- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- e2S-119-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- R. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-119-278/2017 Teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03942-2015-9
2017 m. vasario 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) R. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-7406-837/2016 pagal pareiškėjo R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015 pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (AB „Lesto“ teisių ir pareigų perėmėjas) ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. S. Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015.
2. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimu patenkintas ieškovo AB „Lesto“ ieškinys ir iš jo priteistas 7 159,12 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Teigė, jog šios žalos jis neturi pagrindo atlyginti ir šią klaidą būtina ištaisyti, nes teismo padaryta klaida yra esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą. Pareiškėjas nurodė, jog yra pagrindas sprendimą pakeisti, nes tai yra vienintelė priemonė pašalinti jo teisių ir interesų pažeidimus. Atnaujinimo pagrindais nurodė tai, kad byloje niekas neįrodinėjo nei elektros apskaitos prietaiso rodmenų klastojimo, nei elektros energijos vagystės fakto. Nurodė, jog priešingai, ieškovo atstovė ir liudytojai teismo posėdyje parodė, jog tik viena plomba buvo ne tuo numeriu, o siekiant suklastoti rodmenis, būtina pažeisti visas plombas. Teigė, jog kitos elektros energijos apskaitos prietaiso plombos pažeistos nebuvo, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Nurodė, jog civilinei atsakomybei taikyti nėra įstatyme reikalaujamų aplinkybių viseto, nes nėra jo neteisėtų veiksmų, nėra rodmenų klastojimo, nėra galimybės naudotis elektros energija nemokamai, todėl teismo sprendimas neteisėtas, nes netinkamai taikytos teisės normos. Teigė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas buvo neperžiūrėtas apeliacine tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi prašymą atmetė.
4. Nustatė, kad sprendimas civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas 2015-10-13, o 2015-10-14 jo nuorašas išsiųstas šalims. Nurodė, jog 2015-11-12 atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuris, nepašalinus 2016-11-18 nutartyje nustatyti trūkumai, 2015-12-08 nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas. Be to, teismas nurodė, kad 2015-12-18 nutartį apskundus atskiruoju skundu, Panevėžio apygardos teismas 2016-04-04 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2015-11-18 ir 2015-12-08 nutartis paliko nepakeistas, todėl sprendimas įsiteisėjo 2016-04-04. Konstatavo, jog sprendimo pagrindu ieškovas vykdomąjį raštą gavo 2016-04-13.
5. Teismas darė išvadą, kad priimdamas 2015-10-13 sprendimą teismas jokios teisės normos taikymo klaidos nepadarė, o atsakovui nepalankus sprendimas buvo priimtas dėl paties jo kaltės, nes tinkamai nepasinaudojo teise apskųsti teismo sprendimą, t. y. be jokių svarbių priežasčių praleido terminą sprendimui apskųsti. Pažymėjo, jog tokią galimybę atsakovas turėjo, nes jį byloje atstovavo advokato padėjėjas. Konstatavo, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo procesui atnaujinti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti teismui iš naujo. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
7. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nemotyvuota, teismo motyvai apsiribojo tik jo kaltinimu, kad be jokių svarbių priežasčių praleido terminą sprendimui apskųsti. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikta daug teisinės analizės, Civilinio kodekso komentarų apie civilinės atsakomybės taikymą, vadovautasi teismų praktika, tačiau teismas nekreipė dėmesio nei į teismų praktika, nei į teisės doktriną. Teigia, kad nutartyje konstatuota, jog jis buvo praleidęs terminą sprendimui apskųsti, tačiau iš dokumentų matyti, kad apeliacinis skundas buvo paduotas laiku, tik savalaikiai nebuvo ištaisyti apeliacinio skundo trūkumai (nesumokėtas žyminis mokestis dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, o dėl mažos neįgalumo pensijos). Mano, jog teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad dėl neteisėto ieškinio jis kreipėsi į prokuratūrą ir į administracinį teismą, be to, kreipėsi ir į Generalinį prokurorą, o jo sprendimą skundė teismui. Teigia, jog teismas privalėjo įvertinti ir patikrinti jo skundų pagrįstumą, nes be jokios priežasties, be jokio teisinio pagrindo iš jo priteista virš 7 000 Eur. Nurodo, kad ieškovo liudytojai (vyr. inžinieriai, grupės vadovai ir teisininkė) vieningai teisme teigė, kad jis negalėjo vogti elektros energijos, rodmenys neklastoti, o klastojimo ar vogimo faktui nustatyti ekspertizė nebuvo skirta. Teigia, jog nesant elektros energijos vagystės, negalėjo būti padaryta žala, todėl civilinė atsakomybė pritaikyta grubiai pažeidžiant Civilinio kodekso ir elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Atskiruoju skundu R. S. prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje pateikti išsamūs šalių rašytiniai procesiniai dokumentai, teismas nemano, kad žodinis bylos nagrinėjimas padės geriau atskleisti bylos aplinkybes, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
11. Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą; 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 365 str. 1 d., 368 str., 369 str. 2 d.). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
12. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant 2015-10-13 sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015, netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo priteisimą bei elektros energijos pirkimą-pardavimą.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas visų pirma turi nustatyti, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu ir patikrinti ar yra proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo pareiškėjo prašyme nurodyto proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015 pagrindo ir prašymą atmetė vien formaliu motyvu, nurodydamas, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas 2015-10-13 sprendimą, jokios teisės normos taikymo klaidos nepadarė, o R. S. nepalankus sprendimas buvo priimtas dėl jo paties kaltės, nes tinkamai nepasinaudojo teise apskųsti teismo sprendimą, t.y. be jokių svarbių priežasčių praleido terminą sprendimui apskųsti.
14. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).
15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas R. S. prašymą, nutartyje nenurodė motyvų dėl pareiškėjo prašyme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo – ar yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendime, kuriuo iš pareiškėjo priteistas 7 159,12 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2015-10-13 sprendime jokia teisės normos taikymo klaida nepadaryta, nėra pakankama, nes ši išvada nemotyvuota. Teismo nutartyje nesant motyvų dėl pareikšto prašymo atnaujinti procesą esmės – ar yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida 2015-10-13 sprendime, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės padaryti išvados, ar apelianto R. S. prašymas išnagrinėtas tinkamai, ar teismo išvada yra pagrįsta, nes ir minimalūs (sutrumpinti) motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nenurodomi. Tai prieštarauja ir CPK 291 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teismo nutartims keliamiems turinio reikalavimams.
16. Dėl paminėto konstatuotina, jog ginčijama nutartis yra be motyvų ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, todėl nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Kadangi nutartis naikinama, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.