Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovei advokatei Jurgitai Najulytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovėms I. K. ir R. K. dėl skolos priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės I. K. 208 492,87 JAV dolerių skolą, 75 057,43 JAV dolerių delspinigius ir 8,5 proc. metines procesines palūkanas, sumokant priteistas sumas eurais pagal mokėjimo dieną galiojantį oficialių euro ir JAV dolerio kursą; 2) pripažinti negaliojančia 2021 m. balandžio 9 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių I. K. ir R. K., ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovei I. K. nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. lapkričio 17 d. ieškovė ir atsakovė I. K. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė suteikė atsakovei I. K. 220 000 JAV dolerių paskolą. Atsakovė I. K. netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal Sutartį, todėl ieškovė nuo 2012 m. spalio 3 d. vienašališkai nutraukė Sutartį.

3. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Verslo konsultantai“. 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi UAB „Verslo konsultantai“ buvo atstatydinta iš ieškovės bankroto administratorės pareigų ir ieškovės bankroto administratore paskirta J. K..

4. Pasikeitus ieškovės bankroto administratorei, buvo peržiūrėti ieškovės dokumentai ir nustatyta, kad atsakovė I. K. nėra grąžinusi ieškovei 208 492,87 JAV dolerių paskolos pagal Sutartį.

5. Ieškovė nesutinka su atsakovės I. K. teiginiu, kad ieškovė nebeturi reikalavimo teisės į atsakovę pagal Sutartį. Šį teiginį atsakovė I. K. grindžia tuo, kad Latvijos Uogrės rajono teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu buvo pradėtas atsakovės nemokumo procesas, kuris buvo baigtas Latvijos Uogrės rajono teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi. Šia nutartimi atsakovė I. K. buvo atleista nuo visų likusių jos įsipareigojimų dengimo plane nurodytų įsipareigojimų. Ieškovės reikalavimas pagal Sutartį nebuvo įtrauktas į įsipareigojimų dengimo planą, nes ieškovė neteikė kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, nors atsakovė I. K. 2014 m. gegužės 14 d. registruotu paštu išsiuntė ieškovei pranešimą, kuriuo informavo apie pradėtą bankroto bylą ir ieškovės teisę šioje byloje pateikti kreditorinį reikalavimą.

6. Ieškovė nurodė, kad atsakovės I. K. bankroto procesui turi būti taikomas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – ir Reglamentas 1346/2000).

7. Reglamento 1346/2000 40 straipsnyje nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos šalies teismas ar jo paskirtas likvidatorius nedelsdamas informuoja žinomus kreditorius, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitose valstybėse narėse. Atskiru pranešimu pateiktoje informacijoje nurodoma termino pabaiga, nuobaudos dėl minėto termino nepaisymo, tarnyba ar institucija, įgaliotos priimti pateiktus reikalavimus ir kitas nustatytas priemones. Tokiame pranešime taip pat nurodoma, ar kreditoriai, kurie turi pirmumo teisę arba kurių reikalavimai užtikrinti užstatu, turi pateikti reikalavimus. Reglamento 1346/2000 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 40 straipsnyje numatyta informacija pateikiama valstybės, kurioje iškeliama byla, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų. Tam naudojama forma, kurios antraštė visomis oficialiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis yra „Kvietimas pateikti reikalavimą. Privalomieji terminai“.

8. Ieškovė Reglamento 1346/2000 40 ir 42 straipsniuose nustatyta tvarka nebuvo informuota apie atsakovei I. K. Latvijoje iškeltą bankroto bylą ir ieškovės teisę pateikti kreditorinį reikalavimą. Nors atsakovė I. K. pateikė teismui duomenis, kad 2014 m. gegužės 14 d. išsiuntė ieškovei pranešimą apie Latvijoje iškeltą bankroto bylą ir ieškovės teisę šioje byloje pateikti kreditorinį reikalavimą, tačiau šis pranešimas nėra tinkamas pranešimas apie atsakovei I. K. Latvijoje iškeltą bankroto bylą ir ieškovės teisę pateikti kreditorinį reikalavimą, nes neatitinka Reglamento 1346/2000 40 ir 42 straipsniuose nustatytų reikalavimų, be to, atsakovės I. K. siųsto pranešimo ieškovė nėra gavusi.

9. Kadangi ieškovė iš atsakovės I. K. bankroto bylą iškėlusio Latvijos teismo ar jo paskirto likvidatoriaus negavo Reglamente 1346/2000 nustatytos formos ir turinio pranešimo pateikti kreditorinį reikalavimą, todėl nepateikė kreditorinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje, atitinkamai, ieškovės kreditorinis reikalavimas nebuvo įtrauktas į atsakovės įsipareigojimų dengimo planą. Pagal Latvijos nemokumo įstatymo (toliau – ir NĮ) 164 straipsnio 1 dalį skolininko atleidimo nuo tam tikrų įsipareigojimų būtina sąlyga yra konkrečios prievolės įtraukimas į atleidimo nuo skolų planą ir tinkamas įsipareigojimų, nustatytų minėtame plane, vykdymas. Todėl užbaigtas atsakovės I. K. bankroto procesas, neįtraukus skolos ieškovei pagal Sutartį į atsakovės įsipareigojimų dengimo planą, neatleidžia atsakovės nuo pareigos vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį.

10. Atsakovė I. K., turėdama neįvykdytą prievolę ieškovei pagal Sutartį, 2021 m. balandžio 9 d. su atsakove R. K. – savo dukra – sudarė dovanojimo sutartį (toliau – ir Dovanojimo sutartis), kuria padovanojo atsakovei R. K. žemės sklypą, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Atsakovės I. K. turimo nekilnojamojo turto vertė 2022 m. birželio 27 d. duomenimis yra 134 989,67 Eur (vertė apskaičiuota pagal Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytas vidutines atitinkamo turto rinkos vertes), t. y. nėra pakankama įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį. Padovanodama atsakovei R. K. Turtą, atsakovė I. K. dar labiau sumažino ieškovės galimybę atgauti skolą pagal Sutartį. Užtikrinimo priemonės, kuriomis buvo užtikrinti atsakovės I. K. įsipareigojimai pagal Sutartį (2009 m. gruodžio 1 d. sutartimis įkeitimas, 2009 m. lapkričio 25 d. sutartimis įkeitimas, 2009 m. lapkričio 17 d. laidavimo sutartis), yra nebegaliojančios. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad atsakovės, sudarydamos Dovanojimo sutartį, buvo nesąžiningos. Atsakovės šios prezumpcijos nepaneigė.

11. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė prašo pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) ir taikyti restituciją – grąžinti Turtą atsakovei I. K. nuosavybės teise.

12. Atsakovė I. K. su ieškiniu nesutiko.

13. Atsakovė nurodė, kad Latvijos Uogrės rajono teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu iškėlus atsakovės I. K. bankroto bylą, teismo paskirta nemokumo administratorė latvių kalba parengė pranešimą kreditoriams „Dėl I. K. nemokumo“, informuojantį apie atsakovei iškeltą bankroto bylą ir kreditorių teisę per vieną mėnesį nuo sprendimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos pranešime nurodytai nemokumo administratorei pateikti kreditorinius reikalavimu, perdavė šį pranešimą ir 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo kopiją atsakovei ir nurodė atsakovei pranešimą ir sprendimą išversti į lietuvių kalbą ir išsiųsti atsakovės kreditoriams. Atsakovė I. K. pranešimą ir 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą išvertė į lietuvių kalbą, pasirašė pranešimus ir registruotais laiškais išsiuntė visiems 7 savo kreditoriams, tarp jų ir tuometinei ieškovės bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“. Išsiuntusi pranešimus, atsakovė I. K. įrodymus apie tai elektroniniu paštu pateikė nemokumo administratorei.

14. Nei vienas iš siųstų pranešimų atsakovei nebuvo grąžintas. Pranešimo „Dėl I. K. nemokumo“ turinys iš esmės atitiko Reglamento 1346/2000 40 ir 42 straipsniuose nurodytą kreditoriams privalomą pateikti informaciją. Tai, kad pranešimo „Dėl I. K. nemokumo“ pavadinimas neatitiko Reglamento 1346/2000 42 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pavadinimo, ar kad šį pranešimą kreditoriams išsiuntė ne atsakovės I. K. bankroto bylą iškėlęs Latvijos teismas ar jo paskirtas bankroto administratorius, o pati atsakovė I. K., yra tik formalūs Reglamento 1346/2000 reikalavimų neatitikimai, nekliudantys kreditoriams pasinaudoti jų teise pareikšti kreditorinius reikalavimus atsakovės bankroto byloje. Tą patvirtina ir aplinkybės, kad kiti atsakovės kreditoriai (AB DNB bankas, AB SEB bankas, AB DNB lizingas), kuriems atsakovė I. K. išsiuntė tokus pačius pranešimus „Dėl I. K. nemokumo“ kaip ir ieškovei, pareiškė kreditorinius reikalavimus atsakovės bankroto byloje, ir šie reikalavimai buvo įtraukti į atsakovės įsipareigojimų dengimo planą.

15. Atsakovės I. K. pateiktos 2014 m. gegužės 14 d. AB „Lietuvos pašto“ kvito ir ieškovei adresuoto pranešimo „Dėl I. K. nemokumo“ kopijos yra tinkami įrodymai, kad pranešimas „Dėl I. K. nemokumo“ ieškovei (ieškovės nemokumo administratorei UAB „Verslo konsultantai“) buvo išsiųstas registruotu paštu pranešime nurodytu adresu. Nuo pranešimo išsiuntimo praėjo daug laiko, todėl atsakovė nebeturi galimybės iš AB „Lietuvos pašto“ gauti įrodymų apie šio pranešimo įteikimą ieškovei.

16. Kadangi ieškovė, būdama informuota apie atsakovei I. K. iškeltą nemokumo bylą ir ieškovės teisę pateikti kreditorinius reikalavimus, kreditorinio reikalavimo atsakovei I. K. pagal Sutartį atsakovės bankroto byloje nepateikė, ieškovės reikalavimas pagal Sutartį nebuvo įtrauktas į atsakovės įsipareigojimų dengimo planą. Pagal NĮ tam, kad kreditoriaus reikalavimas būtų įtrauktas į fizinio asmens įsipareigojimų dengimo planą, kreditorius turi per NĮ 73 straipsnyje nustatytą terminą pateikti fizinio asmens bankroto administratoriui savo kreditorinį reikalavimą. Pagal NĮ 141 straipsnio 1 dalį, pasibaigus NĮ 73 straipsnyje nurodytam kreditorių reikalavimų pateikimo terminui, kreditorius praranda kreditoriaus statusą ir reikalavimo teisę į skolininką tiek skolininko bankroto byloje, tiek atleidus skolininką nuo prievolių vykdymo pagal NĮ 164 straipsnio 1 dalį.

17. Kadangi ieškovės reikalavimas pagal Sutartį dėl ieškovės kaltės nebuvo pareikštas atsakovės I. K. bankroto byloje ir dėl to neįtrauktas į atsakovės įsipareigojimų dengimo planą, Latvijos Uogrės rajono teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi nutarus baigti atsakovės nemokumo procesą ir atleisti atsakovę nuo visų likusių jos įsipareigojimų dengimo plane nurodytų įsipareigojimų, baigėsi ir atsakovės I. K. įsipareigojimai ieškovei pagal Sutartį.

18. Kadangi Dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovė I. K. nebuvo ieškovės skolininkė, o ieškovė neturėjo galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės į atsakovę I. K., todėl ieškovė neturi teisės ginčyti Dovanojimo sutartį CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana).

19. Atsakovė R. K. su ieškiniu nesutiko.

20. Atsakovė nurodė, kad, sudarydama Dovanojimo sutartį, ji elgėsi sąžiningai. Atsakovei R. K. Dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo žinoma, kad 2018 metais Latvijoje buvo baigtas jos mamos (atsakovės I. K.) bankroto procesas ir mama buvo atleista nuo visų jos neįvykdytų įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

21. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 17 d. ieškovė ir atsakovė I. K. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutartis), kuria ieškovė suteikė atsakovei I. K. 220 000 JAV dolerių paskolą. Atsakovė I. K. netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal Sutartį, todėl ieškovė nuo 2012 m. spalio 3 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Nutraukus Sutartį, atsakovė liko skolinga ieškovei 208 492,87 JAV dolerių.

22. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Verslo konsultantai“. 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi UAB „Verslo konsultantai“ buvo atstatydinta iš ieškovės bankroto administratorės pareigų ir ieškovės bankroto administratore paskirta J. K..

23. Latvijos Uogrės rajono teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu paskelbė atsakovės I. K. nemokumo procesą, kuris buvo baigtas Latvijos Uogrės rajono teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi. Šia nutartimi atsakovė I. K. buvo atleista nuo visų likusių jos įsipareigojimų dengimo plane nurodytų įsipareigojimų.

24. Esminis ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar ieškovė buvo tinkamai informuota apie atsakovės I. K. bankroto bylą Latvijoje ir ieškovės teisę pateikti kreditorinį reikalavimą atsakovės I. K. bankroto byloje, ir kokias pasekmes sukėlė galimai netinkamas ieškovės informavimas apie atsakovės I. K. bankroto bylą.

25. Atsakovės I. K. bankroto byloje iškelta 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu Latvijoje ir baigta Latvijoje, o ginčas dėl jos sukeltų teisinių padarinių vyksta Lietuvoje, todėl šiai bylai taikomas sprendimo iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo metu galiojęs Reglamentas 1346/2000 (Reglamento 1346/2000 43 straipsnis).

26. Pagal Reglamento 1346/2000 39 straipsnį, bet kuris kreditorius, įskaitant valstybių narių mokesčių ir socialinio draudimo institucijas, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne toje valstybėje narėje, kurioje iškelta byla, turi teisę raštu pateikti reikalavimus bankroto byloje. Tam, kad kreditorius galėtų įgyvendinti šią teisę, reikia jį apie šią teisę informuoti. Minimalios užsienio kreditorių informavimo taisyklės išdėstytos Reglamento 1346/2000 40 ir 42 straipsniuose. Reglamento 1346/2000 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos šalies teismas arba jo paskirtas likvidatorius nedelsdamas informuoja žinomus kreditorius, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitose valstybėse narėse. Atskiru pranešimu pateiktoje informacijoje nurodoma termino pabaiga, nuobaudos dėl minėto termino nepaisymo, tarnyba ar institucija, įgaliotos priimti pateiktus reikalavimus ir kitas nustatytas priemones (Reglamento 1346/2000 40 straipsnio 2 dalis). Pagal Reglamento 1346/2000 42 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnyje numatyta informacija pateikiama valstybės, kurioje iškeliama byla, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų; tam naudojama forma, kurios antraštė visomis oficialiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis yra „Kvietimas pateikti reikalavimą. Privalomieji terminai“.

27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė apie atsakovės I. K. bankroto bylą ir ieškovės teisę šioje byloje pateikti kreditorinį reikalavimą nebuvo informuota Reglamento 1346/2000 40 ir 42 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. atsakovės I. K. bankroto bylą iškėlusiam teismui ar paskirtam bankroto administratoriui išsiunčiant ieškovei Reglamento 1346/2000 40 ir 42 straipsniuose nustatytos formos ir turinio pranešimą.

28. Atsakovė I. K. paaiškino, kad teismo paskirta nemokumo administratorė latvių kalba parengė pranešimą kreditoriams „Dėl I. K. nemokumo“, perdavė šį pranešimą ir 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo kopiją atsakovei ir nurodė atsakovei pranešimą bei sprendimą išversti į lietuvių kalbą ir išsiųsti atsakovės kreditoriams. Atsakovė I. K. pranešimą ir 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą išvertė į lietuvių kalbą, pasirašė pranešimus ir kartu su sprendimo kopija registruotais laiškais išsiuntė visiems 7 savo kreditoriams, tarp jų ir tuometinei ieškovės bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“. Išsiuntusi pranešimus, atsakovė I. K. įrodymus apie tai elektroniniu paštu pateikė nemokumo administratorei.

29. Šias atsakovės I. K. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – su ieškiniu ir 2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu pateikti atsakovės I. K. pranešimai ieškovės kreditoriams su 2014 m. gegužės 14 d. AB Lietuvos pašto kvitais, patvirtinančiais apie šių pranešimų išsiuntimą registruota pašto siunta, taip pat 2014 m. gegužės 14 d. D. K. el. laiškas atsakovės I. K. bankroto administratorei, su pridėtais įrodymais apie kreditorių informavimą.

30. Atsakovė I. K., pateikusi jos bankroto administratorei informaciją apie visus savo kreditorius ir informavusi kreditorius apie atsakovei I. K. iškeltą bankroto bylą bankroto administratorės nurodytu būdu, turėjo pagrindą tikėtis, kad kreditoriai yra informuoti tinkamai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kreipėsi į atsakovės I. K. bankroto bylą iškėlusį Latvijos Uogrės rajono teismą dėl atsakovės I. K. bankroto bylos dokumentų kopijų gavimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės I. K. bankroto byloje daliai kreditorių buvo siunčiami Reglamento 1346/2000 40 ir 42 straipsniuose nustatytos formos ir turinio pranešimai, o ieškovei buvo išsiųstas atsakovės I. K. į bylą pateiktas pranešimas.

31. Ieškovė ieškinyje teigia, kad atsakovė I. K. nesąžiningai bandė nuslėpti faktą, kad ieškovė yra atsakovės kreditorė, nes paraiškoje dėl nemokumo, pateiktoje Latvijos Uogrės rajono teismui, nurodė tik vieną kreditorių – AB DNB banką.

32. Atsakovė I. K. paaiškino, kad ją bankroto bylos iškėlimo klausimu konsultavęs Latvijoje veikiantis fizinis asmuo paaiškino, kad paraiškoje dėl nemokumo nėra būtina nurodyti visus kreditorius, svarbu, kad paraiškoje nurodytas skolinis įsipareigojimas sudarytų pagrindą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. AB DNB bankas paraiškoje dėl nemokumo buvo nurodytas todėl, kad tuo metu šio kreditoriaus naudai jau buvo vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai.

33. Vėlesni atsakovės I. K. veiksmai – visų kreditorių informavimas registruotais laiškais apie bankroto bylą ir duomenų apie tai pateikimas bankroto administratorei – patvirtina, kad atsakovė I. K. nesiekė bankroto byloje nuslėpti duomenų apie savo kreditorius, tame tarpe ir ieškovę.

34. Reglamento 1346/2000 26 straipsnyje nustatyta, kad bet kuri valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iškeltą bankroto bylą arba vykdyti tokioje byloje priimtą teismo sprendimą, jei tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmės akivaizdžiai prieštarautų tos valstybės viešajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms.

35. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), pasisakydamas dėl Reglamento 1346/2000 26 straipsnio aiškinimo, yra nurodęs, kad šis straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iškeltą bankroto bylą, jei sprendimas ją iškelti buvo priimtas akivaizdžiai pažeidžiant susijusio su ta byla asmens pagrindinę teisę būti išklausytam (2006 m. gegužės 2 d. sprendimo byloje Eurofood, C-341/04, EU:C:2006:281, 67 punktas). Pažeidimas turėtų būti akivaizdus teisės nuostatos, kuri valstybės, kurios prašoma pripažinti arba vykdyti, teisinėje sistemoje laikoma esmine, arba teisės, šioje sistemoje pripažintos pagrindine, pažeidimas (ten pat, 63 ir 64 punktai). Pirmiau nurodytame sprendime ESTT taip pat išaiškino, kad teisė susipažinti su bylos dokumentais ir teisė būti išgirstam yra svarbios teisingo proceso organizavimui ir vykdymui. Bankroto bylos atveju kreditorių ar jų atstovų teisė dalyvauti procese yra ypač svarbi dėl adekvačių teisinės gynybos priemonių principo laikymosi. Jei teisės būti išklausytam konkrečios savybės gali skirtis atsižvelgiant į tai, kaip skubiai reikia priimti sprendimą, visi šios teisės apribojimai turi būti deramai pateisinti ir lydimi procesinių garantijų, užtikrinančių su tokiu procesu susijusių asmenų galimybę veiksmingai ginčyti skubos tvarka priimtas priemones (ten pat, 66 punktas).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą ESTT praktiką, konstatavo, kad aplinkybė, jog kreditorius apie kitoje valstybėje narėje skolininkui iškeltą bankroto bylą nebuvo informuotas pagal Reglamente 1346/2000 nustatytas taisykles, nėra pakankama teismo procesinio sprendimo dėl skolininko atleidimo nuo įsipareigojimų nepripažinimui pagrįsti, tam turi būti konstatuotas ne bet koks kreditoriaus teisių pažeidimas, o tik akivaizdus kreditoriaus teisių ir laisvių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lakpričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2017).

37. Iš byloje esančios ieškovei adresuotos pranešimo „Dėl I. K. nemokumo“ kopijos matyti, kad pranešime ieškovei buvo nurodyta tokia informacija: kad Latvijos Uogrės rajono teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu paskelbė atsakovės I. K. nemokumo procesą, kad nemokumo proceso administratore paskyrė S. K., nurodytas nemokumo administratorės sertifikato numeris, adresas, telefono numeris, elektroninis paštas, nurodyta, kad kreditoriniai reikalavimai turi būti pateikti nemokumo administratorei per mėnesį nuo sprendimo paskelbimo. Pranešimo „Dėl I. K. nemokumo“ priedais nurodytos Latvijos Uogrės rajono teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo ir šio sprendimo vertimo kopijos. Kartu su pranešimu pateiktas AB Lietuvos pašto 2014 m. gegužės 14 d. kvitas, patvirtinantis registruotos pašto siuntos siuntimą tuometinei ieškovės bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“ adresu (duomenys neskelbtini).

38. Taigi pranešime ieškovei yra nurodyta iš esmės ta pati informacija, kuri turi būti nurodyta pagal Reglamento 1346/2000 42 straipsnį (informacija apie iškeltą bankroto bylą, termino pateikti kreditorinius reikalavimus pabaiga, nuobaudos dėl minėto termino nepaisymo, tarnyba ar institucija, įgaliotos priimti pateiktus reikalavimus ir kitas nustatytas priemones). Pranešime „Dėl I. K. nemokumo“ nurodyta informacija yra aiški ir pakankama, kad ieškovė galėtų realizuoti savo teisę nustatytais terminais pateikti kreditorinį reikalavimą atsakovės I. K. bankroto byloje.

39. Pranešimas „Dėl I. K. nemokumo“ buvo išsiųstas tuometinei ieškovės bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“ adresu (duomenys neskelbtini). Šis UAB „Verslo konsultantai“ adresas nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartyje, kuria UAB „Verslo konsultantai“ buvo paskirta ieškovės bankroto administratore, ir buvo nurodytas Juridinių asmenų registre kaip UAB „Verslo konsultantai“ buveinės adresas. Ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad pranešimo „Dėl I. K. nemokumo“ išsiuntimo metu Juridinių asmenų registre buvo nurodytas kitas UAB „Verslo konsultantai“ buveinės adresas, kad UAB „Verslo konsultantai“ viešai buvo nurodžiusi kitą veiklos ar korespondencijos gavimo adresą, kad po bankroto bylos ieškovei iškėlimo ieškovei siunčiama korespondencija turėjo būti siunčiama ir buvo gaunama buvusiu ieškovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini).

40. Atsakovės I. K. pateiktas AB „Lietuvos paštas“ 2014 m. gegužės 14 d. nefiskalinis kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamas įrodymas, kad atsakovės I. K. pasirašytas pranešimas „Dėl I. K. nemokumo“ ir prie jo pridėta Latvijos Uogrės rajono teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo kopija su vertimu į lietuvių kalbą buvo išsiųsta tuometinei ieškovės bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“ adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, teigdama, kad toks pranešimas ir jame nurodyti dokumentai ieškovei (tuometinei ieškovės bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“) nebuvo įteikta ar kad 2014 m. gegužės 14 d. atsakovė I. K. išsiuntė ne pranešimą „Dėl I. K. nemokumo“ su jame nurodytais dokumentais, o galimai kitą korespondenciją, neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

41. Pažymima, kad ieškovės kreditoriai AB DNB bankas, AB DNB lizingas ir AB SEB bankas, kuriems atsakovė I. K. tokiu pačiu būdu išsiuntė analogiško turinio pranešimus „Dėl I. K. nemokumo“, pateikė kreditorinius reikalavimus atsakovės I. K. bankroto administratorei pranešime nurodytu adresu, kurie buvo įtraukti į atsakovės I. K. įsipareigojimų dengimo planą.

42. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytą, daroma išvada, kad aplinkybės, jog pranešimą ieškovei apie atsakovei I. K. Latvijoje iškeltą bankroto bylą išsiuntė ne Reglamento 1346/2000 40 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ir šis pranešimas ne visiškai atitiko Reglamento 1346/2000 42 straipsnyje nurodytą formą ir turinį, nėra pagrindo vertinti kaip akivaizdaus ieškovės teisių pažeidimo. Pranešime „Dėl I. K. nemokumo“ nurodyta informacija ir prie jos pridėti dokumentai buvo pakankami ir aiški, kad ieškovė galėtų tinkamai pateikti kreditorinį reikalavimą atsakovės I. K. bankroto byloje, o pranešimas buvo išsiųstas tinkamu adresu ir būdu.

43. NĮ 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai skolininkui pateikiami administratoriui per vieną mėnesį nuo įrašo Nemokumo registre dėl skolininko bankroto bylos iškėlimo padarymo dienos. Pagal NĮ 73 straipsnio 2 dalį, jeigu kreditorius praleido šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą reikalavimo pateikimo terminą, jis gali pareikšti savo reikalavimą skolininkui per terminą, ne ilgesnį kaip šeši mėnesiai nuo įrašo Nemokumo registre dėl skolininko bankroto bylos iškėlimo padarymo dienos, bet ne vėliau kaip iki tos dienos, kai šio įstatymo nustatyta tvarka bus sudarytas kreditorių reikalavimų tenkinimo planas. Praėjus šiam terminui, sueina senaties terminas, todėl kreditorius netenka kreditoriaus statuso ir reikalavimo teisės skolininkui. NĮ 141 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta, kad, pasibaigus šio įstatymo 73 straipsnio antrojoje dalyje nurodytam kreditorių reikalavimų pateikimo terminui, sueina senaties terminas, todėl kreditorius netenka kreditoriaus statuso ir reikalavimo teisės į skolininką tiek nemokumo atveju fizinio asmens byloje, taip pat atleidus skolininką nuo prievolių šio įstatymo 164 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.

44. Taigi ieškovei NĮ 73 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu terminu nepateikus kreditorinio reikalavimo atsakovės I. K. bankroto byloje, ieškovė neteko kreditorės statuso ir reikalavimo teisės atsakovei I. K. pagal Sutartį tiek atsakovės I. K. bankroto byloje, tiek ir Latvijos Uogrės rajono teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi baigus atsakovės I. K. nemokumo procesą ir atleidus atsakovę nuo visų likusių jos įsipareigojimų dengimo plane nurodytų įsipareigojimų.

45. Latvijos Uogrės rajono teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi baigus atsakovės I. K. nemokumo procesą ir atleidus atsakovę nuo visų likusių jos įsipareigojimų dengimo plane nurodytų įsipareigojimų, baigėsi ir atsakovės I. K. įsipareigojimai ieškovei pagal Sutartį. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės I. K. 208 492,87 JAV dolerių skolą ir 75 057,43 JAV dolerių delspinigius pagal Sutartį atmetamas.

46. Viena iš sąlygų ginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu yra kreditorius neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į skolininką buvimas ginčijamo sandorio sudarymo metu (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę I. K., todėl ieškovė neturi teisės ginčyti sutartį actio Pauliana pagrindu. Atitinkamai, ieškovės reikalavimas pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją atmetamas.

47. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlyginamos. Atsakovė I. K. pateikė įrodymus, kad už advokato padėjėjo pagalbą byloje sumokėjo 3 569,50 Eur. Atsakovė I. K. pateikė įrodymus, kad už advokato padėjėjo pagalbą byloje sumokėjo 726 Eur. Šios išlaidos atsakovėms priteisiamos iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administravimo išlaidų atsakovei I. K. 3 569,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administravimo išlaidų atsakovei R. K. 726 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.