Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė, išnagrinėjusi A. R. prašymą dėl arešto panaikinimo ir žalos atlyginimo dalimis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu A. R. pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 302 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), BK 182 straipsnio 3 dalyje, numatytas nusikalstamas veikas ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 64¹ straipsniu, jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė, subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendį. Taip pat tenkinti nukentėjusiųjų ieškiniai ir iš kaltinamojo A. R. buvo priteista 750 Eur ir 1 050 Eur turtinei žalai atlyginti. Laikinas nuo savybės teisės apribojimas A. R. priklausančiam 1 800 Eur vertės turtui, paliktas galioti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. sausio 25 d. buvo gautas A. R. prašymas panaikinti areštą jo banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms 1 800 Eur sumai ir leisti turtinę žalą atlyginti dalimis, per 18 mėnesių laikotarpį. Prašyme nurodyta, kad į banko sąskaitą, kuriai taikomas areštas, jis gauna atlyginimą ir iš gaunamų lėšų turi išlaikyti save ir mažametę dukterį, visos žalos padengti iš karto negali.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

BPK 113 straipsnyje numatyta, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal CPK 284 straipsnį ir formuojamą teismų praktiką teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti tuomet, kai nustatoma sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių atsakovui labai sunku įvykdyti sprendimą. Tačiau teismas taip pat turi nustatyti ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. turtui - 1 800 Eur dydžio lėšoms, esančioms jo asmeninėje banko sąskaitoje, buvo paliktas galioti iki visiško nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių atlyginimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 18 d. Tą pačią dieną buvo išduoti vykdomieji raštai dėl 750 Eur ir 1 050 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams. Šiuo metu civiliniai ieškiniai nėra atlyginti, todėl nėra pagrindo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

A. R., kreipdamasis į teismą su prašymu išdėstyti žalos atlyginimą dalimis per 18 mėnesių, kartu su prašymu nepateikė duomenų, patvirtinančių jame nurodytas aplinkybes, kurios objektyviai pagrįstų išimtinių aplinkybių buvimą (byloje yra nuteistojo darbo sutartis, tačiau teismas neturi duomenų apie iš jo atlyginimo daromus išskaitymus, finansinius įsipareigojimus ir pan.) ar susidariusią nepalankią situaciją, kuri iš esmės apsunkina nuosprendžio vykdymą. Taigi, šiuo atveju, nėra pagrindo tenkinti ir pastarojo prašymą dėl turtinės žalos mokėjimo išdėstymo atitinkamam laikotarpiui. Kita vertus, dėl 750 Eur ir 1 050 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pradėtas priverstinis vykdymas, todėl nuteistasis turi teisę kreiptis į antstolį su prašymu dėl daromų išskaitų dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 116 straipsniu, 151 straipsniu, 253 straipsniu,

nutaria:

A. R. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.