Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-466-810/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-11-27
Bylos Nr.
AN2-466-810/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00632-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pažeidėjas
K. R.
Advokatai
Neringa Grubliauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-466-810/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00632-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos K. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutarties K. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. kovo 19 d. nutarimu K. R. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 16 eurų bauda už tai, kad ji 2018 m. sausio 29 d. 16.15 val. iš ugdymo įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini), paėmė anūką A. R. ir neperdavė jo motinai N. R., nors pagal 2016 m. gegužės 12 d. teismo nutartį A. R. gyvenamoji vieta nustatyta su N. R. ir pati N. R. buvo tuo metu ugdymo įstaigoje, pati galėjo ir norėjo savo vaiką pasiimti. Pagal 2018 m. sausio 18 d. teismo nutartį tais atvejais, kai nepilnametį A. R. į ugdymo įstaigą pristatyti ar pasiimti negali tėvas R. O. arba motina N. R., šį vaiką į ugdymo įstaigą pristatyti ar pasiimti gali vaiko senelė K. R.. Teismo nutartimi „leidimas“ paimti vaiką iš ugdymo įstaigos K. R., nesuteikia teisės pasiimti iš ugdymo įstaigos anūką ir pasilikti jį pas save nakvoti, taip pat nesuteikia teisės tėvui R. O. perduoti vaiką auklėti ir rūpintis K. R.. K. R. turi teisę paimti anūką iš ugdymo įstaigos (tėvams nespėjus to padaryti dėl darbo ar kitų reikalų) ir perduoti vienam iš tėvų. K. R. pasiimdama 2018 m. sausio 29 d. anūką iš ugdymo įstaigos ir neperduodama jo motinai N. R., savavališkai vykdė tariamą savo teisę, kurią ginčija N. R., tačiau nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 2 d. nutartimi Institucijos nutarimą paliko nepakeistą ir K. R. skundo netenkino.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde K. R. atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant K. R. veiksmuose ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties, priteisti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Skunde nurodoma, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nenurodė kuo pasireiškė K. R. tyčia, buvo šališkas, teismo nutartyje įrodymai išdėstyti tendencingai, juos iškraipant. Teismas padarė išvadą, kad N. R., būdama vaiko A. R. motina, pagrįstai pasinaudojo savo teise, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168 straipsnyje, reikalauti iš K. R. grąžinti nepilnametį jos vaiką, o kadangi pareiškėja šiam vaiko motinos reikalavimui nepakluso, jai kyla atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį. Ši išvada prieštarauja tiek byloje esantiems faktiniams duomenims, tiek pačiai teismo nutarčiai, kurioje teismas pripažįsta, kad N. R. sutiko, kad tą dieną vaiką iš darželio pasiimtų vaiko močiutė K. R.. Tai patvirtina nutarties pastraipa, kurioje teigiama, jog N. R. policijos pareigūnams nurodė, kad šiandien ji neprieštarauja, kad jos vaiką pasiimtų močiutė. Teismas ne tik padarė išvadas, kuriomis pats sau prieštarauja, bet ir nesiėmė priemonių prieštaravimas pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti, netraktavo jų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Toks teismo elgesys, sietinas su teismo šališkumu, kadangi visos bylos nagrinėjimo metu, teismas demonstravo palankumą N. R., o savo neigiamą poziciją K. R. atžvilgiu pademonstravo paskelbęs skundžiamą nutartį, kai, K. R. teigimu, teisėja replikavo: “kokia motina, kuri drasko dukrai akis, vadina ją surogatine motina!? O advokatei, tegul guli ant sąžinės, kad ji jus palaiko. Perduokit advokatei, tegul jai guli...“ K. R. teisėjos paklausus, ar tikras tėvas neturi teisės bendrauti su savo vaikučiu, teisėja pareiškė, kad “Jūs ne tėvas! Jūs ne tėvas!“, ir pasipiktinusi paskubomis išėjo iš teismo salės.

3.2. Anot K. R. atstovės, tai, kad K. R. nesavavaldžiavo patvirtina aplinkybė, kad 2018 m. sausio 29 d. buvo ne jos, o tėvo bendravimo su vaiku diena. Iki šios datos tėvo ir vaiko bendravimo dieną tėvui negalint pasiimti vaiko jį paimdavo vaiko močiutė K. R. ir tai buvo ne vienkartinis, o sisteminis šalių elgesys – K. R. vaiką buvo paėmusi 2017 m. gruodžio 15-17 d., 18 d., gruodžio 20 d., 2018 m. sausio 8 d., 10 d., 15 d., 19-21 d., 22 d., 24 d. Tai yra K. R. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį suprato kaip teisę, tėvo ir vaiko bendravimo metu tėvui negalint paimti vaiko paimti, vaiką iš lavinimo įstaigos paimti jai. Kaip K. R. šią nutartį suprato ir vaiko lavinimo įstaiga — lopšelis-darželis “(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja apklausta darželio direktorės pavaduotoja N. S. nurodė, kad tą dieną N. R. pageidavo pasiimti vaiką nurodžiusi, kad vaiko tėvas yra išvykęs, tačiau ji iš nutarties supratusi, kad tą dieną vaiką pasiimti galėjo močiutė, o N. R. vaiko nepasiėmė, nes tai buvo ne jos ir vaiko bendravimo diena. Liudytoja nurodė, kad yra direktorės įsakymai kas gali pasiimti vaiką. K. R. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja V. G.. Ši liudytoja, kaip ir N. S., patvirtino, kad darželyje buvo tėvų prašymai, kuriuose buvo nurodyta kas gali paimti vaiką. Ji nurodė, kad iki kilusio konflikto tėvui negalint pasiimti vaiko ateidavo vaiko močiutė ir tai buvo ne vienkartinis atvejis. Liudytoja nurodė, kad mama paimti vaiko ne savo bendravimo su vaiku dieną atėjo pirmą kartą ir, kadangi atvyko močiutė, tai ji pasiuntė N. R. pas darželio direktoriaus pavaduotoją pasiaiškinti, nes nebuvo įsitikinusi, ar mama gali tikrai pasiimti vaiką tėvo ir vaiko bendravimo dieną. Taigi šiai liudytojai kilo abejonės ne dėl K. R., o dėl N. R. elgesio. Apklausti policijos pareigūnai J. R. ir R. R. nurodė, kad jokio reikalavimo K. R. perduoti vaiką motinai nedavė, priešingai, būtent pareigūnė perdavė K. R. vaiko kombinezoną, jie paliko rūbinėje vaiką su močiute, o su motina nuėjo į tarnybinį automobilį. Policijos pareigūnai negalėjo paaiškinti, kodėl, esant administracinio nusižengimo požymiams, nepareikalavo K. R. vykti į policijos įstaigą, kodėl, jų teigimu, jai iš darželio su vaiku savavališkai pasišalinus, jie nenuvyko į jos namus ir nepaėmė vaiko. Liudytoja V. P. parodė, kad jai K. R., išėjusi iš darželio pasakė, kad jai leista su anūku išvykti, su savim ji atsinešė ir vaiko rūbus, pasakiusi, kad jai juos atidavė policija. Iš Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties matyti, kad vaikas pagal nustatytą bendravimo su tėvu tvarką pusę šio laiko praleidžia su motina, pusę su tėvu, teismo tiksliai nustatytu laiku. Be to, kaip nurodė Kauno apygardos teismas, tėvai privalo užtikrinti artimųjų giminaičių teisę bendrauti su vaiku, ką N. R. ignoruoja, tačiau vaiko tėvas R. O. tokią teisę užtikrina, sudarydamas galimybę savo bendravimo su vaiku laiku vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, būtent – K. R.. Ši nutartis ginčo dieną buvo įsiteisėjusi, ja remiantis vaiko motinai ar tėvui negalint paimti vaiko, jį iš darželio paima vaiko močiutė K. R..

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos vyriausioji tyrėja prašo K. R. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą.

4.1. Atsiliepime pažymima, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimant sprendimą buvo atsižvelgta į visas faktines bylos aplinkybes, kurios galėjo būti ir buvo įrodytos. 2018 m. sausio 29 d. į darželį buvo atvykusi N. R. ir aiškiai išreiškė norą pasiimti sūnų, tačiau K. R. nepaisė N. R. valios, teigė galinti ir norinti jį pasiimti vietoje vaiko tėvo R. O.. Teismo posėdžių metu apklausti liudytojai teigė, jog nei vienas jų nedavė K. R. leidimo išsivesti vaiką, ji buvo paprašyta palaukti, tačiau pasišalino su anūku iš ugdymo įstaigos, kol N. R. policijos automobilyje rašė pareiškimą. N. R. nereikalavo policijos pareigūnų naudoti prievartos paimant vaiką iš močiutės tik todėl, kad nenorėjo traumuoti vaiko. Liudytojos V. G. ir N. S., priešingai nei administracinėn atsakomybėn patraukta K. R., nebuvo išsamiai susipažinusios su Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi, jų parodymai rėmėsi ankstesniais teismo sprendimais, kurie joms buvo geriau žinomi.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą N. R. prašo skundžiamą nutartį palikti galioti.

5.1. Atsiliepime teigiama, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartis yra teisinga, objektyvi ir nešališka, teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai. Apeliantė ir jos atstovė ne tik savaip interpretavo Kauno apygardos teismo nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-103-324/2018, kurios apibrėžė tėvo R. O. bendravimo su sūnumi tvarką, bet ir iškreiptai interpretuoja skundžiamos nutarties motyvus. N. R. nesutiko, kad jos sūnų A. R. iš darželio paimtų močiutė K. R., apie tai ji pranešė SMS žinutėmis ir žodžiu, taip pat ir liudytojų – vaikų darželio personalo ir atvykusių policijos pareigūnų, akivaizdoje. Tai, kad močiutė savavališkai išsivedė vaiką, o policija jos nepersekiojo ir jėga neatėmė vaiko, nereiškia, kad N. R. sutiko, kad apeliantė vykdytų savo tariamą teisę ir neperduotų sūnaus motinai, kaip kad numato CK normos. Tai, kad tėvo bendravimo su sūnumi dienomis, pastarajam esant išvykus į 4 mėnesių trukmės komandiruotę, K. R. savo anūką paiminėjo ignoruodama N. R. teisę pasiimti sūnų tėvui negalint, liudija tiek Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos raštas, kuriame K. R. buvo išaiškinta, kad tėvai turi pirmumą prieš bet kuriuos trečiuosius asmenis, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis, tiek ir policijos pareigūnų paaiškinimai atvykus pagal iškvietimą. Liudytoja N. S. niekada iki 2018 m. sausio 29 d. nedalyvavo A. R. bendravimo su tėvais klausimų sprendime, ji nebuvo detaliai susipažinusi su šeimos bylos medžiaga. Be to, nuo močiutės savavališko vaiko paėmimo iš darželio iki liudytojų apklausos buvo praėję pusė metų, todėl ši liudytoja neprisiminė fakto, kad tą pačią dieną, prieš N. R. atvykstantį darželį, jai buvo skambinta iš (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės Švietimo skyriaus, kuris nurodė, kad A. R. iš darželio tariamą „tėvo dieną" gali pasiimti mama.

5.2. Atsiliepime N. R. pažymi ir tai, jog ji kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti teismo nutartis, į (duomenys neskelbtini) rajono Vaiko teisių apsaugos skyrių, Vaiko teisių kontrolierių, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Švietimo skyrių ir į policiją. K. R. tai buvo žinoma, nes ji buvo kviečiama rašyti paaiškinimus, gavo raštus, atsakymus iš Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos. Taigi, jos veikimui nebuvo būdinga netyčia. Be to, K. R. tyčią patvirtina neigiamas nusistatymas N. R. atžvilgiu. K. R. yra ieškovė prieš savo dukrą civilinėje byloje ir veikia siekdama, kad jos anūko A. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu R. O..

Šalies argumentai

5.3. Apeliantės atstovės teiginiai apie teismo šališkumą yra subjektyvūs ir nepagrįsti. Priešingai, teismas proceso metu vienodai drausmino abi šalis, tenkino ir netenkino abiejų šalių prašymus ta pačia apimtimi. Teismas iškvietė liudyti visus K. R. kviestus liudytojus (net ir pakartotinai), kantriai išklausė visus bylos šalių ir liudytojų parodymus, atsikirtimus ir paaiškinimus. Apeliaciniame skunde pateiktos neva teismo žodžių citatos yra išgalvotos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. K. R. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

8. Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Kaip jau minėta, Institucijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimu K. R. nubausta už tai, kad ji nesilaikydama Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametį A. R. į ugdymo įstaigą pristatyti ar pasiimti negali tėvas R. O., arba motina N. R., šį vaiką į ugdymo įstaigą pristatyti ar pasiimti gali vaiko senelė ieškovė K. R., reikalavimų savavališkai, vykdydama savo tariamą teisę, 2018 m. sausio 29 d. iš ugdymo įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini), paėmė anūką A. R. ir neperdavė jo motinai N. R..

9. Iš K. R. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinio skundo motyvų matyti, jog nei ji pati, nei jos atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė neneigia, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu K. R. iš ugdymo įstaigos paėmė anūką A. R., nors tuo pačiu metu į ugdymo įstaigą buvo atvykusi ir A. R. motina N. R., kuri išreiškė pageidavimą vaiką iš darželio pasiimti pati, tačiau nesutinkama su K. R. veikos juridiniu vertinimu, visų pirma, teigiant, jog pagal civilinėje byloje Nr. e2A-103-324/2018 priimtose nutartyse nustatytą naują bendravimo su vaiku tvarką 2018 m. sausio 29 d. su nepilnamečiu sūnumi A. R. turėjo teisę bendrauti tėvas R. O., o jam negalint iš ugdymo įstaigos pasiimti sūnaus, šią teisę pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį turėjo vaiko senelė K. R.. Taigi iš esmės tvirtinama, jog K. R. teisę, kurią ginčija N. R., vykdė laikydamasi Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi nustatytos tvarkos. Tačiau tokius K. R. ir jos atstovės argumentus tinkamai įvertino ir argumentuotai atmetė žemesnės instancijos teismas, išanalizavęs Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. ir 2018 m. vasario 1 d. nutarčių turinį, taip pat įvertinęs Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2018 m. sausio 19 d. bei 2018 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus raštus, ir konstatavęs, jog pagal civilinėje byloje e2A-103-324/2018 priimtas nutartis, kuriomis nustatyta N. R. ir R. O. bendravimo su sūnumi A. R. tvarka, tėvui R. O. pačiam nebendraujant su sūnumi, kaip to reikalauja teisės aktai, teisė perduoti šias teises giminaičiams jam nėra suteikta. Nagrinėjamu atveju pati K. R. neneigė, jog vaiko tėvas R. O. negalėjo ne tik pasiimti vaiko iš ugdymo įstaigos, tačiau ir iki kitos dienos ryto, kai vaikas turėjo būti vėl pristatytas į ugdymo įstaigą, būti su vaiku, todėl, N. R., nesant priimto teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta K. R. bendravimo su vaiku tvarka ar teisė jai su vaiku bendrauti tais atvejais, kai vaiko tėvas R. O. su vaiku nebendrauja pats, turėjo teisę pasiimti vaiką iš darželio pati, su juo būti, reikalauti, kad K. R., laikanti vaiką su savimi ne pagal teismo sprendimą, jį grąžintų, nepaisant to, jog tai buvo tėvo bendravimo su vaiku diena.

10. Jokio teisinio pagrindo priešingai aiškinti civilinėje byloje teismo priimtų nutarčių turinį ir tuo remiantis teigti, jog K. R. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, nesudaro atstovės skunde nurodoma aplinkybė, jog iki 2018 m. sausio 29 d. tėvo bendravimo su vaiku dieną, tėvui negalint pasiimti vaiko iš darželio, A. R. iš darželio ne kartą yra pasiėmusi K. R., ar tai, kaip minėtų nutarčių turinį suprato vaiko lavinimo įstaigos – lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos. Tai, jog pašaliniai asmenys, kurie netgi nėra įtraukti į skyrybų bylą, netinkamai traktuoja teismo priimtų sprendimų turinį, taip pat ta aplinkybė, jog iki 2018 m. sausio 29 d. N. R. vaiko iš darželio tėvo bendravimo su vaiku dieną leido vaiką pasiimti jo močiutei, net ir tais atvejais, kai po to tėvui vaikas perduodamas nebūdavo, nekeičia priimto teismo sprendimo esmės. Administracinio nusižengimo padarymo fakto negali paneigti ir policijos pareigūnų veiksmai, jiems 2018 m. sausio 29 d. atvykus į darželį. Tai, jog policijos pareigūnai, būdami darželio patalpose, nepareikalavo K. R. vykti į policijos įstaigą, ar jai su vaiku savavališkai pasišalinus, nenuvyko į jos gyvenamąją vietą ir neapėmė vaiko, neleidžia daryti išvados, jog K. R. tinkamai įgyvendino Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. ir Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartis. Tokios išvados neleidžia daryti ir ta aplinkybė, jog vaiko motina, atvykus policijos pareigūnams, neprašė jo per prievartą atimti iš senelės ir perduoti mamai, nenorėdama vaiko traumuoti. Pažymėtina, jog K. R. atstovė šią aplinkybę nepagrįstai interpretuoja kaip N. R. sutikimą, jog 2018 m. sausio 29 d. vaiką iš darželio paimtų jo močiutė, selektyviai atrinkdama tik jos atstovaujamajai naudingus N. R. parodymus bei interpretuodama juos kitame nei buvo paminėta kontekste, nors pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta N. R. kategoriškai patvirtino, jog sutikimo pasiimti vaiką močiutei ji neišreiškė.

11. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė kuo pasireiškė subjektyvioji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, pusė, t. y. kaltė. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi akivaizdu, jog norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį jo veiksmuose būtina nustatyti subjektyviąją nusižengimo pusę. Apygardos teismas pritaria, jog žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atskirai neaptarė K. R. tyčios turinio, tačiau teismas nurodė, jog N. R. įvykio dienos išvakarėse K. R. informavo, kad ji pasiims sūnų iš darželio pati (kas patvirtina, jog K. R. buvo aiškiai ir iš anksto informuota apie mamos valią 2018 m. sausio 29 d. vaiką pasiimti iš darželio pačiai), taip pat aptarė liudytojų J. R. ir R. R. parodymus, iš kurių matyti, jog K. R. policijos pareigūnas R. R. paaiškino, jog pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį vaiką turėjo pasiimti mama, o ne K. R., nepaisant to K. R. su vaiku pasišalino savavališkai, nors to jai nebuvo leista padaryti, kai policijos pareigūnai su vaiko motina buvo tarnybiniame automobilyje. Šios žemesnės instancijos teismo nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina K. R. tyčią, tai, kad ji pažeidimą padarė sąmoningai, t. y. suvokdama, kad A. R. pasiima iš darželio tuo pačiu metu kai tai padaryti pageidauja ir jo motina, neturėdama tikslo jo perduoti vaiko tėvui R. O., kas prieštarauja Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartyje nustatytai vaiko paėmimo tvarkai, t. y. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas atskirai nenurodė kuo nagrinėjamu atveju pasireiškė K. R. tyčia, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą dėl K. R. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, taigi priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą. Nustatytas skundžiamos nutarties trūkumas nėra esminis.

12. Apygardos teismas kaip nepagrįstą atmeta ir K. R. atstovės advokatės N. Grubliauskienės skundo argumentą, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą, sprendžia, kad jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, byloje nėra. N. Grubliauskienė savo apeliaciniame skunde teigia, jog teismo šališkumas pasireiškė N. R. demonstruojamu palankumu, tačiau kuo pasireiškė teismo nukentėjusiajai demonstruojamas palankumas nenurodo. Taip pat N. Grubliauskienė apeliaciniame skunde išdėstė neva tai bylą nagrinėjusios teisėjos po skundžiamos nutarties paskelbimo išsakytas frazes, kurios parodo teisėjos neigiamą poziciją K. R. atžvilgiu, tačiau apygardos teismas, išklausęs 2018 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašą, pažymi, jog skunde minimos frazės „kokia motina, kuri drasko dukrai akis, vadina ją surogatine motina!?“, “Jūs ne tėvas! Jūs ne tėvas!“ garso įraše neužfiksuotos. Teisėja dėstydama priimto procesinio sprendimo motyvus tik nurodė, jog tai, kad N. Grubliauskienė klaidingai aiškina Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties turinį, turėtų likti jai „ant sąžinės“, kadangi advokatė supranta teisinių dokumentų esmę, tačiau toks teisėjos pasisakymas, apygardos teismo vertinimu, nesant jokių kitų teismo šališkumo požymių, negali būti laikomas pakankamu motyvu konstatuoti, jog bylą K. R. skundą dėl Institucijos nutarimo išnagrinėjo šališkas teismas.

13. Apibendrinus darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis ir atitinkamai Institucijos nutarimas yra pagrįsti ir teisėti, priimti tinkamai įvertinus faktinius bylos duomenis bei teisingai išsprendus K. R. kaltės ir administracinės atsakomybės klausimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą ir K. R. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Edita Dambrauskienė