų, kurie patvirtintų, jog K. A. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 str.

BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Teismų įstatymo 9 straipsnis). Pagal BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Kita vertus, BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Dėl to baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-47/2009, LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-584/2010).

Pirmiausia teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių duomenų, kad K. A. pažeidė jam teismo nutartimi paskirtus įpareigojimus. Tikėtina, jog šis kaltinimas buvo inkriminuotas tik remiantis paties K. A. duotais parodymais, kuriuose ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad per tą laikotarpį, kai jam buvo paskirtas įpareigojimas, jis lankėsi motinos namuose nakvojo 3-4 naktis, ten lankydavosi. Su A. N. susitikus kalbėjosi. Tačiau teismo posėdžio metu K. A. nurodė, kad motinos namuose gyveno, kol nukentėjusysis buvo ligoninėje, daugiau ten negyveno. Netgi darant prielaidą, jog K. A. lankėsi kelis kartus motinos namuose, teismas laiko, jog tokie jo veiksmai nėra pakankamai pavojingumo, jog būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog grįždavo į namus pasiimti rūbų, jeigu į namus grįždavo nukentėjusysis, stengdavosi iš ten išeiti. Taigi kaltinamojo galimai daromi pažeidimai buvo susiję ne tikslu pažeidinėti paskirtus įpareigojimus, o tik siekiant pasiimti savo daiktus, kas parodo jo veiksmų nepavojingumą paskirtiems įpareigojimams. Be to, daugiau byloje duomenų, kurie įrodytų vienu ar kitus įtariamojo parodymus byloje nėra, todėl esant neaiškumams vadovaudamasis bendraisiais principais teismas privalo visus neaiškumus aiškinti kaltinamojo naudai, tad K. A. dėl šios nusikalstamos veikos išteisintinas, nesant pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšys yra – laisvės atėmimas iki 10 metų.

K. A. įvykdė tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą. Kaltinamasis pažeidė vieną iš labiausiai įstatymais saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Šis nusikaltimas buvo padarytas jam esant neblaiviam, kas turėjo esminę įtaką jo veiksmams. Nusikaltimas padarytas K. A. elgiantis neadekvačiai buvusiai situacijai, bei įvykdytas pasinaudojant peiliu, tai yra įrankiu, kurio neatsargus naudojimas yra pavojingas žmogaus gyvybei. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas dėl jo padarymo būdo ir panaudoto įrankio, yra didesnio pavojingumo laipsnio, nei paprastai būdingas pavojingumas šioms nusikalstamoms veikoms. Taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikalstama veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant netiesioginei tyčiai. K. A. nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pats kaltinamasis nurodė, jog kitą asmenį sužalojo, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tad ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pats kaltinamasis padarytą nusikaltimą visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru.

Taip pat vertintina kaltinamojo asmenybė - Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos pateikė charakteristiką, kurioje nurodė, jog nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gauta. (t. 1, b.l. 135), administracine tvarka baustas (t. 1, b.l. 130-131), anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2013 m. rugpjūčio 19 d., teistumas neišnykęs (t. 1, b.l. 84-91).

BK 27 str. 1 d. nurodoma, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Bylos duomenys patvirtina, jog K. A. 2011 m. spalio 17 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas dėl vagystės, iš įkalinimo vietos paleistas 2013 m. rugpjūčio 19 d. Kadangi buvo nuteistas už apysunkį nusikaltimą, tad pagal BK 97 str. 3 d. 3b p. laikomas turinčiu teistumą trejus metus po bausmės atlikimo. Kaip matyti šis terminas nėra suėjęs, vadinasi K. A. naują sunkų nusikaltimą įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, kas leidžia jį pripažinti recidyvistu.

BK 56 str. nurodoma, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmę. Kadangi inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, tad nesvarstytina galimybė skirti kitokios rūšies bausmes. Be to, K. A. pripažinimas recidyvistu eliminuoja galimybes taikyti BK 75, 62 str.

BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. K. A. veiksmuose nustatytos ir atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės, tad skirtina bausmė artima sankcijoje numatytam vidurkiui. Nustatant bausmės dydį taip pat svarbu atsižvelgti į tai, jog kaltinamasis atsiprašė nukentėjusioj civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog K. A. skirtina 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 str. reikalavimais į bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime. Kaltinamasis buvo sulaikytas 2014 m. vasario 4 d. (t. 1, b.l. 144), ir paleistas 2014 m. vasario 5 d. (1 diena), taip pat K. A. buvo paskirtas suėmimas ir asmuo suimtas 2014 m. birželio 26 d. (t.2, b.l. 75-76).

Iš Liteko duomenų bazės matyti, kad K. A. atžvilgiu 2014 m. balandžio 22 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo paskirta 30 parų areštas. Kadangi šiuo nuosprendžiu veika padaryta iki ankstesnio nuosprendžio priėmimo, tad šie nuosprendžiai bendrintini pagal BK 63 str. 9 d. dalinio sudėjimo būdu.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už A. N. gydymą VšĮ Šakių ligoninė stacionare sumokėjo 1235,66 Lt, prašo priteisti iš K. A. 1235,66 Lt už A. N. gydymą. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai. (t. 1, b.l. 34-36).

Civilinė ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog dėl A. N. nedarbingumo jam buvo skirta ligos pašalpa, todėl prašo ją priteisti iš kaltinamojo K. A.. Teismas laiko, kad civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai. (t.2 , b.l. 41-52).

Nuosprendžiu turi būti išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai. BPK 94 str. reglamentuoja šių daiktų išsprendimo klausimą. Byloje yra paimti A. N. marškinėliai ir kilimas, kurie saugomi Šakių rajono PK, bei peilis ir peilio geležtė. Šie daiktai pripažintini menkaverčiais, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. liepos 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2428, kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2014 m. liepos 8 d. sudaro 670,14 Lt advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 str. 2 d. sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Kaltinamasis nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, todėl teismas sprendžia, jog jis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ir jų nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p., 2 d., BPK 302 – 308 str.,

nusprendžia:

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteisti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. A. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 str. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014 m. balandžio 22 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnė bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 4 metų 20 dienų laisvės atėmimą. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. vasario 5 d. (1 d.), ir suėmimo laikotarpį nuo 2014 m. birželio 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. A. 1235,66 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt penkis litus 66 ct) išlaidų nukentėjusiojo A. N. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Europos aikštė 1, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. A. 367, 77 Lt (tirs šimtus šešiasdešimt septynis Lt 77 ct) žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, juridinio asmens kodas 188677622, buveinės adresas J. D. g. 5/ A. V. g. 2, Marijampolės, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas DNB, banko kodas 4010, naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra marškinėlius, kilimą, peilį bei peilio geležtę, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme. Suimtam K. A. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos.